Dailės terapija - tai psichoterapijos forma, kuri naudoja meninę raišką kaip pagrindinę priemonę emocijoms išreikšti ir psichologiniams sunkumams įveikti. Ši terapijos rūšis gali būti ypač naudinga autizmo spektro sutrikimų (ASS) turintiems asmenims, kuriems dažnai sunku verbaliai išreikšti savo jausmus ir mintis.
Dailės terapija: kas tai?
Dailės terapija yra viena iš meno terapijos krypčių, integruojanti dailės ir psichologijos žinias. Tai būdas reikšti mintis, jausmus ir potyrius per piešimą, tapybą, lipdymą ar kitas meninės raiškos priemones, siekiant atrasti sveikesnį ir priimtinesnį gyvenimo būdą. Svarbu pabrėžti, kad dailės terapijos užsiėmimai nėra skirti išmokti piešti ar sukurti estetiškai patrauklų meno kūrinį. Pagrindinis tikslas - saviraiška ir emocijų išreiškimas.
Dailės terapijos taikymo sritys
Dailės terapija gali būti taikoma įvairiose srityse ir įvairioms amžiaus grupėms:
- Vaikams ir suaugusiems.
- Specialiųjų poreikių asmenims.
- Psichikos ligoniams.
- Priklausomybių turintiems asmenims.
- Nėščioms moterims.
- Šeimoms.
- Žmonėms, ieškantiems asmeninio tobulėjimo galimybių.
- Verslo įmonėms, siekiančioms darbuotojų efektyvumo ir motyvacijos skatinimo.
- Krizių ir stichinių nelaimių ištiktiems asmenims.
Dailės terapijos principai ir metodai
Kiekvienu atveju meno terapijos priemonės taikomos individualiai, atsižvelgiant į grupės ar individo poreikius ir tikslus. Kūrybinis procesas gali padėti išspręsti psichologines problemas, pakoreguoti elgesį ir emocijas, sumažinti stresą ir padidinti pasitikėjimą savimi. Svarbu, kad meno terapijai nereikalingas talentas ar pasiruošimas, nes su vaiku dirba profesionalas, gebantis suprasti komunikuojamus jausmus.
Nežodinė meninė raiška gali tapti vienintele bendravimo su aplinkiniu pasauliu priemone tais atvejais, kai dėl fizinės ar protinės negalios žmogus nebegali savęs išreikšti žodžiais. Dailės priemonės ne tik atspindi emocijas, bet ir skatina jas išreikšti. Patiriami jausmai dažnai yra tokie stiprūs, kad nepasiduoda „protingiems“ patarimams. Tačiau pavirtę spalvų ir formų simboliais jie tampa „pagauti“ tarsi nuotraukoje. Tuomet galima sau pasakyti „tai štai kaip aš jaučiuosi“ ir savęs paklausti „ar man patinka tai, ką matau savo piešinyje?“. Jei ne, tuomet galima tai lengvai pakeisti - perpiešti kitaip, nepatikusią vietą iškirpti, užtepti kita, labiau patinkančia spalva. Taip pat galima imtis tam tikro ritualo, pvz., suplėšyti, sudeginti savo nupieštą baimę ar problemą. Visa tai galima atlikti smagiai, žaismingai arba aplaistant palengvėjimo ašaromis. Ir tuomet įvyksta mažytis stebuklas - gyvenime taip pat įvyksta realūs pokyčiai.
Taip pat skaitykite: Autizmo iššūkiai ir galimybės
Kaip vyksta dailės terapijos užsiėmimai?
Dailės terapiniame procese spalva, linija ir vaizdiniais, skirtingomis dailės formomis bei priemonėmis įkūnijami jausmai, nuotaikos, visa, ką sunku įvardinti žodžiais. Būtent tai ir suteikia dailės terapijai stebuklingumo, transformacijos patyrimo - ką sunku pasakyti žodžiais, gali pavaizduoti dailės priemonėmis. Nupiešta, pavaizduota mintis, jausmas, idėja - tai lyg tiltas tarp vidinio ir išorinio pasaulio, tai lyg langas į save, tai galimybė pamatyti save naujai bei priimti save visą, svarbiausia - priimti savo netobulumą.
Svarbi meno terapijos fazė - grįžtamasis ryšys arba išsipasakojimas, kuomet analizuojami sukurti kūriniai, stengiamasi atsiverti.
Vaikams meno terapija taip pat padeda praturtinti jutiminę patirtį, bendravimo įgūdžius, vaizduotę, smulkiąją motoriką, pažintinius gebėjimus. Kūrybinio proceso metu žmogaus išreiškiami jausmai visuomet turi kažką bendro ir su kitų žmonių panašiose situacijose patiriamais ir išreiškiamais jausmais. Taigi, kurdamas kartu su kitais žmogus turi galimybę atsikratyti iliuzijos, jog jo problema yra tokia vienintelė, baisiausia ir nepataisoma. Jis gali pasimokyti iš kitų, gauti palaikymą ir pats padėti, pasidalindamas savo patirtimi.
Pakeitęs savo piešinį vaikas įgauna patirties ir tikėjimo, kad pats aktyviai gali valdyti ir keisti aplinką. Kurdamas žmogus susitelkia į save, mokosi savistabos. Kūrybinis procesas gali būti naudojamas ir ugdymo tikslais. Žaidimas dailės priemonėmis lavina vaikų ir suaugusių vaizduotę, moko ieškoti kūrybiškų sprendimų, atsikratyti mąstymo stereotipų. Kūrybinė veikla pažadina gyvybinę energiją, padeda atsikratyti pasyvumo. Ji visuomet sukelia teigiamų emocijų, skatina pasitikėjimą savimi. Gydymas per kūrybą neturi neigiamo šalutinio poveikio, yra prieinamas įvairaus amžiaus ir išsilavinimo žmonėms.
Dailės terapijos nauda autizmo spektro sutrikimų turintiems asmenims
Dailės terapija gali būti ypač naudinga autizmo spektro sutrikimų (ASS) turintiems asmenims dėl kelių priežasčių:
Taip pat skaitykite: Autizmas: požymiai, priežastys ir gydymas
- Emocijų išreiškimas: ASS turintiems asmenims dažnai sunku verbaliai išreikšti savo emocijas. Dailės terapija suteikia jiems galimybę tai padaryti per vizualinę ir taktilinę raišką.
- Bendravimo įgūdžių lavinimas: Dailės terapijos užsiėmimai gali padėti ASS turintiems asmenims lavinti bendravimo įgūdžius, nes jie gali bendrauti su terapeutu ir kitais dalyviais per kūrybinį procesą.
- Socialinių įgūdžių ugdymas: Dailės terapijos grupiniai užsiėmimai gali padėti ASS turintiems asmenims ugdyti socialinius įgūdžius, tokius kaip bendradarbiavimas, dalijimasis ir empatija.
- Savęs pažinimas: Dailės terapija gali padėti ASS turintiems asmenims geriau pažinti save, savo jausmus ir mintis.
- Streso mažinimas: Kūrybinis procesas gali padėti ASS turintiems asmenims sumažinti stresą ir nerimą.
- Motorikos lavinimas: Dailės terapijos užsiėmimai gali padėti ASS turintiems asmenims lavinti smulkiąją motoriką ir koordinaciją.
Stiklo menas kaip dailės terapijos priemonė
Viena dailės terapeutė, dirbanti su negalią turinčiais asmenimis, atrado stiklo medžiagą kaip naują ir įtraukiančią priemonę. Ji pradėjo kurti mozaikas su centro lankytojais, sergančiais cerebriniu paralyžiumi, vėliau įtraukė asmenis, turinčius Dauno sindromą, kurių prastas regėjimas, yra kurčnebyliai. Visiems jiems kūryba naudojant stiklo medžiagą buvo nauja patirtis, kuri plėtė fizines galimybes, skatino saviraišką, kėlė savivertę. Pastangos, kurias žmogus įdeda kurdamas mozaiką, padeda mažinti rankų spastiškumą, gerinti koordinaciją, stimuliuoja tam tikrus smegenų centrus. Vienas iš užsiėmimų dalyvių kūrė mozaiką metus. Per šį laikotarpį jis ištarė pirmuosius savo žodžius, nors jam jau buvo beveik 30.
Supažindinimas su stiklu - labai individualus. Jis priklauso nuo užsiėmimo dalyvio fizinių ir kognityvinių gebėjimų. Kai kuriuos dalyvius supažindina lytėjimo būdu, kitiems pasakoja, kaip yra išgaunamas stiklas, spalva ar faktūra. Dažniausiai kuriama iš karpyto stiklo detalių, jei žmogus bijo susižeisti - iš gludinto. Daugumai stiklas asocijuojasi su pavojumi, nes gali įpjauti, bet po truputį visi išmoksta valdyti pirštus ir saugiai dirbti su stiklu. Per visą darbo patirtį nebuvo nė vieno, kuris būtų įsipjovęs.
Stiklo įvairovė, spalvų ir faktūrų gausa sudomina užsiėmimų dalyvius. Kai kuriems imponuoja ne pati medžiaga, o mozaikos technika. Suklijuoti tai, kas yra sudaužyta, - terapinis momentas, turintis išliekamąją vertę. Mozaikoje kiekviena detalė turi savo vietą, reikšmę.
Dailės terapijos metu vienas pagrindinių tikslų yra patirti laimės jausmą kuriant, bet kaip specialistė visada siekiama, kad būtų gerinamos fizinės ir kognityvinės žmogaus savybės. Dirbant centre „Korys“ konsultuojamasi su kineziterapeutais - derinamos sėdimąsias padėtis, sunkiau valdomų galūnių įtraukimą į veiklą. Skatinama užsiėmimų dalyvius verbalizuoti savo kūrybą ją reflektuojant. Jei žmogus negali savo potyrių išreikšti žodžiais - bendraujama alternatyvios paveikslėlių kalbos būdu.
Kaip skatinti vaikų kūrybiškumą namuose?
Net jei vaikas nedalyvauja dailės terapijos užsiėmimuose, tėvai gali skatinti jo kūrybiškumą namuose:
Taip pat skaitykite: ABA metodas autizmui
- Bent 10 minučių kasdien skirkite meninei veiklai. Šiame kūrybos procese visai nesvarbus baigtinis rezultatas - tikslas turėtų būti praleisti laiką, stiprinant ryšį su vaiku, padedant jam išreikšti save, lavinant vaizduotę.
- Sukurkite kūrybai palankią aplinką. Svarbu, kad vaikas turėtų galimybę jausmus reikšti ne tik žodžiais, bet ir kūrybine forma. Tam gali padėti namuose turimas molbertas ar nutrinama lenta. Ant jų paraginkite vaiką ką nors nupiešti, kai jis jaučiasi piktas ar liūdnas, tegul tai tampa jo arba jos įpročiu.
- Įvairias šventes ir gimtadienius švęskite kūrybiškai. Gimtadieniai ir įvairios šventės - puikūs momentai pasinerti į smagias ir kūrybiškas veiklas. Pasiūlykite vaikui gimtadienį švęsti, dalyvaujant kūrybinėse dirbtuvėse (kuriant keramikos dirbinius, žvakes, aksesuarus, žaidžiant su smėliu) arba patys sugalvokite teatrinių, muzikinių, dailės žaidimų.
Kiti meno terapijos būdai
Be dailės terapijos, autizmo spektro sutrikimų turintiems asmenims gali būti naudingi ir kiti meno terapijos būdai:
- Muzikos terapija: Muzika gali padėti ASS turintiems asmenims išreikšti emocijas, lavinti bendravimo įgūdžius ir mažinti stresą.
- Šokio-judesio terapija: Šokis ir judesys gali padėti ASS turintiems asmenims lavinti motoriką, koordinaciją ir socialinius įgūdžius. Šokio-judesio terapija pasižymi holistiniu požiūriu, yra moksliškai pagrįsta ir tinkama autistiškų vaikų raidai spartinti. Šokis ir judesys - tai taip pat komunikacija. Šią judesiu išreikštą kalbą - galvos linktelėjimą, rankų ir kojyčių trynimą, pasikartojančius judesius - reikia pastebėti, suprasti ir pritaikyti bendravimui. Labai pravers įvairios šokio-judesio terapijos technikos ir metodai: rato ir grupiniai šokiai, ritminis aktyvinimas, atspindėjimo technika, šokamasis folkloras ir kt.. Gali būti pasitelkiamos ir pagalbinės priemonės ar kitos menų terapijos.
- Teatro terapija: Teatro terapija gali padėti ASS turintiems asmenims lavinti bendravimo įgūdžius, socialinius įgūdžius ir savęs pažinimą. Teatro terapijos metu vaikai keičiasi vaidmenimis, improvizuoja, išgyvena problemiškas realaus gyvenimo situacijas, sapnus.