Vaikai - tai ne tik džiaugsmas, bet ir iššūkis. Suprasti jų elgesį, emocijas, ugdyti potencialą ir padėti jiems augti laimingais žmonėmis - tai svarbiausi tėvų uždaviniai. Šiame straipsnyje surinktos įvairios citatos ir įžvalgos apie vaikų elgesį, auklėjimą, meilę ir tėvų vaidmenį, padėsiančios geriau suprasti vaikus ir kurti harmoningus santykius šeimoje.
Vaikai kaip Gyvenimo Dovana
Daugelis tiki, kad vaikai yra didžiausia gyvenimo dovana. Jie - tai šeimos židinys, saugantis, globojantis, tausojantis. Vaikai prideda mums gyvenimo rūpesčių, bet jų dėka mirtis mums neatrodo tokia baisi. Jie yra brangiausia, ką turime, dėl ko gyvename, dėl ko šypsomės ir verkiame. Vaikai - tai angeliukai, Dievo atsiųstos dovanėlės. Vaikai - tai maži stebuklai, mūsų širdyje užimantys daugiausia vietos. Vaikai - tai šypsenėlės, nuoširdus žodis „myliu“, apkabinimas. Vaikai - tai gyvenimas! Kūdikiai - gražiausios gėlės, žydinčios šiapus rojaus vartų. Jie yra mūsų ateitis. Vaikai - tai mes. Gerbiu save, vadinasi gerbiu ir vaikus. Jei myliu save, tai myliu ir vaikus.
Vaikystės Svarba
Vaikystės esmė, žinoma, yra žaidimas. Turbūt nėra laimingesnių vaikystės dienų už tas, kurios buvo praleistos su mėgstama knyga. Jei nešiosiesi vaikystę su savimi - niekada nesensi. Niekada nevėlu turėti laimingą vaikystę. Rožei spalvas ir kvapą teikia šaknys, žmogui dorybes - vaikystė. Gimus vaikui, visa atsinaujina ir dar kartą stoja prieš žmonijos teismą - čia ir glūdi vaikų žavesys.
Auklėjimas ir Meilė: Svarbiausi Aspektai
Patikimiausias būdas gerai išauginti vaikus - tai padaryti juos laimingus. Deramai užauginti vaiką galima tik ten, kur yra sukurta meilės erdvė. Vaikams privalome duoti du dalykus - šaknis ir sparnus. Lengviau išauginti stiprius vaikus, nei prikelti palūžusius suaugusiuosius.
Vaikas, kuriam labiausiai reikia meilės, jos reikalauja pačiais nemieliausiais būdais. Visuomet prisiminkite, kad jūs ne sprendžiate iškilusias problemas, o auginate žmogų. Mūsų kalbėjimas su vaikais virsta jų vidiniu balsu. Vaikai gimsta trokšdami meilės ir šis troškimas niekada neišblėsta. Motinos meilė pačia savo prigimtimi yra besąlygiška. Pasitaiko tokių mylinčių motinų, kurios savo švelnumą išreiškia bučiniais, apkabinimais ir t. t. Nereikėtų piktnaudžiauti tokiais dalykais, nors daugelis mamų sakosi negalinčios susilaikyti. Toks elgesys negali būti laikomas motiniškos meilės pavyzdžiu nes jis vaikui padaro daug žalos.
Taip pat skaitykite: Gero elgesio citatos
Svarbu girti savo vaikus už pastangas, o ne "apsukrumą". Apkabinkite ir priglauskite savo vaikus - ypač mažus berniukus - kuo dažniau. Tyrimai rodo, kad 6 metų amžiaus berniukai yra gavę tik šeštadalį tokios nuoširdžios meilės, kokia buvo skirta to paties amžiaus mergaitėms.
Tėvų Rolė: Pavyzdys ir Palaikymas
Tėvai gerbtini ne dėl to, kad geri, o dėl to, kad jie yra tėvai. Tėvai - prigimtiniai auklėtojai. Neįmanoma užauginti tikrai gero žmogaus šeimoje, kur auklėjimas ir vaiko lavinimas paliekami motinai, o tėvas tik kartais jos prašomas prisideda prie šių uždavinių. Galėtų gimti gerai išauklėti vaikai, jeigu mes, tėvai, būtume gerai išauklėti. Idealūs tėvai neegzistuoja. Tiesiog nepamirškite nuoširdumo. Vaikų aklėjimas neturi apsiriboti nesibaigiančiu žodžio „negalima“ kartojimu.
Svarbu suprasti, kad tėvai turi leisti vaikams augti. Tam nebūtinos specialios žinios ar metodai ir iš esmės nereikia jokių ypatingų pastangų. Įsivaizduokite, kad auginate namie gėlę. Jūs leidžiate jai augti, sudarydami tam tinkamas sąlygas, palaistote, jei reikia, patręšiate, perstatote į tinkamesnę vietą. Bet juk nepuoselėjate gėlei jokių lūkesčių? Netampote už lapų, kad greičiau augtų ar pakeistų žiedo formą. Neribojate gėlės aukščio pavoždami ją po kibiru, bausdami už per mažą žiedą nesustojate jos laistyti. Panašiai ir su vaikais.
Vaikų Potencialas ir Tikslai: Ugdymo Svarba
Svarbiausias mūsų uždavinys - ugdyti auklėtinių potraukį ir meilę mokslui, kitaip mes užauginsime asilus, besididžiuojančius knygine išmintimi. Vaikai, turintys savo planus ir siekius, ypač vaikai ankstyvoje paauglystėje, daug mažiau linkę elgtis destruktyviai, nei tie, kurie nesupranta tikslų svarbos. Vienas iš privalumų daug kalbėtis su vaikais, skaityti jiems, kol jie dar maži bei dalintis savo planais ir svajonėmis yra tai, kad kartu galite pasikalbėti su jais ir apie jų šiuomečius tikslus mokykloje. Užduokite jiems tokius klausimus, kaip "Ką tu veiksi kitais metais ir po dešimties metų?". Svarbiausia - vystyti beribes potencialias vaiko galimybes, kad jo gyvenime ir pasaulyje būtų daugiau džiaugsmo.
Išmintingos Mintys apie Vaikus
Kiekvienas vaikas iš dalies yra genijus, o kiekvienas genijus - iš dalies vaikas. Tikroji problema pasaulyje yra ta, kad pasaulyje per daug žmonių suauga. Norėdami išlikti savo vaikų prisiminimuose rytoj, būkite su jais šiandien. Jei nori pakeisti pasaulį, grįžk namo ir mylėk savo šeimą.
Taip pat skaitykite: Apie asmenybės slėpimą
Vaikų Žavesys
Vaikas žaidžia savo žaidimus ir turi savo bičiulius. Kas čia blogo, kad nebelieka nei laiko, nei dėmesio mums. "Vaikai - tai gyvi pranešimai, kuriuos siunčiame laikui, kurio nematysime." - Johnas F. Kennedy. "Kuo daugiau skaitysite, tuo daugiau dalykų sužinosite. Kuo daugiau sužinosite, tuo daugiau vietų aplankysite." - Dr. Seuss. "Vaikai yra mūsų ateitis." "Klaidinga manyti, kad vaikai nieko neišmoksta iš patirties. Iš tikrųjų jie išmoksta labai daug." "Galvoje turite smegenų. Jūs turite kojas savo batuose. Galite save nukreipti bet kuria pasirinkta kryptimi." - Dr. Seuss. "Pasauliui reikia svajotojų ir stebukladarių." - E. B. White. "Vienintelis būdas atlikti didelį darbą - mylėti tai, ką darai. Jei dar neradote, ieškokite toliau." Visi vaikai yra menininkai.
Egoizmas Tėvystėje: Potencialios Problemos
Vaikų problemos kyla dėl tėvų savanaudiškumo ir elgesio. Ar kada nors bandėte paklausti, kam jums reikalingas vaikas? Paprastai žmonės sąmoningai neįvertina savo noro tapti tėvais. Vieni nori susilaukti vaikų, nes kiti turi. Kiti - dėl ramesnės senatvės, treti mano, kad taip galės po savęs ką nors palikti. Dar yra besitikinčių, kad vaikai perims jų sukauptus turtus, verslą ar profesinę patirtį. Pasitaiko atvejų, kai vaikai gimdomi tam, kad apsaugotų šeimą nuo skyrybų, priverstų vyrą nupirkti didesnį butą, taptų donoru savo vyresniam broliui ar kompensuotų mirusio vaiko netektį. Dar yra nuomonių, kad vaikai praskaidrina poros gyvenimą, suteikia daug džiaugsmo ir malonumo. Leidžia dar kartą išgyventi vaikystėje džiugesį teikusius dalykus: dovanos po eglute, vakaro pasakos, gimtadienio žvakutės. Be to, yra manančiųjų, kad jei turi vaikų, tuomet turi ir kuo rūpintis, ką mylėti, nesijauti vienišas ir nereikalingas.
Pateikti motyvai yra logiški ir praktiški. Tačiau visi šie tėvystės motyvai neišvengiamai veda į didesnes ar mažesnes problemas, nes visi jie - išimtinai egoistiniai. Nes dar vaikui negimus daugelis tėvai jau turi sukūrę lūkesčius jo atžvilgiu. Kitas nusivylimo šaltinis - tikėjimas, kad vaikas bus pagalba ir paguoda senatvėje. O vaikas užauga ir išeina iš namų, išvažiuoja geresnio gyvenimo ieškoti, o su juo išvažiuoja ir viltis, kad senatvėje „bus kam vandens paduoti“. Toks vilčių žlugimas - gana dažnas. Psichologai jam išrado net specialų terminą „tuščio lizdo sindromas“. Tėvai viliasi, kad vaikas užpildys mamos ar tėvo vidinę tuštumą, įprasmins būtį; paguos ir palinksmins. Ir staiga šis „atsakingas“ asmuo, skirtas tokioms svarbioms funkcijoms atlikti, ima ir pasitraukia iš „pareigų“. Visų tokių ir panašių lūkesčių neišsipildymas dažnai įvardijamas kaip problemos su vaikais. Problemos kyla iš mūsų savanaudiškų norų vaiko atžvilgiu. O jeigu mes jų atsisakytume?
"Jūsų vaikai nėra jūsų… Ir nors jie su jumis, jie jums nepriklauso. Jūs galite atiduoti jiems savo meilę, bet ne mintis, nes jie turi savąsias“. Sunku tai priimti, bet toks susierzinimas kyla tik iš mūsų egoizmo. Per mus į šį pasaulį atėję vaikai, vis dėlto mums nepriklauso, nes tai - „savęs išsiilgusio Gyvenimo sūnūs ir dukros“. Tėvai turi leisti vaikams augti.
Kaip Teisingai Auklėti Vaikus? Santykis AŠ-TU
"Kaip teisingai auklėti vaikus?" - dažnas ir tėvams labai svarbus klausimas. Atsiradusius sunkumus rūpestingi tėvai sprendžia šiais laikais populiariausiu būdu: mokosi naujų, veiksmingesnių auklėjimo būdų, skaito specialią literatūrą, vaikšto į kursus, seminarus tėvams. Dabar labai daug kur galima gauti patarimų, ką daryti, kai vaikas nebeteikia tėvams malonumo arba ima kelti rūpesčių. Savo santykius su vaiku paramstę intelektiniais sprendimais, pakliūvate į didelius spąstus, kurie vadinami santykiu TAI-TAI (dviejų objektų santykis). Jūs vaikui tampate TAI, t. y. objektu, iš kurio nepaliaujamai srūva nurodymai ir reikalavimai arba kuris teikia materialinę naudą. O vaikas jums taip pat tampa TAI - teisingai, be klaidų veikiančiu organizmu, nekeliančiu didelių reikalavimų ir rūpesčių.
Taip pat skaitykite: Gyvenimo pamokos
Kitas santykis tarp dviejų žmonių AŠ-TU (asmeniškas dviejų žmonių santykis). Šiuo atveju jau įmanoma pagarba, o jei pavyks - ir meilė. Kaip pasiekti santykį AŠ-TU su savo vaiku? Pirmiausia reikėtų žinoti vieną svarbų faktą: ne mes auklėjame vaikus, vaikai auklėjasi stebėdami tėvų elgesį, mokydamiesi iš jo ir reaguodami į tai, ką mato ar jaučia. Vaikai labai jautrūs ir imlūs. Atlikite testą: jei norite sužinoti, kokie jūsų tarpusavio santykiai, pažiūrėkite, kaip jaučiasi ir elgiasi jūsų vaikas.
Dažnai tėvai nori "pataisyti" vaiką, tačiau "taisyti" reikia tėvų santykius, kurie tiesiog pritvinkę gerai užmaskuotos įtampos ir tarpusavio nepasitenkinimo! Vaikas tokioje aplinkoje tik išreiškia tai, kas vyksta tarp tėvų. Svarbu savęs klausti: ką dukra išmoko iš mano elgesio? Kokiais žodžiais ir kokiu tonu kalbu su ja, savo mama ar su savo vyru? Ar gerbiu juos, ar klausau jų patarimų, atsižvelgiu į jų nuomonę? Skaudūs klausimai ir atsakymai į juos rodo, kad reikia keistis pačiam. Daug lengviau yra pareikalauti iš kito: kad gražiai su manimi elgtųsi, kad mandagiai kalbėtų, būtų paklusnus ir rodytų pagarbą.
Kaip Duoti Vaikui Sparnus Jo Neauklėjant?
Atsakymas ir labai paprastas, ir labai sudėtingas: tėvai turi leisti vaikui augti. Tam nebūtinos specialios žinios ar metodai ir iš esmės nereikia jokių ypatingų pastangų. Tačiau leisti vaikui augti - gana didelė atsakomybė. Kur kas lengviau būtų juos auklėti. Vaikas auklėjasi pagal mūsų tarpusavio santykius, vadinasi, mes esame atsakingi už santykius su partneriu ir artimaisiais. Visa tai yra vaiko auginimo erdvė ir tik nuo mūsų priklauso, kokios kokybės ji bus. Kokios yra mūsų vertybės? Kaip mes bendraujame tarpusavyje? Ką veikiame laisvalaikiu? Kaip rūpinamės vienas kitu? Kiek vienas kitą gerbiame? Visa tai bus „šviesa ir vanduo“ vaikui augti. Ką sau leidžiame ir ko neleidžiame? Įprastas moralizavimas ir pamokslavimas vaiko neveikia. Net jei prie vaiko stengsitės ypač teisingai elgtis ir kalbėti, bet viduje to nejausite, teks ir vėl jus nuliūdinti - vaikas mokysis iš to, kas slypi jūsų viduje.
Labai dažnai tėvai klysta manydami, kad vaikai nežino apie jų neištikimybę, skyrybų planus ar finansines problemas. Vaikai gal ir nežino (nors dažniausiai žino), bet jie jaučia emocinę atmosferą namie ir ima atitinkamai reaguoti: pykčiu, neklausymu, nepagarba ar kitokiu destruktyviu elgesiu. Net jei atkrinta auklėjimo misija, vaikus auginti vis tiek sunku, nes turime būti atviri, sąžiningi, reiklūs sau ir gebantys tinkamai reaguoti į vaiko augimo poreikius.
Netrukdantys vaikui augti tėvai mato savo vaiką tokį, koks jis yra, žino jo realius poreikius ir gebėjimus, girdi, ką vaikas sako, jaučia, kaip jis jaučiasi ir labai savikritiškai vertina neigiamą vaiko elgesį. Geriausia, kai tėvai yra laisvi nuo savo savanaudiškų lūkesčių vaiko atžvilgiu, tačiau tai beveik neįmanoma! Galime bandyti sumažinti savo lūkesčius vaikui, nes taip auginamas vaikas netampa objektu, kurį reikia išlavinti ir išauklėti.
Prievarta Auklėjime: Pavojai ir Alternatyvos
Psichologo A. Per televizorių teko stebėti džiaugsmingą reportažą apie patobulėjusią vaikų sekimo sistemą mokyklose. Dabar tėvai galės ne tik žinoti, kokius pažymius jų vaikas gauna, bet ir gauti informaciją, kada jis atėjo ir išėjo iš mokyklos, kuriose pamokose buvo. Kartais tėvų norui kontroliuoti vaikus nėra ribų. Dar yra manipuliacijos, kai iš vaiko reikalaujama gerų rezultatų ar drausmės, skatinant arba baudžiant. Lazdos ir saldainio metodas gal ir buvo tinkamas Ivano Pavlovo šunims dresuoti, bet ar mes norime iš savo vaiko padaryti dresuotą gyvūną? Pavyzdžiui, už dešimtuką gauni 10 litų, už aštuntuką - 8 litus, už neigiamą pažymį - minus 5 litai.“ Puiki buhalterinė sistema? Tačiau ką iš tiesų perka tėvai? Prievartai priskiriamos ir bausmės (mušimas, rėkimas, laisvės apribojimas, nesikalbėjimas ir pan.). Psichologinei prievartai galima priskirti taip pat vertinimą ir lyginimą su kitais, lepinimą, apleistumą, net ir maksimalų vaiko užimtumą, kai vaikas nebeturi laisvalaikio, nes visas jo laikas skiriamas būreliams ir kokiems nors socialiai populiariems gebėjimams lavinti. O prievarta gimdo prievartą, pasipriešinimą, kovą.
Knygos apie Tėvų ir Vaikų Santykius: Apžvalga
Tėvų ir vaikų santykiai - tai begalinis šaltinis įkvėpimo literatūrai. Ši tema aktuali visiems, nepriklausomai nuo amžiaus ar socialinės padėties.
"Atsakinga Tėvystė: Kelias į Darnius Santykius"
Psichologės ir trijų vaikų mamos Jūratės Bortkevičienės knyga "Atsakinga tėvystė. Kelias į darnius tėvų ir vaikų santykius" nagrinėja įvairius vaikų auklėjimo aspektus. Autorė pabrėžia, kad "blogų vaikų nėra, yra tik netinkamas elgesys, kuris visada turi priežastį." Ši knyga - tai bandymas suprasti vaiko elgesį, jo emocijas ir poreikius. Knygoje aptariamos vaikų pyktis, manipuliacijos, bausmės, adaptacija darželyje ir naujo šeimos nario atsiradimas. Svarbiausia vaikų auklėjime - nuoširdi, besąlygiška tėvų meilė, kantrybė bei atsakingumas. Ir nemanykime, kad vaikus turi auklėti darželis ar mokykla. O svarbiausia nepamirškime kasdien kartoti vaikams "Aš tave myliu".
"Sąmoninga Tėvystė: Kelias į Abipusę Pagarbą"
Shefali Tsabary knyga apie sąmoningą tėvystę atskleidžia, kaip tėvai auga kartu su vaikais. Per vaikus, pamatydami ir priimdami savo vaikystės nuoskaudas ir taip atrasdami savo vidinę tapatybę. Knygoje viskas pasakojama nuosekliai nuo pačių pradžių (tėvų vaikystės): kaip tėvams reikia atrasti savo vidinę ramybę, kaip susidurti akis į akį su vaikystės nuoskaudomis, kurios gali trukdyti. Kaip išmokti priimti savo vaikus ir ko galima tikėtis tam tikrais vaiko gyvenimo etapais. Kiekviena hipotezė yra pagrindžiama ir paaiškinama iš vaiko bei iš tėvų pusės.
"Dunkst Dunkst: Meilė ir Atsisveikinimas"
Knyga "Dunkst Dunkst" tankiai plakantis mano gyvenimas pasakoja apie sunkia ir reta liga sergantį jauną vaikiną. Tai kūrinys, kurį skaitant liūdna, tačiau šviesu. Knygos esmę puikiai nusako pagrindinio veikėjo vieno pokalbio metu ištartas klausimas - ar rinktumėtės turėti sveiką vaiką, kuris gyvens trumpai ar sergantį, kuris gyvens ilgai. Šis klausimas atspindi sudėtingą tėvų pasirinkimą ir meilės stiprumą net ir sunkiausiomis aplinkybėmis.
"Šeimos Lizdo Šiluma: Sparnai Tėvams ir Vaikams"
Leidykla „Briedis“ pristato diplomuotų psichologių Stefanie Stahl ir Julios Tomuschat knygą „Šeimos lizdo šiluma - sparnai tėvams ir vaikams“, kurioje žingsnis po žingsnio parodo, kaip atpažinti įsisenėjusias nuostatas ir ankstyvuosius patyrimus bei kaip juos sėkmingai keisti. Kiekvienas galime išmokti skirti reikiamos lizdo šilumos savo vaikui, o atėjus metui - paleisti jį skristi. Auklėjant vaikus pirmiausia svarbu ne imtis dar kokių nors veiksmų, o būti sąmoningesniems. Vaikams tai - didžiausia dovana: laisvi nuo tėvų įsivaizduojamų projekcijų, baimių, reikalavimų ir kontrolės jie gali augti savimi pasitikinčiais žmonėmis.
"Misija Įmanoma: Nepilna Šeima"
Knygoje aptariama, kokioje padėtyje atsiduria vieniša mama arba tėtis. Tikrai nelengva… Dažnai su buvusiu partneriu neįmanoma susikalbėti arba šis išvis nustoja bendradarbiauti. Neretai išsiskiria ir požiūris į vaikų auklėjimą. Paprastai nepilnoje šeimoje ryšys tarp vaiko ir mamos arba tėčio būna artimesnis. Daugelis vienišų tėvų pasakoja esantys visada pavargę ir išsekę. Kad taip nenutiktų, vieniši tėvai turi ypač rūpintis savimi. Būtina geros tėvystės sąlyga yra artimas vaiko ir tavo ryšys.
"Kai Pusiausvyra Sutrinka"
Daugelis žmonių gyvena arba labiau prisirišę ir mažiau savarankiški, arba atvirkščiai - būna labiau nepriklausomi ir nelinkę prisirišti. Nesvarbu, ar sutrikusi visa vidinė pusiausvyra, ar žmogus tik nuolat svyruoja tarp priklausymo ir autonomijos, tai vis tiek labai veikia jo gyvenimą ir santykius, o ypač su vaiku. Jei norime, kad augdami vaikai jaustųsi saugūs ir prisirišę, bet kartu būtų laisvi ir nepriklausomi, pirmiausia reikia prisiminti savo tėvų namus ir šeimą, kurioje užaugome.
Prievartos Vaikų Auklėjime Žala
Aš smerkiu visokią prievartą jaunos sielos auklėjime, norint, kad ji brangintų garbę ir laisvę. Griežtumas ir prievarta ugdo vergo savybes; aš manau, kad to, ko negalima pasiekti protu, atsargumu ir sumanumu, neįmanoma pasiekti ir jėga… Mažų vaikų mušimas visada yra smurtas, jo padariniai sunkūs ir dažniausiai išlieka visą gyvenimą. Tėvų žiaurybės - tai ne tik mušimas (nors 90 procentų dabartinių pasaulio gyventojų vaikystėje buvo mušti), bet ir - gal net svarbiau - draugiško dėmesio stoka, bendravimo stoka, vaikų poreikio ir sielos skausmo nepaisymas, beprasmės, iškrypėliškos bausmės, lytinis išnaudojimas, piktnaudžiavimas besąlygiška meile, emocinis šantažas, savivertės žlugdymas ir įvairiausi valdžios naudojimo būdai. Blogiausia, kad vaikas turi išmokti visa tai vertinti kaip normalų elgesį, nes kitokio jis nežino. Žmogus fiziškai ir dvasiškai ateina į pasaulį turėdamas individualų charakterį ir pirmiausia susipažįsta su tėvų aplinka bei jos dvasia, su kuria jis dėl savo individualumo tik iš dalies sutinka.
Vaikų Elgesio Koregavimas: Praktiniai Patarimai
Kadangi daugelis vaikų mėgsta būti dėmesio centre, dažnai nutinka, jog vaikas neatsikrato blogo įpročio kaip tik todėl, kad yra baramas. Taigi geriau nesureikšminti šios vaiko problemos, o spręsti ją tarsi paprasčiausią kasdienį menkniekį. Jei nerodysime nuostabos dėl tokio vaiko elgesio, mums bus daug lengviau jį pakeisti.
Tėvų Įtaka Vaikams: Jausmų Svarba
Norime to ar nenorime, tačiau savo vaikams turime pačią didžiausią įtaką, tiek gerą, tiek blogą. Labiausiai juos veikia tėvų jausmai. Už kiekvieno impulsyvaus veiksmo slepiasi jį išprovokavęs jausmas. Anot vaiko raidos specialistų, kiekviename vystymosi etape yra jautrusis laikotarpis tam tikram jausmui reikštis, jo mokytis. Šiuos pagrindinius etapus išgyvena visi vaikai, nepriklausomai nuo lyties ar etnokultūrinių skirtumų. Kas jam nutinka tais laikotarpiais, su kokiomis tėvų reakcijomis susiduria, to labiausiai ir išmoksta.
Svarbu, kad tėvai kalbėtų apie jausmus, apie tai, ką jie išgyvena ir kaip su tuo tvarkosi, realiai lengviau išsprendžia kylančias problemas. Jų vaikai atviresni kylantiems sunkumams, o prireikus randa psichologo pagalbą. Tačiau jei šeimoje šnekama tik apie tai, kas ką daro ir ko nedaro, net ir konsultacija būna tik aptariamojo pobūdžio.
Empatija ir Jausmų Valdymas: Tėvų Pavyzdys
Nėra jokios tikrai patikimos vaikų auklėjimo formulės, o kiekvienas atvejis - atskira istorija. Jei tėvai mano, kad yra empatiški, supratingi, atliepiantys, draugiški, mylintys, tai nereiškia, jog susierzinę jie moka valdyti savo pyktį. Gali būti, kad tėvai tik neigia, jog jaučia pyktį. Susierzinę jie net nepastebi, kaip apšaukia savo atžalą ar iškoneveikia jo interesus. Tai patvirtina istorijos, kai gerų tėvų geri vaikai blogais keliais nueina. Jausmas yra tai, ką mes iš tikrųjų jaučiame, o ne tai, ką norime parodyti.
Jei palikdama vaiką darželyje mama sako: „Aš tave myliu!“, ji manipuliuoja šiuo jausmu ir to moko savo atžalą. Juk tuo momentu mama nebūtinai jaučia meilę. Neretai ji jaučia gailestį, liūdesį, gal net ir pyktį. Apie tai mama ir turėtų šnekėti: „Labai gaila, kad dabar turime išsiskirti. Bet man svarbu nueiti į darbą. Šiuo metu turiu važiuoti ten. O po pietų miegelio mes vėl pasimatysim ir būsim kartu.“ Kai vėl susitinka, mama turėtų šnekėti, kad dažnai galvodavo apie vaikelį, mintimis linkėjo jam geros kloties, labai pasiilgo per visą dienelę. Visų pirma, taip vaikas mokosi kalbėti tai, ką jaučia tuo metu. Antra, sužino, kad jausmai yra visokie - ne tik meilė, baimė, pyktis. Trečia, vaikas žinos, jog ir suaugusieji jaučia panašius jausmus, mokysis juos įvardyti, būti atviras jiems ir jais dalintis.
Emocijų Išgyvenimas: Tėvų Palaikymas
Tėvai taip dažnai nori matyti vaikus laimingus, jog daro viską, kad jie neišgyventų liūdesio, susierzinimo, nusivylimo, netekties, sielvarto. Jie sako: „Neverk, nupirksiu tau kitą šuniuką“, bet ar tai padeda išgyventi mylimo augintinio netektį? Geriausia tėvų pagalba - leisti vaikui jausti tai, ką jis jaučia, ir būti tuo momentu šalia. Tai padaryti galima atspindint (įvardijant), ką vaikas jaučia. Artimieji gali suteikti pirmąją emocinę pagalbą, bet „gijimo“ procesui reikia laiko.
Jausmų Ugdymas: Tėvų Pavyzdys ir Žaidimai
Jausmų ugdymas prasideda namuose, jau nuo pirmojo santykio su vaiku ir jo poreikių tenkinimo, kai visiškai ar iš dalies patenkinamas meilės ir saugumo poreikis. Pirmoji tėvų klaida - vaiko jausmų ignoravimas. Antroji tėvų klaida - leisti vaiko jausmams lietis kaip viską skandinančiai lavinai. Trečioji tėvų klaida - drausti vaikams jausti savo jausmus.
Kai vaiko amžius iki devynerių metų, labai pravartu nors kelias dienas per savaitę žaisti kartu ir neutraliu tonu pabandyti įvardyti, ką vaikas ar žaidimo herojai jaučia. Su vyresniais vaikais, ypač paaugliais, sunkiose situacijose visada gelbsti humoras arba galima sukurti kitą nuotaiką. Kai tėvai patys pradeda pastebėti, įvardyti savo jausmus, bando keisti bendrą nuotaiką, jie ima mokytis jausmus valdyti.