Depresija: Kur Kreiptis Pagalbos ir Kaip Įveikti Šį Nerimo Sutrikimą

Depresija - tai psichikos sutrikimas, kuris pasireiškia nuolatiniu liūdesiu, bloga nuotaika bei interesų, energijos ir aktyvumo sumažėjimu, trukdančiu kasdieniam gyvenimui. Tai nėra tiesiog laikinas liūdesys ar bloga nuotaika, bet ilgalaikis sutrikimas, reikalaujantis profesionalios pagalbos. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, vien Europoje kasmet su ja susiduria per 50 milijonų gyventojų. Šiame straipsnyje aptarsime depresijos priežastis, simptomus, gydymo būdus ir kur kreiptis pagalbos, jei jaučiate, kad jums ar jūsų artimajam pasireiškė šis sutrikimas.

Kas Yra Depresija?

Depresija yra vienas dažniausiai pasireiškiančių nerimo sutrikimo formų, kuri turi emocijų paaštrėjimo, nuotaikos svyravimo, negebėjimo susitvarkyti su aplinkos stresoriais bei energijos trūkumo požymių. Beveik visi kartais jaučiamės prislėgti: gavę blogą pažymį, praradę darbą, susipykę, net lietinga diena gali sukelti liūdesio jausmą. Tačiau depresija - sutrikimas, kuris neišnyksta tik todėl, kad jūs to norite. Tai sutrikimas, kuris neišnyksta tik todėl, kad jūs to norite.

Depresijos Formos

Yra kelios pagrindinės depresijos formos:

• Didžioji depresija (klinikinė depresija): ilgalaikė depresijos forma, kai žmonės jaučiasi praradę susidomėjimą įvairiais dalykais ir gali susidurti su dideliais sunkumais atliekant kasdieninio gyvenimo veiklas. Pasireiškus klinikinei depresijai pasikeičia žmogaus gebėjimas racionaliai reaguoti į stresorius. Jį ima varginti gilios ir ilgai besitęsiančios negatyvios mintys, atsiranda iškreiptas pasaulio suvokimas, jaučiamas nuolatinis nuovargis ar net mintis apgaubęs rūkas. Anksčiau lengvai išsprendžiami maži dalykai tampa per sudėtingi ir atrodo neįveikiami.
• Bipolinis sutrikimas: ilgalaikė depresijos forma, kuriai būdingi intensyvūs nuotaikų svyravimai, vienu metu nuotaika tampa pakili, padidėja energijos lygis bei aktyvumas (manija), o kitu metu nuotaika pablogėja, o energijos lygis bei aktyvumas sumažėja (depresija). Depresija, pasireiškianti kaip bipolinio sutrikimo ar šizofrenijos dalis.
• Sezoninis afektinis sutrikimas: laikinos depresijos forma, atsirandanti tam tikru metų laiku, kuri gali paveikti tiek jaunus, tiek vyresnio amžiaus žmones. Dažniausiai pasitaiko rudens ir žiemos mėnesiais arba šventiniu laikotarpiu, keliančiu vienišumo ir atsiskyrimo jausmą.
• Pogimdyvinė depresija: laikina depresijos forma, pasireiškianti neseniai pagimdžiusioms moterims. Tėčiai taip pat gali patirti pogimdyminę depresiją dėl išsekimo, miego trūkumo, sumišimo ir painių emocijų tapus tėvu. Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis (SAM) Lietuvoje 1 iš 5 mamų susiduria su šia nerimo sutrikimo forma. Tačiau tarptautinė patirtis rodo, kad net 50% visų pogimdyvinės depresijos atvejų yra nenustatyta arba jie yra priskiriami įprastai depresijai. Todėl ši opi problema yra žymiai didesnė nei mes manome.
• Egzogeninė depresija: kyla iš išorinių, psichologinių ir socialinių priežasčių.

Depresijos Priežastys

Depresijos atsiradimo priežastys yra labai įvairios. Tai gali būti tiek išorinės, tiek vidinės priežastys. Depresijos priežastys yra daugialypės, tiek genetinės (biologinės), tiek psichologinės, tiek socialinės.

Išorinės Priežastys

• Itin skaudžios psichologinės patirtys ir traumos: tėvų skyrybos, artimųjų netektys, psichologinis ir seksualinis išnaudojimas, mobingas ar avarijos. Tam tikri aplinkos faktoriai, kaip gyvenimas šalia priklausomybę turinčio asmens, artimojo su negalia priežiūra ar slauga, mobingas darbe, gali provokuoti depresiją.

Vidinės Priežastys

• Genetika: jei kažkuris iš tėvų, brolių ar sesių serga depresija ar kitu nuotaikos sutrikimu, turite didesnę tikimybę susirgti.
• Lėtinės ligos: išsėtinė sklerozė ar vėžys, artritas, astma, vėžys, diabetas, širdies nepakankamumas ir panašūs sutrikimai, gali provokuoti depresiją. Ypač dažnai depresiją provokuoja lėtinis, nuolatinis skausmas, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, širdies ligos.
• Biologiniai pakitimai: manoma, kad sergantys depresija turi tam tikrų biologinių pakitimų smegenyse, ypač smegenų neuromediatorių - medžiagų, reguliuojančių visą eilę procesų smegenyse, pakitimų.
• Nuolatinis vaistų vartojimas: vaistai gali ne tik sutrikdyti hormonų pusiausvyrą, turėti įtakos kortizolio kiekio padidėjimui, bet ir neigiamai veikti antinksčių gebėjimą reaguoti į stresą. Kai kurie vartojami vaistai, pavyzdžiui, kortikosteroidai, beta adrenoblokatoriai ar interferonas.
• Psichoaktyvių medžiagų vartojimas (alkoholis, narkotikai ir kt.): 30% žmonių, turinčių priklausomybę nuo psichoaktyvių medžiagų, kenčia nuo depresijos.
• Streso patyrimas ir nežinios jausmas palaiko neigiamų emocijų aplinką, kuri yra labai tinkama depresijos vešėjimui.

Depresijos Simptomai

Svarbu atpažinti depresijos simptomus, kad galėtumėte laiku kreiptis pagalbos. Sergant depresija nuotaika būna bloga kasdien didžiąją dienos dalį bent dvi savaites iš eilės ir tai paveikia sergančiojo kasdienį gyvenimą. Pradžioje yra jaučiamas liūdesys, nuolatinis nuovargis, energijos trūkumas, prarandamas nuolatinis veiklos susidomėjimas, išsivysto apetito sutrikimai (jo stoka arba persivalgymas), atsiranda skausmai be priežasties, neigiami miego režimo pokyčiai (per mažas arba per didelis miegojimas), darosi vis sunkiau susikaupti. Galiausiai tai perauga į saviizoliaciją ir savęs žalojimą. Šį nerimo sutrikimą patiriantis asmuo atsiskiria nuo draugų ir artimųjų, vienatvės akivaizdoje ima prarasti savivertę, pradeda galvoti apie savižudybę, o beviltiškumą skandina savęs žalojime. Visi šie pokyčiai kelia sunkumų mokykloje arba darbe, suprastėja santykiai su šeima, kas dar labiau prisideda prie depresijos gilėjimo.

Taip pat skaitykite: Iššūkiai Įveikiant Depresiją Vyrams

Dažni depresijos simptomai:

• Sunku susikaupti, atlikti užduotis, skundžiamasi pablogėjusia atmintimi, pastebima pavėluota reakcija pokalbių metu, lėta kalbėsena.
• Sumažėjusi savivertė ir pasitikėjimas savimi.
• Perdėtas kaltės jausmas, savigrauža.
• Pesimizmas dėl ateities.
• Sutrikęs miegas: dažniausiai - nemiga, bet taip pat gali būti perdėtas mieguistumas, reikėtų atkreipti dėmesį į ankstyvus prabudimus, dažnai keliomis valandomis prieš įprastą prabudimo laiką.
• Pasikeitęs apetitas (sumažėjęs ar padidėjęs), tai gali sukelti kūno svorio pokyčius.
• Sumažėjusi motyvacija, energija, produktyvumas bei socialinis aktyvumas.
• Interesų praradimas veiklose, kurios anksčiau teikė malonumą.

Svarbu pažymėti, kad depresija nebūtinai pasireiškia visais išvardintais simptomais. Net sergantiems sunkia depresija, gali pasireikšti ne visi simptomai.

Vaiko Elgesys, Rodantis Sunkumus

Atkreipkite dėmesį, jei vaikas ar paauglys nustoja domėtis anksčiau patikusiomis veiklomis, sumažėja motyvacija mokytis, jam sunku susikaupti, vengia bendrauti su draugais, dažnai skundžiasi galvos ir pilvo skausmais, pradeda agresyviai elgtis. Šie ženklai rodo, kad vaikas ar paauglys susidūrė su sunkumais ir jam reikalinga suaugusiųjų pagalba.

Vaiko Savijauta, Dėl Kurios Reikėtų Susirūpinti

Atkreipkite dėmesį, jei vaiką ar paauglį apėmė ilgalaikė liūdna ar paniurusi nuotaika, jis išgyvena nerimo, prislėgtumo, vienišumo jausmus, apie save ir savo gebėjimus atsiliepia neigiamai, tampa gynybiškas, užsisklendžia emociškai ir vengia kalbėti apie savo jausmus.

Kur Kreiptis Pagalbos?

Jei jaučiate, kad jums ar jūsų artimajam pasireiškė depresijos simptomai, svarbu kreiptis profesionalios pagalbos. Klinikinės depresijos simptomus palengvinti arba nuo jų išsivaduoti gali padėti tik profesionalūs gydytojai ir specialistai.

Taip pat skaitykite: Išsamus depresijos pagalbos gidas

Pirmieji Žingsniai

1. Šeimos Gydytojas: Pirmiausia galima kreiptis į šeimos gydytoją. Atsižvelgęs į Jūsų išsakomus nusiskundimus sveikata, požymiais, jis gali išrašyti siuntimą pas psichologą arba psichiatrą. Tokiu atveju pagalbos galima sulaukti nemokamai (tačiau yra ribotas susitikimų skaičius).
2. Psichologas, Psichoterapeutas arba Hipnoterapeutas: Įprastai depresijos identifikavimo kelionė prasideda psichologo, psichoterapeuto arba hipnoterapeuto kabinete. Jei anksčiau išvardinti simptomai neišnyksta 2 savaites ir ilgiau, specialistas gali įtarti depresijos atsiradimo tikimybę ir rekomenduoti apsilankyti pas psichiatrą.
3. Psichiatras: Jis konsultacijos metu nustato psichologinius sutrikimus ir jų lygį bei paskiria medikamentinį gydymą. Tačiau norint efektyviai vaduotis iš depresijos vien vaistų nepakanka.
4. Privačios Institucijos: Taip pat galima kreiptis į privačias institucijas, kuriose dirba psichologas arba psichiatras. Ten pagalba dažniausiai būna mokama. Jeigu ieškosite privačios įstaigos, pasidomėkite ar ten atliekamas diagnostinis įvertinimas.
5. Pagalbos Linijos: Jei nedrąsu kreiptis tiesiogiai, galite anonimiškai skambinti į pagalbos liniją (pvz., 116 123). Jei kyla minčių apie savęs žalojimą ar savižudybę, nedelskite ir registruokitės psichologo konsultacijai visipsichologai.lt platformoje.

Svarbu suprasti, kad nesulaukiant pagalbos būsena linkusi sunkėti, o sveikimas tuo greitesnis ir lengvesnis, kuo anksčiau pradedamas gydymas.

Gydymo Būdai

Gydymo pagrindinės sudedamosios dalys yra:

1. Palaikymas: Jis apima įvairias sritis - pokalbius apie gyvenimiškų sprendimų priėmimą, depresijos priežasčių analizavimą, šeimos narių edukaciją.

2. Psichoterapija: Tai darbas su psichoterapeutu individualiai ar grupėje, siekiant asmens suvokimo, mąstymo ir elgesio pakitimų, tai leistų sumažinti tolesnių depresijos pasikartojimų tikimybę. Vienas iš svarbių šio nerimo sutrikimų formos aspektų yra neigiami mąstymo modeliai ir įsitikinimai, kurie skatina nevilties ir menkavertiškumo jausmą. Žinant problemą toliau tęsiama psichoterapija, kurios metu siekiama suvokimo, mąstymo ir elgesio pokyčių.

   • Hipno Kognityvinė Elgesio Terapija: Pasitelkus hipno kognityvinę elgesio terapiją, kuri apjungia kognityvinės elgesio terapijos principus su hipnoze, sukuriamas galingas terapinis metodas depresijos valdymui. Hipno terapijos metu sukelta gili atsipalaidavimo būsena leidžia asmeniui veiksmingiau pasiekti savo padidintos įtaigos lauką. Tokioje būsenoje žmogus gali tyrinėti ir keisti su klinikine depresija susijusius neigiamus mąstymo, minčių, emocijų, elgesio modelius ir įsitikinimus. Jei klinikinės depresijos priežastys yra labai skaudžios, pasąmonė gali blokuoti šiuos prisiminimus, todėl sąmoningai rasti atsakymo nepavyks. Hipno terapija padeda greičiau prieiti prie šių blogų, nes hipnozės metu atrakinami kritinio mąstymo blokai, o įsitikinimai lieka nuošalyje.

3. Medikamentinis Gydymas: Gydytojas psichiatras gali paskirti antidepresantus, kurie padeda reguliuoti neuromediatorių pusiausvyrą smegenyse.

   Taip pat skaitykite: Pagalba įveikiant nerimą ir depresiją

Trukmė priklauso nuo depresijos lygio ir pasirinkto gydymo metodo. Jei yra apjungiamas medikamentinis ir psichoterapinis gydymas - teigiamų rezultatų galima sulaukti žymiai greičiau, nei pasirinkus vieną iš šių priemonių.

Kaip Padėti Artimajam?

Jei pastebėjote, kad jūsų artimajam pasireiškė depresijos požymiai - nieko nelaukite. Atkreipiu dėmesį, kad nevalia pamiršti ir artimųjų, kurie glaudžiais ryšiais yra susiję su depresija patiriančiu asmeniu.

• Sukurkite jaukią aplinką: Pasistenkite sukurti jaukią aplinką, pasikalbėkite ir išklausykite jį. Leiskite jam suprasti, kad jums tai rūpi.
• Venkite pamokslavimų ir smerkimo: Jokiu būdu nepamokslaukite, nespauskite, nesmerkite ir nemenkinkite jo savijautos.
• Paskatinkite kreiptis profesionalios pagalbos: Paskatinkite su depresija kovojantį artimąjį kreiptis profesionalios pagalbos, jei reikia - palydėkite jį iki specialisto kabineto. Paraginkite - jei pažįstate žmogų, kovojantį su depresija, švelniai paraginkite jį kreiptis pagalbos.
• Padėkite: Pasiūlykite padėti atlikti konkrečias užduotis - pavyzdžiui, surasti potencialius terapeutus arba sudaryti klausimų, kuriuos reikia užduoti gydytojui, sąrašą.
• Priminkite: Jei jie jaučiasi kalti ar gėdijasi, pabrėžkite, kad depresija yra kaip ir bet koks kitas sveikatos sutrikimas, kaip ir astma ar diabetas.
• Nelyginkite: Jei patys nepatyrėte depresijos, venkite ją lyginti su laikais, kai jautėtės prislėgti.
• Kalbėkite: Atviras pokalbis apie depresiją gali padėti. Tyrimai rodo, kad paklausus žmogaus apie mintis apie savižudybę, iš tikrųjų sumažėja savižudybės rizika.
• Būkite kantrūs: Ir Jums, ir artimajam prireiks nemažai kantrybės. Gydymo poveikis yra palaipsnis, o kartais ir banguojantis. Priklausomai nuo pasirinkto gydymo, gali tekti palaukti ir kelis mėnesius kol pastebėsite gerėjimą. Tad nepraraskite vilties, jog gydymas bus veiksmingas.
• Jei pirmą kartą kreipiantis į gydytoją / psichologą Jūsų artimasis nesijautė saugus, paskatinkite jį ieškoti kito specialisto. Bloga konsultavimosi patirtis, gali dar labiau išmušti iš vėžių. Nepamirškite, kad gydytojai ir psichologai yra skirtingi, kartais gali prireikti nueiti pas kelis, kad rastumėte tą, su kuriuo saugiai jaučiatės ir galite pasitikėti.

Ką Galite Padaryti Patys?

Jei paskaitę šį straipsnį jame atpažįstate save - nelaukite ir imkitės tinkamų veiksmų - kreipkitės pagalbos pas psichologą. Jei jau esate atlikę šiuos veiksmus - kviečiu pasirūpinti savo dienos ritualais:

• Susidarykite savo dienotvarkę ir sąžiningai jos laikykitės.
• Išbandykite fizinį aktyvumą, jogą, meditaciją, muzikos klausimą, knygų skaitymą, pasivaikščiojimą gamtoje.

Terapija Kaip Depresijos Įveikimo Būdas

Terapija yra vienas iš svarbiausių depresijos įveikimo būdų. Jei sergate sunkesne depresijos forma, rekomenduojame gydymą derinti su apsilankymu pas psichiatrą, kuris gali paskirti tinkamų vaistų. Tačiau lengvesniais atvejais pakanka psichoterapijos ir be vaistų. Kartu su terapeutu stengsitės pakoreguoti savo kasdienį gyvenimą, suprasti savo mąstymo modelius ir net ištirti gilesnius savo asmenybės aspektus. Terapija - tai ne tik problemų sprendimas, bet ir savo vidinės jėgos ir noro žengti pirmąjį žingsnį geresnio gyvenimo link atradimas.

Kaip Sužinoti, Ar Sergu Depresija? Ir Kada Kreiptis Į Specialistą?

Depresija - tai ne tik prasta nuotaika ar laikinas nuovargis. Kai nustojate mėgautis veikla, kuri anksčiau jus džiugino, kai jaučiatės išsekę, nors ir gerai išsimiegojote, arba kai jūsų mintys kupinos baimės ar kaltės jausmo - tai simptomai, kad kažkas negerai. Kartais depresija gali pasireikšti miego sutrikimais, apetito arba svorio pokyčiais. Kai šie simptomai išlieka, reikėtų kreiptis į terapeutą. Tačiau štai geros naujienos: depresija yra viena iš geriausiai gydomų psichikos ligų. Jūs nesate vieni.

Hipnozės Istorija

Pradėjus tyrinėti hipnozės istoriją, atsiskleidžia įdomus pasakojimas, išaustas iš naujovių ir atradimų gijų. Hipnoterapijos ištakos apima laikotarpį nuo mįslingų Franzo Mesmerio hipnotizavimo metodų iki tokių pionierių kaip Džeimsas Braidas ir Zigmundas Froidas revoliucinių įžvalgų. Visa tai buvo apipinta svarbiausiais momentais ir įtakingomis asmenybėmis.

Ievos Zasimauskaitės Patirtis

Dainininkė Ieva Zasimauskaitė atvirai dalijasi savo patirtimi susidūrus su depresija ir ramiai gyventi neleidusiomis depresinėmis mintimis.

Informacinė Platforma tuesi.lt

Informacinė platforma tuesi.lt skirta savižudybės krizę išgyvenančiam žmogui, šalia jo esančiam artimajam ir profesionalią pagalbą teikiantiems specialistams. Informacija svetainėje pateikiama glaustai, atsižvelgiant į specifinius kiekvienos tikslinės grupės poreikius.

tags: #pas #ka #kreiptis #del #depresijos