Šis straipsnis skirtas išnagrinėti elgesio formavimo modelius, apimant įvairias teorijas ir metodus, padedančius suprasti bei keisti elgesį. Straipsnyje aptariami tiek kognityviniai, tiek bihevioristiniai požiūriai, taip pat socialinio išmokimo teorijos, siekiant pateikti išsamų elgesio formavimo perspektyvų spektrą.
Kognityvinė Elgesio Terapija (KET)
Kognityvinė ir elgesio terapija (KET) yra viena labiausiai ištirtų ir moksliniais tyrimais patvirtintų psichoterapinių metodikų, padedanti asmenims, turintiems nerimo, nuotaikos, miego, elgesio sutrikimų, bei asmenims, pasižymintiems probleminiu elgesiu. KET remiasi modeliu, kad žmogaus mintys, emocijos, kūno fizinės reakcijos ir elgesys yra tarpusavyje susiję ir daro vieni kitiems įtaką, o viskas vyksta tam tikrose aplinkos sąlygose. Kokios mintys atsiranda tam tikrose aplinkybėse reaguojant į įvairius stimulus, lemia kitas KET modelis, nusakantis, kad mūsų mintis, reaguojant į stimulus, formuoja mūsų taisyklės ir įsitikinimai apie save, kitus žmones ir pasaulį.
Planavimas Kaip Elgesio Formavimo Priemonė
Planavimas yra mąstymo procesas, nukreiptas į ateities elgesio modelio sukūrimą. Šis modelis kuriamas numatant ateityje siektiną rezultatą (tikslą), aplinkybes ir veiksmus, kuriais bus siekiamas norimas rezultatas. Tikslas, aplinkybės ir veiksmai taip pat yra modeliai, o jų numatymas atliekamas remiantis praeities modeliais ir jų dėsningumais, o pastarieji reiškiasi tikrovės reiškinių arba ryšių tarp jų pastovumu.
Problemų Atskleidimas
Graikų kalboje žodis problema reiškia kliūtį, sunkumą, užduotį. Tikslesnė šio žodžio reikšmė - tam tikro poreikio atsiradimas. Kiekvienas organizmo aktyvumas kyla iš esančios problemos (poreikio), todėl ir ateities elgesio modelio kūrimas arba elgesio planavimas prasideda nuo problemų atskleidimo. Patogiausias būdas yra patirtų nemalonių potyrių, sunkumų, kliūčių siekiant tikslo fiksavimas juos verbalizuojant, t. y. įvardijant žodžiu. Tokiu būdu mes įsisąmoniname esančią problemą. Tačiau nevisuomet pavyksta išspręsti problemą iškart po to, kai ją įsisąmoninome, todėl kitas problemų atskleidimo būdas yra jau įsisąmonintų, tačiau neišspręstų, problemų prisiminimas mąstant apie jas. Esant dideliam problemų kiekiui jas prisiminti darosi labai sunku, todėl derėtų jas fiksuoti fiksavimo priemonėmis.
Tikslo Pažinimas
Įvardijus ar prisiminus jau įvardytą problemą prasideda kita ateities elgesio modelio kūrimo fazė - ateities elgesio modelio numatymas. Sprendimai (elgesio modeliai) identifikuotai problemai spręsti ieškomi išsikeliant sau tikslą (užduotį). Nemaža dalis psichologų laikosi nuomonės, kad tikslas tai - pageidaujamas galutinis rezultatas. Kiti teigia, kad tai - pageidaujamas situacijos perstruktūrizavimas.
Taip pat skaitykite: Individualizuotas ugdymas
Problemų Sprendimo Strategijos
Problemų sprendime egzistuoja dvi pagrindinės strategijos:
- „ėjimas“ nuo daugiau ar mažiau konkrečių veiksmų link abstraktaus galutinio rezultato, kitaip tariant „iš apačios į viršų“;
- „ėjimas“ nuo abstraktaus galutinio rezultato link vis konkretesnių veiksmų, „iš viršaus į apačią“.
Pirmuoju atveju atliekamos manipuliacijos su turimais veiksmų modeliais. Šios manipuliacijos kelia asociacijas su šių veiksmų pasekmių modeliais, tokiu būdu skatinamas galutinio rezultato (tikslo) pažinimas. Antruoju atveju problema pradedama spręsti iškart nuo abstraktaus galutinio tikslo, „leidžiantis“ nuo jo „žemyn“ ir užpildant jį vis konkretesniu turiniu, t. y. vis konkretesniais veiksmais, kuriais galima pasiekti šį tikslą. Antrąjį tikslo pažinimo būdą dar būtų galima pavadinti euristiniu, nes čia svarbiausia mūsų patirtis ir intuityvi siekiamo rezultato paieška.
Jei apie tikslą neturime jokių žinių, neturime jo modelio. Tuomet tikslui pažinti reikia atlikti kryptingą paiešką aplinkoje. Be to, tikslas gali būti formuojamas kūrybiškai, t. y. sintezuojant atskiras dalis iš skirtingų tikslo modelių ir abstrahuojantis nuo nereikšmingų jų dalių. Jei tikslų yra daug, tai atrenkamas labiausiai atitinkantis situacijos (galimybių) keliamus reikalavimus. Tokie ateities elgesio modeliavimo būdai dažniausiai taikomi naujoms, anksčiau nespręstoms, problemoms spręsti.
Kasdieninėje veikloje dažniau susiduriama su problemomis, kurias jau esame sprendę. Dažniausiai tokios problemos sprendžiamos mąstymo būdu atmintyje ieškant patirties fragmentų, kuriuose būtų nutikusių problemų su identiškais požymiais turimai problemai. Palyginimo būdu nustačius požymių identiškumą atkuriame praeities problemos sprendimo būdus (modelius) ir po jų sekančius rezultatus (tikslus). Be to naujų problemų sprendimui gali būti taikomi anksčiau nenaudoti elgesio modeliai, perkelti nuo kitokio pobūdžio problemų. Neradus tinkamų elgesio modelių ar siekiamų rezultatų modelių (tikslų) savo atmintyje, mes galime ją papildyti elgesio modeliais esamuoju laiku, atliekant jų paiešką tikrovėje. Įgijus tokius modelius jie iškart tampa mūsų praeitimi, remiantis kuria mes planuojame ateities elgesį.
Aplinkos Įtaka
Tikslo ar veiksmų, kuriais jis siekiamas, pasirinkimas yra ribojamas galimybių, esančių mūsų aplinkoje. Šios galimybės kelia reikalavimus problemos sprendimui ir apspręndžia to sprendimo ypatumus. Kadangi ateities elgesio modelio kūrimas pagrįstas tam tikro tikslo ir elgesio siekimu ateityje, tai ir pati aplinka (tikrovė), kurioje bus siekiamas tikslas, turi būti mąstoma būsimuoju laiku. Tik tuomet kai bus tiksliai numatoma problemos sprendimo aplinka (tikrovė), jos dinamika, bus įmanoma efektyviai planuoti elgesį. Kiekvienas tikrovės epizodas (modelis) pasižymi tam tikra struktūra, sistema tarp atskirų jos elementų. Dėsningumų nustatymas atliekamas atskirų epizodų palyginimo metu, kai nustatomi lyginamų epizodų elementų struktūriniai atitikimai ir tarp jų nustatomi ryšiai.
Taip pat skaitykite: Specialaus Elgesio Saugumo apibrėžimas
Ateities reiškinių numatymas, o tuo pačiu ir planavimas, reikalauja ne tik aiškaus praeities reiškinių modelių kūrimo, jų fiksavimo atmintyje, tačiau ir jų apmąstymo, panašumų bei skirtumų nustatymo. Būtina visus atskirus panašaus tipo tikrovės epizodus surišti į vientisą visumą chronologine tvarka, atlikti atskirų epizodų analizę, palyginti jų struktūrinius elementus tarpusavyje, įžvelgti jų panašumus bei skirtumus ir galiausiai nustatyti tarp jų ryšius.
Žmonių Elgesio Numatymas
Siekiant numatyti žmonių elgesį galima taikyti įvairius metodus, tokius kaip socialinių mokslų koncepcijos, praktinės žinios apie žmogaus elgesį ir t. t., tačiau vienas iš patogiausių būdų yra savęs pastatymas į kito asmens vietą. Pastatę save į kito asmens vietą mes pabandome suvokti jo problemas ir bandome modeliuoti jo mąstymą taikydami vienokius ar kitokius elgesio modelius. Šis metodas yra puiki pažinimo priemonė, tačiau negarantuoja tikslios prognozės, nes dažnai mes linkę spręsti problemas savitu-inertišku stiliumi arba neturime tokių elgesio modelių (problemos sprendimo kelių), kuriuos turi kitas asmuo. Be to geriausias problemos sprendimas nebūtinai atitiks kito asmens sprendimą, nes jis paprasčiausiai gali geriausio sprendimo nerasti.
DISC Modelis
DISC modelis yra plačiai naudojama asmenybės vertinimo sistema, padedanti suprasti skirtingus žmonių elgesio stilius. Norėdami geriau suprasti savo elgesio stilių pagal DiSC modelį, galite atlikti asmenybės testą. DISC modelis yra asmenybės analizės sistema, kuri padeda suprasti, kaip žmonės priima sprendimus, bendrauja ir reaguoja į aplinką.
Keturi Pagrindiniai Elgesio Tipai
- Dominavimas (D - Dominance): Ryžtingi, drąsūs, orientuoti į rezultatus žmonės.
- Įtaka (I - Influence): Komunikabilūs, entuziastingi ir pozityvūs žmonės.
- Pastovumas (S - Steadiness): Kantrūs, patikimi, siekiantys harmonijos ir stabilumo.
- Sąžiningumas (C - Conscientiousness): Analitiški, preciziški, orientuoti į taisykles ir detales žmonės.
Mokymasis Kaip Elgesio Keitimo Pagrindas
Mókymasis - pastovus, tikslingas elgesio arba fizinės ir psichinės veiklos pakitimas (nesukeltas tiesioginių įgimtų fiziologinių organizmo reakcijų), kuris vyksta dėl ankstesnio elgesio arba veiklos.
Pagrindiniai Mokymosi Aspektai
- Mokymasis visada žymi elgesio pakitimus.
- Šie pakitimai yra sąlygiškai pastovūs, tai yra pašalinami momentiniai elgesio pokyčiai (sukelti nuovargio, cheminių preparatų, organizmo brendimo, skausmo, traumų ir kitų).
- Mokymasis nereikalauja tuoj pat veikti pagal mokymosi patirtį (mokymasis atskiriamas nuo atlikimo, tai sudaro individo galią pasirinktinai veikti pagal išmokimą).
- Visuomet yra praktikos arba patirties rezultatas (turi būti pakartoti).
- Patirtis arba praktika turi būti pastiprinta (stiprinami veiksmai arba reakcijos, kurie veda prie tikslo ir yra naudingi organizmui).
Mokymasis skiriasi nuo instinkto (organizmo prisitaikymas prie nekintančių pasaulio sąlygų), nes organizmas prisitaiko prie kintančių išorinio pasaulio sąlygų. Kartais instinktyvus elgesys gali būti labai sudėtingas ir tikslingas, bet jį lemia nekintanti prigimtis.
Taip pat skaitykite: Geranoriškumo skatinimas
Elgesio Tyrimo Kryptys
Skiriamos pagrindinės elgesio tyrimo kryptys: biheiviorizmas, kognityvinės elgesio ir socialinio išmokimo teorijos.
Biheiviorizmas
Biheiviorizmo atstovai teigia, kad mokymasis yra elgesio formavimo mechanizmas, kuris žymi elgesio pokyčius, elgesį formuoja aplinka, gretimumo (kaip arti vienas kito laiko atžvilgiu turi būti įvykiai, kad susiformuotų ryšys tarp jų) ir pastiprinimo (bet kurie stimulai, būdai, kurie didina tikimybę, kad suformuotas ryšys pasikartos) principai paaiškina mokymosi procesą. Naujas elgesys formuojamas sąlygojimo (klasikinio ir operantinio) būdu.
- Klasikinis sąlygojimas: Remiasi I. Pavlovo darbais apie sąlyginių refleksų (neišmokti), kurie susideda iš nesąlyginio stimulo ir nesąlyginės reakcijos, formavimą. Organizmui atsakant nesąlygine reakcija į nesąlyginį stimulą mokymasis nereikalingas. Sąlygojimas atsiranda, kai neutralus stimulas pateikiamas kartu su nesąlyginiu stimulu ir sukeliama nesąlyginė reakcija. Pakartojus keletą kartų, tokią reakciją sukelia buvęs neutralus (sąlyginis) stimulas.
- Operantinis sąlygojimas: Išplėtojo Jungtinių Amerikos Valstijų psichologai E. L. Thorndike’as ir B. F. Skinneris. Jie rėmėsi prielaida, kad elgesys yra jo padarinių funkcija. E. L. Thorndike’o vadinamasis efekto dėsnis teigia, kad kiekvienas atsakas, kuris didina organizmo pasitenkinimą, turi tendenciją pasikartoti (pageidaujamas elgesys stiprinamas), ir priešingai, elgesys, kuris neveda į pasitenkinimą arba kurio padariniai yra žalingi organizmui, turi tendenciją silpnėti ir užgęsti (nepageidaujamas elgesys pašalinamas). Pastiprinimo mechanizmai svarbūs formuojant norimą elgesį. Stimulų kontrolė pasireiškia tuo, kad galima numatyti individų reakciją į tam tikrus stimulus, nes jų elgesys yra pastiprinamas esant toms sąlygoms. Sąlygojimo būdu formuojama daug įvairiausių elgesio apraiškų.
Kognityvinės Elgesio Teorijos
Kognityvinės elgesio teorijos atsirado kaip priešprieša biheiviorizmui (jis buvo kritikuojamas už mokymosi priklausomybę nuo akivaizdžių elgesio apraiškų). Šios krypties atstovai teigė, kad atminties sistema yra kaip informacijos procesorius, o anksčiau įgytos žinios - mokymosi pagrindas. Klasikinė biheivioristinė elgesio schema S→R (stimulas sukelia reakciją) buvo praplėsta prielaidomis apie tarpinius kintamuosius, kurie ir leido tyrėjams į šias schemas įdėti kognityvinius procesus.
Jungtinių Amerikos Valstijų psichologai R. Atkinsonas ir R. Shiffrinas 1968 pateikė teorinį modelį, aiškinantį, kaip individas priima ir apdoroja informaciją. Šis modelis remiasi prielaida, kad informacija pereina iš vienų sistemos dalių į kitas, patekdama pirmiausia į labai trumpą sensorinę atmintį, iš ten - į trumpalaikę, arba aktyviąją, ir galiausiai - į ilgalaikę atmintį. Šis modelis leido tradiciškai skiriamus jutimo, suvokimo, dėmesio ir kitus pažinimo procesus įvardyti kaip tam tikrus informacijos apdorojimo etapus, kur kiekvienu momentu veikiama su ribotu kiekiu įvairiai užkoduotos informacijos. Šis modelis sudarė galimybę vidinius iš išorės nepastebimus kognityvinius procesus pripažinti realybe, kuri gali būti nagrinėjama atsietai nuo smegenų veiklos, raumenų judesių ar kitų fiziologinių organizmo reakcijų.
Socialinio Išmokimo Teorijos
Socialinio išmokimo teorijose daug reikšmės skiriama mokymosi socialiniam kontekstui, jos yra tarpinė biheivioristinės mokymosi ir kognityvinės mokymosi teorijų grandis. Šių teorijų atstovai išskyrė 3 pagrindines sąvokas, kurios yra svarbios aptariant žmonių elgesį: imitaciją, mokymasis stebint ir modeliavimą. Vienas svarbiausių mokymosi veiksnių yra pažinimas (žmonės gali mokytis stebėdami kitų žmonių elgesį ir jų elgesio padarinius).
Pagal Jungtinių Amerikos Valstijų psichologą A. Bandurą, stebėdami kitų žmonių elgesį, mes gaunam informaciją, kurią apdoroję priimame sprendimus, kaip veikti panašiomis aplinkybėmis. Mokymasis stebint yra sudėtingesnis procesas negu imitacija, kuri reikalauja pakartoti kito asmens veiksmus tokia pačia forma. A. Bandura atskiria mokymąsi ir mokymąsi stebint, kai stebėjimo rezultatų tiesiogiai nematyti. Pakanka elgesį stebėti ir fiksuoti atmintyje. Tik tada, kai bus tinkama situacija, individas galės parodyti išmokto elgesio formas. Imituodamas individas turi pakartoti stebėtus veiksmus (veikiama pagal tipinę operantinio sąlygojimo schemą).