Alzheimerio liga yra viena iš labiausiai paplitusių demencijos formų, pažeidžianti smegenis ir pasireiškianti atminties, ypač trumpalaikės, praradimu ir intelektinių gebėjimų susilpnėjimu. Ši liga, dar vadinama senatvine demencija, senatviniu proto pamišimu ar senatviniu atminties netekimu, paveikia milijonus žmonių visame pasaulyje. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) prognozuoja, kad senstant visuomenei sergančiųjų demencija skaičiai tik augs ir kas 20 metų sergančiųjų demencija skaičiai padvigubės. Apie 60-70 proc. visų demencijos atvejų sudaro Alzheimerio liga. Šiame straipsnyje aptarsime psichikos sutrikimus, kurie dažnai lydi Alzheimerio ligą, jų diagnostiką, gydymo būdus ir priežiūros ypatumus.
Demencija ir Alzheimerio Liga: Apibrėžimai ir Skirtumai
Demencija - tai bendrinis terminas, apibūdinantis sindromą, kuris pasireiškia ilgalaikiu ir progresuojančiu pažintinių funkcijų - tokios kaip atmintis, mąstymas, kalba, orientacija, suvokimas ir gebėjimas atlikti kasdienes užduotis - sutrikimu. Nors demencija dažniau pasireiškia vyresniame amžiuje, ji nėra natūrali senėjimo dalis.
Alzheimerio liga yra dažniausia demencijos forma. Jai būdinga lėta, progresuojanti eiga, dažniausiai prasidedanti sunkumais įsiminti naują informaciją. Manoma, kad Alzheimerio liga sukelia apie 60-80 % visų demencijos atvejų. Demenciją gali sukelti įvairūs smegenų pažeidimai ar ligos procesai, turintys įtakos neuronų funkcijai ir jų tarpusavio ryšiams. Dažniausiai tai - lėtiniai, progresuojantys sutrikimai, kurie trikdo informacijos perdavimą tarp skirtingų smegenų sričių.
Alzheimerio Ligos Epidemiologija ir Rizikos Veiksniai
Skaičiuojama, kad pasaulyje demencija serga apie 50 mln. ir kasmet naujai suserga apie 10 mln. žmonių. Tikslios statistikos, kiek Lietuvoje yra sergančių asmenų, neturime, tačiau pastebima, kad ligos paplitimas labai priklauso ir nuo šalies socialinės ir ekonominės padėties. Gerai išsivysčiusiose, aukštesnės ekonomikos šalyse demencijos atvejų daugėja lėčiau, kas gali būti susiję su sveikesniu gyvenimo būdu, geresniu išsilavinimu ir sveikatos priežiūros prieinamumu.
Susirgti Alzheimerio liga gali kiekvienas ir ši rizika didėja su amžiumi. Pvz., pasiekus 65 m. amžiaus ribą serga 1 iš 14, o nuo 80 m. - jau 1 iš 6 asmenų. Ligos priežastys yra kompleksinės ir dar nevisiškai aiškios. Egzistuoja tam tikri genai, kurie gali lemti Alzheimerio ligos išsivystymą. Taip pat šia liga susirgti labiau rizikuoja tie, kurių socialinė ir ekonominė padėtis, išsilavinimas prastesnis. Dažniau Alzheimerio liga serga moterys. Įtakos turi ir sergamumas kitomis, ypač širdies ir kraujagyslių, ligomis.
Taip pat skaitykite: Kaip sumažinti nervinę įtampą
Riziką susirgti Alzheimerio liga mažina aukštesnis išsilavinimas, sveikesnė mityba, platesnis socialinių kontaktų ratas. Sveikesnį gyvenimo būdą reiktų pradėti propaguoti kuo įmanoma anksčiau. Rekomenduojama Viduržemio jūros dieta - vartoti daugiau vaisių, daržovių, žuvies, produktų, kuriuose yra gausu polinesočiųjų riebalų. Taip pat reiktų kontroliuoti savo miego kokybę, nes sutrikęs miegas susijęs su didesne Alzheimerio ligos rizika. Fizinis aktyvumas gali ne tik sulėtinti amžinį smegenų audinio nykimą, bet ir padidinti jo kiekį, daryti teigiamą įtaką neuroplastiškumui ir pan. Ne mažiau svarbu gali būti atsisakyti ir žalingų įpročių - rūkymo ir piktnaudžiavimo alkoholiu. Labai svarbu ir „psichikos higiena“: gebėjimas atsipalaiduoti, tvarkytis su patiriamu stresu, didinti psichologinį atsparumą.
Alzheimerio Ligos Simptomai ir Diagnostika
Alzheimerio liga yra lėtinė ir progresuojanti, tad jos simptomai vystosi palaipsniui, nuo nepastebimų iki labai sunkių. Iš pradžių žmogus pamiršta naujausius įvykius, tačiau gerai prisimena tai, kas įvyko anksčiau, tačiau ligai progresuojant galiausiai sutrinka ir ilgalaikė atmintis, dingsta seniai įgytos žinios. Vėliau gali sutrikti kalbos suvokimas, ima trūkti žodžių ar žmogus pradeda juos iškraipyti, kalba nesklandžiai, beprasmiais sakiniais. Žmogui tampa sunku skaityti ir rašyti, keičiasi laiko nuovoka. Palaipsniui sutrinka atmintis, mąstymas, orientacija ir pan. Šie sutrikimai atsispindi sunkiau kontroliuojamose emocijose, pasikeitusiame socialiniame elgesyje, žmogus nebegeba sutelkti savęs kryptingai veiklai, mažėja subtilių jausmų ir emocijų. Pvz., anksčiau buvęs kantrus, dėmesingas ir pareigingas žmogus tampa dirglus, grubus, nekantrus, greit susierzina, elgiasi ne pagal socialines normas.
Svarbu ankstyva ligos diagnostika, nes kiekvienas naujai atsiradęs simptomas negydant tik sunkėja, tad ankstyvoji diagnostika gali padėti pristabdyti jų progresavimą.
Ankstyvieji Alzheimerio ligos požymiai:
- Trumpalaikės atminties sutrikimai (sunku įsiminti vardus, naujus įvykius).
- Sunkumai atliekant įprastas užduotis.
- Orientacijos laike ir erdvėje sutrikimai.
- Kalbos problemos (sunku rasti tinkamus žodžius).
- Sprendimų priėmimo sunkumai.
- Nuotaikos ir elgesio pokyčiai.
- Asmenybės pokyčiai.
- Motyvacijos stoka.
Diagnostikos metodai:
- Neurologinis ir psichologinis įvertinimas.
- Pažintinių funkcijų testai (atminties, kalbos, orientacijos).
- Smegenų tyrimai (MRT, KT).
- Kraujo tyrimai (siekiant atmesti kitas galimas priežastis).
Psichikos Sutrikimai, Lydintys Alzheimerio Ligą
Sergantieji Alzheimerio liga dažnai išgyvena nerimą ir depresija, o sutrikus laiko nuovokai atsiranda miego sutrikimų, gali pasireikšti haliucinacijos, taigi dirbti reikia ne tik su Alzheimerio ligos simptomais, bet ir su gretutiniais sutrikimais. Demencija sergantieji patiria sunkių emocinių išgyvenimų dėl sutrikusios galimybės adaptuotis kasdieniame gyvenime, todėl svarbi psichologinė pagalba, emocinis palaikymas.
Dažniausi psichikos sutrikimai:
- Depresija: Dažnas palydovas, ypač ankstyvosiose stadijose.
- Nerimas: Gali pasireikšti kaip nuolatinis nerimas, irzlumas, baimė.
- Miego sutrikimai: Nemiga, nakties neramumas, miego ritmo sutrikimai.
- Psichozė: Haliucinacijos (dažniausiai regos) ir kliedesiai.
- Elgesio sutrikimai: Agresija, irzlumas, klajojimas, neadekvatus elgesys.
Citalopram, reguliuojantis 5HT receptorius, labiau koreguoja emocijas, dirglumą, nerimą, paniką, depresiją, nenustygimą ir net pažinimo procesus.
Taip pat skaitykite: Mokslinė A. Baranausko veikla
Alzheimerio Ligos Gydymas
Labiausiai progresuojančių demencijų, pavyzdžiui Alzheimerio, išgydyti negalima ir gydymo, lėtinančio ar sustabdančio ligos progresavimą, nėra. Tačiau yra vaistų, kurie gali laikinai palengvinti simptomus. Medikamentų ir nemedikamentinių intervencijų tikslas - atidėti protinių gebėjimų praradimą, padėti žmonėms kuo ilgiau išlikti nepriklausomais kasdieniame gyvenime ir pagerinti jų savijautą bei gyvenimo kokybę.
Medikamentinis gydymas:
- Acetilcholinesterazės inhibitoriai (donepezilas, rivastigminas, galantaminas): Gerina pažintines funkcijas, didindami acetilcholino kiekį smegenyse.
- Memantinas: NMDA receptorių antagonistas, apsaugantis smegenų ląsteles nuo per didelio glutamato poveikio.
- Antidepresantai: Skiriami depresijai gydyti.
- Anksiolitikai: Skiriami nerimui mažinti.
- Antipsichotikai: Skiriami psichozės ir elgesio sutrikimams gydyti (naudojami atsargiai dėl galimo šalutinio poveikio).
Nemedikamentinis gydymas:
- Atminties ir orientacijos pratimai.
- Dailės terapija.
- Aromaterapija.
- Gyvūnų terapija.
- Muzikos terapija.
- Kognityvinė terapija.
- Ergoterapija (padeda išlaikyti kasdienius įgūdžius).
- Fizinė terapija (gerina judėjimą ir koordinaciją).
Verta paminėti, kad sergančiojo Alzheimerio liga artimiesiems labai reikalinga ir emocinė parama. Jiems labai praverstų bendravimas savitarpio pagalbos grupėse.
Priežiūros Ypatumai ir Pagalba Artimiesiems
Gyvenantiems kartu ir besirūpinantiems sergančiu žmogumi yra svarbu žinoti, kaip tinkamai bendrauti. Ligos pradžioje reiktų siekti kuo ilgiau išlaikyti žmogaus savarankiškumą, pagelbėti tik ten, kur jam pačiam per sudėtinga, palaikyti tinkamą ligonio užimtumą, aktyvumą, skatinti užsiimti jam įprastomis veiklomis. Ligai pažengus reiktų kalbėti trumpesniais, aiškesniais sakiniais, paklausus palaukti atsakymo, neskubinti, nesistengti atsakyti už žmogų. Nesvarbu, kiek liga pažengusi, svarbiausia visada išlaikyti pagarbą, nepertraukinėti, neatsakinėti už žmogų, nekalbėti taip, tarsi jo šalia nebūtų. Esant galimybei reiktų pritaikyti aplinką: pakeisti baldų išdėstymą, įdiegti apsauginius įrenginius, kad, pvz., žmogus neišeitų vienas, nepasiklystų, nesusižalotų. Vėliau esminiu gali tapti bazinių žmogaus poreikių užtikrinimas, jo mitybos, higienos palaikymas. Labai svarbu mokėti matyti žmogaus ir jo gyvenimo vientisumą - juk liga yra tik vienas iš gyvenimo aspektų, nepaneigiantis žmogaus gyvenimo istorijos ir svarbos.
Labai svarbu - kantrybė, empatija ir pastovumas. Svarbu palaikyti dienos rutiną, vengti staigių pokyčių, kalbėti aiškiai, neperkrauti informacija.
Tai, kad sergančiojo artimieji patiria įvairius jausmus, yra natūralu. Ligos pradžioje jie nerimauja dėl to, kas laukia, ir liūdi dėl artimo žmogaus pokyčių. Vėliau šiuos jausmus keičia sudirgimas, pyktis, nuovargis. Svarbiausia šiuos jausmus atpažinti, suprasti ir priimti bei patiems stengtis išlaikyti sveiką gyvenimo ritmą: darbo ir poilsio režimą, skirti laiko sau, ieškoti palaikymo, kalbėti apie kylančius jausmus.
Taip pat skaitykite: Psichikos negalios ir užkalbėjimai
Patarimai artimiesiems:
- Būkite kantrūs ir supratingi.
- Palaikykite dienos rutiną.
- Kalbėkite aiškiai ir paprastai.
- Užtikrinkite saugią aplinką.
- Ieškokite pagalbos ir paramos.
- Rūpinkitės savimi.
Prevencija ir Smegenų Treniravimas
Ar pagrįsti raginimai: nori nesusirgti Alzheimerio liga - spręsk kryžiažodžius? Alzheimerio ligos atveju smegenų mankšta tikrai reikalinga. Jeigu kartojame, laviname, tobuliname savo įgūdžius, neleidžiame jiems sunykti, smegenys ilgesnį laiką išlieka funkcionalios. Įrodyta, kad žmonės su aukštuoju išsilavinimu ne taip anksti suserga Alzheimerio liga. O susirgus jiems gerokai vėliau pasireiškia silpnaprotystės sindromas, nes jų smegenys plastiškesnės ir ilgesnį laiką sugeba kompensuoti neuronų deficitą. Taigi treniruokime smegenis - spręskime galvosūkius, kryžiažodžius. Pacientų artimųjų klausiama: gal senelis, močiutė mėgsta kalbėti maldas, maldaknygę paskaito - gerai, tegul tai daro dažniau. Puiku, jeigu vyresnio amžiaus žmonės mėgsta skaityti laikraščius, klausytis radijo, žiūrėti televizijos laidų, aktyviai domisi kasdienio gyvenimo įvykiais - tai lavina orientavimąsi laike ir erdvėje.
Prevencinės priemonės:
- Reguliarus fizinis aktyvumas (vaikščiojimas, mankšta).
- Sveika mityba (Viduržemio jūros dieta).
- Protinis aktyvumas (skaitymas, kryžiažodžiai, mokymasis).
- Socialinis aktyvumas (bendravimas su draugais, šeima, dalyvavimas renginiuose).
- Žalingų įpročių atsisakymas (rūkymas, piktnaudžiavimas alkoholiu).
- Miego kokybės gerinimas.
- Psichikos higiena (streso valdymas, atsipalaidavimas).
tags: #kokie #yra #psichikos #sutrikimai #budingi #alzheimerio