Pedagogo profesija yra ne tik darbas, bet ir pašaukimas, reikalaujantis išskirtinių asmeninių savybių ir nuolatinio tobulėjimo. Šiame straipsnyje aptarsime, kokie bruožai yra svarbūs sėkmingam pedagogo darbui, kaip jie pasireiškia ir kodėl jie yra būtini ugdant jaunąją kartą.
Pedagogo pašaukimas ir jo svarba
Pats žodis „pedagogas“ išvertus iš graikų kalbos reiškia „vaikų vedlys“. Jau vien tai leidžia suprasti, jog pedagogo darbas yra be galo atsakingas - vesti vaikus teisingu gyvenimo keliu. Šio darbo rezultatas priklauso nuo paties pedagogo, kaip žmogaus ir kaip profesionalo, savybių. Ugdytojams paprastai keliami įvairūs reikalavimai, grindžiami pedagoginiu pašaukimu. Pedagoginis pašaukimas - motyvacinių potencialių ir charakterologinių asmenybės bruožų derinys, įgalinantis rinktis ugdymo darbą, jausti pasitenkinimą savo darbo rezultatais ir gyvenimo prasme. Todėl pedagoginį darbą dirbti be pašaukimo yra neetiška savo ir kitų atžvilgiu.
Lietuvių pedagogas Jonas Vabalas-Gudaitis aukščiausiu ugdymo tikslu laikė ateities meilę. Ji kartu yra svarbiausias pedagogo veiklos motyvas. H. Pestalocis yra pasakęs: tik per savo širdį aš pasidariau tuo, kas esu.
Pagrindiniai pedagogo bruožai
Intelektualiniai gebėjimai ir žinios
Pirmiausia, pedagogas turi gerai žinoti ir išmanyti savo dalyką, mokėti nuosekliai dėstyti, sudominti savo dalyku. Intelektualiniai sugebėjimai pasireiškia ne tik studijuojant, bet kasdieniniame darbe įsimenant vis naujus dalykus. Mokytojas - terminas kilęs nuo žodžio mokslas, o iš čia - mokyti, mokykla, mokinys. Vadinasi, mokytojo paskirtis ir svarbiausias jo uždavinys - perteikti mokiniui mokslo pagrindus. Dabartinis specialistas, kaip žinoma, turi būti pasiruošęs naujų žinių srautui, mokėti suprasti jį supantį pasaulį ir žmones, adekvačiai vertinti save, savo sugebėjimus, gerąsias savybes ir trūkumus, gerbti save ir aplinkinius, greitai užmegzti kontaktus su kitais žmonėmis ir t.t. Šių savybių formavimas studentuose įmanomas tik tada jeigu jomis pasižymės mokytojai ir dėstytojai.
Komunikaciniai įgūdžiai ir kalba
Jo kalba turėtų būti be priekaištų, svarbi intonacija, logika, mimika, aktorinis menas, be abejo ir sugebėjimas komunikuoti. Pedagogo kalba yra bendravimo bei mokymo ir auklėjimo priemonė. Čia svarbu jau pats balsas, tonas, nes jis pirmiausia rodo mokytojo nuoširdumą, stiprumą ir silpnumą, grubumą ir gerumą.
Taip pat skaitykite: Dailės terapija: metodai ir taikymas
Emocinis intelektas ir savitvarda
Labai svarbu vertinti savo paties psichinę ir emocinę būklę, išlaikyti jausmų pusiausvyrą. Labai svarbi, ypač pedagogui valios savybė - savitvarda. Tai sugebėjimas nuolat kontroliuoti ir valdyti savo veiksmus, jausmus, mintis, poelgius. Pedagoginiam darbe valia yra ir auklėjimo priemonė. Pedagoginė valios išraiška gali būti labai įvairi. Vieniems pedagogams pavyksta mokinius paveikti ekspresinėmis formomis - griežtu žvilgsniu, laisva laikysena, įsakmiu, intriguojančiu arba jumoristiniu tonu bei kalbos turiniu, kitiems - priešingomis valios bei charakterio savybėmis - kantrumu, ramumu, nuoseklumu, primygtinumu arba netgi ramiu užsispyrimu. Mokiniai labai jaučia mokytojo valios jėgą ir jai paklūsta tuo labiau, kuo mažiau jis ja, ypač ekspresinėmis jos formomis, naudojasi.
Empatija ir teisingumas
Empatija pasižymi ne tik siekimu bendrauti, bet ir įsijausti į kito mintis ir jausmus, suprasti kito žmogaus minčių, jausmų prasmę ir reikšmę jam ir jo aplinkai. Be to, teisingumas ir tolerancija, pasirengimas padėti, tvirtumas - tai asmenybės bruožai, be kurių neįmanomas pedagoginis veikimas. Gebėjimą įsijausti į kito žmogaus reagavimą, situaciją psichologijoje vadinama empatija. Ji siejama su etika, kultūra, o šito gebėjimo stoka - su egocentrizmu, susvetimėjimu.
Pastabumas ir intuicija
Pedagogo veikloje labai svarbus pastabumas, kuris dar vadinamas nuojauta arba intuicija, ji gimsta didelės patirties dėka iš kūrybingo darbo, profesinio pastabumo. Ypač reikšmingi profesinėje veikloje atminties ypatumai - gebėjimas greitai ir lengvai įsiminti moksleivių pavardes, vardus, elgsenos, kalbos, išvaizdos charakteringus bruožus.
Vaizduotė ir kūrybiškumas
Taip pat reikia prisiminti, kad medžiagos, kurią jis pateikia mokiniams, tiek turinys, tiek pateikimo forma negali būti emociškai neutralūs, bespalviai, pilki. Todėl vaizduotė padeda pedagogui iš anksto pamatyti savo veiklos rezultatą bei procesą ir taip pažadinama potencija dirbti, stimuliuojama veikla.
Valia ir atkaklumas
Sąmoningas savo poelgių, veiklos organizavimas ir reguliavimas, siekiant iš anksto numatyto tikslo ir nugalint vidines bei išorines kliūtis, vadinamas valia. Tai sąmoningas žmogaus aktyvumo stimuliavimas. Pedagogui reikalinga valios savybė - ryžtingumas, kurią galima charakterizuoti kaip gebėjimą greitai bei apgalvotai apsispręsti ir sprendimą realizuoti. Siekimas viską, net ir nemėgstamą darbą atlikti iki galo vadinamas atkaklumu. Tai viena svarbiausių mokymosi ir visos žmogaus veiklos sąlygų.
Taip pat skaitykite: Emocijų išlaisvinimas per kūrybą
Ugdytojo funkcijos
Pagrindinės ugdytojo funkcijos:
- Tirti vaiko saviraiškos turinį, aktyvumą ir galimybes.
- Padėti įveikti saviraiškos sunkumus.
- Pamokyti, parodyti, sutelkti.
- Tikrinti veiklos ir elgesio vystymą bei jo rezultatus.
- Vertinti saviraiškos kokybę.
- Padėti suvokti reproduktyvios ir produktyvios saviraiškos klaidas, rasti optimalius būdus klaidoms taisyti ir išvengti.
- Prognozuoti tolesnę asmenybės raidą, numatyti jos programą, sukelti ir stiprinti nusiteikimą naujai vertybinei saviraiškai.
Mokytojo vaidmuo ugdymo procese
Mokymas - tai ne vien žinių perdavimas mokiniui. Reikia jį išmokyti šiomis žiniomis naudotis praktiškai, vadinasi, reikia formuoti jo įgūdžius, lavinti mokinių protinius gebėjimus operuojant mokslo žiniomis klasėje, laboratorijose, gyvenime. Mokytojas organizuoja mokinių veiklą-mokymąsi, su jais bendrauja, veda juos į gyvenimą, visuomenę, juos socializuoja. Taigi mokytojas ne tik moko, šviečia, jis išmoko, įpratina mokytis, uždega norą mokytis, pažinti, būti naudingu sau ir visuomenei. Todėl kalbant apie mokytoją dažnai vartojamas kitas žodis - pedagogas (gr. vaikų vedžiotojas), vedantis mokinius į gyvenimą, į visuomenę.
Mokytojas - asmenybė daranti didelę įtaką kitų žmonių asmenybės vystymuisi. Jis vertinamas ne vien kaip specialistas, bet ir kaip asmenybė, žmogus, pilietis, sugebantis šviesti, praktiškai lavinti, psichologiškai bei dvasiškai tobulinti ugdytinį, formuoti iš jo harmoningą asmenybę, pilietį, tobulą, humanišką žmogų. Mokytojo rankose jaunas žmogus, tautos, žmonijos ateitis. Ir nėra svarbesnės, atsakingesnės, o drauge ir sunkesnės profesijos už mokytojo profesiją.
Būtinos sąlygos sėkmingam ugdymui
- Mokytojas yra ugdymo proceso skatintojas, visos dirbančios (klasės ar grupelės) bendruomenės vadovas.
- Mokytojui ir mokiniui būtina rami, be baimės, abipusiu pasitikėjimu grindžiama darbo atmosfera, kurią laiduoja mokyklos vadovybė, mokytojų bendruomenė ir visuomenė.
Asmenybės vertingumas ir profesinė veikla
Mokytojo atitikimas profesiniams reikalavimams, jo pedagoginės veiklos produktyvumas, auganti profesinės kvalifikacijos kultūra, pasitenkinimas pasirinkta profesija ir darbu, noro dirbti tą darbą stiprėjimas, prisitaikymas prie konkrečių darbo sąlygų, rodo pedagogo asmenybės vertingumą. Asmeninį pedagogo vertingumą išryškina jo orumo, savigarbos, savo vertės pajautimas, plačios pažiūros, erudicija, gyvenimo išmintis, tauri vidinė pozicija, savo paties bei aplinkos įvykių atžvilgiu. Profesinėje-darbinėje mokytojo veikloje asmeninis jo vertingumas žadina jo paties aktyvumą ir tampa prielaida padedančia ugdytiniui realizuoti savo prigimtines galias.
Taip pat skaitykite: Dailės terapijos nauda ASS