Šiame straipsnyje aptarsime vieną iš pavojingiausių ir labiausiai žalojančių psichologinio smurto formų darbo aplinkoje - mobingą. Išnagrinėsime, kas yra psichologinis smurtas, kaip jį atpažinti, kokie yra jo požymiai ir pasekmės, kaip apsisaugoti nuo jo ir ką daryti, jei jau patiriate smurtą darbe. Taip pat aptarsime teisinę apsaugą nuo smurto darbe Lietuvoje ir pateiksime praktinių patarimų darbuotojams ir darbdaviams.
Mobingas: psichologinio smurto forma
Mobingas - tai ilgalaikis, sistemingas ir priešiškas elgesys, nukreiptas prieš atskirą darbuotoją ar jų grupę. Tai nėra vienkartinis konfliktas ar konstruktyvi kritika, tai tikslinis teroras, kurio dažnas tikslas - pažeminti, sumenkinti ir priversti asmenį pasitraukti iš darbo. Mobingas apima tęstinį ilgalaikį prieš vieną arba kelis asmenis nukreiptą elgesį, kuriuo pažeidžiama darbuotojo fizinė, socialinė, psichologinė gerovė, o dažnas mobingo tikslas - išstumti tam tikrą asmenį iš organizacijos, pažeminti jį.
Psichologinio smurto formos ir apraiškos
Psichologinis smurtas gali pasireikšti įvairiais būdais, įskaitant:
- Nuolatinė kritika: Nuolatinė kritika, kuri pamažu ardo pasitikėjimą savimi.
- Socialinė izoliacija: Tarsi nematomos sienos, statomos aplink auką.
- Profesinis nuvertinimas: Nuolatinis darbuotojo pasiekimų menkinimas.
- Gandai ir šmeižtas: Informacijos, kenkiančios asmens reputacijai, sklidimas.
- Ribojimas išsakyti savo nuomonę: Nuolatinis pertraukinėjimas kalbant, bendravimas pakeltu tonu, šaukiant arba garsiai barama.
- Draudimas kitiems kolegoms bendrauti su auka: Su auka bendraujama tarsi su „tuščia vieta“.
- Skleidžiamos paskalos ir pajuokos apie asmenį: Išjuokiami fiziniai trūkumai, nevengiama užuominų pasitikrinti sveikatą pas psichiatrą ir panašiai.
- Skiriamos beprasmiškos darbinės užduotys: Užduotys, viršijančios aukos kvalifikaciją ir galimybes.
- Verčiama atlikti sveikatai pavojingas užduotis: Naudojami fiziniai veiksmai neva siekiant „pamokyti“, padaroma materialinė žala darbe arba aukos namuose, grasinama panaudoti fizinę prievartą.
- Šmeižtas: Pvz., tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios padaryti žalos asmens garbei ir orumui, paskleidimas.
- Sarkazmas:
- Pasikartojančios neigiamos pastabos:
- Riksmai:
- Darbuotojo ignoravimas:
- Manipuliavimas:
- Viešas žeminimas:
- Noras išjuokti, patyčios:
- Pasiekimų nuvertinimas:
- Seksualinis priekabiavimas:
- Grasinimas, gąsdinimas atleisti iš darbo:
Kas nėra psichologinis smurtas?
Ne visos nemalonios situacijos darbe laikytinos psichologiniu smurtu. Svarbu atskirti konstruktyvią kritiką nuo psichologinio smurto. Štai keletas situacijų, kurios paprastai nelaikomos psichologiniu smurtu:
- Darbuotojo nežinojimas apie teisės aktų reikalavimus ar įmonės vidaus tvarkas dėl informacijos stokos.
- Pagrįstos pastabos ir konstruktyvi kritika atliekant darbuotojo veiklos vertinimą.
- Darbdavio atliekamos patikros, ar darbuotojas laikosi darbo sutarties įsipareigojimų.
- Įprasti nesutarimai ar nuomonių skirtumai tarp darbdavio ir darbuotojo.
- Darbdavys gali tikrinti, ar darbuotojas laikosi darbo sutartimi pavestų pareigų, reikalauti laikytis lokalinių teisės aktų reikalavimų (atvykti į darbą laiku, drausti palikti darbo vietą be tiesioginio vadovo leidimo ir kt.).
- Kai vyksta darbuotojų veiklos vertinimas, darbuotojui gali būti įvardijami jo atliekamo darbo trūkumai ir privalumai, išreiškiamos pastabos.
Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad perdėtas reiklumas vieno darbuotojo atžvilgiu gali būti traktuojamas kaip psichologinis smurtas.
Taip pat skaitykite: Nuolatinio bauginimo pasekmės
Psichologinio smurto statistika ir priežastys
Pastaruoju metu psichologinio smurto atvejų daugėja. Pasak Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Psichologinio smurto darbe prevencijos skyriaus vedėjos Liudmilos Mironovienės, 2021 metais buvo gauta 118 skundų ir pranešimų, kuriuose keliamas klausimas dėl psichologinio smurto, 2022 metais - 238, o 2023 metais - net 298. Praėjusių metų gautų skundų ir pranešimų analizė taip pat rodo, kad dėl psichologinio smurto darbe dažniau kreipiasi moterys nei vyrai.
Psichologė ir geštalto psichoterapeutė Karolina Puzinaitė pastebi, kad augantį psichologinio smurto atvejų skaičių gali lemti ne tik didėjantis smurtaujančių skaičius, bet ir suaktyvėjęs visuomenės dėmesys šiai temai - tokie atvejai greičiau pastebimi, todėl jų ir fiksuojama daugiau.
Kaip apsisaugoti nuo psichologinio smurto: prevencija ir įrodymų rinkimas
Efektyvi psichologinio smurto prevencija prasideda nuo sąmoningumo didinimo ir aiškių taisyklių nustatymo. Štai keletas patarimų:
- Šviesti darbuotojus, kad jie gebėtų atskirti teisėtą kritiką nuo psichologinio smurto.
- Kurti atvirą ir pagarbią organizacinę kultūrą.
- Darbdaviams aiškiai komunikuoti apie netoleruojamą požiūrį į bet kokį smurtą ar priekabiavimą.
- Užtikrinti greitą ir objektyvų reagavimą į skundus.
- Rūpintis įmonės organizacine ir bendravimo kultūra. Pagarba ir pasitikėjimas turi būti kiekvienos darbovietės bendravimo pagrindas ir prie jo turi prisidėti ne tik įmonės vadovas, bet ir kiekvienas darbuotojas.
- Išmokti nusibrėžti ribas, koks elgesys yra priimtinas, o koks - nepageidaujamas.
- Kalbant apie smurtą, labai daug ir nuo vadovų kompetencijos priklausantis dalykas, tai reiškia, kaip pas mus apskritai kalbama, bendraujama, kokia yra bendravimo politika, kiek mes atvirai kalbame įvairiomis temomis, tame tarpe ir smurtą.
Vienas didžiausių iššūkių kovojant su mobingu yra jo įrodinėjimas. Psichologinis smurtas dažnai vyksta subtiliai, „už uždarų durų“, paliekant nedaug apčiuopiamų pėdsakų. Be to, nukentėjusiojo žodžiai be įrodymų gali būti lengvai paneigiami ar nurašomi kaip „per jautri“ reakcija. Todėl itin svarbu imtis aktyvių veiksmų ir nuosekliai kaupti įrodymus. Tarp rekomenduojamų veiksmų yra:
- Dienoraščio vedimas: Kruopštus visų incidentų, datų, laiko, dalyvių ir konkrečių pasakytų frazių ar atliktų veiksmų fiksavimas. Šis dienoraštis padeda atsekti pasikartojantį ir sistemingą elgesį.
- Rašytinių įrodymų išsaugojimas: Elektroniniai laiškai, SMS žinutės, nepagarbiais komentarais pataisyti dokumentai, skambučių išklotinės. Svarbu turėti faktus patvirtinančią korespondenciją. Išsaugoti elektroninius laiškus, persiųsti į asmeninį el.
- Kreipimasis raštu: Ofiacialus kreipimasis į tiesioginį vadovą (jei jis nėra smurtautojas), personalo skyrių ar darbdavį, informuojant apie situaciją. Net ir atsakymo nebuvimas tampa įrodymu, kad darbdavys nesiėmė veiksmų.
- Garso ir vaizdo įrašai: Garso įrašų darymas su diktofonu darbe yra viena efektyviausių priemonių fiksuojant tiesioginį psichologinį smurtą, žeminimą ar grasinimus. Nors visuomenės aktyviame gyvenime (taip pat ir darbe) gali kilti klausimų dėl etikos ir teisės, teismų praktika rodo, kad tokie įrašai, kuriuose fiksuojamas mobingo faktas, gali būti pripažinti kaip svarūs įrodymai, ypač jei kitais būdais smurto įrodyti neįmanoma.
- Kolegų liudijimas: Jei kas nors pastebėjo netinkamą elgesį - paprašykite jų patvirtinimo ar paramos.
Svarbu, kad visi surinkti įrodymais būtų saugomi ne darbdavio suteiktose laikmenose, nes kilus ginčui darbuotojas gali prarasti prieigą prie darbo kompiuterio ar el.
Taip pat skaitykite: Tyrimai apie darbdavio sukeliamą stresą
Ką daryti, jei patiriate psichologinį smurtą darbe?
Jei patiriate mobingą, nedelskite:
- Rinkite įrodymus: Pradėkite vesti dienoraštį ir, jei įmanoma, naudokite diktofoną neleistino elgesio fiksavimui.
- Kreipkitės pagalbos: Pasikalbėkite su patikimu kolega, kreipkitės į psichologą ar kitą emocinės gerovės specialistą. Naudokitės psichologo paslaugomis: daug įmonių siūlo konfidencialią emocinę paramą. Jei ne - kreipkitės į išorės specialistą.
- Informuokite darbdavį: Pateikite oficialų pranešimą. Darbdavys privalo užtikrinti saugią darbo aplinką. Jei psichologinį smurtą naudoja pats darbdavys, kreipimasis į įmonės vadovybę gali būti neveiksmingas.
- Kreipkitės į institucijas: Jei darbdavys nesiima veiksmų, kreipkitės į Darbo ginčų komisiją, Valstybinę darbo inspekciją ar Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą.
- Ieškokite teisinės pagalbos: Prireikus, ieškokite teisinės pagalbos.
Svarbu atsiminti, kad siekiant išspręsti tokias situacijas, visuomet reikės įrodymų. Neužteks vien tik darbuotojo įsitikinimo, jog smurtas išties patiriamas.
Teisinė apsauga nuo psichologinio smurto Lietuvoje
Nors terminas „mobingas“ yra dažnai vartojamas, teisinio mobingo apibrėžimo Lietuvos teisės aktai nepateikia. Jau dvejus metus Lietuvos Respublikos darbo teisėje aiškiai apibrėžtos psichologinio smurto ir priekabiavimo sąvokos.
Pagal Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnį, darbdavys privalo užtikrinti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, darbdavys privalo vykdyti ir privalo vertinti psichosocialinių veiksnių profesinę riziką, įgyvendinti darbo pobūdį atitinkančias prevencines organizacines ir technines priemones profesinei rizikai šalinti ir (ar) sumažinti ir imtis visų būtinų priemonių psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijai užtikrinti ir pagalbai asmenims, patyrusiems psichologinį smurtą darbo aplinkoje, suteikti.
Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą, darbdavys privalo užtikrinti saugią, sveiką ir psichologiškai palankią darbo aplinką. Psichologinis smurtas darbe prilyginamas darbo sąlygų pažeidimui.
Taip pat skaitykite: Konsultavimo pradžia: patarimai pradedantiesiems
Galimi veiksmai:
- Kreiptis į darbo ginčų komisiją: jei problema neišsprendžiama viduje.
- Informuoti Valstybinę darbo inspekciją: pateikti skundą dėl mobingo.
- Ieškoti profesinių sąjungų pagalbos: jos gali padėti ginti darbuotojo teises.
- Kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo: jeigu buvo patirtas psichologinis ar materialinis nuostolis.
Darbdavio atsakomybė
Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnyje nustatytą pareigą užtikrinti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, darbdavys privalo vykdyti ir privalo vertinti psichosocialinių veiksnių profesinę riziką, įgyvendinti darbo pobūdį atitinkančias prevencines organizacines ir technines priemones profesinei rizikai šalinti ir (ar) sumažinti ir imtis visų būtinų priemonių psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijai užtikrinti ir pagalbai asmenims, patyrusiems psichologinį smurtą darbo aplinkoje, suteikti.
Minimalios darbdavio pareigas ir prevencinės priemonės, užtikrinant darbuotojams psichologiškai saugias darbo sąlygas, reglamentuotos Darbo kodekso 30 straipsnyje. Tai yra įvairūs teisės aktai, reglamentuojantys smurto ir priekabiavimo draudimą, elgesio (etikos) taisyklės, pranešimų apie smurto ir priekabiavimą pateikimo ir nagrinėjimo tvarka, smurto ir priekabiavimo prevencijos politika. Viena iš būtinų prevencinių priemonių yra darbuotojų mokymai apie smurto ir priekabiavimo pavojus, prevencijos priemones, darbuotojų teises ir pareigas smurto ir priekabiavimo srityje. Taip pat svarbu paminėti darbdavio pareigą tirti kiekvieno darbuotojo pranešimą dėl galimai patiriamo psichologinio smurto ir suteikti pagalbą nuo smurto nukentėjusiam asmeniui.
Darbdaviai skatinami bendradarbiaujant su darbuotojais ar jų atstovais, parengti įmonės dokumentą, kuriame būtų aiškiai išvardytos tinkamo elgesio darbe normos ir gynybos galimybės esant netinkamam elgesiui, paaiškėjus psichologinio smurto atvejui. Rekomenduojama paskirti atsakingą asmenį, kuriuo darbuotojai pasitikėtų ir žinotų, jog į jį tokiais atvejais gali kreiptis. Taip pat patariama organizuoti psichologinio smurto darbo vietose vertinimą, mokymus.
Psichologinio smurto pasekmės
Psichologinis smurtas darbe gali turėti rimtų pasekmių tiek asmenims, tiek organizacijoms.
Asmenims:
- Psichologinės traumos, kurios gali turėti ilgalaikį poveikį. Dažnai pasireiškia depresija, nerimas ir net potrauminio streso sutrikimas.
- Karjeros stagnacija ar net nutrūkimas. Aukos dažnai susiduria su karjeros pertraukomis dėl patiriamo streso ir sumažėjusios savivertės.
- Asmeninių santykių pablogėjimas. Dėl darbe patiriamo streso kenčia ne tik profesiniai, bet ir asmeniniai santykiai, ypač šeimoje.
- Psichologiniai padariniai: nerimas, depresija, miego sutrikimai, pasitikėjimo savimi praradimas, nuolatinė įtampa.
- Fiziniai simptomai: dažni galvos ar nugaros skausmai, širdies ritmo pakitimai, padidėjęs kraujospūdis.
- Socialinė izoliacija: žmogus pradeda vengti bendravimo su kolegomis, praranda ryšį su kolektyvu, jaučiasi vienišas.
Organizacijoms:
- Produktyvumo sumažėjimas. Psichologinis smurtas mažina darbuotojų efektyvumą dėl padidėjusio streso ir motyvacijos stokos.
- Padidėjusi darbuotojų kaita. Psichologinio smurto aukos dažnai pasirenka palikti darbovietę, o tai didina personalo kaitą ir su ja susijusias išlaidas.
- Reputacijos žala. Psichologinio smurto atvejai, ypač jei jie tampa vieši, gali stipriai pakenkti organizacijos įvaizdžiui ir reputacijai.
- Profesinės pasekmės: produktyvumo sumažėjimas, motyvacijos stoka, klaidų gausėjimas, dažni pravaikštos.
- Karjeros griūtis: dėl psichologinio smurto darbe kai kurie darbuotojai pasitraukia iš organizacijos, netgi iš viso darbo rinkos.
tags: #darbdavio #psichologinis #smurtas #ir #grasinimai