Įvadas
Šiame straipsnyje apžvelgiamos Timo Petraičio veiklos ir tyrimai, susiję su emocijomis, biblioterapija ir jų taikymu įvairiose srityse. Straipsnyje remiamasi įvairiais projektais, konferencijomis, susitikimais su rašytojais ir kitomis veiklomis, kuriose dalyvavo T. Petraitis, siekiant atskleisti jo indėlį į biblioterapijos taikymą Lietuvoje ir emocinės gerovės skatinimą.
Biblioterapija: teorija ir praktika
Biblioterapija - tai gydantis skaitymas, kuomet knygos naudojamos siekiant padėti susivokti savyje, nurimti, rasti atsakymus į egzistencinius klausimus. Biblioterapijos terminas atsirado XIX a. Ši terapija taikoma įvairiose šalyse, pavyzdžiui, Slovėnijoje, kur psichologai dirba su vaikais, patyrusiais karo baisumus, ar Didžiojoje Britanijoje, kur bibliotekos bendradarbiauja su šeimos gydytojais.
Lietuvoje biblioterapija taip pat populiarėja. Birštono viešojoje bibliotekoje įgyvendintas projektas „Universali biblioterapijos kalba“, kurio metu vyko įvairūs renginiai, skirti biblioterapijos populiarinimui ir taikymui. Šio projekto rėmuose vyko susitikimai su rašytojais, tokiais kaip B. Jakučionytė, J. Melnikas, V. Papievis, V. Jasukaitytė, N. Marčėnaitė, V.V. Landsbergis, M. Jonutis. Popietes su suaugusiųjų rašytojais vedė psichoterapeutas T. Petraitis, savo praktikoje taikantis biblioterapiją.
Timo Petraičio indėlis į biblioterapiją
Psichoterapeutas Timas Petraitis aktyviai dalyvauja biblioterapijos veiklose Lietuvoje. Jis vedė popietes su rašytojais, kurių metu aptarė jų knygų terapinį poveikį. Vienas iš tokių susitikimų buvo su rašytoju Valdu Papieviu, kurio knyga „Odilė, arba Oro uostų vienatvė“ buvo analizuojama per biblioterapijos prizmę. T. Petraitis įdomiai, labai asmeniškai ir nuoširdžiai pristatė biblioterapiją, gydantį skaitymą, pasidalino, kuo knyga „Odilė, arba Oro uostų vienatvė“ jam buvo artima ir pradžiugino.
T. Petraitis taip pat apžvelgė Mariaus Jonučio knygą „Kirminas paukštis: tavo pirmoji knyga apie skraidymo meną “, anot jo, tai - „savęs teigimo , arba žmogaus vidaus įvairovės teigimo“ knyga („keistumas kito akimis“). Psichoterapeutas įvardijo, kad tai yra ne vilties, ne sėkmės, o siekio knyga, kviečianti mąstyti, atsakyti į klausimus: „Ar darai iš tikrųjų tai, kas tau labiausiai patinka, sekasi, tinka? Ar iš tikrųjų esi tas, kas norėtum būti?“. Jis pabrėžė, kad ši knyga - biblioterapiškai paveiki. Joje labai daug prasminių sluoksnių, tarsi pradėtum kapstytis smėlio dėžėje, kopose ir išeitum vis į kitus klodus, kiltum aukštyn, į kitus tolius.
Taip pat skaitykite: Apie Timą Petraitį
Emocijos ir jų raiškos būdai
Emocijos yra neatsiejama žmogaus gyvenimo dalis. Jos veikia mūsų elgesį, sprendimus ir santykius su kitais žmonėmis. Literatūroje dažnai atsispindi įvairios emocijos, o biblioterapija gali padėti skaitytojams geriau suprasti ir valdyti savo jausmus.
Emocijų tyrimai ir biblioterapija
Atsižvelgdami į tai, kad vis daugėja įrodymų apie biblioterapijos teikiamą naudą, Birštono biblioteka išplėtė užsiėmimų spektrą praktiniais-teoriniais seminarais. Su biblioterapijos taikymo specifika ir metodikomis, praktikos pavyzdžiais įvairiose šalyse: Anglijoje, JAV, Lenkijoje ir kt., supažindino dėstymo, tyrimų ir praktinio taikymo patirties turinti prof. dr. D. Janavičienė. Vaikus auginančių ar su jais dirbančių specialistų laukėme tiksliniuose seminaruose: „Pasakose gyvena visos emocijos“ (vedė klinikinės psichologės M. Linartienė, I. Vainoraitė) ir „Paauglystės iššūkiai: biblioterapija gali padėti“ (vedė psichoterapeutas R.
Tarptautinėje konferencijoje ,,Biblioterapija. Knyga gali prakalbinti ir gydyti“, kuri vyko Birštone, buvo pristatytos biblioterapijos veiklos, tyrimai ir patirtis. Konferencijoje dalyvavo specialistai iš Lietuvos, Lenkijos ir Vengrijos. Viešnia, Vengrijos Pėčo universiteto lektorė, dr. Judit Berés, pristatė Vengrijos universitete veikiančią tęstinę biblioterapijos programą. Šias studijas baigę biblioterapeutai veda biblioterapijos užsiėmimus socialinėse institucijose, bendruomenėse, bibliotekose, mokyklose, kalėjimuose, nakvynės namuose, reabilitacijos centruose.
Konferencijos dalyviai turėjo galimybę dalyvauti trijų tipų praktiniuose, diskusiniuose seminaruose. Daug dėmesio sulaukė Pasakų kūrimo seminaras su rašytoju Vytautu V. Landsbergiu, kuriame rašytojas dalinosi asmeninėmis kūrybinėmis patirtimis, paremtomis ne tik daugeliu rašytojo, režisieriaus darbo valandų, bet ir domėjimusi psichodrama, konsteliacijomis ir kitais savęs pažinimo būdais. Poezijos terapijos seminare „Aklasis pasimatymas su eilėraščiu“, kurį vedė literatūrologė, svetainės www.biblioterapijosstudija.lt kūrėja Rasa Derenčienė, mėginta atidžiau pažvelgti į eilėraščius - kokias emocijas jie sukelia? Ne mažiau specialistų susirinko į apvalaus stalo diskusiją „Biblioterapijos patirtys bibliotekose“, kurią moderavo prof. dr. Daiva Janavičienė, bibliotekininkė Ledina Tamošiūnienė. Diskusijos metu kalbėtasi apie bibliotekų patirtis biblioterapijos srityje, diskutuota apie atsakomybę, kurią prisiima bibliotekininkas, vesdamas tokio pobūdžio užsiėmimus, apie tai, kaip reaguoti į žmogaus ašaras, atsiveriančius jausmus.
Emocijų valdymas paauglystėje
Paauglystės amžiaus tarpsnyje vyksta didžiausios permainos, susijusios su individo psichosocialine, kognityvine ir fizine raida. Įvairūs sunkumai, su kuriais susiduria paauglys, paveikia vienaip ar kitaip vystymąsi ir kaip asmuo gebės spręsti sunkumus ateityje. Tyrimai rodo, kad pykčio proveržiai ir netinkamas jo išraiška gali sukelti neigiamų pasekmių.
Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba sergant vėžiu
Dovilės Normantaitės magistro darbas „Pykčio kontrolės ir vidinės darnos pokyčiai taikant kognityvinę-elgesinę intervenciją 13-17 metų paaugliams“ nagrinėjo pykčio kontrolės ir vidinės darnos sąsajas su kognityvine-elgesine terapija. Tyrimo rezultatai parodė, kad taikant kognityvinę-elgesinę intervenciją, paauglių pykčio kontrolė viduje, prasmingumas, sumažina fizinę agresiją, verbalinę agresiją. Taip pat paauglystėje yra būdingas bandymas suvokti save, ieškoti savo pozicijos gyvenime, tam labai svarbu pasitikėjimas savimi ir kitais, gebėjimas kažką padaryti gerai, o visa tai susiję su vidine darna. Taigi vidinė darna formuojasi paauglystės laikotarpyje ir turi lemiamos įtakos suaugusio psichikos sveikatai.
Pyktis ir agresija mokykloje
Agresija mokykloje yra opi problema, kuri gali turėti neigiamų pasekmių tiek aukoms, tiek agresoriams. Tyrimai rodo, kad agresyvūs vaikai dažniau praleidinėja pamokas, patiria mokymosi sunkumų, rūko, vartoja alkoholį ir narkotines medžiagas. Pyktis yra viena iš sunkiausiai kontroliuojamų reakcijų, o jo nekontroliavimas gali sukelti įvairias agresijos formas: tiesioginę, netiesioginę, verbalinę ir fizinę.
Smurtas yra dažnai paplitęs reiškinys ir yra pastebėta, jog vis dažnėja agresijos apraiškos mokyklose. Anot A. Palujauskienės ir J. V. Udzilos, negatyvūs socialiniai reiškiniai - agresyvumas ir konfliktai mokyklose yra neišvengiami. Taigi pykčio kontrolė mokykloje yra labai svarbi, nes padeda mokams tinkamai elgtis ir tinkamai išreikšti savo neigiamas emocijas.
Kūrybiškumas ir emocijos
Kūrybiškumas yra glaudžiai susijęs su emocijomis. Kūrybinis procesas gali padėti žmogui išreikšti savo jausmus, įveikti sunkumus ir atrasti naujų perspektyvų. Susitikimuose su rašytojais dažnai akcentuojama kūrybiškumo svarba ir jo terapinis poveikis.
Pavyzdys yra susitikimas su menininke, rašytoja Nomeda Marčėnaite, jos knygos „Lėlė“ pristatymas, aptarimas. Menininkė pastebėjo, kad labai svarbus yra kūrybiškumas. Jis „liejasi“ tada, kai tiki savimi, kai jauti daug meilės. Labai svarbu ugdyti vaikų kūrybiškumą: sekti jiems pasakas, skaityti.
Taip pat skaitykite: Kaip padėti vaikui suprasti emocijas
Bibliotekų vaidmuo emocinės gerovės skatinime
Bibliotekos atlieka svarbų vaidmenį emocinės gerovės skatinime. Jos organizuoja įvairius renginius, susitikimus su rašytojais, biblioterapijos užsiėmimus, kurie padeda žmonėms geriau suprasti savo jausmus, įveikti sunkumus ir atrasti naujų perspektyvų.
Šalčininkų biblioteka yra draugiška šeimai, turi erdvių, pritaikytų šeimos laisvalaikiui. Šeimos gali dalyvauti renginiuose, susitikimuose su knygų autoriais ir žymiais žmonėmis, spektakliuose. Anykščių bibliotekoje populiariausia renginių forma yra edukacinė veikla. Anykščių bibliotekininkė įsitikinusi, kad vaikai nemėgsta monotonijos. Kurdami „gyvųjų knygelių“ įvaizdį, pelnome artimesnį ryšį su jaunaisiais renginio dalyviais. Taip sukuriame aplinką, kuri skatina vaikus veikti, mokytis iš aplinkos, yra prasminga ir palaikanti, leidžianti laisvai reikšti mintis.