Šeimos terapijos taikymas paaugliams su elgesio ir emocijų problemomis

Šiuolaikiniame pasaulyje, kuris tampa vis mažiau nuspėjamas ir kupinas neapibrėžtumo, žmonės patiria vis didesnį stresą ir nerimą. Tokioje aplinkoje augantys vaikai perima ir mokosi iš suaugusiųjų. Specialistams kelia susirūpinimą, kad pagalbos reikia vis jaunesniems asmenims. Nebepakanka vaiko aprūpinti maistu, stogu virš galvos, drabužiais bei išsilavinimu - šiuolaikinės visuomenės kontekste vaikui reikia žymiai daugiau, ne tik rūpesčio jo fiziniais poreikiais, bet ir emociniais. Šiame straipsnyje aptariamas šeimos terapijos taikymas paaugliams, turintiems elgesio ir emocijų problemų.

Kada kreiptis į vaikų psichologą?

Vaikai gali patirti įvairių sunkumų, dėl kurių verta kreiptis į specialistą. Štai keletas situacijų, kada vaikų psichologo konsultacija gali būti naudinga:

• Mokymosi sunkumai: Jei vaikui sunku susikaupti, įsiminti naują informaciją, atlikti užduotis ar sekti instrukcijas, specialusis pedagogas arba psichologas gali padėti įvertinti situaciją ir pasiūlyti individualizuotus mokymosi metodus.
• Elgesio ir emocijų sutrikimai: Jei vaikas yra pernelyg aktyvus, impulsyvus, sunkiai valdo emocijas, prieštarauja, neklusnus ar patiria nerimą, liūdesį, psichologas gali padėti nustatyti priežastis ir išmokyti valdyti emocijas bei elgesį.
• Raidos sutrikimai: Jei vaikui įtariamas autizmas, Aspergerio sindromas ar kitas raidos sutrikimas, svarbu kuo anksčiau kreiptis į specialistus, kurie gali atlikti išsamų įvertinimą ir sudaryti individualų pagalbos planą.
• Trauminės patirtys: Jei vaikas patyrė netektį, tėvų skyrybas, smurtą ar kitą traumuojančią situaciją, psichologas gali padėti jam susidoroti su emocijomis ir išgyvenimais.
• Kalbos raidos sutrikimai: Jei vaikas vėluoja kalbėti, turi kalbos ar kalbėjimo sunkumų, logoterapeutas gali padėti lavinti kalbos įgūdžius ir įveikti sutrikimus.
• Socialiniai sunkumai: Jei vaikui sunku bendrauti su bendraamžiais, pritapti prie kolektyvo ar jis patiria patyčias, psichologas gali padėti jam ugdyti socialinius įgūdžius ir pasitikėjimą savimi.

Kaip išsirinkti tinkamą specialistą?

Renkantis vaikų psichologą, svarbu atkreipti dėmesį į kelis pagrindinius aspektus:

• Specialisto kvalifikacija ir patirtis: Įsitikinkite, kad specialistas turi atitinkamą išsilavinimą (psichologo, psichoterapeuto, psichiatro) ir yra įgijęs specializaciją darbui su vaikais. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į jo darbo patirtį ir specializaciją konkrečioje srityje (pvz., elgesio terapija, žaidimų terapija, šeimos terapija). Specialistas turėtų turėti atitinkamą išsilavinimą, priklausyti atitinkamoms profesinėms organizacijoms.
• Rekomendacijos ir atsiliepimai: Pasidomėkite, ką apie specialistą sako kiti tėvai ar kolegos. Atsiliepimai gali padėti susidaryti nuomonę apie specialisto darbo metodus, bendravimo stilių ir efektyvumą.
• Bendravimo stilius ir asmeninės savybės: Svarbu, kad specialistas būtų empatiškas, supratingas, gebėtų užmegzti ryšį su vaiku ir sukurti jam saugią aplinką. Pirmosios konsultacijos metu atkreipkite dėmesį, ar jaučiatės patogiai bendraudami su specialistu ir ar jis supranta vaiko poreikius. Renkantis specialistą neišvengiamai reikia pasikliauti ir savo nuojauta.
• Siūlomos paslaugos ir metodai: Išsiaiškinkite, kokias paslaugas teikia specialistas (konsultacijos, terapija, įvertinimas) ir kokius metodus naudoja. Įsitikinkite, kad siūlomi metodai yra pagrįsti moksliniais tyrimais ir atitinka vaiko amžių bei poreikius.
• Prieinamumas ir patogumas: Įvertinkite, ar specialisto kabinetas yra patogioje vietoje, ar jis dirba Jums tinkamu laiku ir ar siūlo nuotolines konsultacijas, jei tai aktualu.
• Kaina ir apmokėjimo sąlygos: Išsiaiškinkite, kokia yra konsultacijų kaina, ar taikomos nuolaidos ir kokios yra apmokėjimo sąlygos.
• Pasitikėjimo jausmas: Pokalbio terapija yra grįsta pasitikėjimu, saugumo pojūčiu, nes tik taip galima jaustis maksimaliai patogiai, pilnai atsiverti bei kalbėti apie jus neraminančius dalykus.

Šeimos įtaka vaikų elgesiui

Šeima yra hierarchinė sistema, kurioje nariai sąveikauja ir daro įtaką vieni kitiems. Sveika šeimos psichinė sveikata pasireiškia santykių darna, kai kiekvienas narys jaučiasi mylimas, priklausantis šeimai, kai yra aiškios ribos, taisyklės ir vaidmenys, o tėvai geba užtikrinti šeimos stabilumą.

Disfunkcinėse šeimose dažnai pastebimas pernelyg didelis tėvų nuolaidžiavimas vaikams. Baimindamiesi būti "blogais", tėvai nesugeba nubrėžti aiškių ribų, suteikia vaikams per daug galios ir atsakomybės, o tai gali pažeisti vaiko saugumo poreikius. Vaikas netenka atramos tėvuose, nesuvokia ir negerbia kitų žmonių ribų.

Taip pat skaitykite: Individualizuotas ugdymas

Kita dažna problema - tėvų piktnaudžiavimas alkoholiu. Net jei tėvai geria ne prie vaikų, jie tampa nepasiekiami savo vaikams, negali stebėti ir atliepti jų poreikių. Tokiose šeimose vyrauja chaosas, nėra nuoseklios hierarchijos, taisyklių ir reikalavimų. Vaikai jaučiasi nesaugūs, nes gyvena neprognozuojamoje aplinkoje. Dažnai vyresni vaikai prisiima tėvų vaidmenis ir rūpinasi jaunesniaisiais bei pačiais tėvais. Piktnaudžiaujantys alkoholiu tėvai tampa impulsyvūs, konfliktiški arba depresiški, o vaikai išgyvena baimę, manipuliacijas, fizinį ir psichologinį smurtą.

Motyvuojantis pokalbis kaip pagalba šeimai

Diskusijos metu pabrėžiama, kad tokioje šeimoje sunku pasiekti pokyčių, kol neatsiranda vidinė motyvacija keistis. Motyvuojantis pokalbis yra būdas prieiti prie problemos iš kitos pusės, sužadinti žmogaus norą ir vidinius resursus pokyčiams. Šis pokalbis vyksta tarp lygiaverčių pašnekovų, vengiant eksperto pozicijos.

Nors motyvuojantis pokalbis reikalauja tam tikro kliento sąmoningumo, jis gali būti sėkmingai taikomas sprendžiant vaikų problemas. Šis metodas turi daug sąsajų su pozityvaus auklėjimo būdais, skatinant vaiką bendradarbiauti, ugdant savarankiškumą, pasitikėjimą savo jėgomis ir sprendžiant problemas. Vengiant jėgos žaidimų ir išorinių motyvavimo priemonių, vaikas skatinamas elgtis tinkamai ne dėl spaudimo ar atlygio, bet dėl vidinės motyvacijos.

Sunkaus elgesio paaugliai: priežastys ir sprendimo būdai

Paauglystė yra amžiaus tarpsnis, kai vaiko elgesiui įtaką daro daug veiksnių, įskaitant netinkamą auklėjimą, destruktyvius šeimos santykius, atstūmimą ir nesprendžiamus emocijų bei elgesio sutrikimus. Paauglys gali ieškoti aplinkos, kuri jį priimtų tokį, koks yra, ir patekti į asocialią aplinką. Norint pakeisti netinkamą paauglio elgesį, svarbu suprasti tokio elgesio motyvus ir įtraukti visą šeimą į pagalbą.

Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (ADHD)

Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (ADHD) yra neurobiologinis sutrikimas, paveikiantis 11 proc. mokyklinio amžiaus vaikų. Jam būdinga netinkamas dėmesio, impulsyvumo ir hiperaktyvumo lygių vystymasis. ADHD simptomai dažniausiai atsiranda ankstyvuoju vaikystės laikotarpiu, iki 12 metų amžiaus. Diagnozei nustatyti, vaikai turėtų turėti šešis ar daugiau sutrikimo simptomus, o paaugliai ir suaugusieji - bent penkis.

Taip pat skaitykite: Specialaus Elgesio Saugumo apibrėžimas

ADHD simptomai kiekvienam žmogui veikia skirtingai, todėl specialistai, diagnozuodami ADHD, įvertina sutrikimo sunkumą. Jis gali būti lengvas, vidutinis arba sunkus:

• Lengvas: Simptomai minimalūs ir sukelia nedidelę įtaką socialinėse, mokymosi arba darbo aplinkose.
• Vidutinis: Simptomai arba jų įtaka yra tarp "lengvo" ir "sunkaus".
• Sunkus: Daug simptomų viršija reikalingą diagnostiniam nustatymui skaičių ir sukelia pastebimą įtaką socialinėse, mokymosi arba darbo aplinkose.

Vaikams, turintiems ADHD, dažnai vėluoja nepriklausomas funkcionalumas ir savarankiškumas, jie gali elgtis kitaip nei jų bendraamžiai. Daugelis vaikų, turinčių ADHD, gali patirti lengvus uždelsimus kalboje, motorikos įgūdžiuose arba socialinių gebėjimų raidoje. Jie turi mažą toleranciją įtampai, sunkumų kontroliuojant emocijas ir dažnai patiria nuotaikų svyravimus.

Nėra aiškios ar tiksliai nustatytos ADHD atsiradimo priežastys, tačiau mokslininkai nustatė stiprų genetinį ryšį. Kiti veiksniai, kurie gali padidinti tikimybę turėti ADHD:

• Švino ar pesticidų poveikis ankstyvoje vaikystėje
• Priešlaikinis gimdymas arba mažas vaikelio svoris gimus
• Smegenų trauma

Veiksniai, galintys pabloginti ADHD simptomus:

• Pernelyg didelis televizijos, kompiuterio ar kitų ekranų žiūrėjimo kiekis
• Didelis kiekis cukraus dietoje
• Šeimoje patiriamas stresas (skurdas, šeimos konfliktai)
• Trauminė patirtis

Aktyvumo ir dėmesio sutrikimo gydymo nėra, tačiau simptomus galima sušvelninti. Vaikai, kuriems atidžiai stebimas vaistų vartojimas kartu su elgesio terapijomis ir intervenijomis, pasiekia reikšmingą elgesio pagerėjimą namuose ir mokykloje. Elgesio terapijų ir vaistų kombinavimas yra efektyvesnis nei kiekvienas gydymo būdas atskirai.

Taip pat skaitykite: Geranoriškumo skatinimas

Elgesio terapijos:

• Kognityvinė elgesio terapija (KET): Padeda keisti negatyvius mąstymo modelius ir elgesį, skatinant teigiamas pokyčius.
• Elgesio koregavimo terapija: Mokymas konkrečių elgesio strategijų, skirtų sumažinti hiperaktyvumą ir impulsyvumą.
• Ergoterapija: Įgūdžių mokymas, struktūruotos veiklos ir jutimų reguliavimas.

Vaistai:

• Stimuliantai: Dažniausiai naudojami vaistai gydant ADHD, padeda pagerinti dėmesio kontrolę ir sumažinti hiperaktyvumą.

Emocijų ir elgesio sutrikimai

Šiuo metu 1 iš 10 vaikų pasaulyje susiduria su elgesio ir emocijų sunkumais arba sutrikimais. Ekspertai teigia, kad jų atsiradimo priežasčių yra daug, tačiau viena dažniausių - patologiniai vaikų santykiai su tėvais. Stokodami meilės ir prisirišimo, vaikai nesugeba suprasti savo kūno siunčiamų signalų ir reaguoja į juos nepriimtinais būdais.

Pasak O. Iljinos, elgesio ir emocijų sutrikimai vaikams atsiranda dėl trijų pagrindinių priežasčių:

• Biologiniai sutrikimai ir ligos: Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas, nerimo sutrikimai.
• Netinkama aplinka švietimo įstaigoje.
• Patologiniai santykiai šeimoje: Nepakankamas prisirišimas prie tėvų, meilės stoka, smurtas šeimoje.

Tėvai praleidžia didžiąją laiko dalį su vaikais ir vaikai, jausdami tėvų emocinę būseną, ją perima. Jeigu tėvai jaučia susierzinimą, pyktį, pagiežą, tai ir vaikai pradeda taip pat jaustis. Labai svarbu, kad vaikas žinotų, jog gali pasitikėti savo tėvais.

Svarbu atskirti vaiką nuo elgesio. Jeigu nuolat sakysime, kad šitas yra blogas vaikas, tai jis niekada nežinos, kur jis turi pasitaisyti, jam visą laiką tai bus kaip etiketė, kad „aš esu blogas“. Vaikai, kurie turi elgesio ir emocijų sutrikimų, dažniausiai yra tie vaikai, kuriems labiausiai reikia meilės ir pagalbos.

Jeigu vaiko elgesys įprastoje situacijoje labai skiriasi nuo kitų vaikų, jeigu tai yra pasikartojantis reiškinys ir toks elgesys būtų ne vienoje aplinkoje, tuomet reikia kreiptis į specialistus. Reikia dirbti ne tiktai su vaiku, bet ir su visa šeima ir išmokti taikyti kitus pagalbos būdus.

Prieštaraujančio nepaklusnumo sutrikimas

Prieštaraujančio nepaklusnumo sutrikimas - tai vaikystėje pasireiškiantis elgesio sutrikimas, kuriam būdinga pikta ir (arba) dirgli nuotaika, prieštaraujantis ir (arba) iššaukiantis elgesys arba kerštingumas. Tiksli sutrikimo priežastis nežinoma, tačiau manoma, kad tai yra genetinių, biologinių ir aplinkos veiksnių derinys.

Prieštaraujančio nepaklusnumo sutrikimo simptomai:

• Fiziniai simptomai: Miego sutrikimai, psichosomatiniai simptomai (galvos ar skrandžio skausmai).
• Elgesio ir emociniai simptomai: Dažni pykčio priepuoliai, nuolatinis nepaklusnumas, atsisakymas laikytis taisyklių, sąmoningas erzinimas, kaltinimas kitų, piktas ir kerštingas elgesys, svyruojanti nuotaika.
• Socialiniai simptomai: Sunkumai išlaikyti draugystę, ginčai su suaugusiaisiais, atsisakymas paklusti taisyklėms mokykloje ir kitose socialinėse aplinkose.

Prieštaraujančio nepaklusnumo sutrikimo priežastys:

• Šeimos veiksniai: Nenuoseklūs, šiurkštūs ar aplaidūs auklėjimo metodai, nesutarimai šeimoje, tėvų psichikos sveikatos sutrikimai.
• Mokymosi aplinkos veiksniai: Struktūros trūkumas, nepakankama parama mokiniams, turintiems mokymosi sunkumų, trikdantis elgesys klasėje.
• Biologiniai veiksniai: Neurologiniai sutrikimai, smegenų trauma, genetiniai veiksniai.

Diagnozė nustatoma atlikus išsamų vaikų psichiatro arba psichologo įvertinimą.

Žaidimų terapija

Žaidimų terapija - tai sistemingas teorinio modelio panaudojimas, siekiant sukurti tarpasmeninius santykius, kuris metu kvalifikuoti žaidimų terapeutai panaudoja terapeutinę žaidimų galią, kad padėtų klientams išvengti ar išspręsti psichosocialinius sunkumus bei pasiektų optimalaus kliento augimo bei vystymosi. Adlerietiška žaidimų terapija - tai toks žaidimų terapijos metodas, kuris remiasi Individualiosios Psichologijos moksliniais pagrindais. Praktikoje paprastai remiasi keturiomis stadijomis, kuriomis yra stebimas terapinis progresas - tai lygiavertiškų santykių sukūrimas, vaiko gyvenimo stiliaus tyrinėjimas, pagalba vaikui suprasti savo gyvenimo stilių ir perorientavimas bei nauji apmokymai.

tags: #dаiles #terаpijos #tаikymаs #pааuglems #turincioms #elgesio