Netradiciniai Motyvacijos Būdai Švietimo Sistemoje

Įvadas

Nuolat kintančioje visuomenėje ir mokykloje ieškoma naujų kelių švietimo reformoms, kurių tikslas - savarankiška, kūrybiškai save išskleidžianti asmenybė, turinti mokymosi visą gyvenimą nuostatą. Gebėjimas ir motyvacija nuolatos mokytis turėtų būti pagrindinis kiekvieno jaunuolio siekis, nes šiuolaikinis pasaulis meta žinių ir mokymosi visą gyvenimą iššūkius.

Vis dažniau kalbama apie vieną aktualiausių mokyklos problemų - moksleivių mokymosi motyvacijos silpnėjimą, pasireiškiantį nenoru mokytis, blogu lankomumu, domėjimosi stoka, užduočių neatlikimu ar pasitraukimu iš mokyklos. Kiekvienos veiklos pradžia, vyksmas ir sėkmė ar nesėkmė priklauso nuo motyvo, todėl svarbu tirti mokymosi motyvaciją. Moksleivių poreikiai ir siekiai - jų veiklos motyvacijos šaltinis. Vaikai pasirenka veiklą, atitinkančią jų interesus, vertybes, nuostatas. Jų elgesiui įtakos turi siekiai ir polinkiai, todėl turime tirti moksleivių polinkius bei jų poreikius ir veiklos motyvus.

Motyvacijos Samprata ir Teorijos

Motyvai, Motyvacija ir Motyvavimas

Žmogaus sąmoninga veikla yra motyvuota, kurioje reikšmingi motyvai, motyvacija ir motyvavimas. Motyvai - tai veiklos stimulai, susiję su individo poreikių tenkinimu, individo aktyvumą skatinantys ir jo veiklos kryptį lemiantys aplinkos arba vidaus veiksniai, materialūs arba idealūs individo tikslai, individo veiksmų ir poelgių pasirinkimo priežastis, kurią pats individas suvokia. Motyvas - veiksmo ir jo krypties priežastis, skatinanti žmogų per veiklą siekti tikslo, vidinių ir išorinių šaltinių derinys.

Motyvacija - tai veiksmų bei elgesio žadinimas ir skatinimas, vyklstantis žmogaus psichikoje, visa tai, kas perkelia žmogų iš nuobodulio į susidomėjimą, sukelia energiją ir padeda ją nukreipti viena linkme. Pedagoginėje psichologijoje motyvai apibrėžiami kaip numatomi (hipotetiniai) procesai, kurie suteikia žmogui energijos, noro veikti, kreipia jo veiksmus, elgesį viena ar kita linkme.

Mokymosi motyvai būna įvairūs:

Taip pat skaitykite: Streso valdymas: neįprasti metodai

• Vidiniai motyvai (smalsumas, augimo poreikiai, išmokimo džiaugsmas, savigarba, laimėjimai, ateities tikslai, kompetencija).
• Išoriniai motyvai (tolimos motyvacijos motyvai - ateities, gyvenimo prasmės ir perspektyvos įsisąmoninimas, ir motyvai, slypinačius mokymesi ir apimantys mokymosi tikslus, rezultatus ir procesą).

Motyvacija - tai asmens vidinis procesas, todėl negali būti stebinys, tačiau tai vienas iš svarbesnių mokinio elgesį lemiančių veiksnių. Mokymosi motyvacija priklauso nuo požiūrio į mokymąsi, kuris keičiasi priklausomai nuo mokyklinio amžiaus. Pradinėse klasėse dominuoja socialiniai motyvai, susiję su naujo - mokinio - statuso įgyjimu, stiprūs pažintiniai interesai. Ankstyvoje paauglystėje prasideda domėjimasis mokyklinėmis pareigomis, krenta mokytojo autoritetas, vyresnėje paauglystėje dominuoja įsitvirtinimo kolektyve poreikis, formuojasi bendravimo poreikiai. Vyresnių moksleivių mokymąsi labiausiai veikia poreikiai, susiję su praktiniais gyvenimo tikslais, profesijos pasirinkimu. Požiūris į mokymąsi nulemia mokymosi rezultatyvumą ir sėkmę.

Nesėkmės mokymesi ir mokymosi motyvacija - abipusiai įtakojantis vienas kitą veiksniai. Kuo silpnesnė motyvacija, tuo sunkiau sekasi mokytis; kuo sunkiau sekasi mokymasis, tuo silpnesnė motyvacija. Taigi, mokymosi motyvacija - sudėtingas reiškinys, kuriam valdyti ir skatinti būtinos teorinės žinios.

Pagrindinės Motyvacijos Teorijos

Šiuolaikiniame moksle egzistuoja įvairios teorijos, aiškinančios motyvacijos problemas. Visas jas sąlyginai galima suskirstyti į kelias grupes:

1. Teorijos, žmogaus elgsenoje itin pabrėžiančios reakciją į tam tikrą spaudimą (išorinis - paskatinimai, bausmės ir kt.; vidinis - žmogaus poreikiai).
2. Teorijos, kurios pripažįsta, jog žmogaus elgseną lemia ne tik išorinis ar vidinis spaudimas, pabrėžia, kad žmogus jau prieš veikdamas turi dispozicijas, kurios nukreipia jo veiklą ir netgi lemia tai, ko jis norėtų ir kodėl būtent to norėtų (tikslų teorija - M. Ford).
3. Teorijos, elgseną aiškinančios vidinėmis dispozicijomis (apsisprendimo teorijoje - E. Deci, R. Ryan - akcentuojama vidinė motyvacija, paremta tinkamu socialinės aplinkos organizavimu, kurioje žmogus jaučiasi kompetentingas, autonomiškas ir palaiko gerus santykius su kitais).

Bihevioristinio operantinio determinavimo teorija teikia reikšmės paskatinimui: kiekvieno poelgio dažnumas ir intensyvumas priklauso nuo išorinio (teigiamo ar neigiamo pastiprinimo) paskatinimo, kurio pasekmė yra išmokimas. Įprastinis mokymo metodas pagal šią teoriją: apibrėžiamas pageidaujamas mokinio elgesys, elgesys įtvirtinamas, paskatinama už teigiamą elgesį, baudžiama už neigiamą. Ši teorija neakcentuoja pažintinio individualaus mokymosi aspekto, neskatinamas jo kritinis mąstymas, saviraiška.

Poreikių teorijos žmogaus elgesio priežastį traktuoja kaip tam tikrą spaudimą, tik šiuo atveju - vidinį. Žmogus ima veikti, nes jo organizme atsiranda poreikis, t.y. įtampa, kylanti dėl kokios nors pusiausvyros netekimo. Poreikiai atsiranda palaipsniui: kai patenkinami fiziologiniai poreikiai, atsiranda saugumo poreikiai, patenkinus šiuos poreikius atsiranda socialiniai ir t.t. Maslow sudarė poreikių hierarchiją. Aukštesnieji poreikiai pradeda reikštis tik patenkinus žemesniuosius. Maslow teorija paaiškina mokyklinių nesėkmių nepatenkintais vaikų poreikiais ir nubrėžia gaires, skatinant moksleivių mokymosi motyvaciją - mokykloje ugdytiniai turi jaustis saugūs, mylimi ir vertinami. Tik tuomet mokymosi veikloje jie gali išreikšti save kaip visavertės asmenybės.

Taip pat skaitykite: Netradiciniai gydymo metodai depresijai

Tikslo teorija teigia, kad individo elgesį determinuoja išankstinis apsisprendimas vienaip ar kitaip veikti tam tikroje situacijoje. Individo elgesį lemia įvairių tikslų siekimas: emocinių, pažintinių, subjektyvių, organizacinių, save įtvirtinančių socialinių santykių, integruotų socialinių santykių ir darbo. Mokymosi veikloje moksleivius motyvuoja trijų tipų tikslai: į darbą, užduotį įtraukiantys tikslai, įvykdymo tikslai ir darbo vengimo tikslai. Efektyviausi motyvacine prasme yra į užduotį įtraukiantys mokymo tikslai, skatinantys moksleivio mokymosi pastangas. Pedagogams turėtų rūpėti tai, kad moksleiviai išsikeltų sau būtent šiuos tikslus, o tam efektyviausiai pasitarnauja bendradarbiavimo aplinka ir demokratinis ugdymo stilius.

Vidinės motyvacijos teorijos labiau pabrėžia vidinius žmogaus motyvacijos veiksnius. Apsisprendimo teorijoje itin pabrėžiama laisva individo valia apsisprendimo situacijose. Šitokia vidinė motyvacija nėra visiškai nepriklausoma, ji veikiama socialinės aplinkos, kuri turi tenkinti tris įgimtus psichologinius poreikius: kompetencijos, autonomiškumo, santykių. Vidinė mokymosi motyvacija pasireiškia tuomet, kai klasėje moksleivis jaučiasi kompetentingas, autonomiškas ir palaiko gerus santykius su kitais ugdymo proceso dalyviais. Priešingu atveju labiau motyvuoja išoriniai, o ne vidiniai veiksniai ir vyrauja nenoras mokytis.

Pakilumo teorijoje akcentuojamas motyvacijos piko išgyvenimas, kurį žmogus jaučia, aktyviai įsitraukęs į veiklą, reikalaujančią fizinių ir psichinių pastangų, kurią jis pats vertina kaip savotišką iššūkį. Mokiniams mokytis labiausia kliudo ne jų pažintiniai sugebėjimai, bet tai, kaip organizuojamas mokymo procesas, kuriame įgyjama mokymo patirtis, slopinanti vidinę motyvaciją. Dėmesys išorinėms taisyklėms ir vertinimui bei apdovanojimams pažymiais, neleidžia mokiniams išgyventi pakilumo, standartizuotos mokymo programos ir pamokos, verčiančios mokinius būti pasyviais, slopina ir neleidžia įsigilinti ir džiaugtis. Reikėtų mokymosi procesą organizuoti taip, kad mokiniai pasinertų ir patirtų pakilumą. Tai pasiekti padėtų užduočių bei reikalavimų sunkumo ir mokinio patiriamo streso subalansavimas, siekiant, kad mokytis būtų malonu. Todėl tokia mokymosi patirtis ir veikla, kuriai būdingi aiškūs tikslai ir grįžtamojo ryšio galimybės, veikiau skatina iš vidaus, o ne išoriškai.

Motyvai, kaip mokymosi ar kitokios veiklos skatulai, iškyla žmogaus sąmonėje, kai išorės objektai arba paties žmogaus veiksmai jam dėl kokių nors priežasčių pasidaro reikšmingi ir prasmingi. Jų nežinant negalima suprasti, kodėl mokinys siekia arba nesiekia tikslo, negalima atspėti poelgio prasmės. Motyvų gali būti daug ir įvairių. Kai taip yra, mokinys patiria vidinį konfliktą. Kas šią kovą laimės, priklauso nuo asmenybės brandumo - mokinio vertybinių nuostatų, idealų, įsitikinimų, valingumo ir aplinkos poveikio: santykių šeimoje, mokyklos, bendraamžių, mokytojų poveikio.

Valstybės Dėmesys Mokymosi Motyvacijai

2003 m. liepos 4 d. Lietuvos Respublikos seimas nutarimu Nr. Visi jie lygiavertiškai svarbūs, daugiau ar mažiau susiję su permanentinio mokymosi prestižu kelimu, motyvacijos skatinimu ir teigiamo požiūrio į mokymąsi formavimu.

Taip pat skaitykite: Motyvacijos Lektorių Kursų Programos

• Sukurti švietimo turinio nuolatinio atnaujinimo sistemą. Švietimo turinys nuolat vertinamas ir peržiūrimas, atrenkamas, papildomas ir koreguojamas. Jis nuolat derinamas su švietimui keliamais tikslais ir uždaviniais, atsižvelgiama į mokinių ir švietimo socialinių partnerių interesus.
• Švietimo turinys siejamas su dabarties moralinėmis ir pilietinėmis nuostatomis, su asmens ir visuomenės gyvenimui būtinų vertybinių nuostatų, bendrųjų gebėjimų ir kompetencijų suteikimu.
• Sustiprinamas užsienio kalbų mokymasis.
• Visuose švietimo lygiuose sustiprinamas dėmesys verslumui skatinti ir finansinei išminčiai ugdyti.
• Iš esmės atnaujinami švietimo turinio perteikimo būdai visuose švietimo lygiuose.

Mokytojų didaktinės kompetencijos atitikties šiuolaikiniams švietimo reikalavimams tyrimo, atlikto KTU profesorės P. Jucevičienės ir kt. 2005 m. pagal LR ŠMM užsakymą, rezultatai parodė, kad mokytojai iš esmės dirba, vadovaudamiesi taip vadinama poveikio, rečiau sąveikos paradigma, bet ne mokymosi paradigma. Todėl strateginiuose nuostatuose akcentuojamas dėmesys mokytojų rengimui ir darbo atnaujinimui: planuojama sukurti integralią mokytojų rengimo bei kvalifikacijos tobulinimo sistemą, orientuotą į kintantį mokytojo vaidmenį žinių visuomenėje ir šiuolaikiniam mokytojui būtinas naujas kompetencijas bei vertybines nuostatas. Kuriant žinių visuomenę, bus keičiamas pats mokytojo vaidmuo: mokytoją - žinių turėtoją ir perteikėją keičia mokytojas - mokymosi organizatorius, mokymosi galimybių kūrėjas, mokymosi patarėjas, partneris, tarpininkas tarp mokinio ir įvairių šiuolaikinių informacijos šaltinių. Atnaujintose bendrosiose programose ir išsilavinimo standartuose (Balsys, 2003, p.

Motyvacijai paliekama svarbi vieta, susijusi ne tik su psichologiniais procesais ir nuostatomis, bet ir su mokymosi aplinka. Būtina keisti pačią aplinką - sukurti sąlygas, atitinkančias asmenybės vystymą.

Netradiciniai Motyvacijos Būdai

Kalbų Mokymosi Pavyzdys

Tradiciniai kalbų mokymosi metodai - žodžių, gramatikos „kalimas“, intensyvus vieno vadovėlio studijavimas - nebeatitinka šiuolaikinių kalbos mokymo standartų. Pastebima, kad sėkmingai mokytis padeda jauki atmosfera grupėse, sudominimas, bendraminčiai, kalbų mokymo derinimas su kita malonia veikla - bendravimu, filmais, renginiais ir t. t. Svarbu pradėti bendrauti naująja kalba. Kalbų mokymasis yra individualus procesas, žmonės nevienodai imlūs naujai informacijai, skiriasi jų gabumai. Siekiant geresnių rezultatų, mokomasi mažomis grupelėmis, mokymo programos parengiamos pagal individualius poreikius, pavyzdžiui, mokoma tik verslo kalbos ar bendravimo keliaujant po užsienio šalis, todėl mokymosi procesas optimizuojamas, sutaupoma laiko ir greičiau pasiekiama rezultatų. Kalbos galima mokytis ir individualiai, bet dažnai į mokyklą kreipiasi poros, draugai, įmonės, investuojančios į darbuotojų kvalifikaciją, tad pamokos vedamos visam kolektyvui. Tai irgi savotiška motyvacijos priemonė. Mokytojas turi įsiklausyti, suprasti ir padėti mokiniui surasti jam tinkamiausius mokymosi būdus - vienam labiausiai patiks individualios pamokos, kitas greičiau kalbos paslaptis perpras būdamas tarp kitų besimokančiųjų.

Labai dažnai kalbos mokymasis tampa žmogaus nauju pomėgiu, būdu turiningai praleisti laisvalaikį. Rengiamos kalbų kavinės, kuriose žmonės bendrauja anglų k. Besimojantieji kalbų drauge skaito literatūrą knygų klubuose ir dalijasi įspūdžiais apie perskaitytus tekstus. Mokykloje vyksta kultūros dienos ispanų ir vokiečių kalbomis. Siekiant mokytis šnekamosios užsienio kalbos, mokytojai drauge su mokiniais žiūri serialus, filmus. Rengiamos ir video pamokėlės, kuriuose aiškinami kokie nors keblesni ir sudėtingesni anglų, vokiečių, ispanų, prancūzų kalbų mokymosi momentai. Mokymui bandoma pritaikyti įvairius dialogus, situacijas, pavyzdžiui, kai mokinys atsiduria parduotuvėje, oro uoste, kino teatre ir visur, kur jam gali prireikti bendrauti ta kalba.

Prieš pradedant mokytis naujos kalbos, reikia rasti stiprų motyvą mokymuisi. Lankant užsienio kalbos kursus, o ir po jų labai svarbus ir savarankiškas mokymasis. Pamokų metu mokytojai rekomenduoja mokymosi programėles, serialus, knygas ir t. t. Tačiau mokinys ir pats turėtų ieškoti terpių, kur galėtų tobulinti žinias. Tai gali būti susirašinėjimas su užsieniečiais, bendravimas naująja kalba su šeimos nariais, muzikos klausymasis stengiantis suprasti prasmę, straipsnių skaitymas ir t. t.

Kiti Netradiciniai Motyvacijos Būdai

• Motyvacija skaityti knygas: Knygų skaitymas nuo ikimokyklinio amžiaus iki vyresniųjų klasių padeda formuoti vertybes, pažiūras, įsitikinimus, veikia jausmus ir emocijas, turi įtakos charakterio formavimuisi. Tai yra procesas, skatinantis formuoti kultūros pažinimo poreikius ir motyvus, nes jauni žmonės trokšta pažinti ir kitų šalių kultūras, mokosi užsienio kalbų, domisi tradicijomis ir papročiais. Motyvaciją žadina įvairios mokymo formos, aktyvūs metodai, netradicinė aplinka, susitikimai su įdomiais žmonėmis. Svarbus tampa pats knygos pažinimo pasaulis (ypač ikimokykliniame ir jaunesniajame mokykliniame amžiuje), potekstės suvokimas, savęs prusinimas (vyresnėse klasėse). Jei mokytojas įdomiai dėsto pamoką, bendrauja su mokiniais, tai tokia mokinių motyvacija skatina jų mokymosi tęstinumą (pakartojimą ir sustiprinimą to, ką mokinys jau žino, supranta ir geba), mokymosi pažangą (siekimą aukštesnio lygmens, motyvuoto mokymosi toliau). Knygų skaitymas turi įtakos mokinių raštingumui gerinti, rišliai minčiai plėtoti samprotavimo ar literatūriniuose rašiniuose, mąstymui skatinti, komunikaciniams gebėjimams formuoti. Skaitymo kultūrą skatina tinkamai parinkti kūrybiški būdai ir įdomios priemonės.
• Darbuotojų motyvacijos pavyzdžiai (aktualu ir mokykloje):
  • Apdovanojimai už gerai atliktą darbą.
  • Iššūkiai (atsižvelgiant į individualias savybes).
  • Draugiškumas ir geras komandos formavimas.
  • Geranoriškumas.
  • Saugumo jausmas darbo vietoje (ilgalaikiai kontraktai, įmonės akcijos).
  • Įgaliojimų suteikimas.
  • Nepriklausomybė (tinkamiems darbuotojams).
  • Maloni aplinka (patogios kėdės, geras apšvietimas, palaikantys kolegos).
  • Kūrybiškumo skatinimas.
  • Darbo prasmės paaiškinimas.
  • Įdomus darbas.
  • Geras atlyginimas.
  • Darbo įstaigos vardas.

Personalo Motyvavimo Būdai (Taikomi ir Mokykloje)

• Materiali motyvacija:
  • Bazinė alga ir procentas nuo parduotų prekių.
  • Fiksuotas atlyginimas ir papildomas užmokestis, jei bus įvykdytas metų planas.
• Nemateriali motyvacija:
  • Teigiamas emocijas kelianti motyvacija (pagyrimai, įvertinimas).
  • Dalyvavimas įmonės strategijų ir uždavinių planavime, problemų sprendime.
  • Darbuotojų informavimas apie įmonės veiklą ir pokyčius.
  • Naujokų integravimas į kolektyvą.
  • Dinamiška darbo vieta (naujos patirtys, žinios, apmokymai, horizontalios karjeros galimybės).
• Netradiciniai motyvacijos būdai:
  • Bendra nedarbinė veikla (boulingo turnyrai, išvykos).
  • Įmonių kalėdinės ir naujametinės šventės.

Siekiant Prisitaikyti Prie Darbuotojų Trūkumo (Aktualu ir Švietimo Sistemoje)

Užimtumo tarnybos atlikta darbdavių apklausa rodo, kad susiduriant su darbuotojų trūkumu, įmonės didino darbo užmokestį, gerino darbo sąlygas (siūlė lankstesnį darbo grafiką, mažesnį krūvį, aprūpinimą transportu, laikino apgyvendinimo paslaugas, net emocinės gerovės konsultacijas), didino išlaidas darbuotojams pritraukti. Darbdaviai įtraukė į veiklas esamus darbuotojus, kviesdami tapti įmonių ambasadoriais - rekomenduoti laisvas darbo vietas savo pažįstamiems. Darbo krūvis buvo perskirstomas esamiems darbuotojams. Ieškota iki tol nenaudotų darbo jėgos šaltinių (aukštųjų ir profesinių mokyklų studentų, į pensiją išleistų ar per pirmąjį karantiną atleistų darbuotojų, darbininkų atvirosiose nuteistųjų kolonijose ar kitose savivaldybėse). Investuota į darbuotojų mokymą. Pasinaudota darbu per nuotolį, kviečiant prie komandos prisijungti specialistus iš didžiųjų miestų.

Individualių Mokymosi Stilių Įtaka Motyvacijai

Svarbu atsižvelgti į individualius mokymosi stilius. Pavyzdžiui, turintys gerai išvystytą erdvinį intelektą natūraliai geba atkurti scenų ar objektų paveikslėlius ir dėl to emocinės asociacijos jiems yra naudingos. Jiems tinka žemėlapiai, schemos, meninė veikla, temų pinklės, įvairios diagramos. Muzikinis intelektas nebūtinai reiškia gebėjimą kurti, groti ar skaityti muziką. Tokie asmenys jaučia garsus, išskiria konkretaus instrumento skambesį melodijoje, mėgaujasi improvizuodami ir žaisdami su muzikos garsais. Jiems padeda mokymasis muzikiniais garsais, konstruodami skambesius ar greitakalbę. Muzika klasėje sukuria nuotaiką ir gali sukurti atsipalaidavimo ir budrumo jausmą, kuris skatina mokymąsi. Tarpasmeninis intelektas yra gebėjimas įeiti į kito pasaulį, matyti jį kito akimis. Toks žmogus geba bendrauti, paveikti, įtikinti kitus, tartis, spręsti konfliktus, sudaryti komandas ir jose lyderiauti. Tokie besimokantieji mėgsta darbą porose ir grupelėse, bendradarbiavimą, noriai prisiims atsakomybę už veiklą, organizuos kitus bendram darbui, dalyvaus bendruomenės veikloje. Tarpasmeninio intelekto žmonės domisi kitais, o vidinio - susidomėjimu savimi. Šio tipo asmenys motyvuoti, gerai pažįsta save, ieško atsakymų į filosofinius klausimus, turi stiprų vertės jausmą, gerai nutuokia apie savo jausmus bei valdo kūno funkcijas, turi gebėjimą mąstyti apie mąstymą, mėgsta dirbti vieni, svarstyti, planuoti, medituoti, sugeba mokytis savarankiškai, keldami sau itin aukštus reikalavimus.

Atsižvelgiant į mokinių individualumą, mokytojas gali pasirinkti skirtingus vaidmenis:

• Visažinis: pats nusprendžia, ko ir kaip mokys, aiškina, detaliai užrašo lentoje, skiria pratimus, kuriuos mokiniai atlikdami turi pritaikyti tai, ką girdėjo, užsirašė.
• Griežtas: reikalauja pagarbos, smulkmeniškai kuria mokinių mokymosi taisykles, tiksliai nurodo, ką, kada ir kaip mokinys turi daryti.
• Patarėjas:
• Nurodytojas:
• Skatintojas savarankiškumui: mokiniai pasirenka veiklą, o mokytojas pataria, konsultuoja.

Svarbu, kad mokytojas leistų mokiniams savarankiškai vystytis, todėl stebėtų, kaip jiems sekasi, ir patartų.

Aktyvistams svarbu, kad veikla duotų profesinės, akademinės ar praktinės naudos. Jiems patinka praktinis demonstravimas, realių situacijų sprendimas, projektinis darbas, darbas grupėje arba individualus darbas, kuris reikalauja panaudoti planavimo įgūdžius ir sudaro galimybes praktikoje pritaikyti tai, ko jie išmoko.

tags: #netradiciniai #motyvacijos #bydai