Psichoterapija, ypač giluminės psichologijos kryptys, atveria duris į sudėtingą žmogaus vidinį pasaulį, padeda suprasti elgesio motyvus, jausmus ir mintis. Šis straipsnis skirtas išsamiai apžvelgti giluminės psichologijos ir psichoterapijos praktikas, apimant teorinius pagrindus, praktinius taikymo būdus ir specialistų rengimo ypatumus.
Giluminės Psichologijos Esme
Giluminė psichologija, dar žinoma kaip giluminė psichologija, yra psichologijos ir psichoterapijos kryptis, tirianti nesąmoningus potraukius ir galias, pasąmonėje vykstančius psichikos procesus, lemiančius pagrindinius emocijų sutrikimus, asmenybės raidą bei raišką. Ji pabrėžia nesąmoningų motyvacijų įtaką žmogaus elgesiui. Kitaip tariant, gelmių psichologija yra skėtinis terminas, apimantis visas psichologijos rūšis, kurios atsižvelgia į žmogaus pasąmonę (pavyzdžiui, psichodinaminė paradigma ar analitinė psichologija).
Istorinis Kontekstas ir Pagrindiniai Atstovai
Terminas „giluminė psichologija“ pirmą kartą buvo pavartotas E. Bleulerio, tačiau tikraisiais šios krypties pradininkais laikomi Sigmundas Freudas, Alfredas Adleris ir Carlas Jungas. Jų teorijos ir praktikos padėjo pagrindus tolimesniam giluminės psichologijos vystymuisi.
Sigmundas Freudas ir psichoanalizė: Freudas sukūrė psichoanalizę, pokalbio terapiją, išplėtojo idėją, kad mes pažįstame tik mažą savęs dalį. Didžioji mūsų psichikos dalis yra pasąmonė, kurioje slypi nesuvaldomi instinktai. Froido krypties analizė vadinama psichoanalize, iš kurios kilo ir kitos psichoterapijos rūšys, kaip pavyzdžiui, psichodinaminė (psichoanalitinė) psichoterapija. Froido pakraipos psichoterapija labiausiai koncentruojasi į vaikystės patyrimus ir santykius su tėvais.
Alfredas Adleris ir individualioji psichologija: Adleris buvo vienas iš Froido kolegų, prisidėjęs prie psichoanalitinio judėjimo kūrimo. Taip pat jis buvo vienas iš pirmųjų išdrįsęs atsiskirti nuo psichoanalizės ir įkurti individualiosios psichologijos paradigmą. Individualioji psichologija yra socialinė psichologija. Tai reiškia, kad jos dėmesio centre yra individo sąveika su visuomene ir kitais jį supančiais individais. Anot Adlerio, mus gyvenime veda tikslai ir esame orientuoti į ateitį.
Taip pat skaitykite: Psichologijos karjera
Carlas Jungas ir analitinė psichologija: Jungas buvo trečiasis iš gelmių psichologijos „tėvų“. Jis, pradžioje dirbęs kartu su Froidu, po tam tikro laiko nusprendė atsitraukti, nes nepritarė kai kurioms Froido teorijos dalims. Jungas, praleidęs ne vienus metus savianalizėje, integruodamas savo pasąmonę, nusprendė įkurti analitinės psichologijos mokyklą. Analitinė psichologija yra tarsi trečias, žymiai giliau siekiantis sluoksnis gelmių psichologijoje po Froido ir Adlerio teorijų.
Psichodinaminė Psichoterapija: Giluminis Gydymo Metodas
Psichodinaminė psichoterapija yra viena iš giluminės psichoterapijos rūšių, siekianti moksliškai tirti dabartinį suvokimą apie save ir kitus, reagavimo bei santykių palaikymo būdus. Ši terapija remiasi idėja, kad nesąmoningi konfliktai ir praeities patirtys gali turėti įtakos sukeliant pasikartojančius skaudžius išgyvenimus.
Psichodinaminio Psichoterapeuto Kvalifikacija
Psichodinaminis psichoterapeutas - tai specialistas, pirmiausiai įgijęs bazinį psichologijos arba medicinos mokslų išsilavinimą, t.y. turintis gydytojo licenciją arba baigęs psichologijos Magistro laipsnio studijas ir turintis teisę teikti psichologo konsultacijas. Tačiau tam, kad turėtų psichoterapeuto kvalifikaciją, o konkrečiau psichodinaminio psichoterapeuto, asmuo turi būti baigęs psichodinaminės psichoterapijos podiplomines studijas, kurios trunka 6 metus. Tai labai svarbus aspektas, nes būtent šių studijų metu įgyjamos psichodinaminio psichoterapinio gydymo žinios.
Psichodinaminės psichoterapijos studijos yra ypač išsamios, gilios, būsimi terapeutai ilgus metus mokosi teorijos, dalyvauja daugelyje praktikumų, penkerius metus dalyvauja grupinėje terapijoje, būtinai pereina savo individualią psichoterapiją, rašo rašto darbus, kuriuos ginasi, renka ilgas valandas supervizijų (darbas su patyrusiu psichoterapeutu nagrinėjant psichoterapinį procesą praktiškai), dalyvauja intervizijų praktikumuose.
Psichodinaminės Psichoterapijos Studijų Programos Turinys
Pirmųjų metų paskaitų cikle nagrinėjama asmenybės samprata psichoterapijoje, gilinamasi į žmogaus psichikos struktūras ir jų veikimą. Nagrinėjama psichoanalizės istorija, ypatingą dėmesį skiriant varų teorijai ir jos raidai nuo Freudo iki šiuolaikinių psichoterapijos teorijų. Seminaruose psichodinaminis psichoterapeutas mokosi psichoterapijos technikų pagrindų remiantis klasikinių autorių, tokių kaip S. Freud, G. O. Gabbard, D. Winnicott ir kt. teorijomis.
Taip pat skaitykite: Apie psichologijos klubą
Paskaitų metu nagrinėjamos pagrindinės asmenybės raidos teorijos ir vaiko raidos tyrimai, kurie padeda suprasti, kaip ankstyvosios patirtys formuoja asmenybę. Didelis dėmesys skiriamas skirtingoms psichoanalizės mokykloms ir jų pritaikymo galimybėms praktinėje psichoterapijoje. Seminaruose analizuojamos atvejų formuluotės pagal N. McWilliams, studijuojamas „Psychodynamic Diagnostic Manual“ bei giliau mokomasi Freudo teorijų pagal jo paskaitas.
Paskaitų ciklas skirtas gilinti žinias apie psichodinaminės psichoterapijos teoriją ir praktiką, ypač akcentuojant asmenybės diagnostiką. Aptariamos skirtingos psichoanalizės mokyklos bei jų pritaikymo galimybės diagnozuojant psichologinius ir emocinius sutrikimus. Seminarų metu analizuojami įvairūs požiūriai į psichodinaminę psichoterapiją, remiantis tokiais autoriais kaip J. Frederickson ir t.t. Studijuojama N. McWilliams „Psichoanalitinė diagnostika“, siekiant gilesnio supratimo apie asmenybės struktūras ir sutrikimus. Taip pat nagrinėjami tokie autoriai kaip O. Kernberg, kurie leidžia detaliau suprasti perkėlimo pagrįstą terapiją ribinės asmenybės pacientams.
Paskaitų metu gilinamos žinios apie specifinių sutrikimų psichoterapiją, ypatingą dėmesį skiriant skirtingų psichoanalizės mokyklų požiūriui į psichoterapinę techniką. Aptariamos psichoanalitinės psichoterapijos technikos, skirtos įvairiems emociniams ir psichologiniams sunkumams gydyti, remiantis atskirų mokyklų teorijomis ir metodais. Seminaruose nagrinėjamos psichoanalitinės technikos pagal skirtingų psichoanalizės mokyklų teorijas, ypatingą dėmesį skiriant psichodinaminės psichoterapijos intervencijoms ir proceso veiksniams. Nagrinėjama psichoterapijos technikos teorija, analizuojant įvairių autorių technikos straipsnius, kurie padeda suprasti pagrindinius psichoanalizės principus ir jų praktinį taikymą. Taip pat aptariama psichoterapeuto asmenybė ir su profesiniais iššūkiais susiję klausimai, siekiant paruošti terapeutus sėkmingam profesiniam darbui.
Paskaitose dėmesys sutelkiamas į specifinių sunkumų psichodinaminę psichoterapiją. Nagrinėjami įvairūs emociniai ir psichologiniai sunkumai, tokie kaip depresija, nerimas, ribinės asmenybės sutrikimai, bei jų gydymo psichodinaminiais metodais ypatumai. Seminaruose analizuojamos specifinės psichodinaminės psichoterapijos problemos, su kuriomis susiduria terapeutai praktikoje. Psichoterapeuto profesinės kompetencijos tobulinimo seminaruose aptariamos psichoterapeuto ribos, etiniai klausimai ir jų valdymas terapijos metu. Taip pat gilinamasi į psichoterapinės technikos aspektus, remiantis S. Akhtar, G. O. Gabbard, E.
Šeštieji metai - baigiamieji, jie skirti tam, kad psichodinaminis psichoterapeutas užbaigtų supervizinį procesą, kuris yra be galo svarbus siekiant sėkmingai susieti ir taikyti įgytas teorines ir praktines žinias praktikoje. Taip pat laikomas teorijos egzaminas, kuris patvirtina psichoterapeuto gebėjimą suprasti ir taikyti psichodinaminės psichoterapijos principus.
Taip pat skaitykite: Humanistinės psichologijos principai
LPtA Psichoterapijos Mokymo Programų Sąvadas
Lietuvos psichoterapijos asociacija (LPtA) yra Lietuvos skėtinė psichoterapijos organizacija, šiuo metu vienijanti dvylika Lietuvos profesinių psichoterapinių asociacijų ir draugijų - įvairių psichoterapijos krypčių psichoterapeutus atstovaujančių organizacijų. LPtA siekdama apsaugoti savo profesiją (psichoterapiją) ir jos aptarnaujamos visuomenės interesus bei užtikrinti tinkamą šios profesijos atstovų kvalifikaciją įdiegia LPtA psichoterapijos mokymo programų sąvadą. Į sąvadą yra įtraukiamos tik LPtA narių (asociacijų/draugijų) patvirtintos ir LPtA apibrėžtus psichoterapeuto išsilavinimo kriterijus atitinkančios psichoterapijos mokymo programos, kurių specifinis psichoterapinis mokymas apima šiuos reikalavimus: podiplominės psichoterapijos studijos trunka mažiausiai 4 metus ir turi tokias sudėtines dalis: bent 400 val. teorijos ir metodologijos, ne mažiau kaip 250 val. asmeninės psichoterapinės patirties (individualiai ar grupėje) bei prižiūrimą psichoterapinę praktiką su ne mažiau kaip 80 val. supervizijų.
Sąvade yra skelbiami šie duomenys apie konkrečią psichoterapijos mokymo programą: Programos pavadinimas, Programos vykdytojas ir nuoroda į jo tinklalapį, Programą patvirtinusios LPtA profesinės organizacijos (asociacijos/draugijos) pavadinimas, Skėtinė psichoterapinė organizacija, kurios mokymo standartais remiantis parengta programa.
Kaip vyksta psichoterapinis procesas?
Psichoterapijos metu psichoterapeutas suteikia pakankamai erdvės pačiam klientui pasirinkti pokalbio temas. Psichoterapija neįmanoma ir be rūpestingo, palaikančio santykio, bendradarbiavimo. Psichoterapijos rezultatai priklauso nuo abiejų dalyvių. Psichoterapijos trukmė gali skirtis priklausomai nuo keliamų tikslų. Jei siekiama situacijos suvaldymo ar susitelkiama ties viena konkrečia problema, galima galvoti apie mėnesius.
Kada Kreiptis į Psichoterapeutą?
Paprastai žmonės viduje nujaučia, kada laikas ateiti pas psichologą. Kreiptis reikėtų tuomet, kai aplanko mintis “man jau laikas pas psichologą”, “man jau reikia kito žmogaus pagalbos”, “norėčiau su kuo nors apie tai pasikalbėti”. Ši mintis dažniausiai ateina, kai simptomai ar varginanti būsena tampa stiprūs arba užsitęsia. Kartais mintį kreiptis specialisto pagalbos pasiūlo artimieji ar draugai. Jei tai nuoširdus ir rūpesčio vedinas pasiūlymas, tuomet tikrai metas. Taip jau nutinka, kad pasinėrus į vidinius išgyvenimus, pamatyti savo būsenos ypatingumą gali būti sunku.
Dažniausia nesikreipimo savalaikės psichologinės pagalbos priežastis - viltis, kad problemos kaip nors išsispręs savaime ir vidinė būsena pasikeis. Stabdo įvairios baimės ir nežinojimas, kas vyksta psichologo kabinete: “ar mano problema bus aptariama konfidencialiai”, “ar tai reikš, kad esu silpnas ir negaliu pats įveikti savo sunkumų”, ”jeigu kreipiuosi pagalbos - gal tai reiškia, kad visai išprotėjau”. Kartais glumina paradoksas, “mano gyvenimas tobulas, turiu viską apie ką tik galima svajoti (darbą, šeimą, mašiną) turbūt išsigalvoju, kad turiu problemų ir jaučiuosi nelaimingas”. Kartais žmonės baiminasi, kad jų išgyvenimai pernelyg sunkūs ar sudėtingi, ir psichologui gali būti nepakeliami. Arba, kad nemokės apie juos suprantamai papasakoti.
Kokiais atvejais gali padėti psichoterapeutas?
Platus psichoterapinės pagalbos laukas - asmenybės pažinimo, augimo, atsparumo ir pasitikėjimo savimi klausimai, kurie iškylą įvairiais gyvenimo laikotarpiais ir aplinkybėmis. Dažniausiai atsidūrus naujose, anksčiau nepatirtose situacijose. Pavyzdžiui, perėjus į naują amžiaus tarpsnį, atvykus gyventi arba dirbti į naują miestą, šalį, kultūrinę aplinką. Vieni psichoterapijos metodai skirti gydyti tikrąja šio žodžio prasme - nerimą, nuotaikos sutrikimus, potrauminius streso padarinius, psichosomatinius ir kitus psichikos bei elgesio sutrikimus. Kiti psichoterapijos metodai skirti palaikyti ir skatinti asmenybės augimą - gilinti supratimą apie save ir santykius įvairiais amžiaus tarpsniais, gyvenimo laikotarpiais ir aplinkybėmis. Psichologų ir psichoterapeutų paslaugomis visame pasaulyje naudojasi žmonės, kurie turi psichologinių sunkumų ar simptomų, atsidūrę kritinėse gyvenimo situacijose ir laikotarpiuose, o taip pat asmeninėje ir profesinėje srityje sėkmingi žmonės, kurie nori daugiau laiko skirti savo asmenybės, santykių ir galimybių tyrinėjimui ir pažinimui. Ilgalaikė psichoterapija yra puiki profesinio perdegimo profilaktikos priemonė žmonėms, kurie ilgus laikotarpius funkcionuoja padidinto streso sąlygomis, pavyzdžiui, dirba atsakingus ir emociškai įtemptus darbus. Taip pat tiems, kam kasdienybėje tenka bendrauti su daug, įvairių ir/arba sudėtingų asmenybių.
Kas vyksta psichologo kabinete?
Psichologo - psichoterapeuto kabinete vyksta profesinis pokalbis. Psichoterapeutas atidžiai klauso kliento pasakojimo. Tuo pačiu mintyse analizuoja kliento pateikiamą informaciją visos savo turimos patirties ir žinių kontekste. Klausydamas kliento psichologas savo galvoje perverčia dešimtis teorijų ir hipotezių, šimtus perskaitytų knygų, įjungia savo paties jausmus, klinikinį patyrimą, ir, remdamasis visa savo sukaupta patirtimi, siekia padėti klientui spręsti jo problemas, sunkumus, suprasti kaip šiam konkrečiam žmogui, atsidūrusiam šioje unikalioje gyvenimo situacijoje surasti geriausius sprendimus. Vieno - trijų vizitų metu psichologas spėja išklausyti kliento problemą, padaryti profesinį sprendimą dėl psichologinės -psichoterapinės pagalbos poreikio bei tikėtino veiksmingumo ir numatomos pagalbos trukmės.
Kūno Psichoterapija: Integratyvus Požiūris į Psichikos ir Kūno Ryšį
Integratyvi kūno psichoterapija® - tai ilgametės patirties, mokslinių bei praktinių tyrinėjimų rezultatas. Programa sukurta remiantis trimis tarptautiniu mastu pripažintomis kryptimis: biodinamika (įkvėpta Gerda Boyesen metodo), orgodinamika (įkvėpta Michel Plesse metodo) ir somatine psichoterapija (įkvėpta tokių autorių kaip Peter Levine ir Pat Ogden darbų).
Biodinaminė kūno psichoterapija® (įkvėpta Gerda Boyesen metodo): Tai viena seniausių kūno psichoterapijos krypčių Europoje, sukurta norvegų psichologės ir kineziterapeutės Gerdos Boyesen, kurią toliau vystė jos dukros Ebba ir Mona Lisa Boyesen. Šis metodas paremtas giluminės psichologijos, Sigmundo Freudo libido teorijų, Carlo Gustavo Jungo bei Wilhelmo Reicho darbais.
Orgodinamika® (įkvėpta Michel Plesse metodo): Tai metodas, kilęs iš Wilhelmo Reicho idėjų, pabrėžiantis gyvybinės energijos (orgoninės energijos) srautų dinamiką žmogaus kūne ir psichikoje.
Somatinė psichoterapija (įkvėpta Peter Levine ir Pat Ogden darbų): Tai šiuolaikinė į kūną orientuotos psichoterapijos kryptis, jungianti neurofiziologinius atradimus apie kūno atmintį ir traumos poveikį su psichologiniu darbu.
Mokymosi galimybės ir programos
Dalyviai gauna stipriausius elementus iš visų šių tradicijų, sujungtus į nuoseklią ir profesionaliai parengtą programą. Norint studijuoti užtenka sudalyvauti viename įvadiniame seminare. Baigę Integratyvios kūno psichoterapijos® programą, studentai gauna instituto sertifikatą, patvirtinantį įgytas žinias ir praktinius įgūdžius.
S. Kovaliovo Metodas: Transformacija Per Pasąmonę
S. Kovaliovo metodas yra unikali integracinė sistema, sukurta derinant psichoterapijos, neurolingvistinio programavimo (NLP), strateginio koučingo ir kt. šiuolaikinių psichotechnologijų principus. Per daugiau nei 30 metų S.Kovaliovo sukurtos psichotechnikos buvo išbandytos tūkstančių žmonių ir specialistų.
Metodo Ypatybės ir Privalumai
- Remiasi moksliškai pagrįstais principais.
- Leidžia identifikuoti ir koreguoti pasąmonines nuostatas.
- Pastebimi greiti rezultatai.
- Taikomas įvairiose gyvenimo srityse.
- Lanksčiai prisitaiko prie kiekvieno žmogaus poreikių ir situacijos.
- Atskleidžia vidinį potencialą.
Transformacinės Sesijos
Transformacinė S. 2 val. Tai - baigtinis procesas, keičiantis žmogaus mąstymą, būseną ir gyvenimo kokybę. Tai giluminis darbas su sąmone ir pasąmone, kurios metu perdirbama problemą sukėlusi šaknis (priežastis). Žmogus per 2 val. išsilaisvina nuo skausmo, baimės ir kt. Po sesijos žmogus išeina su ramybe, šypsena, vidine laisve ir pakilusia energija. Mąstymas pasikeičia taip, lyg gautum „naują failą“ - naują suvokimą, žinojimą ir pasitikėjimą savimi. Tokį teigiamą pokytį jaučia ne tik klientas - keičiasi jo elgesys, santykiai su šeima, draugais, bendradarbiais, aplinka, sprendimai, gyvenimo kokybė ir kryptis. Tai ne dar viena iš daugybės terapijų. Tai transformacija, po kurios emocinis skausmas ir buvusi problema išnyksta visam laikui.
Konsultacijos
1 val. Šiame susitikime žmogus per trumpą laiką pamato tikrąją savo būsenos ir problemos šaknį (priežastį) - iš kur kyla baimė, nerimas, priklausomybės, santykių sunkumai, įtampa gyvenime ar pasikartojantys emociniai scenarijai. Konsultacijos metu vyksta aiškumo ir suvokimo procesas: žmogus pradeda suprasti, kodėl jaučiasi taip, kaip jaučiasi, ir ką gali pakeisti. Tai padeda atgauti vidinę ramybę, struktūrą mintyse ir emocinį stabilumą, kuris dažnai dingsta, kai žmogus yra painiavos, neapibrėžtumo ar vidinio konflikto būsenoje. Tai tas pats giluminis darbas - tik dalimis. Greitas ir baigtinis rezultatas. Tai ne kelerių metų terapija - o konkretus pokytis čia ir dabar. Gilus pasąmonės darbas. Keičiami ne būsenos simptomai, o šaknis (priežastis), todėl rezultatas stabilus, ilgalaikis ir baigtinis. Vidinis virsmas. Naujas požiūris į gyvenimą.
Kliento Įsipareigojimai ir Bendradarbiavimo Sąlygos
Klientas, norėdamas maksimaliai išnaudoti konsultacijos procesą, turi būti pasirengęs aktyviai dalyvauti ir laikytis tam tikrų įsipareigojimų. Tai apima:
- Tikslų ir siekių apibrėžimą: Apibrėžiami kliento tikslai ir laukiamas rezultatas. Nustatoma, kokiu būdu bus vertinama pažanga.
- Konfidencialumą: Užtikrinama, kad visa informacija, pasidalinta konsultacijų metu, bus laikoma konfidencialia. Gali būti numatytos išimtys, pavyzdžiui, jei specialistas yra teisiškai įpareigotas atskleisti informaciją (pvz., grėsmė saugumui).
- Atsakomybės pasidalinimą: Specialistas atsakingas už konsultacijų vedimą ir proceso valdymą. Klientas atsakingas už savo įsipareigojimų vykdymą ir pokyčių įgyvendinimą.
- Bendradarbiavimo ribas: Paaiškinama, kas yra specialisto paslaugos ir kuo jos skiriasi nuo kitų sričių, tokių kaip psichoterapija, konsultavimas ar mentorystė. Apibrėžiama, kokiais atvejais bendradarbiavimas gali būti nutrauktas.
- Sesijų detales: Aptariama konsultacijų dažnumas, trukmė, vieta (gyvai arba internetu). Susitarimas dėl atšaukimo ar pakeitimo taisyklių (pvz., kiek iš anksto reikia pranešti apie neatvykimą).
- Kainą ir apmokėjimo sąlygas: Aptariama konsultacijų kaina ir apmokėjimo terminai. Nustatoma, kada taikomi papildomi mokesčiai (pvz., už keliones, medžiagas). Aptariama nenumatytų aplinkybių (pvz., liga ar ekstremali situacija) apmokėjimo už konsultacijas tvarka - atidėta ar perkelta sesija.
- Bendradarbiavimo trukmę: Aiškiai nurodoma, kokiam laikotarpiui sudaroma sutartis. Numatomos galimybės nutraukti bendradarbiavimą anksčiau, jei abi pusės sutaria.
Įsisąmoninimu grįsta psichoterapija (Mindfulness)
Konsultuojama esant depresijai, nerimui, patiriant stresą, krizines situacijas, tarpasmeninių santykių sunkumus, ugdomės konfliktų, problemų sprendimo, emocijų reguliavimo, dėmesingo įsisąmoninimo (angl. mindfulness), psichologinio atsparumo įgūdžius. Tačiau „karštose“, sudėtingose situacijose dažnai įprastų automatinių reakcijų neišvengiame, taigi savireguliacijai dar labai svarbu ugdytis dėmesingumą, sąmoningumą, psichologinį atsparumą. Tuo tikslu savo darbe taikau įsisąmoninimu (angl. mindfulness) metodus.
Kognityvinė Elgesio Terapija (KET)
Konsultacijų metu sužinota informacija yra saugoma kaip konfidenciali.
tags: #d #syvytes #psichologijos #ir #psichoterapijos #praktika