Priklausomybės yra opi visuomenės problema, paliečianti ne tik priklausomus asmenis, bet ir jų šeimas bei visą visuomenę. Siekiant mažinti priklausomybių žalą, būtinos efektyvios priklausomybių mažinimo programos, kurios apimtų tiek pagalbą priklausomiems asmenims, tiek visuomenės požiūrio keitimą.
Nemokamos priklausomybės konsultavimo paslaugos
Alytaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras užtikrina nemokamų anonimiškų priklausomybės konsultavimo paslaugų teikimą. Į priklausomybių konsultantus žmonės gali kreiptis be gydytojo siuntimo. Alytaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biure nemokamas priklausomybės konsultanto paslaugas teikia priklausomybės konsultantė, psichologė Romalda Stasionienė. Veikla organizuojama vadovaujantis LR Sveikatos Apsaugos Ministro 2018 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. V-989 „Dėl priklausomybės konsultavimo paslaugų rizikingai ir žalingai alkoholį vartojantiems asmenims teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
Kompleksinė pagalba priklausomybę turintiems asmenims
Projektas, finansuojamas iš 2021-2027 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos „Europos socialinio fondo+“ ir bendrojo finansavimo lėšų, prisideda prie socialinės atskirties mažinimo ir sudaro sąlygas priklausomybę turintiems asmenims sėkmingai grįžti į visuomenę. Vykdoma nuo psichoaktyviųjų medžiagų priklausomų asmenų psichologinė ir socialinė reabilitacija, teikiant trumpalaikės socialinės globos paslaugas, o ją sėkmingai baigusiems organizuojamos reintegracijos veiklos, siekiant skatinti asmens socialinio savarankiškumo ir darbingumo, profesinės kompetencijos ir pajėgumo dalyvauti darbo rinkoje atkūrimą ir didinimą. Taip pat vykdomi įvairūs mokymai ir supervizijos specialistams, o šeimos nariams teikiama taip reikalinga emocinė bei praktinė pagalba.
Albertas Lučunas, kurio vadovaujama organizacija „Vilties švyturys“ yra viena iš projekto partnerių, akcentuoja, kad priklausomybę turintiems asmenims ypač svarbu suteikti ne tik galimybę atsisakyti žalingų įpročių, bet ir atkurti visavertį gyvenimą. Projekto metu asmenys gauna kompleksinę pagalbą - ne tik psichologinę ir socialinę, bet ir praktines žinias bei įgūdžius, padedančius sugrįžti į visuomenę ar darbo rinką. Svarbu tai, kad žmogus šiame procese nėra paliekamas vienas - jam padedama žingsnis po žingsnio, siekiant atsisakyti žalingų įpročių, ugdyti savarankiškumą, socialinius įgūdžius bei pasiruošti reintegracijai. Reabilitacijos proceso metu teikiamos įvairios paslaugos: nuo kasdienio gyvenimo įgūdžių ugdymo iki psichologinės pagalbos. Visa tai padeda žmogui atkurti pasitikėjimą savimi, santykius su bendruomene bei artimaisiais, o kartu ir tikėjimą, kad galima gyventi kitaip.
A. Lučunas pateikia pavyzdžių, siekiant suprasti, ką apima asmenų psichologinė bei socialinė reabilitacija. Asmuo dalyvauja psichologo arba socialinio darbuotojo konsultacijose, kur analizuojamos priklausomybės priežastys, aptariamos emocijos ir santykiai su artimaisiais. Rengiami grupiniai užsiėmimai, kuriuose mokomasi bendrauti, spręsti konfliktus bei atpažinti rizikingas situacijas. Padedama susitvarkyti dokumentus, kreiptis dėl pašalpų ar medicininės pagalbos, spręsti teisinius ar skolų klausimus bendradarbiaujant su antstoliais ir kitomis institucijomis. Kartu mokomasi kasdienio gyvenimo įgūdžių: kaip planuoti dieną, laikytis higienos ir tvarkos, ugdyti finansinį raštingumą. Taip pat mokomasi sveikos gyvensenos principų, ugdomi maisto gaminimo ir darbiniai įgūdžiai. Skatinama grįžti į mokslus arba įgyti naują specialybę.
Taip pat skaitykite: Kaip išvengti priklausomybių
Pagalba šeimos nariams
Anot L. Raugalaitės, priklausomybė stipriai paveikia šeimą tiek emociniu, tiek socialiniu ir finansiniu lygmenimis. Artimieji dažnai patiria stresą, nerimą, kaltės jausmą ar bejėgiškumą, o šeimos santykiai neabejotinai tampa įtempti. Priklausomas asmuo gali ignoruoti šeimos poreikius, o tai sukelia izoliaciją, nesusikalbėjimą ir net bendrų priklausomybių vystymąsi, todėl kompleksinė pagalba ir šeimos nariams yra būtina. Teikiamos individualios psichologų, socialinių darbuotojų ir kitų specialistų konsultacijos, kuriose aptariamos jų pačių emocijos, kaltės jausmas ar bejėgiškumas. Šeimos nariams padedama suprasti priklausomybės ligą, nusistatyti ribas santykyje su priklausomu artimuoju, palaikyti jį, bet kartu pasirūpinti ir savimi. Taip pat teikiama emocinė parama, kuri padeda atsigauti po ilgalaikio žlugdančio gyvenimo su priklausomu artimuoju. Svarbiausia - jie pamato, kad nėra vieni, gauna žinių, išmoksta konstruktyviai reaguoti į situacijas ir po truputį atkuria savo emocinę pusiausvyrą.
Reintegracija - raktas į ilgalaikį pokytį
Kaip pabrėžia priklausomybės ligų reabilitacijos bendruomenės „Vilties švyturys“ vadovas, priklausomybių turintiems žmonėms ypač svarbi reintegracija, kurios metu atkuriamas žmogaus darbingumas, finansinis stabilumas, ugdomi praktiniai įgūdžiai, stiprinamas pasitikėjimas savimi, padedama sugrįžti į darbo rinką ar mokslus. Tai leidžia žmogui ne tik išgyventi, bet ir gyventi oriai - būti visaverčiu visuomenės nariu. Be šių dalykų kyla pavojus grįžti prie senų žalingų įpročių.
Pagrindiniai iššūkiai, su kuriais susiduriama: trūksta darbo vietų, kuriose nebūtų atkryčiui pavojingos aplinkos, pavyzdžiui, darbo, kuriame nereikėtų bendrauti su vartojančiais asmenimis ar dirbti ten, kur lengvai prieinamos psichoaktyviosios medžiagos. Vaikų priežiūros problema - ypač aktuali vienišoms mamoms. Daugelis jų neturi artimųjų, galinčių padėti prižiūrėti vaikus, o darželiai ar kitos priežiūros paslaugos ne visada prieinamos arba nesutampa su darbo grafiku. Taip pat trūksta darbo vietų, siūlančių pusės etato darbo laiką, kas itin aktualu mamoms, auginančioms pradinukus. Daugelis priklausomybę turinčių asmenų turi skolų, todėl pradėjus dirbti antstoliai automatiškai nuskaito dalį atlyginimo, kas apsunkina finansinę situaciją ir mažina motyvaciją dirbti oficialiai, mokant mokesčius valstybei.
Darbas ar mokslai po priklausomybės - tai ne tik priemonė išgyventi: tai galimybė atkurti pasitikėjimą, susigrąžinti orumą ir pajusti, kad gyvenimas turi prasmę. Kai žmogus vėl tampa visuomenės dalimi, atgaivina ryšius su šeima ir drąsiai pasirenka savo kelią - į darbą, mokslus ar svajonių įgyvendinimą - žinome, kad mūsų pastangos virto tikru pokyčiu.
Visuomenės nuostatų keitimas
L. Raugalaitė pabrėžia, kad priklausomybė nesirenka socialinės padėties - tai vienas iš vis dar gajų stereotipų, jog priklausomais tampa tik žemesnio socialinio sluoksnio žmonės. Kalbėdamas apie visuomenės požiūrį į priklausomybę turinčius asmenis, A. Lučunas pastebi, kad požiūris pamažu keičiasi. Vis daugiau žmonių ima suprasti, jog priklausomybė - tai liga, o ne silpnavališkumo ar asmeninės kaltės išraiška. Atsiranda daugiau empatijos, mažiau pasmerkimo, o kalbėjimas apie psichikos sveikatą tampa atviresnis. Priklausomybę turintys žmonės dažniau matomi kaip tokie, kuriems reikia pagalbos, o ne kaip pavojingi ar nenusipelnę antros galimybės. Tačiau vis dar gajūs kai kurie stereotipai - pavyzdžiui, kad priklausomas žmogus visada meluos, kad „narkomanas nepasikeis“, kad „jis pats kaltas“. Stigmatizacija vis dar kliudo priklausomus asmenis kreiptis pagalbos, o visuomenės palaikymas čia ypač svarbus jų sveikimo ir reintegracijos kelyje.
Taip pat skaitykite: Priklausomybių gydymas: slaugytojų indėlis
Psichoaktyvių medžiagų vartojimas mokyklose
Psichoaktyvių medžiagų vartojimas mokykloje yra gana jautri tema, kuria nepatogu diskutuoti tiek šeimoje, tiek ugdymo įstaigoje. Susirūpinę švietimo įstaigų pedagogai griebiasi už galvos, kad vis jaunesnio amžiaus mokiniai bando ne tik alkoholio, bet pradeda eksperimentus su elektroninėmis cigaretėmis ir stipresnėmis psichoaktyviomis medžiagomis. Įvairūs tyrimai rodo, kad dauguma suaugusių, priklausomų nuo psichoaktyvių medžiagų, pradėjo jas vartoti mokykliniame amžiuje. Moksliniai tyrimai taip pat pateikia vis daugiau įrodymų, kad kuo anksčiau pradedamos vartoti psichoaktyvios medžiagos, tuo didesnė stiprios priklausomybės rizika ir, žinoma, sveikatos neigiamų pasekmių rizika. Specialistai, dirbantys su jaunimu, turi domėtis ir žinoti tiek galimus pagalbos būdus, tiek esamą situaciją ir jos pasekmes.
Alkoholio vartojimas ir jo poveikis žmogaus organizmui
Sveika gyvensena susideda ne tik iš balansuotos mitybos, bet ir fizinio aktyvumo bei psichinės pusiausvyros, bendros organizmo būklės ir žalingų įpročių. Alkoholio vartojimas yra opi socialinė ir sveikatos problema. Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, aiškiai matyti, jog alkoholio vartojimo problema yra labai rimta, kasmet vis daugiau neblaivių asmenų padaro nusikaltimus. Alkoholio vartojimo sukeliamą žalą patiria ne tik pats geriantysis, bet ir aplink jį esantys, o kartais ir tiesioginio ryšio neturintys, asmenys ar asmenų grupės ir galiausiai visa visuomenė. Jeigu žmogus nori pasiekti savo svajones, būti sėkmingas ir laimingas, jis turi būti puikios fizinės ir dvasinės sveikatos.
Tabako žalos mažinimas
Efektyviausias būdas mažinti tabako žalą - mesti rūkyti, tačiau ilgametė praktika rodo, kad rūkantiems tai padaryti itin sudėtinga. Efektyviam rūkymo žalos mažinimui reikalingas priemonių kompleksas, pradedant vaistiniais preparatais, psichologo, psichiatro konsultacijomis, baigiant priemonėmis, kurios gali būti rūkantiems pasiūlytos kaip mažiau žalinga alternatyva. Nacionalines tabako žalos mažinimo programas šiuo metu yra parengusios ir į pagrindines sveikatos politikos gaires įtraukusios tokios Europos šalys Jungtinė Karalystė, Vokietija, Čekija, Švedija, Norvegija, Islandija. Tyrimų duomenimis, Lietuvoje šiuo metu rūko kas ketvirtas suaugęs žmogus. Nuo kovo mėnesio Respublikinis priklausomybės ligų centras filialuose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje teikia kvalifikuotą pagalbą metantiesiems rūkyti.
Taip pat skaitykite: Pagalba priklausomiems asmenims
tags: #zalingu #priklausomybiu #mazinimas