Skamba paradoksaliai, tačiau stiprios asmenybės bruožai, nors ir siejami su pozityvumu bei sėkme, kartais gali kelti baimę aplinkiniams. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kas iš tiesų sudaro stiprią asmenybę, kokie bruožai jai būdingi ir kaip juos ugdyti, kad taptume psichologiškai atsparesni ir sėkmingesni.
Kas Yra Psichologinė Stiprybė?
Psichologinė stiprybė - tai gebėjimas išsivaduoti iš nepalankių aplinkybių ir žengti nauja kryptimi. Tai nėra įgimta savybė, suteikiama tik išrinktiesiems, bet galimybė, kurią galima pasiekti ir ja mėgautis. Žavi tai, kaip psichologiškai stiprūs žmonės sugeba atsiriboti nuo minios. Kai kiti mato neįveikiamus barjerus, jie mato iššūkius, kuriuos privalo įveikti.
Pavyzdžiui, kai 1914 m. iki pamatų sudegė Thomaso Edisono gamykla, buvo sunaikinti vienetiniai prototipai, o padaryti nuostoliai siekė 23 mln. JAV dolerių, Th. Edisono reakcija buvo paprasta: „Ačiū Dievui, sudegė visos klaidos, dabar galime pradėti iš naujo“. Th. Edisono reakcija - psichologinės stiprybės atspindys, kai matomos galimybės ir orientuojamasi į veiksmus, kurių būtina imtis, kai užgriūna sunkumų našta.
Laimei, tam tikrų savybių lavinimas gali sustiprinti ir psichologinį atsparumą. Psichologinės stiprybės skiriamieji bruožai iš esmės yra strategijos, kurių kiekvienas gali imtis jau šiandien.
Pagrindiniai Stiprios Asmenybės Bruožai
Emocinis Intelektas: Emocinis intelektas - psichologinės stiprybės esmė. Žmogus negali būti psichologiškai stiprus neturėdamas gebėjimo suprasti ir toleruoti stiprių neigiamų emocijų ar pakreipti jų produktyvia linkme. Kai bandoma žmogaus psichologinė stiprybė, iš esmės vertinamas ir emocinis asmens intelektas. Skirtingai nuo intelekto koeficiento (IQ), emocinis intelektas - tai lanksti savybė, kurią galima tobulinti pasitelkiant suvokimą ir įdedant pastangų. Nieko keisto, kad 90 proc. profesinių aukštumų pasiekusių asmenų turi aukštą emocinį intelektą ir atvirkščiai - aukštą emocinį intelektą turintys asmenys uždirba kur kas daugiau nei žemesnio emocinio intelekto atstovai. Deja, emocinio intelekto įgūdžiai - tikrų tikriausias deficitas. „TalentSmart“ ištyrė daugiau nei milijoną asmenų ir nustatė, kad vos 36 proc. iš šių asmenų sugeba tiksliai nustatyti juos užklumpančias emocijas.
Taip pat skaitykite: Literatūrinis dvilypumas
Pasitikėjimas Savimi: Psichologiškai stiprūs žmonės pritaria, kad minčių galia ir įtaka trokštant sėkmės milžiniška. Šis įsitikinimas nėra vien tik motyvacinė priemonė. Kaip parodė neseniai Melburno universiteto mokslininkų atlikto tyrimo rezultatai, savimi pasitikintys žmonės uždirba daugiau ir kyla karjeros laiptais greičiau nei kiti. Kaip yra pasakęs Henry Fordas, esi teisus, kai manai, kad gali, ar manai, kad negali. Tikrasis pasitikėjimas savimi, skirtingai nuo dirbtinio pasitikėjimo savimi, kurį žmonės kartais pasitelkia siekdami užmaskuoti juos bauginantį nesaugumo jausmą, Psichologiškai stiprūs asmenys turi poveikio abejojantiesiems ir baikštiesiems, nes jų pasitikėjimas savimi įkvepia kitus ir padeda jiems ryžtis pokyčiams.
Mokėjimas Pasakyti „Ne“: Kalifornijos universiteto Berklyje mokslininkų atliktas tyrimas patvirtino egzistuojantį ryšį tarp negebėjimo pasakyti „ne“ ir tikimybės patirti stresą, išsekimą ir netgi depresiją. Psichologiškai stiprūs žmonės žino, kad žodį „ne“ ištarti yra sveika, jie turi savigarbos ir pasižymi mokėjimu tinkamai šį ne visada malonų žodį ištarti. Kai ateina laikas pasakyti „ne“, psichologiškai stiprūs asmenys vengia aptakesnių frazių, pavyzdžiui, „nemanau, kad galėčiau“ ar „nesu tikras“. Jie ištaria tvirtą „ne“, nes žino, kad šis žodis apsaugo jau turimus įsipareigojimus ir suteikia jiems galimybę sėkmingai šiuos įsipareigojimus įvykdyti. Psichologiškai stiprūs asmenys moka savikontrolės tikslais pasakyti „ne“ ir sau patiems, tokiu būdu išvengdami impulsyvių poelgių, galinčių turėti žalingų padarinių.
Prasto Charakterio Asmenų Neutralizavimas: Turint reikalų su nelengvo charakterio asmenimis neretai tenka susidurti su erzinančiomis ir varginančiomis emocijomis. Psichologiškai stiprūs asmenys kontroliuoja bendravimą su žalingą poveikį darančiais asmenimis valdydami jausmus. Kai tenka susidurti su toksišku asmeniu, į situaciją žvelgiama racionaliai. Jie identifikuoja emocijas ir neleidžia pykčiui ar nusivylimams skleisti chaosą. Emociškai stiprūs žmonės įvertina sudėtingo charakterio asmens požiūrį, sugeba rasti bendrą sutarimą ir problemų sprendimo būdus. Net ir tais atvejais, kai situacija atrodo visiškai nevaldoma, psichologiškai stiprūs žmonės sugeba tinkamai bendrauti su toksišku asmeniu ir rasti deramą sprendimą, išvengiant rimtesnių nemalonumų.
Polinkis į Pokyčius: Psichologiškai stiprūs žmonės yra lankstūs ir visada pasirengę adaptuotis. Jie žino, kad pokyčių baimė pasižymi paralyžiuojamuoju poveikiu ir tampa esmine kliūtimi siekiant laimės ir sėkmės. Jie žvalgosi pokyčių, laukiančių jų už kampo, rengia veiksmų planą, kurį ketina panaudoti šiems pokyčiams ištikus. Tik pasitikdami pokyčius išskėstomis rankomis galime juos paversti privalumais. Būtina žengti pokyčių keliu atviromis mintims, pripažįstant ir teigiamai vertinant pokyčių atnešamas galimybes.
Teigiamas Požiūris į Nesėkmes: Psichologiškai stiprūs žmonės priima nesėkmes, nes jie žino, kad jų neįmanoma išvengti kelyje į sėkmę. Nėra pasaulyje žmogaus, pasiekusio tikrąją sėkmę ir išvengusio nesėkmių pakeliui. Kai žmogus pripažįsta atsidūręs klaidingame kelyje, jo padarytos klaidos neišvengiamai nuveda jį į sėkmę. Didžiausi proveržiai dažniausiai įvyksta tada, kai būna apėmusi didžiausia neviltis ir atsiduriama tamsiausiame akligatvyje. Būtent neviltis priverčia mąstyti kitaip, į situaciją pažvelgti kitu kampu, pamatyti sprendimą, kurio taip trūko.
Taip pat skaitykite: Suaugusiųjų elgesio ypatumai
Nesikoncentravimas į Klaidas: Psichologiškai stiprūs asmenys suvokia ryšį tarp dėmesio sutelkimo srities ir emocinės būsenos. Kai susitelkiama į problemas, su kuriomis susiduriama, keliamos neigiamos emocijos ir stresas, trukdantis veikti. Kai susitelkiama į situaciją pagerinti galinčius veiksmus ir aplinkybes, aplanko asmeninio efektyvumo jausmas, kuris savo ruožtu kelia teigiamas emocijas ir gerina situaciją. Psichologiškai stiprūs žmonės atsiriboja nuo padarytų klaidų, bet tai daro jų nepamiršdami. Laikydamiesi nuo savo klaidų saugiu atstumu jie sugeba adaptuotis ir pasiruošti ateityje jų nekantriai laukiančiai sėkmei.
Nesilygiavimas į Kitus: Psichologine stiprybe pasižymintys asmenys nelinkę savęs lyginti su aplinkiniais. Dar jie neteisia kitų, nes žino, kad kiekvienas žmogus turi, ką pasiūlyti. Kitaip tariant, tokie asmenys nejaučia poreikio žeminti kitus tam, kad pasijaustų geriau. Lyginimasis su kitais riboja. Pavydas ir piktinimasis iš žmogaus išsiurbia gyvybinę energiją. Psichologiškai stiprūs žmonės neeikvoja laiko ir energijos kitiems asmenims aptarti ir vertinti. Užuot švaistę laiką ir energiją pavydui jie savo dėmesį ir jėgas nukreipia į žavėjimasi kitais. Džiaugsmas kartu su kitais dėl sėkmės naudingas visiems.
Mankšta: Amerikiečių mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad du kartus per savaitę 10 savaičių iš eilės mankštinęsi asmenys jautėsi socialine, intelektualine ir atletine prasme labiau kompetentingi. Maža to, šie tiriamieji buvo linkę vertinti savo kūno atvaizdą pozityviau ir pasižymėjo didesne saviverte. Vis dėlto svarbiausia, kad fiziniai pokyčiai, vykstantys organizme ir atsakingi už pasitikėjimo savimi didėjimą, yra tiesiogiai susiję su psichologine stiprybe ir endorfinų sukeliamu pozityvumo pliūpsniu, kuris neabejotinai gerina bendrąją būklę.
Kokybiškas Miegas: Miego reikšmės pervertinti neįmanoma - visi kuo puikiausiai žino, kad būtent miegas tiesiogiai susijęs su psichologine stiprybe. Miego metu smegenys atsikrato kenksmingų baltymų - šalutinio nervų sistemos aktyvumo produkto, susikaupiančio dienos metu. Deja, smegenys tinkamai šią itin svarbią užduotį gali atlikti tik žmogui miegant, taigi pritrūkus miego toksiškieji baltymai pasilieka smegenų ląstelėse, tokiu būdu sukeldami sumaištį ir sutrikdydami mąstymo procesą. Tokiais atvejais situacijos nepagerins net ir kofeinas. Psichologiškai stiprūs žmonės žino, kad savikontrolė, susitelkimas ir atmintis prastėja, kai miegama nepakankamai arba tai darome netinkamai, todėl kokybiškas miegas visada išlieka jų prioritetų sąraše.
Pozityvus Nusiteikimas Visur ir Visada: Vos tik pažvelgus į naujienų portalus peršasi mintis, kad pasaulis - tai nesibaigiantis karo, žiaurių išpuolių, trapios ekonomikos, žlungančių įmonių ir gamtinių nelaimių ratas. Galbūt taip ir yra, tačiau psichologiškai stiprūs žmonės nelinkę į tai gilintis, nepasineria į dalykus, kurių negali kontroliuoti. Užuot mėginę per vieną naktį inicijuoti revoliuciją jie energiją nukreipia į du dalykus - dėmesį ir pastangas - patenkančius į jų įtakos zoną.
Taip pat skaitykite: Charakterio bruožų įtaka
Kiti Požymiai, Rodantys Stiprią Asmenybę
- Nekenčiate pasiteisinimų: Stiprūs žmonės nepakenčia pasiteisinimų. Jums neįdomu klausytis kieno nors mykimo apie tai, ką jie galėjo, bet nesusiklostė. Jūs esate susitelkę į savo galimybes ir į tai, ko jums reikia, kad pasiektumėte daugiau. Atsiras daugybė priežasčių, kodėl jūs negalite kažko pasiekti. Bet priežasčių, kodėl jums reikia tai pasiekti, jūs turite milijoną kartų daugiau.
- Atsargiai renkatės žmones, kuriuos įsileidžiate į savo gyvenimą: Stipriam žmogui nereikia kitų nuomonės, kad sužinotų, kas jis toks yra ir ką sugeba. Jūs suvokiate, kad tokie žmonės jaučia poreikį pasakoti jums „apie gyvenimą“, kad pajustų savo pačių svarbą. Kita vertus, jūs suvokiate, kad yra žmonių, kuriems svarbu išgirsti apie save nuomonę iš šalies. Net jeigu jūs vis dar nežinote, kas esate, jums nereikalingas nei draugas, nei draugė, nei viršininkas, nei artimas giminaitis, kad papasakotų, ką jūs sugebate. Jūs įstengsite pats išsiaiškinti.
- Negalite pakęsti tuščių plepalų: Jeigu jūs stiprus žmogus, jūsų galva perpildyta idėjų. Jums nesinori švaistyti laiko pokalbiams ir gandams apie pažįstamus, jeigu tą laiką galima panaudoti pakeisti pasauliui. Kartais jums atrodo, kad jūs nemokate plepėti „apie nieką“. Bet tai ne tiesa. Tiesiog jums tai nemalonu, nes plepalai žudo laiką ir smegenų ląsteles.
- Nepakenčiate bejausmiškumo, kvailumo ir nemokšiškumo: Dominuoti norinčios asmenybės atsiranda dėl išsiauklėjimo ir žinių trūkumo. Tuo tarpu stiprios asmenybės - jautrios ir eruditės. Čia yra pagrindinis jų skirtumas. Jūs skiriate daug pastangų ir laiko, kad išmoktumėte savo protą panaudoti geriems tikslams. Todėl negalite pakęsti, kai žmonės „iš lempos“ sprendžia apie dalykus, kuriuose nė trupučio nesusigaudo. Stiprus žmogus nenaudos savo jėgų tam, kad manipuliuotų žmonėmis. Bet gali paskatinti juos pirma pagalvoti, tik po to kalbėti.
- Mokate klausytis: Stiprūs žmonės moka klausytis. Atrodytų, visi tai vertina. Tačiau žmones, kurie neįpratę, kad jų klausytųsi, toks įdėmus klausymasis gali išgąsdinti.
- Jums nereikia dėmesio: Stiprus žmogus nesiekia atsidurti dėmesio centre. Bet jūsų asmenybė traukia aplinkinius. Ir nors jūs niekada nesistengėte užmegzti draugystės, dauguma socialinių kontaktų, kuriuos jūs palaikote, atsirado ne jūsų noru, o todėl, kad žmonėms reikia, kad juos suptų tokie, kaip jūs. Tačiau nepamirškite, kad kartais jums reikalingas „perkrovimas“. Nebijokite atokvėpio. Tai normalu - rūpinkitės savo jausmais taip pat, kaip rūpinatės kitų.
- Nieko nebijote: Na, galbūt šis punktas ne apie jus. Tai, ko gero, vienintelis dalykas, kurio jūs bijote. Bet skirtumas tarp jūsų ir kitų yra tas, kad jūs neleidžiate šiai baimei jūsų užvaldyti ir sutrukdyti jums gyventi taip, kaip jūs norite.
- Savo trūkumus suvokiate kaip naujas galimybes: Trūkumai verčia jus tobulėti. Jūs žinote, kad nesate tobuli, bet nebijote klysti ir mokytis iš savo klaidų. Nes jeigu jūs neveikiate - negyvenate, o tik egzistuojate.
Suprantama, kai kurie žmonės mano, kad šalia jūsų būti sunku. Bet jiems sunku tik dėl to, kad jūs norite, jog tie, kurie jus supa, augtų kartu su jumis.
Stiprios Asmenybės Ir "Kietumas": Ar Tai Tas Pats?
Neseniai atliktas tarptautinis tyrimas parodė, kad "kietumas" nėra tas pats, kas gerumas. Tyrime dalyvavo beveik 6000 žmonių iš dvylikos šalių. Dalyviai buvo paprašyti pagalvoti apie žmogų savo gyvenime, kurį jie laiko „kietu“, „nekietu“, „geru“ arba „negeru“. Tuomet jie buvo paprašyti įvertinti to žmogaus asmenybę pagal dvi skalės: „Big Five Personality“ skalę, kuri plačiai naudojama padedant apibūdinti asmenybės bruožus, ir „Portrait Values Questionnaire“ klausimyną, skirtą įvertinti asmens pagrindines vertybes.
Tyrimo dalyviai nuosekliai siejo ramybę, sąžiningumą, universalumą, malonumą, nuoširdumą, patikimumą, tradiciškumą ir sugebėjimą prisitaikyti su geru žmogumi, o ne su kietu.
O „kietumo“ formulė susidėjo iš šešių charakterio bruožų - ekstravertiškumo, hedonizmo, galingumas, drąsumo, atvirumo ir savarankiškumo. Šie bruožai, pasak rezultatų, priskiriami „kietoms“ asmenybėms nepriklausomai nuo jų amžiaus, lyties ar išsilavinimo lygio.
Tačiau svarbu paminėti, kad „kieti“ ir „geri“ žmonės nėra vienodai vertinami, tačiau yra tam tikrų sutampančių bruožų. Kad žmogus būtų laikomas kietu, jis turi būti šiek tiek simpatiškas ir vertas pagarbos, o tai yra ir gerų žmonių bruožai. Tačiau kieti žmonės dažnai turi ir kitų savybių, kurios moraline prasme nebūtinai laikomos „geromis“, pavyzdžiui, hedonizmas ir galingumas.
Kaip Stipri Asmenybė Veikia Tarpasmeninius Santykius
Iš visų asmenybės bruožų neurotiškumo ir emocingumo bruožai yra vieni iš labiausiai susijusių su pasitenkinimu tarpasmeniniais santykiais, tiek draugystės, tiek romantiniais. Aukštai išreikštus neurotiškumo ir emocingumo bruožus turintys asmenys jautriau reaguoja į įvairius sveikatos sutrukdymus ir krizes, yra linkę labiau sureikšminti turimą negalią ir ją suvokti kaip juos labiau ribojančią. Žmonės, kurie pasižymi aukštai išreikštais neurotiškumo ir emocingumo bruožais, pasižymi žemesne subjektyvia gerove (laime) ir atvirkščiai. Visa tai nereiškia, kad asmenys, kurie turi aukštai išreikštus neurotiškumo ir emocingumo bruožus yra pasmerkti turėti prastą psichinę ir fizinę sveikatą bei būti nelaimingais, tačiau, tai reiškia, kad norint gerai funkcionuoti jiems sistemingas pasirūpinimas savimi yra ne derybų klausimas, o būtinybė, ženkliai svarbesnis, nei žmonėms, kurie turi mažai išreiktus šiuos bruožus.
Neurotiškumas Ir Emocingumas: Detalesnė Apžvalga
Neurotiškumas (Neuroticism (N)) - tai asmenybės bruožas, kuris, kuo labiau išreikštas, tuo labiau apibūdina asmens polinkį dažnai, stipriai ir intensyviai išgyventi platų nemalonių emocijų ir būsenų spektrą (pvz., baimė, nerimas, liūdesys, prislėgtumas, beviltiškumas, nusivylimas, kaltė, gėda, frustracija, erzulys, pyktis ir t.t.), jautrumą streso atsakui (stiprios psichofiziologinės reakcijos į stresorius ir ilgau trunkantis streso ciklas bei sunkumas jį užbaigiant), padidintą grėsmės suvokimą ir įžvelgimą įvairiuose dalykuose, neapibrėžtumo netoleravimą, saugumo siekimą ir rizikos vengimą, taip pat polinkį abejoti savo kompetencijomis, gebėjimais ir priimamais sprendimais.
Emocingumas (Emotionality (E)) - HEXACO modelyje Emocingumas yra analogiškas ir labai panašiai konceptualizuojamas kaip 5 faktorių asmenybės modelio neurotiškumo bruožas, tik papildomai apima polinkį į sentimentalumą, prisirišti prie kitų žmonių, siekti pagalbos ir emocinio palaikymo iš jų, su jais dalintis savo rūpesčiais, stipriai bijoti fizinių pavojų ir fizinės žalos (tiek savo, tiek savo artimųjų atžvilgiu) (kuo asmenybės bruožas stipriau išreikštas) arba polinkį būti nepriklausomu, jaustis užtikrintu savimi, nebūti sentimentaliu, neturėti didelio emocinio palaikymo iš kitų poreikio, per daug neprisirišti prie kitų, per daug nesibaiminti fizinių pavojų ar skausmo (kuo asmenybės bruožas silpniau išreikštas).
Didžiųjų Asmenybės Bruožų Aspektai
Yra galima kiekvieno iš didžiųjų asmenybės bruožų detalesnė analizė, kurioje nagrinėjami, matuojami kiekvieno didžiojo bruožo smulkesni aspektai.
Nors apskritai asmenys pasižymintys vienu aukštu asmenybės bruožo aspekto išreikštumu pasižymi ir kitų to paties bruožo aspektų išreikštumu, tai nėra absoliutus dėsningumas ir yra galimos įvairios variacijos. Todėl du skirtingi žmonės, kurie turi tokį patį bendrą didžiojo asmenybės bruožo išreikštumą gali pasižymėti šiek tiek skirtingomis savybėmis.
Didžiųjų asmenybės bruožų aspektų analizė teikia išsamesnę informaciją, leidžia dar geriau apibūdinti ir suprasti asmenybę, tačiau yra labiau kompleksiška, reikalauja daugiau resursų ir gali būti mažiau praktiška.
Neurotiškumo Bruožo Aspektai (Pagal DeYoung, Quilty ir Peterson)
- Nestabilumas (Volatility): Aukštai išreikštą šį bruožo aspektą turintys žmonės pasižymi jautrumu, dirglumu, jie lengvai susierzina, supyksta, pratrūksta, nusivilia, pasižymi reaktyvia nuotaikų kaita, yra linkę labai intensyviai reaguoti į nemalonius įvykius, nusivylimą, frustraciją ar skausmą, kartais netgi su agresija, jiems sunkiai sekasi sureguliuoti savo emocijas. Žmonės, kurių šis bruožo aspektas išreikštas nestipriai pasižymi emociniu stabilumu, lengvumu, juos sunku suerzinti ar sunervinti, jie retai kada pyksta.
- Atsitraukimas (Withdrawal): Aukštai išreikštą šį bruožo aspektą turintys žmonės yra itin jautrūs galimai grėsmei, linkę daug jaudintis, nerimauti, jie patiria daug abejonių dėl įvairių dalykų, nėra užtikrinti savimi, yra nedrąsus, lengvai pasiduoda, lengvai išsigąsta, yra baimingi, linkę dažnai ir intensyviai patirti nerimą, prislėgtumą ar liūdesį, juos dažnai apima pojūtis, kad visko yra per daug. Žmonės, kurių šis bruožo aspektas išreikštas nestipriai pasižymi ramumu, jie linkę būti užtikrintais bei patenkintais savimi.
Neurotiškumo Bruožo Aspektai (Pagal Costa ir McCrae)
- Nerimastingumas: Aukštai išreikštą šį bruožo aspektą turintys žmonės yra nuogąstaujantys, baimingi, linkę nerimauti, būti įsitempę, nervingi. Asmenys turintys žemai išreikštą šį bruožo aspektą yra ramūs, atsipalaidavę, nelinkę ruminuoti (mintyti), per daug nepergyvena dėl galimų nesėkmių.
- Depresyvumas: Aukštai išreikštą šį bruožo aspektą turintys žmonės pasižymi tendencija dažnai patirti ir stipriai išgyventi tokius jausmus kaip kaltė, liūdesys, beviltiškumas, vienišumas. Šie asmenys dažnai yra susivaržę ir liūdni. Asmenys turintys žemai išreikštą šį bruožo aspektą retai patiria minėtas emocijas, tačiau tai dar nereiškia, kad jis automatiškai patiria daug malonių emocijų, yra itin linksmi (tai yra labiau ekstraversijos bruožo dimensijos aspektas).
- Drovumas: Aukštai išreikštą šį bruožo aspektą turintys žmonės pasižymi drovumu, jie gali jaustis nejaukiai kitų draugijoje, ypač nepažįstamų žmonių, yra itin jautrūs pajuokai ir linkę jaustis nevisaverčiais, jiems būdingas socialinis nerimas ir neryžtingumas. Asmenys turintys žemai išreikštą šį bruožo aspektą jaučiasi sąlyginai komfortabiliai socialinėse situacijose, juos mažiau trikdo keblumai juose.
- Pažeidžiamumas: Aukštai išreikštą šį bruožo aspektą turintys žmonės pasižymi žemu atsparumu stresui, yra linkę abejoti savo gebėjimais susidoroti su stresinėmis, kritinėmis, neįprastomis situacijomis, patirti paniką juose, būti priklausomais nuo kitų. Asmenys turintys žemai išreikštą šį bruožo aspektą yra linkę pasitikėti savo gebėjimu savarankiškai tvarkytis sudėtingomis aplinkybėmis.
- Priešiškumas: Aukštai išreikštą šį bruožo aspektą turintys žmonės pasižymi tendencija jausti pyktį, frustraciją, pagiežą, kartėlį ir panašaus spektro jausmus. Svarbus aspektas, kad čia kalbama apie tendenciją intensyviai ir dažnai patirti šiuos jausmus, tačiau jų išraiška priklauso nuo kitų bruožų (pvz., ar asmuo pereis į agresiją kartu priklauso ir nuo jo sutarumo bruožo išreikštumo). Asmenys turintys žemai išreikštą šį bruožo aspektą pasižymi lengvumu, retai kada supyksta, juos mažai kas erzina.
- Impulsyvumas: Aukštai išreikštą šį bruožo aspektą turintys žmonės pasižymi sunkumais kontroliuojant savo troškimus ir potraukius (pvz., maistui, svaigalams, daiktams ir t.t.). Asmenims turintiems žemai išreikštą šį bruožo aspektą yra sąlyginai nesunku atsispirti įvairioms pagundoms ir jie lengvai toleruoja frustraciją.
HEXACO Emocingumo Bruožo Aspektai
- Baimingumas: Nusako asmens polinkį išgyventi baimę. Aukštai išreikštą šį bruožo aspektą turintys žmonės yra itin baimingi, labai linkę vengti bet kokios fizinės grėsmės ar žalos. Asmenys turintys žemai išreikštą šį bruožo aspektą jaučia nedidelę traumų baimę ir yra santykinai tvirti, drąsūs ir nejautrūs fiziniam skausmui.
- Nerimastingumas: Nusako asmens polinkį jaudintis įvairiomis aplinkybėmis. Aukštai išreikštą šį bruožo aspektą turintys žmonės yra linkę itin nerimauti, pergyventi ir būti susirūpinę susidurdami netgi su santykinai mažomis problemomis. Asmenys turintys žemai išreikštą šį bruožo aspektą nėra linkę itin pergyventi dėl daugelio dalykų, išgyvena sąlyginai mažai streso, netgi susidūrę su sunkumais.
- Priklausomumas: Nusako asmens poreikį gauti kitų žmonių emocinį palaikymą. Aukštai išreikštą šį bruožo aspektą turintys žmonės turi itin stiprų norą pasidalyti savo sunkumais su tais, kurie gali suteikti padrąsinimą ir paguodą. Asmenys turintys žemai išreikštą šį bruožo aspektą yra linkę pasikliauti savimi ir spręsti problemas be kitų pagalbos ar patarimo.
- Jausmingumas: Nusako asmens polinkį jausti stiprius emocinius ryšius su kitais. Aukštai išreikštą šį bruožo aspektą turintys žmonės jaučia stiprų emocinį prisirišimą prie kitų ir empatišką jautrumą kitų žmonių jausmams ir poreikiams. Asmenys turintys žemai išreikštą šį bruožo aspektą nėra itin prieraišūs prie kitų, nepatiria stiprių emocijų ilgam atsisveikindami ar nutraukdami santykius su kitais, juos ne itin jaudina kitų žmonių patiriamos emocijos ar sunkumai.
Lyčių Skirtumai Ir Stipri Asmenybė
Nors vyrai ir moterys asmenybės bruožu išreikštumu yra labiau panašūs nei skirtingi, vis tik egzistuoja ir keletas reikšmingų skirtumų. Patys didžiausi lyčių skirtumai stebimi ties neurotiškumo ir emocingumo bruožų išreikštumu. Visose tirtuose pasaulio šalyse ir kultūrose moterys pasižymi vidutiniškai labiau išreikštais neurotiškumo ir emocingumo bruožais nei vyrai.
Tiksliai nėra žinoma dėl ko egzistuoja šis kultūriškai universalus lyčių skirtumas, tačiau yra manoma, kad viena iš priežasčių yra, tai kad istoriškai dažniausiai moterys labiau rūpinosi vaikais ir jų išgyvenimas labiau priklausė nuo moterų nei nuo vyrų (ypač ankstyvaisiais vaiko metais). Taip pat moterys visuomet žino, kad jų vaikai iš tiesų yra jų biologiniai vaikai. Dar istoriškai ilgą laiką, tam tikra prasme, pasaulis iš tiesų buvo sąlyginai pavojingesnis moterimis nei vyrams. Tad tokiame kontekste labiau išreikšti neurotiškumo ir emocionalumo bruožai skatina labiau prisirišti prie savo vaikų ir šeimos, lengviau siekti pagalbos ir paramos iš kitų, kai jos reikia, būti atsargesniu, anksčiau pastebėti, numatyti ir jautriau reaguoti į galimus pavojus ir galimą žalą, mėginti jų išvengti ar jiems pasiruošti, nuo jų apsaugoti save ir savo vaikus, taip didindami savo ir savo vaikų išgyvenimo tikimybę.
Aukštai išreikštą neurotiškumo asmenybės bruožą turintys suaugę vyrai kitų žmonių yra suvokiamai kaip mažiau socialiai patrauklūs, nei moterys. Taip yra greičiausiai dėl visuomenėje įsitvirtinusių tradicinių lyčių vaidmenų lūkesčių.