Darbuotojų motyvacija yra esminis veiksnys, lemiantis įmonės sėkmę. Motyvuoti darbuotojai yra labiau linkę siekti įmonės tikslų, didinti darbo našumą ir jausti pasitenkinimą savo darbu. Tačiau, kaip rodo apklausų duomenys, darbdaviai ir darbuotojai dažnai skirtingai vertina motyvacijos priemones, o tai gali sukelti riziką, susijusią su darbuotojų lojalumu ir produktyvumu. Šiame straipsnyje aptarsime šias rizikas ir pateiksime rekomendacijų, kaip jas valdyti.
Motyvacijos Samprata ir Jos Svarba
Motyvacija - tai žmonių skatinimas veikti taip, kad jie ir įmonė pasiektų išsikeltus savo tikslus ir būtų patenkinti kiekvieno žmogaus poreikiai. Motyvacija naudinga įmonei, nes darbuotojas, turintis gerą motyvaciją, nori būti darbe, didžiuojasi savo darbu, neturi neigiamo požiūrio į įmonę, yra atsidavęs darbui ir jaučia pasitenkinimą juo. Motyvuoti darbuotojus - tai siekti jų pasitenkinimo.
Vadybinio pobūdžio literatūroje nėra sukurtų standartų, kaip tai pasiekti, tik nurodoma, kas žmones skatina veikti ir koks yra jų veikimo procesas. Vadinasi, patiems įmonių vadovams reikia susikurti darbuotojų motyvacijos modelį.
Darbdavių ir Darbuotojų Nuomonių Skirtumai
Apklausų duomenimis, Lietuvos darbdaviai ir darbuotojai skirtingai vertina skatinimo priemonių įtaką ilgalaikei motyvacijai didinti. Nors darbdaviai labiau vertina priemones, tiesiogiai susijusias su darbine veikla, dirbantieji teigia, kad jų ilgalaikį lojalumą labiau skatintų kiti - į jų asmeninius poreikius orientuoti sprendimai, tokie kaip ilgalaikis kaupimas pensijai ar sveikatos draudimas.
Paprašyti įvertinti pagal svarbą, ir darbdaviai, ir darbuotojai vieningai sutiko tik dėl vienos motyvavimo priemonės. Abiejų pusių nuomone, labiausiai ilgalaikę motyvaciją skatinanti priemonė yra priedas prie atlyginimo - ją pirmu numeriu įvardijo 91 proc. motyvacijos priemones taikančių apklaustų įmonių vadovų ir 73 proc.
Taip pat skaitykite: Įmonės nauda iš socialiai atsakingų darbuotojų
Dėl kitų ilgalaikį lojalumą skatinančių priemonių nuomonės išsiskyrė pakankamai smarkiai. Jeigu 69 proc. darbdavių kaip antrą pagal aktualumą motyvavimo priemonę nurodė asmeninio tobulėjimo galimybes, tai dirbantieji manė, kad ši priemonė pagal svarbą yra vos ketvirta, - ją rinkosi 16 proc. Tuo tarpu darbuotojai kaip antrą pagal svarbą ilgalaikį lojalumą darbdaviui skatinančią motyvavimo priemonę nurodė finansinį skatinimą ilgalaikiu kaupimu pensijai - to pageidautų 34 proc. dirbančiųjų. Darbdavių atsakymuose, nors ir gavusi 40 proc.
Darbdaviai mano, kad darbuotojus labiau motyvuoja kitos naudos: trečioje vietoje yra tokios papildomos naudos kaip įmonės automobilis, kuro kortelė ar telefono išlaidos ir pan. (68 proc. atsakymų). Ketvirtoje vietoje atsidūrė sveikatos draudimas - jį kaip naudingą ilgalaikio motyvavimo priemonę nurodė 58 proc. Tuo tarpu darbuotojų atsakymuose trečioje vietoje atsidūrė sveikatos draudimas, surinkęs 21 proc. atsakymų. Šio sąrašo pabaigoje liko po 16 proc.
Neužtikrintos Aktualiausios Motyvacijos Priemonės
Tyrimo metu darbdaviai buvo klausiami ir kokias motyvavimo priemones jie taiko realybėje. Paaiškėjo, kad Lietuvos įmonės kol kas neužtikrina darbuotojams aktualiausių motyvacijos priemonių. Labiausiai motyvuojančiu priedu prie atlyginimo darbuotojus skatina 60 proc. įmonių, tuo tarpu ilgalaikiu kaupimu pensijai, kuris darbuotojų prioritetų sąraše yra antrojoje vietoje, - vos 10 proc. darbdavių. Net 65 proc. suteikia savo darbuotojams asmeninio profesinio tobulėjimo galimybes, dar 45 proc. skatina kitomis naudomis, o 19 proc.
„Tenka pastebėti, kad siūlomos skatinimo priemonės kiek prasilenkia su tomis, kurias vertina darbuotojai. Artimiausi lūkesčiams - finansinis skatinimas priedu prie atlyginimo ir sveikatos draudimas, tačiau tokią darbuotojų pageidaujamą priemonę kaip skatinimas kaupimu pensijai siūlo tik maža dalis šalies įmonių. Visgi vilties suteikia tai, kad beveik trečdalis darbdavių pastarąją galimybę yra nusiteikę svarstyti artimiausiais metais“, - sakė D. Kolmatsui. Be to, net 63 proc.
Finansinis Skatinimas Kaupimu Pensijai: Nauda Darbuotojui ir Darbdaviui
Skaičiuojama, kad darbdaviui mokant įmokas į darbuotojo trečios pakopos pensijų fondą, pagal nuo 2019 m. įsigaliosiančią mokesčių sistemą, bendri darbo vietos kaštai būtų tokie patys, ar būtų išmokėtas 100 eurų priedas darbuotojui „į rankas“, ar 168 eurai į jo trečios pakopos pensijų fondą. Toks efektas gaunamas dėl to, kad tuo atveju, jei įmokas į trečios pakopos pensijų fondus perveda darbdavys ir jos neviršija 25 proc. darbuotojo metinių su darbo santykiais susijusių pajamų, įmokai į pensijų fondą netaikomi mokesčiai, kurie mokami išmokant priedą prie atlyginimo.
Taip pat skaitykite: Darbo motyvacijos analizė
Motyvacijos Modelio Kūrimas
Prieš pradedant kurti darbuotojų motyvacijos modelį, reikėtų išsiaiškinti, kas veikia darbuotoją tam tikrai veiklai. Darbuotoją vienaip ar kitaip elgtis skatina jo poreikiai, asmeniniai tikslai. Taip pat žmonėms yra svarbu, kokį darbą, kur ir su kuo dirba, t. y. darbo aplinka, įmonės politika, darbo turinys ir pan. Taigi reikia stengtis, kad darbuotojai gautų tai, ko jie pageidauja. Dar vienas svarbus veiksnys - tinkamas elgesys su darbuotojais. Žmonės neabejingi tam, kaip jie pasveikinami, priimami, išklausomi ir pan. Tad galima teigti, kad vadovo elgesys turi įtakos darbuotojų veiklos rezultatams.
Darbuotojų poreikių analizei galima pasitelkti A. Maslow pateiktą poreikių hierarchiją. Šią hierarchiją reikėtų padalyti į dvi dalis: aukštesnio (pagarbos ir saviraiškos) ir žemesnio (fiziologiniai, saugumo ir socialiniai) lygių poreikiai. Pagal tai darbuotojus galima suskirstyti į dvi grupes. Kadangi žmonių poreikiai skirtingi, tai ir sudarytame motyvavimo modelyje turi būti pateiktos skirtingos motyvavimo priemonės.
Darbuotojų poreikiams ir norams išsiaiškinti galimi keli būdai: apklausa, stebėjimas, pokalbis, kitų žmonių atsiliepimai ir kt. Naudojant apklausos metodą, anketoje reikėtų pateikti du pagrindinius klausimus: kas darbuotojams svarbu dirbant įmonėje ir ko jiems šiuo metu reikia. Nereikėtų pateikti klausimų, kuriais būtų galima išsiaiškinti darbuotojo tapatybę, pavyzdžiui, einamos pareigos, amžius, dirbtas laikas įmonėje ir t. t. Priešingu atveju darbuotojai nenorės pildyti anketų.
Darbuotojo Darbo Įvertinimas
Apklausos metu išsiaiškinama darbuotojo nuomonė. Tačiau tai neparodo, ar darbuotojas pats stengiasi dirbti. Todėl labai svarbus etapas - darbuotojo darbo įvertinimas. Darbuotojo vertinimas - tai darbuotojo dabartinės ar ankstesnės veiklos vertinimas pagal tam tikrus darbo atlikimo standartus.
Gautus rezultatus reikėtų pranešti darbuotojams, nes jie turi žinoti, kaip dirba, kaip jų veikla padeda siekti įmonės tikslų, koks jų indėlis ir ką darbuotojai gauna iš įmonės. Tai padeda darbuotojams patiems įvertinti savo pastangas ir gautą atlyginimą, kuris dažniausiai lyginamas su panašų arba tokį patį darbą dirbančių asmenų pastangomis ir gaunamu darbo užmokesčiu. Jei po sulyginimo darbuotojas mato, kad egzistuoja neteisingumas, tai jis patiria psichologinę įtampą. Ypač tada, kai jo kolega gauna didesnį atlyginimą už tą patį darbą. Todėl vadovas turi motyvuoti darbuotoją, panaikinti susidariusią įtampą. Priešingu atveju žmogus pats gali atkurti teisingumą - pakeisti pastangų lygį arba atlyginimo dydį.
Taip pat skaitykite: Organizacijos ir psichikos sveikata
Motyvacijos Priemonių Įvairovė
Apklaususi darbuotojus ir apdorojusi duomenis bei suskirsčiusi darbuotojus pagal poreikius ir įvertinusi jų darbą, įmonės vadovybė gali pasirinkti tam tikras motyvacijos priemones. Motyvacijos priemonės gali būti įvairios. Kokias įmonės vadovai pasirinks, priklausys ne tik nuo darbuotojų poreikių, bet ir nuo įmonės galimybių juos patenkinti.
Gali būti naudojamos šios motyvacijos priemonės:
- Fiziologiniams poreikiams tenkinti: teisingo atlyginimo skyrimas, vasarą įrengti oro kondicionierių, žiemą - krosnelę.
- Saugumo poreikiams tenkinti: teisinis saugumas, darbo sauga (darbuotojams nupirkti reikalingų darbo priemonių, pavyzdžiui, ausines nuo triukšmo, darbo drabužius, specialią įrangą).
- Socialiniams poreikiams tenkinti: paskiriamas darbas, kuris leidžia bendrauti, dirbti grupėse ir dalyvauti pasitarimuose.
- Pagarbos poreikiams tenkinti: paskirti sudėtingą darbą, suteikti daugiau atsakomybės, įtraukti darbuotojus į įmonės tikslų formulavimą ir sprendimų priėmimą, karjeros, kvalifikacijos kėlimo ir mokymosi galimybės.
- Saviraiškos poreikiams tenkinti: sudėtingų ir svarbių darbų skyrimas (kartu ir daugiau rizikos), suteikti galimybę pasireikšti jų kūrybingumui, paaukštinimo ir mokymosi galimybė.
- Kitos motyvacijos priemonės.
Kartų Skirtumai ir Motyvacija
Y kartos atstovai yra labiausiai išsilavinusi, vienu metu galinti atlikti keletą darbų, paprastai kelias užsienio kalbas mokanti ir gerai naujausias technologijas išmananti karta, todėl darbe jie nori greito rezultato ir pasižymi kantrybės trūkumu siekdami tikslo. Pasak specialistų, dažna darbdavių klaida - galvojimas, kad atlyginimas tebėra svarbiausia jų motyvacijos priemonė. „Galimybė būti nepririštam prie darbo vietos - itin svarbi ne tik Y kartos darbuotojams, bet ir taip vadinamos millenium kartos atstovams - šis reikalavimas yra vienas svarbiausių jų prioritetų sąraše.
Naujausia, Z karta, lyginant su kitomis, propaguoja sveikiausią gyvenimo būdą, didžiausią dėmesį skirdama mitybai. Kokybiškas, aplinką tausojantis maistas ir modernūs jo apdorojimo būdai - Z kartos vizitinė kortelė, tad darbdaviai turėtų į tai atsižvelgti ir darbe jiems suteikti visas sąlygas tai įgyvendinti.
Jeigu anksčiau pagrindinis darbovietės privalumas buvo geras atlyginimas ir socialinės garantijos, dabar to nebepakanka - jaunoji karta be tinkamo atlygio nori gauti ir papildomą darbo vietos pridėtinę vertę. Nemokama malta kava darbe labai motyvuotų 37 proc. apklaustųjų, kapsulinis kavos aparatas motyvuotų 26 proc. respondentų, nemokama arbata - 25 proc., kokybiškos darbovietės vonios kambario higienos priemonės - 36 proc., nemokami gaivieji gėrimai - 32 proc., o nemokamas maitinimas darbe motyvuotų net 49 proc.
Supervizijos Svarba
Analizuojant veiklos motyvacijos problemų turinį buvo atskleista būtinybė taikyti superviziją, kaip galimą efektyvų pagalbos būdą. Analizuojamos vadovo (organizacijos) veiklos optimizavimo galimybės, taikant administracinę superviziją, mokomosios supervizijos įtaka socialinio darbuotojo kompetencijų, asmeninio tobulėjimo plėtrai, organizacijos darbo aplinkos ir neformalaus bendravimo svarba, taikant palaikomąją superviziją. Taikant socialiniame darbe superviziją padidėtų socialinių darbuotojų veiklos motyvacija, taip būtų gerinama ne tik socialinių paslaugų teikimo, bet ir pačių socialinių darbuotojų gyvenimo kokybė.
tags: #darbuotoju #motyvacijos #rizika