Stresas - neišvengiama šiuolaikinio gyvenimo dalis, tačiau nuolatinė įtampa gali neigiamai paveikti tiek fizinę, tiek psichinę sveikatą. Šiame straipsnyje apžvelgsime liaudies medicinos patarimus, padedančius įveikti stresą natūraliais būdais, stiprinti nervų sistemą ir pasiekti emocinę pusiausvyrą.
Kas Yra Stresas?
Mokslinėje literatūroje stresas apibrėžiamas kaip vidinės įtampos būsena, apimanti fizinę ir psichinę organizmo įtampą. Tai yra reakcija į slegiančias situacijas, kurios kelia grėsmę individo gerovei, sveikatai ar gyvybei. Kiekvienas stresinis įvykis sukuria vidinės įtampos būseną, o reaguodamas į stresą, žmogus sutelkia fiziologinius ir psichinius resursus, kad „kovotų“ arba „bėgtų“ nuo jo.
Psichologų teigimu, bet koks pasikeitimas gyvenime gali sukelti stresą. Nors streso išvengti neįmanoma, nes neįmanoma išvengti netikėtų situacijų, pasikeitimų gyvenime, streso tyrinėtojas Hansas Selye teigė, kad „gyvenimas be streso tolygus mirčiai“. Nepriklausomai nuo to, ar stresas yra negatyvus, ar pozityvus, organizme jis sukelia daug panašių biocheminių reakcijų. Pirmiausia organizmas gamina streso hormonus, kad užtikrintų papildomą energijos kiekį. Adrenalinas, dar vadinamas „kovos“ hormonu, pakelia kraujo spaudimą, paspartina širdies darbą, į ląsteles plūsteli energija ir t. t.
Trumpalaikis ir Ilgalaikis Stresas
Trumpalaikis stresas paprastai nėra žalingas, tačiau ilgalaikis stresas gali sukelti įvairias sveikatos problemas. Jeigu jaučiamės išsekę, pavargę, irzlūs, bet koks fizinis darbas atrodo reikalaujantis milžiniškų pastangų, silpsta imuninė sistema, vadinasi, tolerancijos stresui riba yra peržengta. Kiekvienam žmogui ši riba yra skirtinga ir priklauso nuo charakterio, įgimtų polinkių, amžiaus, sveikatos būklės ir gyvenimo būdo. Ilgalaikis stresas gali sukelti bet kokią ligą, nusitaikydamas į organizmo „silpniausiąją vietą“. Nuolat stresuojantys žmonės dažniau užsikrečia įvairiomis infekcijomis, būna alergiški, suserga dermatozėmis. Stresas ypač veikia virškinamąjį traktą, padidindamas skrandžio rūgštingumą, kuris gali lemti opų ar net vėžinių darinių atsiradimą.
Kaip Įveikti Stresą?
Hansas Selye teigė, kad „svarbu ne tai, kas su mumis vyksta, bet kaip į tai reaguojame“. Svarbiausia su savo stresu nesėdėti namie ir imtis veiksmų.
Taip pat skaitykite: Kaip įveikti nemigą natūraliai?
Streso Įveikos Būdai:
- Realus problemų įvertinimas.
- Nemalonių įvykių toleravimas ir emocinis jų pateisinimas.
- Pastangos išsaugoti pozityvų „aš“ vaizdą.
- Pastangos atgauti emocinę pusiausvyrą.
- Streso įveikos sėkmingumas priklauso nuo to, kiek įvairių būdų įveikti stresą žmogus geba panaudoti ir ar lanksčiai moka juos pritaikyti įvairiose stresinėse situacijose.
Liaudies Patarimai Stresui Mažinti:
- Fizinis krūvis: Bėgimas, gimnastika, intensyvus pasivaikščiojimas. Jų metu reikia giliai kvėpuoti, tai padės atsipalaiduoti.
- Meditacija: Labai geras išsikrovimo ir sąmonės nuraminimo būdas. Reikia atsisėsti, ištiesti stuburą ir giliai kvėpuoti. Stebėti savo kvėpavimą, apie nieką negalvoti.
- Pokalbis su artimu žmogumi: Kai jaučiamas dvasinis diskomfortas nebėkite į vienatvę, pasikalbėkite, pasipasakokite.
- Atpalaiduojamas masažas: Būtinai jį išbandykite. Augalų esensijos, sumaišytos su masažo aliejais, ramina ir gerina nuotaiką.
- Vaistažolių preparatai: Juk jais žmonės kūną ir sielą ramina jau tūkstančius metų…
- Juokas: Padeda pakelti ir lengviau įveikti gyvenimo atseikėtus sunkumus. Jei mus kas nors sąmoningai ar nesąmoningai erzina, visada geriau nusijuokti nei imti bartis.
- Kavos ribojimas: Gerti kuo mažiau kavos, ypač sunkiomis dienomis - kofeinas dirgina nervų sistemą. O vandens - kuo daugiau.
- Pusryčiai: Iš ryto būtinai suvalgyti pusryčius - dieną nepristigs energijos.
- Pozityvus mąstymas: Atsidūrus krizinėje situacijoje svarbiausia suprasti, kad viskas priklauso tik nuo paties žmogaus.
Gydytojų Įžvalgos Apie Stresą
Alytaus pirminės sveikatos priežiūros centro gydytoja psichiatrė Jurgita Vasiliauskaitė-Treinavičienė patvirtina, kad daugelis žmonių patiria nuolatinę įtampą ir stresą dėl skubėjimo, automobilių kamščių, atsakingų pareigų ir kitų dalykų. Ji pastebi, kad į psichikos sveikatos centrą kreipiasi vis daugiau pacientų, besiskundžiančių įtampa, baime, pablogėjusiu miegu, padidėjusiu jautrumu, sunkumu susikaupti ir atsipalaiduoti. Tačiau gydytoja mano, kad anksčiau žmonės negyveno ramiau, tiesiog šiais laikais greitėja gyvenimo ritmas ir griežtėja reikalavimai.
Gydytojos praktika rodo, kad dažniausiai stresą sukelia artimo žmogaus netektis, skyrybos, nesutarimai šeimoje, darbo praradimas, finansiniai sunkumai ir kitos socialinės bei ekonominės problemos. Kaip mes reaguojame į įvairius sunkumus, priklauso nuo mūsų asmenybės struktūros ir patirties. „Nerimo sutrikimai kyla dėl menko savo vertės pojūčio ir kritikos baimės, neįsisąmoninus savo vidinio konflikto ir nesiekiant pasikeisti“, - teigia gydytoja.
Kada Įtampa Pavojinga?
Nusakyti, kiek galime ištverti stresą, yra sudėtinga, nes kiekvienas esame skirtingas. Tačiau jeigu jus vis dažniau pradeda varginti silpnumas, greitas nuovargis, galvos svaigimas ir lėtinis skausmas, karščio pylimas ir prakaitavimas, širdies plakimas, sunkumas ar skausmas krūtinėje, pilvo skausmai ir skrandžio spazmai, padidėjęs rūgštingumas, dažnas tuštinimasis ar šlapinimasis, tuomet reikėtų kreiptis kvalifikuotos pagalbos.
Būdai Sumažinti Įtampą
Psichiatrė teigia, kad labai svarbu turėti mėgstamą veiklą, užsiėmimą, kuris padėtų užmiršti dienos rūpesčius. Nusiraminti padeda maudynės šiltoje vonioje su eteriniais aliejais, pėrimasis vantomis, kambario pakvėpinimas smilkalais, patiekalų su tam tikrais prieskoniais ragavimas, raminamosios ar tonizuojamosios arbatos gėrimas, akmenų ar metalų, pasižyminčių tam tikromis savybėmis, nešiojimas. Taip pat naudinga apsilankyti psichikos dienos stacionaruose, kuriuose galima išmokti valdyti nerimą, įtampą, susidoroti su stresu pasinaudojus įvairiais nemedikamentiniais gydymo metodais: biblioterapija, muzikos, meno, filmų, šviesos, judesio terapijomis ir kitais alternatyviais gydymo metodais.
Kvėpavimo Pratimai ir Mankšta
Nerimui mažinti rekomenduojami kvėpavimo pratimai. Reikia patogiai atsisėsti, daug kartų giliai įkvėpti ir ramiai iškvėpti. Iš fizinių pratimų geriausiai tinka tempiamieji nugaros, rankų, kojų, pilvo raumenų pratimai.
Taip pat skaitykite: Emocinės pusiausvyros atkūrimas natūraliais metodais
Mityba Nervų Sistemai Stiprinti
Kad nervų sistema būtų stipresnė, rekomenduojama valgyti maisto produktus, kuriuose yra B grupės vitaminų. Šių vitaminų galima rasti juodoje duonoje, piene, kiaušiniuose, ryžiuose, paukštienoje, žuvyse, riešutuose, brokoliuose, žiediniuose kopūstuose, pupelėse, pomidoruose, špinatuose.
Vaistažolės Nervams Raminti
Gydytojos psichiatrės teigimu, galima įsigyti vitaminų ar papildų, kurie skirti nervų sistemai stiprinti, naudingi su gausiu B grupės vitaminų kompleksu. „Nerimą ir įtampą mažina šios vaistažolės: svaigieji pipirai, valerijonai, pasifloros, jonažolės ir kitos. Galite vaistinėse nusipirkti įvairių žolinių, homeopatinių preparatų su šiomis vaistažolėmis“, - rekomenduoja gydytoja. Nesudėtinga ir patiems pasigaminti raminamosios arbatos. Tereikia žiupsnelį sausų susmulkintų sukatžolių užplikyti stikline verdančio vandens, leisti pritraukti ir gerti po šaukštą kelis kartus per dieną. Nervų sistemą ir organizmą stiprina ir padeda kovoti su stipriu stresu liaudies medicinoje vartojama arbata: sumaišyti ramunėlių, asiūklių žolės, jonažolių, erškėtrožių vaisių, sukatžolių, gudobelių žiedų ir lapų, dilgėlių, ajerų šaknų, medetkų žiedų ir didžiųjų gysločių žolės, užpilti verdančiu vandeniu, leisti nusistovėti ir po 15 minučių nukošti. Rekomenduojama tokios arbatos stiklinę išgerti ryte ir vakare.
Ką Daryti Esant Nervinei Įtampai?
Dėl nervinės įtampos gali „šokinėti“ kraujo spaudimas, sutrikti virškinimas, skydliaukės veikla, pablogėti atmintis, varginti dažni galvos skausmai ir svaigti galva, kankinti nemalonūs pojūčiai širdies plote, nemiga, nuolatinis nuovargis, gali padidėti antsvoris, todėl labai svarbu jos atsikratyti.
Patarimai Gerai Savijautai:
- Pozityvus mąstymas: Nuotaika turi įtakos visoms organizmo funkcijoms, todėl venkite negatyvių minčių. Išmokite džiaugtis ne tik savo, bet ir kitų sėkme. Kuo dažniau šypsokitės. Bendraukite su linksmais žmonėmis.
- Pozityvi veikla: Pirmiausia susidarykite sąrašą visų priežasčių, kurios verčia nerimauti. Paskui jį peržiūrėkite - ką galite nuveikti, kad išspręstumėte kiekvieną problemą. Ir nebijokite priimti sprendimų. Neryžtingumas - didžiausias streso šaltinis.
- Būkite gamtoje: Dažniau būkite gamtoje - tai labai ramina. Stenkitės ilgiau žiūrėti į žalius augalų masyvus ir matyti kuo daugiau žalios spalvos.
- Kvėpavimo pratimai: Norėdami išvengti nemalonių pojūčių, vidury dienos (geriausiai 12 valandą) atlikite kvėpavimo pratimus: atsisėskite, ištieskite nugarą, dešinės rankos pirštais apimkite kairės rankos riešą ir apčiupkite pulsą. Lėtai ir giliai įkvėpkite, suskaičiuokite 7 pulso tvinksnius, o po jų lėtai iškvėpkite. Kvėpavimo pratimų trukmė - apie 10 minučių.
- Raumenų įtempimo pratimai: Atsisėskite, ištieskite rankas plačiai į šalis ir lėtai giliai kvėpuokite, kol pajusite, kai atsipalaiduoja pilvo raumenys.
- Masažas: Norėdami numalšinti nervinės įtampos padarinius, paspauskite tašką delno viduryje. Jei dažnai susinervinate dėl smulkmenų, įpraskite masažuoti ne tik delno vidurį, bet ir nykštį.
- Judėjimas: Mankštinkitės, sportuokite, vaikščiokite, bėgiokite. Nustatyta, kad įtampai rečiau pasiduoda tie žmonės, kurie kasdien mankštinasi bent po 30 minučių.
- Miegas: Gerai išsimiegokite. Nedidelę pagalvėlę prikimškite džiovintų apynių spurgų ir pasidėkite šalia pagalvės.
- Augintiniai: Dažniau glostykite savo augintinį.
Vaistinių Augalų Pagalba
Raminamuoju poveikiu pasižymi daugybė vaistažolių: sėjamosios avižos, apyniai, čiobreliai, levandos, debesylai, liepžiedžiai, juozažolės, gudobelės, jonažolės, peletrūnai, melisos, pipirmėtės, mėlynieji palemonai, vaistinės šventagaršvės, sukatžolės, ramunėlės, šiliniai viržiai, vaistinės veronikos, valerijonai.
- Valerijonai: Nuo seniausių laikų laikomi veiksmingu natūraliu raminamuoju vaistu. 2 šaukštelius susmulkintų valerijonų šaknų užpilkite stikline šalto virinto vandens, uždenkite ir palikite keletą valandų nusistovėti. Gerkite antpilo po stiklinę, geriausia prieš miegą, 3-4 savaites.
- Vaistinės Veronikos: Nuo nervingumo, sukelto psichinės įtampos, veiksmingai padeda vaistinių veronikų arbata: 1-2 šaukštelius vaistinių veronikų žolės užpilkite stikline vandens, užvirkite, uždenkite ir palikite 10-15 minučių prisitraukti. Išgerkite prieš miegą.
- Sukatžolės: Raminantis antpilas: 150 g paprastųjų sukatžolių užpilkite stikline verdančio vandens, uždenkite ir palikite atvėsti, paskui nukoškite ir ištirpinkite šaukštą medaus. Gerkite antpilo po šaukštą 3-4 kartus per dieną.
Vaistažolių Vonios
Po įtemptos darbo dienos malonu atsipalaiduoti kvapnioje vonioje. Tai labai veiksminga ir paprasta procedūra nervams raminti. Ruošdami vonią, vaistažoles suvyniokite į marlės skiautę, užriškite ir įdėkite į vonią prieš atsukdami čiaupą.
Taip pat skaitykite: Kultūrinis kontekstas lietuvių liaudies dainose
- Liepžiedžių vonia: Stiklinę džiovintų liepžiedžių užpilkite 2 litrais šalto vandens, palikite 10 minučių nusistovėti, paskui pavirkite 5-7 minutes ant mažos ugnies, uždenkite ir palikite atvėsti. Nuovirą nukoškite ir supilkite į 37 laipsnių temperatūros vandens vonią.
- Levandų vonia: 200 g levandų užpilkite 3 litrais verdančio vandens, uždenkite ir 10 minučių palikite nusistovėti, paskui nukoškite, tirščius nuspauskite. Antpilą supilkite į paruoštą vonią. Vonios trukmė - 15-20 minučių.
- Triskiaučių Lakišių vonia: 2 stiklines džiovintos sumaltos triskiaučių lakišių žolės užpilkite 3 litrais šalto vandens, pavirkite 15 minučių ant mažos ugnies, palikite atvėsti, nukoškite ir supilkite į 37 laipsnių temperatūros vandens vonią.
- Raminamoji Žiedų vonia: Sumaišykite po pusę stiklinės ramunėlių ir liepžiedžių. Žiedų mišinį užpilkite litru verdančio vandens, pavirkite 15-20 minučių ant mažos ugnies, uždenkite ir palikite 3 valandas nusistovėti, nukoškite ir supilkite į 36-37 laipsnių temperatūros vandens vonią.
Psichoterapeutės Patarimai
Psichoterapeutė Irma Palaimaitė teigia, kad tam tikra įtampa kiekvienam žmogui būtina. Streso metu išsiskiria adrenalinas, kuris padeda susitelkti, pasiruošti veiksmui, mobilizuoja organizmą, aktyvuojasi visi pojūčiai, smegenys pradeda dirbti daug greičiau ir efektyviau. Tačiau dažnai pasikartojantis ar nuolat jaučiamas stresas yra pavojingas, veda žmogų į išsekimą, o ilgainiui pažeidžia silpniausias vietas - širdį, kraujotakos ir virškinimo sistemą, kenkia imunitetui.
Kad stresas neprivestų iki depresijos, svarbiausia atpažinti kūno siunčiamus signalus. Streso valdymas yra sąmoninga žmogaus veikla. Naudinga vengti neigiamos informacijos televizijoje ir naujienų portaluos - tai padeda išvengti nereikalingo papildomo streso. Padeda aktyvus socialinis gyvenimas, palaikantys draugai, artimieji ar platus pomėgių ratas. Joga, meno ir šokio terapija ar panašūs užsiėmimai ilgalaikėje perspektyvoje taip pat padeda žmogui tapti atsparesniu stresui. Sunkiau užmiegantiems gali padėti meditacija, relaksacija ar žolelių arbatos.
Vienas populiariausių augalų nervų sistemos ligoms gydyti yra valerijonas. Esant staigiam susijaudinimui, valerijonas gali efektyviai nuraminti nervų sistemą, jis padeda atsipalaiduoti, ramina, padeda kovoti su nemiga. Pipirmėtė liaudies medicinoje žinoma taip pat dėl gydomojo poveikio streso sukeltoms ligoms. Svarbiausia, suvokti, kad stresą sukelia ne pačios problemos ar įvykiai, o žmonių reakcija į juos. Todėl rekomenduojama išmokti, kuo ramiau priimti kylančias problemas ir pasirūpinti sveiko gyvenimo būdo elementais: kokybišku miegu, tinkama mityba, fiziniu aktyvumu bei grynu oru.
Imuninės Sistemos Stiprinimas
Imuninė sistema atlieka gynybinę funkciją žmogaus organizme, apsaugodama jį nuo ligų ir infekcijų. Tačiau įvairūs veiksniai, tokie kaip prasta mityba, stresas ar ligos gali susilpninti imuninę sistemą. Sveikos imuninės sistemos palaikymas yra būtinas norint išlaikyti gerą sveikatą, ypač susiduriant su sunkiais susirgimais, pavyzdžiui, onkologinėmis ligomis.
Mityba Imunitetui Stiprinti
Vitaminai yra gyvybiškai svarbūs siekiant išlaikyti sveiką ir veiksmingą imuninę sistemą. Probiotikai padeda atkurti žarnyno bakterijų įvairovę ir sumažina su antibiotikais susijusio viduriavimo riziką. Pilno grūdo kruopos, pupelės, vaisiai ir daržovės skatina naudingųjų žarnyno bakterijų augimą.
Augalai Nuo Streso
Daugelis žino, kad nuo streso gelbsti mėtos, melisos, valerijonai, tačiau ir kiti augalai gali ne ką mažiau nuraminti ir atpalaiduoti.
- Ramunėlės: Padeda atpalaiduoti raumenims, mažina nerimą, ramina nervinį dirglumą, padeda įveikti nemigą.
- Levandos: Padeda išvengti depresijos, mažina nuovargį, padeda įveikti nemigą.
- Melisos: Garsėja kaip raminanti nervus bei atpalaiduojanti po sunkios dienos. Ji puikiai padeda užmigti, mažina nervų įtampą bei stresą, gerina širdies darbą, mažina kraujospūdį.
- Raudonėliai: Pasižymi tonizuojančiu, depresiją ir stresą malšinančiu poveikiu.
- Jonažolės: Padeda nuo nervinio išsekimo, streso, nerimo ir depresijos. Beje, jos tonizuoja organizmą, todėl geriau gerti rytais.
- Gaurometis (Ožkarožė): Stiprina, ramina nervų sistemą, malšina nerimą. Padės sumažinti skrandžio negalavimus, ypač jei jie sukelti streso.
- Pelargonijos: Augale esantys eteriniai aliejai padeda sumažinti įtampą ir stresą.
Liaudies Medicina Nuo Širdies Ritmo Sutrikimų
Kai širdis pradeda permušinėti dėl nuovargio, streso ar nervinės įtampos, daugelis žmonių ieško švelnesnių, natūralių priemonių, kurios padėtų atkurti ritmą be vaistų. Liaudies medicina tokiais atvejais gali būti veiksminga - ji padeda nuraminti nervų sistemą, palaikyti elektrolitų pusiausvyrą ir stiprinti širdies raumenį.
Patikimiausi Augalai ir Priemonės Širdies Ritmui Gerinti:
- Gudobelė: Širdies raumens stiprintoja.
- Motinėlė (Motherwort): Natūralus nervų ir širdies raminamasis.
- Valerijonas: Širdį ir protą raminantis augalas.
- Magnis ir Kalis: Mineralai, reguliuojantys širdies elektrinę veiklą.
- Medus ir Citrina: Klasikinis širdies stiprinimo duetas.
Melisų Arbata Nuo Streso
Po įtemptos dienos dažnam pažįstamas jausmas - nerimas, sunku atsipalaiduoti, o mintys sukasi tarsi ratu. Tokiais vakarais verta atsigręžti į tai, ką siūlo gamta. Liaudies medicina ją naudojo jau šimtmečius - melisos buvo vadinamos „širdies žole“, nes tikėta, kad jos ne tik ramina nervus, bet ir palaiko emocinį stabilumą. Pagrindinis melisų pranašumas - švelnus, bet veiksmingas poveikis nervų sistemai.