Darbo biržos psichologo pagalba: realybė ir perspektyvos Lietuvoje

Pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiriama psichologinei pagalbai darbo rinkoje, ypač asmenims, patiriantiems įvairius sunkumus. Užsienio šalių patirtis rodo, kad psichologai gali sėkmingai padėti integruotis darbo rinkoje žmonėms, sergantiems depresija ar turintiems priklausomybių. Nors Lietuvoje tokie specialistai dar nėra specialiai ruošiami, tačiau jau dabar vyksta pokyčiai, siekiant užtikrinti didesnę psichologinę paramą darbo ieškantiems ir dirbantiems asmenims. Šiame straipsnyje aptarsime psichologo pagalbos svarbą darbo biržoje, esamą situaciją Lietuvoje ir ateities perspektyvas.

Psichologinės pagalbos svarba integruojantis į darbo rinką

Psichologinė pagalba yra ypač svarbi asmenims, išgyvenantiems depresiją, priklausomybes ar kitus psichikos sveikatos sunkumus. Šie sunkumai gali ženkliai apriboti žmogaus galimybes sėkmingai įsidarbinti ir išlaikyti darbą.

  • Depresija: Depresija sergantiems žmonėms dažnai būna sunku susikaupti, motyvuoti save ir atlikti užduotis. Be to, darbdaviai neretai vengia įdarbinti asmenis, turinčius psichikos sveikatos problemų, baimindamiesi nuotaikos svyravimų ir motyvacijos stokos.
  • Priklausomybės: Priklausomybės nuo alkoholio ar kitų medžiagų taip pat gali turėti neigiamą poveikį darbingumui. Piktnaudžiaujantys alkoholiu darbuotojai gali atvykti į darbą pagiringi, negalėti susikaupti ir atlikti užduotis, o tai sukelia nepasitenkinimą kolegoms ir gali destabilizuoti darbo aplinką.

Psichologinė pagalba gali padėti įveikti šiuos sunkumus ir pagerinti žmogaus galimybes įsidarbinti.

Esama situacija Lietuvoje

Šiuo metu Lietuvoje psichologai, dirbantys su depresija ar priklausomybėmis sergančiais žmonėmis, dažniausiai dirba sveikatos priežiūros įstaigose, kurios nepalaiko tiesioginio ryšio su darbdaviais. Tai reiškia, kad trūksta koordinuotos pagalbos, kuri padėtų žmogui sėkmingai integruotis į darbo rinką po gydymo.

Vis dėlto, situacija pamažu keičiasi. Užimtumo tarnyba, bendradarbiaudama su savivaldybėmis, įgyvendina užimtumo skatinimo ir motyvavimo paslaugų modelį, skirtą nedirbantiems ir socialinę paramą gaunantiems asmenims. Šis modelis apima kompleksinę pagalbą, įskaitant psichologo konsultacijas, karjeros konsultavimą, krizių įveikimo specialistų pagalbą ir kitas socialines paslaugas.

Taip pat skaitykite: Bihevioristinis požiūris į socialinį darbą

Šis modelis sėkmingai įgyvendinamas 29 šalies savivaldybėse, o nuo 2023 m. planuojama, kad jis veiks visose šalies savivaldybėse.

Užimtumo tarnybos pertvarka ir psichologinė pagalba

Vykdant užimtumo sistemos pertvarką, nuo liepos 1 d. asmenys, besirengiantys darbo rinkai, kartu su savivaldos institucijomis gaus kompleksinę pagalbą, kuri padės sugrįžti į darbo rinką. Tai reiškia, kad ilgalaikiams bedarbiams, turintiems skolų, priklausomybių ar kitų sunkumų, bus teikiama individuali pagalba, siekiant išspręsti jų įsidarbinimo problemas.

Ši pagalba apima:

  • Skaitmeninio raštingumo mokymus
  • Priklausomybių prevenciją
  • Krizių valdymą
  • Sveikos gyvensenos mokymus
  • Finansinio ir kompiuterinio raštingumo mokymus
  • Teisininko konsultacijas
  • Psichologo pagalbą
  • Karjeros konsultanto pagalbą
  • Krizių įveikimo specialistų pagalbą
  • Pavėžėjimo paslaugas
  • Kitas socialines paslaugas

Visos šios paslaugos yra parenkamos individualiai, atsižvelgiant į asmens nedarbo priežastis.

Darbdavių vaidmuo ir prevencija

Nors sveikata yra asmeninis reikalas, darbdavys gali pasiūlyti pagalbą, jei darbuotojo psichinė sveikata trukdo darbui. Daug priklauso nuo įmonės brandumo, nes tikrai žinomi atvejai, kai suteikiama pagalba ir surandamas psichologas, jei darbuotojo psichinė sveikata nėra gera.

Organizacijos psichologijos specialistė M.Miselytė teigia, kad įmonėms iš pradžių verta užsiimti prevencija, nes gali būti tam tikri organizacijos įvykiai, kuomet patiriamas didžiulis stresas, kuris gali lemti žmogaus pervargimą ir tai gali būti susiję tiek su depresija, tiek su kitais psichikos sutrikimais.

Ateities perspektyvos

Lietuvoje, lyginant su išsivysčiusiomis šalimis, psichologų skaičius yra daug mažesnis. Todėl svarbu stiprinti psichikos sveikatos pagalbą ir didinti psichologų prieinamumą.

Taip pat skaitykite: Iššūkiai ir perspektyvos psichologijos magistro darbuose

LSMU Visuomenės sveikatos fakulteto Sveikatos tyrimų instituto vadovas dr. teigia, kad galima diskutuoti ir apie minimaliąsias intervencijas, kurios yra šeimos gydytojo atsakomybė, kuomet nustatomi galimai priklausomi asmenys ir siunčiami gydytis.

Svarbu aiškiai reglamentuoti, kur yra kiekvieno specialisto atsakomybė, kad būtų užtikrinta efektyvi ir koordinuota pagalba.

Taip pat skaitykite: Psichologo darbo vietos apžvalga

tags: #darbo #birza #psichologo #pagalba