Autizmo spektro sutrikimai (ASS) - tai sudėtinga ir įvairialypė raidos sutrikimų grupė. Vaikai, turintys ASS, pasižymi individualiais poreikiais, todėl sėkmingas jų ugdymas reikalauja specializuoto požiūrio ir metodų. Šiame straipsnyje aptariami įvairūs darbo metodai su ASS turinčiais vaikais, remiantis specialistų rekomendacijomis, tyrimais ir praktine patirtimi.
Pasirengimas Darbui su ASS Turinčiais Vaikais
Mokyti vaikus, turinčius autizmo spektro sutrikimų, gali atrodyti bauginanti užduotis, tačiau tinkamai pasirengus galima pradėti sklandžiai. Ruošiantis rugsėjui, Sutrikusios raidos vaikų konsultavimo skyriaus specialistai rekomenduoja mokytojo vadovą „Pasiruošimas darbui su vaikais, turinčiais autizmo spektro sutrikimų“. Nauja mokykla, nauja klasė, naujos patalpos, mokytojai, vaikai - gali sukelti stresą bet kuriam vaikui. Ką bekalbėti apie vaikus turinčius autizmo spektro sutrikimą, kuriems ypač sunku prisitaikyti prie naujovių bei pokyčių. Šis vadovas padės išsiaiškinti, ko verta tikėtis, ir parodys, kaip paversti savo klasę efektyvaus mokymosi erdve.
Svarbu ne tik pasirūpinti mokyklinėmis priemonėmis, bet ir paruošti patį vaiką mokslo metams. Mama Kimberlee Rutan McCaffery, auginanti vaikus su ASS savo tinklaraštyje pasidalino patarimais kaip paruošti vaikus su ASS.
Rekomendacijos Tėvams ir Ugdymo Specialistams
Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro Sutrikusios raidos skyriaus specialistai parengė rekomendacijas, skirtas tėvams, auginantiems įvairiapusių raidos sutrikimų turinčius vaikus. Šiame leidinyje rasite informaciją apie Lietuvoje teikiamas paslaugas šeimoms, auginančioms vaikus turinčius įvairiapusių raidos sutrikimų, taip pat apie vaikų ugdymą, „draugiškas“ ugdymo įstaigas bei bendras rekomendacijas padėsiančias suprasti kaip tinkamai ugdyti vaiką namuose, pritaikius aplinką ir prisitaikius prie pagrindinių vaiko poreikių.
Ugdymo plėtotės centras parengė leidinį „Kaip padėti vaikui, turinčiam autizmo spektro sutrikimų?”. Metodiniame leidinyje ir jo prieduose pateikta informacija skirta susipažinti su vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimų, požymiais bei skirtybėmis ir suteikti naudingos praktinės informacijos, paremtos edukologijos, psichologijos ir medicinos mokslų tyrėjų bei praktikų patirtimi. Metodinėje knygoje pateikta informacija leis giliau susipažinti su ASS sampratomis, šių sutrikimų tipais ir priežastimis, raiška, probleminio elgesio prevencijos.
Taip pat skaitykite: Bihevioristinis požiūris į socialinį darbą
Individualizuotas Ugdymas ir Integravimas
Ne paslaptis, kad į ugdymo įstaigas vis dažniau atvedami įvairių elgesio ir emocijų sutrikimų turintys vaikai. Dažniausiai pasitaikantys - autizmo, įvairūs smegenų vystymosi sutrikimai. Ištirta, kad nėra vienos autizmą sukeliančios priežasties, beje, kaip ir nėra vieno autizmo tipo. Todėl, paprastai, vaikai, turintys autizmo sindromą, būna itin skirtingi, kiekvieno iš jų poreikiai individualūs. Suprantama, kad tokių vaikų ugdymas gali kardinaliai skirtis. Kaip juos integruoti į bendrojo ugdymo procesą?
Ugdymo plėtotės centras parengė interviu su ISADD supervizore Isabella O’Donovan (Australija). Interviu kalbama apie intervencijos pasirinkimą, socialinių įgūdžių ugdymo svarbą ir kaip siekti įtraukties mokykloje, klasėje. Supervizorės pateikti intervencijos ir ugdymo bendrieji principai aktualūs ugdymo, socialinio darbo specialistams ir tėvams.
SCERTS Modelio Pritaikymas Lietuvoje
Nors autizmo spektro sutrikimas - viena plačiausiai tyrinėjamų psichiatrijos sričių visame pasaulyje, Lietuvoje ASS turinčių vaikų tėvams ir su jais dirbantiems specialistams vis dar trūksta specializuotų, Lietuvoje adaptuotų metodų, kurie leistų tikslingai taikyti autistiškų asmenų ugdymo būdus ir būtų orientuoti ne į elgesio terapiją, o į santykį. Matydami šią problemą, „Altamedica“ klinikų tinklas kartu su Norvegijos Psichoanalizės institutu nuo 2021 metų vykdo projektą „SCERTS modelio pritaikymas Lietuvoje“, kuriuo siekiama moksliniais tyrimais grįstą tarpdisciplininį ugdymo metodą, skirtą darbui su autizmo spektro sutrikimą turinčiais vaikais, pradėti taikyti ir Lietuvoje. Šiuo projektu taip pat stengiamasi keisti visuomenės požiūrį į autizmą ir ASS asmenis bei mažinti psichologinių sutrikimų turinčių asmenų patiriamą socialinę atskirtį. Baigiantis projektui, apžvelgiame, kaip sekėsi taikyti šį modelį Lietuvoje.
Kadangi daugiausiai kvalifikuotų specialistų, gebančių dirbti su ypatingas vaikais, yra didžiuosiuose Lietuvos miestuose, „SCERTS“ metodika adaptuota mažesnėse Lietuvos savivaldybėse - Joniškio, Kaišiadorių, Kazlų Rūdos, Varėnos ir Marijampolės, taip siekiant mažinti paslaugų netolygumą tarp Lietuvos didmiesčių ir miestelių. Organizuojant kompleksinius teorinius ir praktinius mokymus, „SCERTS“ metodikos apmokyti įvairių sričių specialistai, kurie susiduria su resursų trūkumu, teikiant kokybiškas ugdymo paslaugas ypatingiems vaikams. Be įvairių sričių specialistų, projekte dalyvavo ir ASS vaikus auginantys tėvai, kurie nori aktyviau įsitraukti į vaiko tobulėjimo procesą ir, bendradarbiaujant su specialistais, užtikrinti ugdymo tęstinumą namuose. Su „SCERTS“ modelio metodika taip pat supažindinti savivaldybių administracijos atstovai, švietimo ir tarpinstitucinio bendravimo skyrių vadovai, kurie organizuoja bendrą pagalbą specialiųjų poreikių vaikams.
Su nauja metodika specialistus, tėvus ir bendruomenių atstovus supažindino kompetentingų lektorių komanda - medicinos psichologai, vaikų paauglių psichiatrai, klinikiniai logopedai ir ergoterapeutai, kurie suteikė galimybę rinktis į santykį orientuotą, humanišką ugdymo metodą. Keturis mėnesius kiekvienoje savivaldybėje trukusius mokymus sudarė trys dalys: teorinė dalis, praktiniai užsiėmimai ir savarankiško darbo pristatymas. Teorinių mokymų metu dalyviai supažindinti su „SCERTS“ modeliu, jo autoriais, esminiais principais ir taikymo galimybėmis. Praktinių užsiėmimų metu mokytasi vertinti autizmo spektro sutrikimų turinčius vaikus ir planuoti jų ugdymo procesą.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai ir perspektyvos psichologijos magistro darbuose
Taikant „SCERTS“ modelį, ypatingas dėmesys skirtas ASS asmenų socialinei komunikacijai, emocijų reguliavimui, transakciniam palaikymui, apimant įvairias raidos sritis (komunikacinę, socio-emocinę, kognityvinę ir motorinę) ir gyvenimo aplinkas. Vykdant projektą bendradarbiauta su Norvegijos Psichoanalizės institutu, todėl visi mokymų dalyviai turėjo galimybę išklausyti paskaitas apie darbo patirtį su autistiškais vaikais Norvegijoje. Viso projekto metu mokymus jau išklausė 95 specialistai, 61 tėvai ir 21 bendruomenės atstovas. Šiuo metu mokymai dar vyksta Marijampolės savivaldybėje. 2024 metų sausį mokymus baigs dar 18 specialistų, 8 ypatingų vaikų tėvai ir 5 bendruomenių atstovai.
Mokymus baigę specialistai džiaugiasi galėję ne tik pagilinti teorines žinias, bet ir praktiškai mokytis vertinti ASS turinčius vaikus, analizuojant realias situacijas ir savo asmeninius atvejus. Taip pat taikyti „SCERTS“ modelį planuojant ugdymo procesą ir kuriant pozityvų santykį su ASS turinčiais vaikais. Bendruomenių atstovai ypač vertino praktinius patarimus, kaip aktyviau įtraukti ASS asmenis ir jų šeimas į bendruomenių gyvenimą.
Su „SCERTS“ modeliu susipažinę autistiškų vaikų tėvai yra patenkinti, kad naujai įgytos žinios leido geriau suprasti, kaip ugdyti savo vaikus namuose ir kokybiškai bendradarbiauti su vaiko ugdymo įstaiga.
Kaip pastebi „SCERTS“ mokymų lektorė Edita, „Lietuvoje metodų, skirtų darbui su autizmo spektro sutrikimą turinčiais asmenimis, nėra daug, todėl džiugu, kad „SCERTS“ modelis jau po truputį pradedamas taikyti ir lietuviškoje švietimo sistemoje. Visi vaikai yra skirtingi, todėl gera žinoti, kad tiek tėvai, auginantys ypatingus vaikus, tiek specialistai turi dar vieną alternatyvą pozityviam autistiškų vaikų ugdymui ir jų gebėjimų vertinimui. Džiaugiuosi, kad šis projektas vyko mažesnėse Lietuvos savivaldybėse, suteikiant galimybę ne tik didmiesčių, bet ir mažesnių miestų specialistams gerinti autistiškų vaikų ugdymo kokybę, siekiant gyvenimiško ir santykiu grįsto mokymo proceso, o ne grubios elgesio korekcijos. Labiausiai širdis džiaugiasi, kad keičiasi visuomenės požiūris į autistiškus vaikus ir juos auginančias šeimas, ir tikiu, kad „SCERTS“ modelis prie to labai prisideda.“
„Altamedica“ vykdomas projektas „SCERTS modelio pritaikymas Lietuvoje“ yra finansuojamas Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo lėšomis. Šio projekto tikslas - sveikatos paslaugų netolygumų mažinimas, adaptuojant Lietuvoje nenaudotą metodiką darbui su autizmo spektro sutrikimų turinčiais vaikais, apmokant specialistus bei išplėstinės šeimos narius.
Taip pat skaitykite: Psichologo darbo vietos apžvalga
Paslaugų Analizė ir Tobulinimo Poreikis
Tyrimai atskleidžia tėvų, auginančių vaiką su autizmo spektro sutrikimais ir specialistų, dirbančių su šį sutrikimą turinčiais vaikais, požiūrį į šeimai teikiamas paslaugas ir šių paslaugų tobulinimo poreikį. Atlikta valstybinių, nevyriausybinių ir privačių struktūrų, teikiančių pagalbą šeimai, auginančiai vaiką su autizmo spektro sutrikimais, teikiamų paslaugų pobūdžio analizė Kauno mieste. Taip pat atskleistas tėvų, auginančių vaiką su autizmo spektro sutrikimais, požiūris į Kauno mieste tėvams ir vaikui teikiamas paslaugas ir jų tobulinimo poreikis bei specialistų, dirbančių su autizmo spektro sutrikimą turinčiais vaikais, požiūris į Kauno mieste tėvams ir vaikui teikiamas paslaugas ir jų tobulinimo poreikį.
Tyrimui atlikti buvo pasirinktas aprašomasis kokybinio tyrimo tipas, duomenų rinkimui naudojant pusiau struktūruoto interviu metodą.
Specialistai ir šeimos, auginančios autizmo spektro sutrikimų turinčius vaikus ASS diagnostikos lygį Lietuvoje vertina teigiamai. Kaune egzistuoja paslaugų, teikiamų šeimoms ir vaikams su ASS, pasiūla, tačiau didelė problema yra validžios informacijos sklaidos trūkumas apie autizmo spektro sutrikimų diagnozę, šią diagnozę turintiesiems teikiamas paslaugas ir galimybę jomis pasinaudoti. Tyrimo metu atskleista paslaugų prieinamumo problema, ją sąlygojančios pagrindinės priežastys: visuomenės tolerancijos vaikams su ASS stoka, galimai atsirandančios dėl informacijos apie šiuos sutrikimus trūkumo; individualių paslaugų vaikams poreikis; šeimų finansinių išteklių ir laiko poreikis. Išsiaiškinta, jog specialistų ir šeimų požiūriu, paslaugų, kuriomis jie gali pasinaudoti pasiūla nėra pakankama dėl finansavimo stokos ir šios stokos sąlygoto specialistų trūkumo įstaigose, teikiančiose pagalbą šeimoms, auginančioms vaikus su ASS.
Elgesio Terapija ir ABA Metodas
Ši terapijos rūšis pradėta taikyti 1964 metais, po to kai I.Lovaas įrodė jos efektyvumą su autistais. Sunkiausia yra terapijos intensyvumas. Autistai daro garantuotą pažangą jei per savaitę gauna 30 valandų tokios terapijos. Tačiau didžioji sėkmės dalis yra tėvai. Vaikas daro pažangą, jei jie aktyviai dalyvauja terapijoje ir likusį dienos laiką su vaiku kartoja, ką jis išmoko per pamokas.
Komunikacijos Skatinimas ir PECS Sistema
PECS (Picture Exchange Communication System) - tai komunikacijos sistema, paremta paveikslėlių mainais. Ši sistema padeda vaikams, turintiems sunkumų kalbėti, išreikšti savo poreikius ir norus.
PECS Sistemos Etapai:
- Mainai: Vaikas išmoksta paduoti paveikslėlį komunikacijos partneriui mainais už norimą daiktą.
- Atstumas ir atkaklumas: Vaikas išmoksta keliauti į komunikacijos knygelę, rasti paveikslėlį ir paduoti jį komunikacijos partneriui.
- Paveikslėlių diskriminacija: Vaikas išmoksta pasirinkti tinkamą paveikslėlį iš kelių variantų.
- Sakinių struktūra: Mokinys mokosi sudėti paprastą sakinį, pvz., ,,Aš matau obuolį".
- Klausimai: Mokinys mokosi sudaryti tinkamą sakinio konstrukciją, tarti žodžius, pvz.: ,,Aš matau…", ,,Aš noriu…", skirti spalvas, formas, dydžius, t. y.
- Komentavimas: Mokinys mokosi komentuoti tai, ką mato, girdi ar jaučia.
PECS Metodikos Principai:
- Minimalus kalbėjimas: Mokymo metu nekalbama arba kalbama labai mažai.
- Fiksuotas laikas: Veiklos laikas fiksuotas, dirbama tol, kol vaikas rodo norą, domisi, tačiau ne ilgiau nei 20-30 minučių.
- Bendradarbiavimas: Dirba du specialistai, mokytojas sėdi priešais vaiką, o vaiko asistentas (dubleris) - už jo.
PECS Sistemos Taikymas:
Mokytojas vienoje rankoje laiko tai, ko vaikas šiuo metu gali norėti (mėgstamą maistą ar daiktą). Kita arčiau mokinio esanti ranka lieka laisva. Prieš ugdytinį padedamas simbolis. Dubleris atlieka partnerio funkciją, t. y. bendrais veiksmais padeda vaikui ištiesti ranką, siekti, paimti paveikslėlį-simbolį ir paduoti jį priešais sėdinčiam mokytojui. Mokytojas ima paveikslėlį ir duoda už tai vaikui simbolyje pavaizduotą daiktą. Tas pats veiksmas kartojamas 10-20 kartų.
Vaikas priešais save turi knygelę, ant kurios viršelio priklijuojami du skirtingi simboliai. Keičiantis komunikaciniais simboliais-daiktais dar vis nekalbama. Vaikui sudaromos galimybės bendrauti su skirtingais komunikacijos partneriais.
Genetika ir Autizmas
Yra paveldimų autizmo formų. Broliai ir seserys turi 3-8 % riziką turėti autizmą.
Vaikas Pirmiausia
Pirmiausia aš esu vaikas. Man nustatytas autizmas. Aš mąstau konkrečiai.