Psichologija, kaip mokslas, nagrinėja žmogaus mąstymą, elgesį, emocijas ir vidinius psichinius procesus. Šiandien psichologija daro didelę įtaką įvairioms gyvenimo sritims, nuo sveikatos priežiūros iki mokslo ir tyrimų. Darbo psichologija, kaip taikomosios psichologijos šaka, tiria dirbančio žmogaus psichikos veiklos ypatumus, lemiančius jo darbo našumą. Ši sritis siekia išsiaiškinti, kas lemia efektyvų darbą, ir pateikti rekomendacijas, kaip pagerinti darbo organizavimą tiek ekonominiu, tiek psichologiniu požiūriu.
Darbo psichologijos ištakos ir raida
Darbo psichologijos šaknys siekia XIX amžių. Vienas pirmųjų, susidomėjusių darbo organizavimu, buvo amerikiečių inžinierius Frederikas Teiloras. Nors jo sistema buvo kritikuojama kaip darbininkų išnaudojimas, ji paskatino mokslininkus tirti žmonių darbą ir jo sąlygas, atsižvelgiant į žmogaus savybes. Amerikiečių psichologas Dilis Skotas kritikavo F. Teiloro sistemą kaip žalingą žmogaus sveikatai.
Vokiečių psichologas Hugo Miunsterbergas taip pat tyrė profesinės atrankos klausimus. 1912 m. jis išleido knygą "Psichologija ir ekonominis gyvenimas", kuri padėjo psichotechnikos, kaip savarankiško mokslo, pagrindą. Knygoje apibūdinamas psichotechnikos mokslo turinys, metodai ir psichologijos problemos, tokios kaip profesinė atranka, konsultavimas ir mokymas, darbo racionalizavimas, kova su profesiniu nuovargiu ir nelaimingais atsitikimais, psichologinis poveikis, psichinė higiena ir psichoterapija.
Darbo psichologija Lietuvoje pradėta domėtis po Pirmojo pasaulinio karo. Vienas iš jos pradininkų buvo Jonas Vabalas-Gudaitis, kuris teigė, kad reikia daryti psichologinę žmonių atranką darbui pagal jų polinkius ir gabumus. Antanas Gučas domėjosi ne tik profesijų psichologine analize, bet ir tyrė aplinkos įtaką žmogaus darbui, fizinei ir psichinei sveikatai. Jis pabrėžė, kad darbo sėkmė priklauso ne tik nuo veiklos sąlygų, bet ir nuo dirbančiojo individualių savybių. Po karo sparčiai vystėsi profesinio orientavimo darbai, kuriuos 1957 m. pradėjo Stepas Kregždė ir Leonas Jovaiša.
Darbo psichologijos tyrimų tikslai ir metodai
Darbo psichologijos tyrimų tikslas - išaiškinti, kas lemia žmogaus darbo efektyvumą, pateikti rekomendacijų, kaip pagerinti darbo organizavimą ir išnaudoti profesinės veiklos sąlygas. Svarbiausia yra gamybinis darbas pagal specialybę.
Taip pat skaitykite: Bihevioristinis požiūris į socialinį darbą
Darbo psichologija remiasi įvairiais mokslinio tyrimo metodais, įskaitant:
- Stebėjimą: Kito asmens stebėjimas vadinamas objektyviu stebėjimu, arba ekstrospekcija, o savęs stebėjimas - savistaba, arba introspekcija.
- Eksperimentą: Laboratorinis eksperimentas atliekamas specialiose patalpose, kur tiksliai apskaičiuojami ir išoriniai poveikiai, ir atsakomosios reakcijos į tuos dirgiklius.
- Duomenų rinkimą: Naudojami įvairūs metodai, tokie kaip pokalbiai, klausimynai ir testai.
Darbo psichologijos tyrimas turi būti sisteminis, metodai - validūs ir patikimi, o duomenų rinkimas - objektyvus.
Pagrindinės darbo psichologijos sritys
Darbo psichologija apima kelias pagrindines sritis:
- Inžinerinė psichologija (arba žmogiškųjų faktorių inžinerija, ergonomika, sistema žmogus-mašina): Tiria sudėtingų techninių sistemų derinimą su žmogaus savybėmis siekiant didesnio bendros sistemos patikimumo.
- Socialinė industrinė psichologija: Apima žmonių darbinį bendravimą, grupių sąveiką, vadovavimą ir jo stilius, darbo motyvavimą ir pasitenkinimą darbu, paskatų sistemas darbe ir kita.
- Personalo psichologija: Apima personalo atranką ir įdarbinimą, tiria, kiek darbiniai gebėjimai atitinka specialybės įsigijimą ir sėkmingą darbo veiklą, įvertina žmogaus darbo rezultatus ir jo sprendimų priėmimo darbe savybes bei kita.
Psichologiniai veiksniai, veikiantys darbo našumą
Leonidas Vekeris pabrėžia, kad žmogaus darbo rezultatai labai priklauso nuo jo psichinių procesų, skatinančių ir organizuojančių elgesio aktą, išorinį veiksmą. Svarbūs veiksniai:
- Dėmesys: Savaiminis dėmesys yra valingo dėmesio forma.
- Mąstymas: Darbo proceso psichologinis komponentas, svarbus vykdant operacijas, planuojant darbą ir kontroliuojant rezultatus. Darbo planavimas yra mąstymo veikla.
- Emocijos: Vienas iš labiausiai nepageidaujamų reiškinių veikloje ar darbe yra emocinis stresas - visuma apsauginių fiziologinių reakcijų, atsirandančių žmogaus organizme kaip atsakas į nepalankių veiksnių poveikį ir sukeliantis žmogaus organizmui įtampos būseną. Tipiškas elgesys frustracijos metu yra agresija.
Darbo nuovargis ir pervargimas
Viena svarbiausių darbo psichologijos problemų yra darbo nuovargis. Kai darbas laiku nenutraukiamas arba per trumpas poilsio laikas ir organizmo funkcinė būsena visiškai neatkuriama, susidaro specifinė būsena - pervargimas. Lengvas pervargimas visai natūralus prieš atostogas, aiškus pervargimas būna pažeidus darbo psichologines sąlygas, o sunkus pervargimas - jau liga - išsekimo neurozė.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai ir perspektyvos psichologijos magistro darbuose
Neigiami veiksniai, veikiantys darbingumą
Kazimieras Platonovas teigia, kad darbo psichologijoje reikėtų laikytis neigiamai žmogaus sveikatą ir darbingumą veikiančių faktorių klasifikacijos. Tai apima:
- Darbo vietos sanitarinių sąlygų trūkumus: apšildymo, apšvietimo ir kubatūros trūkumus.
- Triukšmą, vibraciją, elektromagnetinius laukus ir jonizuojančią spinduliuotę.
- Cheminius veiksnius.
- Fizinius krūvius.
- Psichinę įtampą.
- Monotoniškumą.
- Netinkamą darbo ir poilsio režimą.
- Ergonomikos trūkumus.
Darbingumo kitimas per darbo dieną ir savaitę
Darbo rezultatai priklauso nuo žmogaus darbingumo, kuris kinta per darbo dieną. Pamainos pradžioje darbo našumas kyla, kol pasiekia maksimalų lygį ir toks būna ilgesnį ar trumpesnį laiką. Neilgai trunka pastovus maksimalus darbo našumas prieš pietų pertrauką. Visai prieš pat pertrauką našumas smunka, o po pietų pertraukos - šiek tiek padidėja, kol prasideda jo kritimo periodas. Kai kurie autoriai nurodo, kad po pietų pertraukos dėl nuovargio darbo našumas visą laiką mažėja. Atskiromis savaitės dienomis darbo našumas taip pat nevienodas.
Valdymo stiliai ir psichologinė atmosfera darbe
Darbo psichologijoje dažniausiai kalbama apie tris valdymo stilius: autokratinį, demokratinį ir liberalinį, arba nesikišimo. Demokratinė valdymo forma geriausiai veikia individo elgesį ir duoda geriausius rezultatus. Ji sudaro palankiausias sąlygas kiekvienam pareikšti savo nuomonę ir išklausyti kitus. Kiekvienas kolektyvo narys dalyvauja priimant nutarimus ir todėl jaučia didesnę atsakomybę už jų įvykdymą. Atskiram individui rodomas dėmesys ir pagarba daro teigiamą įtaką jo elgesiui, tvirčiau susieja jį su kitais grupės nariais.
Darbo sunkumai ir saugumas
Darbo psichologui darbo sunkumų analizė ypač svarbi dėl darbo saugumo. Rizikingumą rodo klaidų tikimybė, t.y. kiek gali būti padaryta rimtų klaidų. Susikaupti ypač sunku, kai stiprūs pašaliniai dirgikliai (pvz., triukšmas) ir kartu darbas pavojingas (pvz., galima susižeisti ir sužeisti kitus). Visą laiką būti dėmesingam neįmanoma, dėmesys svyruoja tam tikrais dienos, savaitės ar kt. laikotarpiais.
Darbo reikšmė žmogaus gyvenime
Didžiąją dalį laiko suaugęs žmogus praleidžia darbe. Darbo laikas paprastai formuoja dienos ir gyvenimo struktūrą. Užimama pozicija suteikia socialinę vertę, visuomenės pripažinimą. Dauguma socialinių suaugusio žmogaus sąveikų vyksta jo darbo aplinkoje. Apmokėjimas už darbą leidžia geriau ar prasčiau patenkinti materialinius poreikius. Tačiau daugeliui tai nėra vienintelis motyvas dirbti. Tyrimai rodo, kad dauguma žmonių, turėdami pragyvenimui užtenkamai lėšų, vis tiek dirbtų. Jokie kiti gyvenimo dalykai taip nepririša žmogaus prie realybės kaip darbo sureikšminimas, darbas pastato žmogų į labai konkrečią realybės vietą - tarp žmonių.
Taip pat skaitykite: Psichologo darbo vietos apžvalga
Vadybos psichologija ir organizacijos
Lietuvos organizacijų vadybos psichologijos vertinimo tyrimai rodo, kad nemaža dalis vadovų jaučia įtampą, kuri persiduoda kolektyvui, o dėl tokio emocinio fono kenčia darbo kokybė ir našumas. Kita problema, su kuria susiduria vadovai - kaip prognozuoti darbuotojų elgesį ir sudaryti tokias darbo sutartis, kurios padėtų išvengti dilemos, kai, atrodytų, geras darbuotojas laikas nuo laiko elgiasi neleistinai ir jį tenka bausti ar net atleisti.
Vadybos psichologijos konsultacijos - naujas reiškinys Lietuvoje, nors užsienyje ši psichologų ar psichoterapeutų teikiama paslauga yra labai paplitusi, ir suvokiama kaip būtina sprendžiant organizacijoje kylančias bendravimo ir personalo valdymo problemas. Tokios konsultacijos labiausiai reikalingos naujai besikuriančioms įmonėms arba toms, kurios išgyvena plėtros etapą.
Kada verta keisti darbą?
Daugeliui vienas svarbiausių klausimų yra išeiti ar ne iš darbo, kuriame tiesiog nesiklosto reikalai taip, kaip norėtųsi. Jei jau apie tai pagalvojote, šie penki klausimai gali padėti apsispręsti:
- Dažniausiai žmonės išeina iš darbo praėjus metams po įsidarbinimo. Koks antras pagal dažnumą laikas? Antri metai. Trečias? Treti metai.
- Darbai, kuriuose geriausiai save realizuojate, turi vieną bendrą savybę: jaučiamės akinami parodyti maksimalius gebėjimus, bet liekame padėties šeimininkai. Kai darbe reikalavimai labai aukšti, bet negalime tvarkytis nepriklausomai, gresia perdegimas. Darbai, kuriuose turime autonomiją, bet stinga iššūkių, kelia nuobodulį. O tie, kuriuose neturime autonomijos ir reikalaujama mažai, dažniausiai yra patys prasčiausi.
- Jeigu jūsų vadovybė jus paremia, užuot kaltinus kitus, prisiima atsakomybę, skatina jūsų pastangas, neužtveria kelio, turi humoro jausmą, o ne tūžmingą būdą, regis jums pasisekė. Tačiau jei situacija yra veikiau priešinga - saugokitės.
- Vienas geriausių būdų pakelti savo atlygio dydį - pereiti į kitą darbą. Ir dažniausiai geriausias tam metas yra padirbus vienoje organizacijoje nuo 1 iki 3 metų.
- Daugybė tyrimų įvairiose šalyse liudija, kad jei asmeniniai tikslai dera su vieta, kurioje dirbama, žmogus būna laimingesnis ir produktyvesnis. Skirkite laiko ir užsirašykite 2-3 svarbiausius artimiausių penkerių ar dešimties metų tikslus. Jei dabartinis darbdavys gali jums padėti juos pasiekti, puiku.
tags: #darbo #psichologija #rekvizitai