Emocijos yra neatsiejama žmogaus gyvenimo dalis, o kūdikystės laikotarpis - itin svarbus emocinio intelekto formavimosi etapas. Šiame straipsnyje panagrinėsime kūdikių emocijų intensyvumą, jų raidą, poveikį vaiko vystymuisi bei būdus, kaip tėvai ir aplinkiniai gali padėti vaikui emociškai bręsti.
Emocijų apibrėžimas ir reikšmė
Emocija - tai psichinis išgyvenimas, jaudinimasis, jausmas, žmogaus santykio su vidinio ir išorinio pasaulio objektais išgyvenimas. Nuo patiriamų emocinių išgyvenimų intensyvumo priklauso veiklos atlikimo kokybė. Emocijas sukelia daiktai, įvykiai, situacijos, žmonės ir visa, kas reikšminga individui. Vaikas emocijas reiškia nuoširdžiai, nevalingai, audringiau negu suaugęs žmogus.
Kūdikių emocijų raida
Emocijos dominuoja visose vaiko gyvenimo srityse. Vaikų emocijų raidos seka dažniausiai tokia pati, tačiau kiekvienas vaikas patiria emocijas individualiai ir skirtingu intensyvumu. Vaikų emocijas suprasti ir interpretuoti nelengva, o ypač kūdikių, kurie dar negali pasakyti, ką jaučia: nerimą, džiaugsmą, susižavėjimą, baimę ar nuovargį. Net kai tėvai aiškiai gali matyti, kad vaikas liūdnas ar neramus, jiems sunku nuspėti, kokia šių emocijų prigimtis ir kiek jos svarbios vaikui.
Pirmieji mėnesiai
Pirmaisiais gyvenimo mėnesiais daugelis kūdikio emocijų yra paprastos reakcijos į kasdieninius įvykius, todėl dalis psichologų pirmuosius jo verksmus ir šypsenas dažniau įvardija kaip refleksus. Iki 6 mėnesių kūdikis turi daug priežasčių blogai jaustis: verkia dėl alkio, skausmo, šalčio, stipraus garso. Kūdikis patenkintas, kai sočiai pavalgęs, myluojamas, jam patinka matyti įdomius daiktus. 4-5 mėnesių vaikas juokiasi, kai jam tikrai yra smagu.
Antrasis pusmetis
Nuo 6 mėnesių iki 12 mėnesių vaikas verkia mažiau, nes virškinamoji sistema jau yra stabilesnė, atsiranda domėjimasis aplinka. Baimės jausmas atsiranda nuo 7 mėnesių. Prieraišumo jausmas atsiranda antrąjį pirmųjų kūdikio gyvenimo metų pusmetį. Kūdikis stipriai prisiriša prie mamos, tėčio ar kitų juo besirūpinančių žmonių, taip pat prie daiktų, žaislų. 12 mėnesių vaikas dažniausiai verkia, kai prieštaraujama jo planams: guldomas miegoti, nors nesijaučia pavargęs, nepavyksta pasiekti norimo daikto, atėmus žaislą.
Taip pat skaitykite: Kaip suprasti vaiko emocijas
Antrieji gyvenimo metai
Antrieji gyvenimo metai ypač svarbūs vaiko emocijų pasireiškimui, vaiko pasitikėjimo savimi ugdymui. Antraisiais gyvenimo metais vaikas pradeda įsisąmoninti, kas jis yra, ir ką jis gali padaryti. Augdamas vaikas geriau pažįsta save, todėl prisideda dvi naujos emocijos: pasididžiavimas savimi ir gėdos jausmas. Vaikas didžiuojasi savo naujais pasiekimais: išmoksta pats apsirengti, apsiauti batus, pavalgyti ir pan. Būtent šiuo metu tėvams labai svarbu išmokti atpažinti vaiko emocijas ir padėti tinkamai jas išreikšti.
Emocijų intensyvumas ir jo įtaka
Kūdikių emocijų intensyvumas gali skirtis priklausomai nuo temperamento, aplinkos ir patirties. Kai kurie kūdikiai yra jautresni ir reaguoja stipriau į įvairius dirgiklius, o kiti - ramesni ir stabilesni. Svarbu atsiminti, kad nėra "teisingo" ar "neteisingo" emocijų intensyvumo, tačiau svarbu, kad tėvai ir aplinkiniai suprastų vaiko individualumą ir reaguotų į jo poreikius.
Neigiamos emocijos
Nuolatiniai priekaištai vaikui: „sušlapsi“, „išsitepsi“, „sulaužysi“ formuoja stiprų gėdos ir nepasitikėjimo savimi jausmą. Vaikas pradeda savęs nevertinti, laikyti blogu, nevykusiu. Dažnai šis savęs nevertinimas kompensuojamas agresyviu ir įžūliu elgesiu, todėl antraisiais gyvenimo metais dauguma vaikų dažnai laikomi „sunkiais“, „kaprizingais“, „nedraugiškais“. Tokio amžiaus vaikui didžiulę įtaką daro aplinka, auklėjimas, šeimos tradicijos.
Teigiamos emocijos
Kuomet vaikui skiriamas dėmesys, jis patiria emocinę gerovę - pasitiki savimi, jaučiasi saugiai. Tuomet vaiko nuotaika būna džiugi. Emocinė gerovė padeda ugdyti vaiko asmenybę, skiepyti teigiamus bruožus. Emociškai bręsti vaikui padeda aplinkiniai žmonės - tėvai, mokytojas, bendraamžiai. Kiekvieni santykiai vaiką išmoko įveikti sunkumus ir sėkmingai prisitaikyti socialiniame pasaulyje.
Kaip padėti vaikui emociškai bręsti?
- Stebėkite vaiką: Emocijos reikalingos tam, kad pagal jų raišką ir intensyvumą galėtumėte pažinti vaiką ir vaikas pats išmoktų pažinti savo emocijas, jas išmoktų valdyti, kontroliuoti, išmoktų laukti, gerbti save ir kitus. Stebėkite savo vaiką ir pasireiškusias vaiko emocijas panaudokite kaip galimybę jį ko nors išmokyti.
- Žaidimai ir veikla: Vaiko emocijos turi įtakos intelektiniai, socialiniai ir kalbos vystymosi raidai. Susikaupusias emocijas vaikui padeda išreikšti įvairi veikla: piešimas, žaidimai ir pan. Emocijos didelės įtakos turi vaikų piešiniams. Svarbu, kad vaikas pajustų kuo daugiau teigiamų emocijų, nes emocijos keičia mąstymą, turi įtakos asmenybės vystymuisi.
- Socialiniai įgūdžiai: Vaikų socialiniai įgūdžiai pradeda formuotis jau antraisiais gyvenimo metais. Tam, kad vaikas įgytų daugiau socialinių įgūdžių, reikia ne tik daug laiko ir pastangų, bet ir kūrybiškumo. Pasinaudokite žaidimo metodais, leiskite vaikui per žaidimus pažinti ir suprasti jį supančią aplinką, išmokykite laukti savo eilės, pažinti žaidimo taisykles, pagirkite, kad vaikas laikosi žaidimo taisyklių.
- Žodiniai metodai: Žodiniai metodai taip pat leidžia vaikui pažinti save ir kitus, suteikia galimybę ramiai ir atvirai išreikšti savo jausmus, todėl skirkite daugiau laiko pokalbiams su vaiku.
- Pasitikėjimo savimi ugdymas: Padėkite vaikui rasti konstruktyvių problemos sprendimo būdų, vaiko mokymą ir auklėjimą organizuokite taip, kad jis stiprintų pasitikėjimą savimi. Svarbiausia - padėti atsiskleisti vaiko gebėjimams ir talentams. Vaikus reikia skatinti problemas, iškilusius sunkumus spręsti patiems, pasinaudoti savo gebėjimais. Reikia padėti suprasti, kad jie stiprūs ir turi kuo didžiuotis. Padrąsinkite savo vaiką.
- Skatinkite, bet nenuspręskite: Kaip vaikas pristato save kitiems, tiek iš verbalinės, tiek iš kūno kalbos galima suprasti ar jam augant tėvai skatino jį, ar buvo trypiamas jo pasitikėjimas savimi. Todėl skatinkite vaiką visose situacijose, patarkite jam, bet nenuspręskite už vaiką, leiskite jam pasirinkti, išklausykite jį, o ne nuolat tildykite.
- Būkite pavyzdžiu: Vaiko emocijų raidai labai svarbu, kad tėvai parodytų, jog normalu yra suklysti, pasimesti.
- Venkite lyginimo: Vaikas neturi būti nuolat lyginamas su kitais vaikais ir pagal tai spręsti apie savo vertę.
- Konstruktyvi kritika: Kritikuokite konkrečius vaiko veiksmus, o ne vaiko asmenybę.
- Meilė ir palaikymas: Parodykite vaikui, kad jis reikalingas ir mylimas, kad pasitikite juo, nuolat padrąsinkite vaiką.
Netinkamas auklėjimas ir jo pasekmės
- Priešiškumas: Tėvai, priešiški vaikams, atstumiantys juos, paprastai užaugina priešiškus kitiems vaikus. Vaikai, kuriuos tėvai nuolat kritikuoja, įžeidinėja ir nuolat jais nepatenkinti, įgyja nepasitenkinimo savimi jausmą. Niekada neaptarinėkite savo vaikų jiems girdint telefonu ir akivaizdžiai su draugais ar artimaisiais.
- Per didelis lepinimas: Jei vaikas jaučiasi reikalingas ir mylimas, bet per daug lepinamas, tai tokio vaiko elgesys ikimokykliniame amžiuje pradeda nebeatitikti socialiai priimtino elgesio normų: vaikas nesiskaito su aplinkiniais, elgiasi neatsižvelgdamas į aplinkinių norus, reikalavimus, keliamas pareigas. Tokiam vaikui kyla daug problemų bendraujant su kitais vaikais. Vaikas, kuris yra įpratęs, kad juo žavėtųsi, girtų ir viską darytų pagal jį, kyla stiprios negatyvios emocijos, kai suaugusieji ar vaikai į jį nebereaguoja.
Emocijos ir motinystė: žindymo įtaka
Žindymas nėra vien tik maistinių medžiagų perdavimas iš mamos į vaiką. Maistinių medžiagų perdavimas yra svarbus ir turi savus privalumus, tačiau žindymas yra kiekvieną dieną ir naktį vykstantis mamos ir kūdikio bendravimas, kuris daro didelę teigiamą įtaką abiems.
Taip pat skaitykite: Pasekmės dėl nepakankamos socializacijos
Žindymo nauda mamai
- Streso mažinimas: Nustatyta, kad kūdikiui esant prie krūties mamai mažėja stresas: iš karto palengvėja dabartinio streso keliama reakcija. Po to, kai kūdikis praleido prie krūties 30 minučių, mamos daug ramiau reaguoja į aplinkos keliamą stresą.
- Depresijos rizikos mažinimas: Streso sumažėjimas leidžia mamos kūnui skirti mažiau išteklių pasiruošimui kovai su infekcijomis ir tuo pačiu mažina mamos depresiją.
- Geresnis miegas: Žindančios mamos užmiega greičiau, nei mamos, kurios maitina dirbtiniu maistu. Žindančios mamos vidutiniškai miega daugiau nei nežindančios mamos.
- Ilgalaikė nauda sveikatai: Jeigu mama žindo 12 mėnesių, ji patiria ilgalaikę žindymo naudą savo fizinei sveikatai: mažėja susirgimo diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis rizika, mažėja tikimybė, kad mamai kils problemų dėl aukšto kraujospūdžio ar aukšto trigliceridų kiekio kraujyje.
Žindymo nauda kūdikiui
- Apsauga nuo depresijos: Jeigu mama serga depresija ir žindo, kūdikio smegenų veiklai tai nedaro neigiamo poveikio.
- Saugaus prieraišumo formavimas: Dažnas glaudimasis prie mamos ir mamos reagavimas į kūdikio poreikius kuria saugų kūdikio prieraišumą.
- Geresnė psichinė sveikata: Vaikai, žindyti daugiau kaip 12 mėnesių, yra geresnės psichinės sveikatos.
- Laimingesnis kūdikis: Ilgiau išimtinai žindyti kūdikiai buvo laimingesni nei kūdikiai, kurie anksčiau gavo kito maisto, nei mamos pienas.
Taip pat skaitykite: Kūdikių ir paauglių psichologinė raida
tags: #kudikio #emocijos #intensyvios