Nerimas - tai emocija, kurią patiria kiekvienas žmogus. Tai yra normali reakcija į stresą, ir kartais nedidelis nerimas netgi gali būti naudingas. Tačiau, kai nerimas tampa nuolatiniu, intensyviu ir trukdo kasdieniam gyvenimui, jis gali virsti nerimo sutrikimu. Šis straipsnis išsamiai apžvelgia neurotinį elgesį, jo priežastis, požymius ir galimus gydymo būdus.
Nerimo Sutrikimai: Apibrėžimas ir Paplitimas
Nerimo sutrikimai skiriasi nuo įprasto nervingumo ar nerimo jausmo. Jie apibūdinami kaip perdėta baimė ar nerimas, kurie trukdo kasdieninei veiklai. Nerimo sutrikimai yra vieni iš labiausiai paplitusių psichikos sutrikimų, paveikiantys beveik 30 procentų suaugusiųjų tam tikru gyvenimo momentu. Jie gali turėti įtakos darbo našumui, mokyklos rezultatams ir asmeniniams santykiams.
Normalus Nerimas vs. Nerimo Sutrikimas
Normalu, kad žmonės patiria nerimą ir nerimauja dėl įvairių savo gyvenimo aspektų. Pavyzdžiui, jaustis nervingu ar susijaudinus prieš didelį egzaminą ar svarbų pristatymą yra visiškai normalu. Tačiau skirtumas tarp normalaus nerimo ir nerimo sutrikimo yra tada, kai nerimas tampa nuolatinis arba pasikartojantis, neleidžiantis visapusiškai dalyvauti gyvenime. Nerimas gali svyruoti nuo santykinai lengvo (retkarčiais atsiranda „drugelis pilve“, lydimas nerimo) iki sunkaus (dažni, negalią sukeliantys panikos priepuoliai). Sunkus nerimo sutrikimas gali priversti žmogų pakeisti savo gyvenimo būdą, kad prisitaikytų prie nerimo, pavyzdžiui, vengti tam tikros veiklos.
Pagrindiniai Nerimo Sutrikimų Tipai
Yra keletas skirtingų nerimo sutrikimų tipų, įskaitant:
- Generalizuotas nerimo sutrikimas: Apima nuolatinį ir per didelį nerimą, kuris trukdo kasdieninei veiklai. Šį nuolatinį nerimą ir įtampą gali lydėti fiziniai simptomai, tokie kaip neramumas, nuovargis, sunkumas susikaupti, raumenų įtampa ar miego sutrikimai.
- Panikos sutrikimas: Pasireiškia staigiais ir netikėtais panikos priepuoliais, kurių metu žmogus patiria intensyvią baimę ir fizinius simptomus, tokius kaip širdies plakimas, dusulys, galvos svaigimas ir drebulys. Kadangi simptomai gali būti gana sunkūs, kai kurie panikos priepuolį patiriantys žmonės gali manyti, kad juos ištiko širdies priepuolis ar kita gyvybei pavojinga liga ir kreiptis į ligoninės skubios pagalbos skyrių. Vidutinis panikos sutrikimo amžius yra 20-24 metai.
- Specifinė fobija: Per didelė ir nuolatinė baimė dėl konkretaus objekto, situacijos ar veiklos, kuri paprastai nėra žalinga. Pacientai žino, kad jų baimė yra per didelė, tačiau jie negali jos įveikti. Šios baimės sukelia tokį kančią, kad kai kurie žmonės labai stengiasi išvengti to, ko bijo.
- Agorafobija: Tai baimė atsidurti situacijose, kai pabėgti gali būti sunku ar gėdinga, arba ištikus panikos simptomams pagalba gali būti neprieinama. Baimė yra neproporcinga faktinei situacijai ir paprastai trunka šešis mėnesius ar ilgiau ir sukelia veikimo problemų. Asmuo aktyviai vengia situacijos, reikalauja palydovo arba ištveria su didele baime ar nerimu. Negydoma agorafobija gali tapti tokia rimta, kad žmogus negali išeiti iš namų.
Neurotinio Elgesio Priežastys
Neurotinis elgesys dažnai siejamas su vaikystės patirtimis ir nepatenkintais poreikiais. Esame būtybės, kurioms visą laiką ko nors reikia. Gimėme turėdami poreikių ir didžioji dalis mūsų mirs tų poreikių per gyvenimo kovų metus nepatenkinę. O poreikiai nepernelyg dideli: norime būti sotūs, sušildyti, sausi, norime augti ir vystytis savo ritmu, norime, kad mus globotų, mumis rūpintųsi ir mus skatintų. Šie Pirminiai Poreikiai yra centrinė kūdikio tikrovės dalis. Kai poreikiai kiek nors laiko netenkinami, prasideda neurotinis procesas.
Taip pat skaitykite: Gyvenimo pilnatvės pasiekimas
Iš pradžių kūdikis darys viską, kad jo poreikiai būtų patenkinti. Jis ties rankutes, kad jį pakeltų, verks, kai bus alkanas, spardysis ir blaškysis, kad atkreiptų į save dėmesį. Jegu jo poreikiai kurį laiką netenkinami - jei jo nepaima į rankas, nepamaitina ar nepervysto - jis jaus skausmą. Tai tęsis tol, kol tėvai tuos poreikius patenkins arba kol jis skausmą numalšins pats numalšinęs poreikius. Toks atsiribojimas nuo savo poreikių ir pojūčių yra instinktyvus manevras, padedantis numalšinti skausmą, kai jis per didelis. Vadiname tai skilimu. Organizmas skyla, kad apsaugotų savo vientisumą. Tačiau tai nereiškia, kad nepatenkinti poreikiai išnyksta. Priešingai, jie reiškiasi visą gyvenimą, nukreipia žmogaus interesus ir kuria elgesio motyvus. Tačiau dėl kitados sukelto skausmo tie poreikiai sąmonėje yra nuslopinti, todėl individas tenkina ne juos pačius, o jų pakaitalus. Trumpai tariant, jis siekia patenkinti savo poreikius simboliškai. Neurozė yra simbolinis elgesys, kuriuo siekiama apsiginti nuo per didelio psichobiologinio skausmo.
Neurozė gali tęstis be galo, nes simbolinis poreikių patenkinimas tikrųjų poreikių nepaliečia. Kad būtų patenkinti tikrieji poreikiai, jie turi būti pajausti ir patirti. Deja, skausmas juos paslėpė. O kai jie paslėpti, organizmas yra nuolatinio pavojaus būsenos. Ta būsena yra įtampa. Ji skatina kūdikį, o vėliau jau suaugusį žmogų tenkinti poreikius bet kokiu įmanomu būdu. Įtampa yra būtina, ji garantuoja kūdikio išlikimą, nes jei prarastų viltį, kad jo poreikiai kada nors bus patenkinti, jis gali mirti.
Tikrieji ir Neurotiniai Poreikiai
Viskas, kas natūralu, yra tikrieji poreikiai. Pavyzdžiui, poreikis augti ir vystytis savu ritmu. Tai reiškia, kad kūdikio be reikalo nepervysto, per anksti nemokina vaikščioti ir neverčia gaudyti kamuolio, kol jo neurologinis aparatas šiam veiksmui dar nėra pasiruošęs. O neurotiko poreikiai nenatūralūs, jie kyla iš nepatenkintų natūralių poreikių. Mes gimimėme šiame pasaulyje ne todėl, kad mus kas nors liaupsintų, tačiau jei vaiko pastangos menkinamos faktiškai nuo pat gimimo, kai jis verčiamas jausti, kad jokiais savo veiksmais nesugeba pelnyti tėvų meilės, jam gali išsivystyti pagyrų troškimas.
Jei vaikas mylimas, jo natūralūs poreikiai yra tenkinami. Meilė pašalina skausmą. O nemylimas vaikas jaučiasi įskaudintas, nes jo poreikiai nepatenkinti. Mylimas vaikas nejaučia poreikio būti giriamas, nes jo niekas nežemina. Jį vertina už tai, kad jis yra toks, koks yra, o ne todėl, kad jis tenkina tėvų užgaidas. Mylimas vaikas užaugęs neatsiduoda besaikiam sekso geismui, nes kūdikystėje jį pakankamai glamonėjo ir laikė rankose tėvai - jam nereikia tenkinti tų ankstyvųjų poreikių. Tikrieji poreikiai kyla viduje ir veržiasi į išorę, o ne atvirkščiai. Glamonių ir laikymo rankose poreikis iš tikro yra skatinimo troškimas. Oda - tai didžiausias mūsų jutimo organas, jai reikia bent jau tiek stimuliacijos, kiek ir kitiems jutimo organams. Jei stimuliavimo ankstyvajame gyvenimo tarpsnyje trūksta, pasekmės gali būti tragiškos, organų sistemos gali pradėti atrofuotis. Ir priešingai - kaip parodė Krečas (D. Krech), kai yra tinkamai stimuliuojamos, jos auga ir vystosi.
Kaip Vystosi Neurozė
Pati neurozė neišsivysto tą akimirką, kai vaikas nuslopina savo pirmąjį pojūtį, tačiau mes galime pasakyti, kad tai jau yra neurotinio proceso pradžia. Vaikas užsisklendžia savyje stadijomis. Kiekvienas jo poreikių nuslopinimas ar paneigimas jį vis labiau „išjungia“. Ir štai vieną dieną įvyksta lūžis - vaikas jau užsisklendęs ir daugiau netikras nei tikras. Nuo tos akimirkos jo asmenybė susidvejina - viena reali, kita nereali. Realioji asmenybė - tai jo realūs poreikiai ir organizmo pojūčiai. Nerealioji slepia visa tai ir tampa neurotiko „fasadu“, kuris reikalingas jo tėvams, kad šie galėtų tenkinti savo poreikius. O tėvai, kurie jaučia poreikį, kad juos gerbtų, nes juos nuolat žemino jų pačių tėvai, gali reikalauti iš vaikų vergiško nuolankumo. Reikalavimai, kad vaikas būtų netikras, akivaizdūs būna nedažnai. Tačiau kad ir kaip būtų, tėvų poreikiai tampa žodžiais neišreikštais paliepimais.
Taip pat skaitykite: Konkurencijos atsisakymo įtaka
Vaikas gimsta, kad tenkintų tėvų poreikius, ir pradeda tai daryti beveik nuo pat gyvenimo pradžios. Jis gali būti verčiamas šypsotis (kad atrodytų laimingas), burkuoti, mojuoti rankomis, paskui - sėdėti ir vaikščioti, ir kitaip stengtis, kad tik tėvai turėtų pirmaujantį vaiką. Vaikui augant, jam keliami reikalavimai didėja. Jis privalo padėti namuose, turi būti ramus ir nieko nereikalauti, per daug nekalbėti, sportuoti. Toks tėvų ir vaikų bendravimas paneigia natūralius Pirminius vaiko poreikius, o tai reiškia, kad vaikas jaučiasi įskaudintas. Jis negali būti tas, kas iš tikro yra, jis negali būti mylimas. Tas gilias nuoskaudas vadinu Pirminiais Skausmais (arba Skausmais). Pirminiai Skausmai yra sąmonės nuslopinti ar paneigti poreikiai ir jausmai. Kiekvieną kartą, kai vaiko nepaima į rankas, kai jis to nori, kiekvieną kartą, kai jį nutildo, ignoruoja, iš jo pasijuokia ar per daug reikalauja, jo nuoskaudų telkinys auga. Šį telkinį vadinu Pirminiu Telkiniu. Ir vieną dieną įvyksta įvykis, kuris pats savaime nebūtinai yra traumuojantis (gal šimtąjį kartą vaiką paliko prižiūrėti auklei), po kurio pusiausvyra tarp realumo ir nerealumo išnyksta ir vaikas tampa neurotikas. Tą įvykį vadinu pagrindine Pirmine Scena. Kaip tik tada vaikas ima gintis prieš katastrofišką supratimą, kad yra draskimas į dalis, ir tyliai nuslysta į neurozę.
Supratimas nėra sąmoningas. Vaikas ima vaidinti tėvų akivaizdoje, paskui jis pradeda vaidinti visur - kad atrodytų toks, kokį jį nori matyti. Jis kalba kitų žmonių žodžiais ir atlieka jų poelgius. Jis elgiasi nenatūraliai, kitaip sakant, jo poelgiai nedera su jo poreikiais ir troškimais. Neurozė reiškia skilimą, atsisiejimą nuo savo jausmų. Kuo labiau tėvai puola vaikus, tuo didesnė praraja tarp realumo ir nerealumo. Vaikas ima kalbėti ir elgtis taip, kaip jam iš anksto numatyta, liaujasi lietęs tam tkras „uždraustas“ savo kūno vietas, nustoja buvęs energingas, liūdnas ir taip toliau. Tačiau toks skilimas trapiam vaikui būtinas. Tai yra būdas, kuriuo organizmas automatiškai palaiko savo sveikatą.
Neurozė ir Meilės Stoka
Neurozė reiškia, jog žmogus nebūna tas, kas jis yra iš tikrųjų, idant gautų tai, kas neegzistuoja. Jei meilė egzistuotų, vaikas būtų tas, kas jis yra, nes meilė - tai leidimas būti savimi. Kad išsivystytų neurozė, neturi nutikti jokių baisių dalykų. Gana, jei tėvai nuolat reikalauja, kad vaikas prie kiekvieno sakinio pridėtų „prašau“ arba „ačiū“ - taip jis parėžia, kokie rafinuoti yra tėvai. Neurozę taip pat gali sukelti draudimai skųstis ir verkti, kai vaikas jaučiasi nelaimingas. Tėvai taip elgiasi, nes patys jaučia nerimą. Jie gali neleisti vaikui pykti: „Geros mergaitės nepyksta, geri berniukai neatsikalbinėja.“ Tokiu būdu vaikai įrodo, kaip jie gerbia savo tėvus. Arba tėvai verčia vaikus per įvairius susibūrimus deklamuoti eilėraščius ar spręsti abstrakčias problemas. Kad ir kaip kas vyksta, vaikas greitai ima suprasti, ko iš jo reikalauja tėvai. Jis turi būti toks, kokį jį matyti nori jie. Skilimą sąlygoja baisi neviltis, kad vaiko niekas nemyli.
Vaikas turi nuslopinti supratimą, kad jo poreikiai niekada nebus patenkinti, kad ir kaip jis stengsis. Jis negali gyventi žinodamas, kad jį niekina ar kad juo niekas iš tikrųjų nesirūpina. Jam per sunku žinoti, kad jo tėvas negali jo nekritikuoti ar kad motina nesugeba būti švelnesnė. Vienintelis būdas, kaip jis gali apsiginti, tai yra susikurti pakaitinius norus. Pavyzdžiui, pažvelkime į vaiką, kurį tėvai nuolat žemina. Klasėje jis gali be paliovos tauškėti (mokytojams su juo yra sunku); mokyklos kieme jis puikuojasi prieš kitus, todėl atstumia nuo savęs vaikus. Vaikai gimsta su realiais biologiniais poreikiais, tačiau dėl įvairių priežasčių tėvai tų poreikių nepatenkina. Kartais tėvai jų tiesiog nemato, kiti augindami vaikus bijo suklysti, klauso didelių autoritetų, maitina ir pervysto savo mažuosius pagal laikrodį su tokiu tikslumu, kad jiems galėtų pavydėti net oro linijos. Pavyzdžiui, moteris nori būti nėščia, nes tada ji atsidurs visų dėmesio centre, ir kol taip bus, ji jausis laminga. O pagimdžiusi ji gali pulti į aštrią depresiją. Nėštumas tenkina tam tikrus jos poreikius ir neturi nieko bendra su naujo žmogaus gimimu. Gimęs vaikas netgi atima iš motinos galimybę susilaukti kitų žmonių rūpesčio. O kadangi ji nepasiruošusi motinystei, jai greitai baigiasi pienas ir kūdikis patiria tą patį ankstyvų dienų stygių, kurį kažkada patyrė ji pati. Tokiu būdu tėvų nuodėmės užkraunamos vaikams.
Vaiko mėginimus patenkinti tėvus aš vadinu kova. Daugelis tėvų labai klysta, kad nepakankamai laiko vaikus ant rankų iš baimės juos „sugadinti“. Tai yra kuo tikriausias vaiko poreikių ignoravimas, todėl vėliau vaikas ims be saiko reikalauti, kad jam būtų suteiktas simbolinis to poreikio pakaitalas. Tokios kovos sąlygomis įvyksta poslinkis nuo realių poreikių tenkinimo prie neurotinių, nes mentaliniai poreikiai atsiranda tada, kai būna paneigti esminiai poreikiai. Tačiau mentaliniai poreikiai nėra realūs. Iš tikrųjų grynų psichologinių poreikių nėra. Psichologiniai poreikiai yra neurotiniai, nes jie neatspindi tikrųjų organzimo reikmių. Pavyzdžiui, jei žmogus restorane reikalauja geriausio staliuko, kad pasijustų esąs svarbus, jis tenkina poreikį, atsiradusį todėl, kad buvo nemylimas, ignoruojamas ar slopinamas. Dar toks žmogus gali reikalauti, kad restoranų padavėjai ir administratoriai į juos kreiptųsi vardu - todėl, kad vaikystėje jie buvo laikomi tiesiog „sūnumis“. Tai reiškia, kad tėvai juos dehumanizavo ir dabar jie trokšta, kad juos simboliškai humanizuotų kiti žmonės. Jei tėvai su vaiku elgiasi kaip su žmogiškąja būtybe, vadinamasis savo svarbos įrodymo poreikis neatsirastų. Ant senų poreikių (meilės ir įvertinimo poreikis) neurozė užkabina naujas etiketes (noras būti svarbiam). Jei žavimės, kai mūsų vardai garsiai tariami ar mirga laikraščiuose, tai reiškia, kad labai norime būti pripažinti ir kad mums to pripažinimo trūksta. Visi pasiekimai, dėl kurių mus pripažįsta, visai nesvarbu, realūs jie ar ne, yra simbolinė tėvų meilės paieška.
Taip pat skaitykite: Vaikų autoagresijos priežastys ir požymiai
Kova yra tas vyksmas, kuris apsaugo vaiką nuo nevilties. Kovodamas jis persidirba, viską stengiasi atlikti tobulai, vergauja, kad tik gautų gerus pažymius. Kova suteikia neurotikui viltį, kad jis bus mylimas. Užuot buvęs savimi, jis kovoja, kad taptų kita savo paties versija. Anksčiau ar vėliau vaikas patiki, kad ta versijai ir yra jo tikrasis „aš“. Skausmingų dalykų nutinka beveik kiekvienam, jie palieka įspaudus mūsų atmintyje ir apnuodija visą gyvenimą. Tai yra depresijos, fobijų, panikos, nerimo priepuolių ir dar daugybės sutrikimų priežastis.
Pirminė Terapija
Nuslopintas skausmas perskelia asmenybę į dvi dalis, ir tos dalys ima kovoti tarpusavyje. Viena jų yra tikrasis „aš“, kita - netikras „aš“, kuris bendrauja su išoriniu pasauliu per priklausomybes ir manijas stengdamasis patenkinti nepatenkintus norus. Skausmas - tai ankstyvajame gyvenimo tarpsnyje nepatenkintų norų pasekmė. Vadinu tą skausmą Pirminiu Skausmu. Pavyzdžiui, vaikui skausmą kelia pojūtis, kad tėvai jo nemyli. Tačiau tas skausmas tuo metu lieka neišjaustas, nes kūnas tam nepasiruošęs, jis negali su Pirminiu Skausmu susitvarkyti. Kai Skausmas tampa per didelis, jis būna nuslopinamas ir „padedamas saugoti“. Pirminė Terapija yra svarbi psichologijos dalis, nes ji padeda žmonėms išsivaduoti iš kančios. Išmokus gydyti skausmą, galima išbristi iš liūno, kuriame diena iš dienos murkdosi daugelis žmonių. Per du tyrimo dešimtmečius bendravome su tūkstančiais pacientų, kuriuos kamavo visos įsivaizduojamos psichologinės bei fizinės problemos ir sukūrėme tikslią, nuspėjamą terapiją, padedančią sutaupyti laiko ir kitų išteklių. Mes radome būdų, kaip diagnozuoti ankstyvąsias traumas ir išmatuoti jų poveikį. Daug kartų matėme, kaip atsiminimų jėga veikia žemesniuosius smegenų lygius, formuoja mūsų interesus, vertybes, motyvus ir idėjas. Matome, kaip nuslopinti prisiminimai nuolat aktyvyvuoja organizmo sistemas, veikia gyvybinius organus ir galų gale sukelia rimtas ligas.
Daugelio mūsų problema yra ta, kad mes staiga pasijuntame prislėgti skausmo ar manijos ir nežinome, kas čia įvyko. Nesuprantame, kodėl mus kamuoja nemiga, kodėl negalime susirasti poros, kodėl užvaldo kokios nors mintys ar kodėl nesiklosto seksualinis gyvenimas. Kartais atrodo, kad kiekvienas kenčia vis kitaip, tačiau retas tą skausmą yra įsisąmoninęs. Televizija bruka ibuprofeno, aspirino, migdomųjų ir kitų vaistų reklamą ir tokiu būdu leidžia suprasti, kad mus visus kamuoja skausmas, tačiau atvirai apie tą skausmą nekalba. Regis, nieko dramatiško dar neatsitiko, bet daugelis mūsų jau turi tą ar kitą negalavimą - nuo aukšto krauospūdžio iki alergijos, kolito, nerimo priepuolių, astmos, kraujotakos problemų ir širdies ritmo sutrikimų (visa mūsų gyvenimo istorija tikrąja tų žodžių prasme atsisipindi neritmingais širdies dūžiais). Tiek daug ligų, kurių kilmė atrodo neaiški, kilusios iš vieno šaltinio. Tas pat pasakytina ir apie asmenybės „nelygumus“, įpročius, elgesio modelius, polinkius ir potraukius. Šiandieną medikai ir psichoterapeutai gydo simptomus. Gana pažvelgti į psichiatrijos diagnostikos ir medicininės statistikos vadovą DSM-IV, kur puslapis po puslapio surašytos visos įmanomos neurozės ir jų variacjos. O Vašingtone jie sukūrė monumentą, skirtą simptomams - pastatą, kuriame gydoma „priklausomybė nuo alkoholio, narkotikų, širdies ligų, vėžio ir taip toliau.“ Ekspertai spcializuojasi gydyti kolitą, opas, migreną, diabetą, aukštą kraujospūdį, astmą, nerimą, depresiją, santuokos problemas, mitybos sutrikimus ir kitas ligas. Jie vis labiau gilinasi į savo siaurą sritį, atlieka tyrimus, skiria gydymą, daug kalba, kodėl jų pacientai turi alergiją arba kodėl jie nelaimingi, analizuoja jų sapnus, rašo receptus… Žodžiu, jie stengiasi gydyti simptomus užuot gydę žmogų, kuriam tie simptomai reiškiasi. Ištyrę pasąmonės sferą supratome, kas lemia suaugusių žmonių elgesį.
Nerimo Požymiai
Nerimas veikia kaip lakmuso popierėlis, rodantis tam tikrą konfliktą, išsiderinimą tarp proto, kūno ir sielos. Viena pagrindinių nerimo savybių - jis siejasi su ateitimi. Kai nerimaujame, galvojame apie ateities scenarijus, kurie ima užima vietą dabartyje. Nerimas gali būti susijęs ir su realiais pavojais, veikti išvien su intuicija bei atlikti labai svarbią ir reikalingą funkciją. Yra ir egzistencinis nerimas - susijęs su gyvenimo baigtinumu. Kartais nerimas iš naudingos emocijos, padedančios išgyventi ar išvengti pavojų, ar nukreipti pastangas produktyviems pokyčiams, tampa emocija, kurią jau galima vadinti sutrikimu. Tada į nerimą jau reikėtų žiūrėti terapeutiškai. Yra vadinamasis neurotinis nerimas - jis kyla iš vidinių projekcijų, nebūtinai tiesiogiai susijusių su realybe. Tai perdėta pastanga sukontroliuoti potencialius ateities scenarijus dabartyje.
Kada Kreiptis Pagalbos
Nerimo jausmas - įprasta reakcija į kasdienio gyvenimo iššūkius, tačiau svarbu atpažinti, kada šis jausmas peržengia įprastas ribas ir tampa trukdžiu kasdienėje veikloje. Štai keletas požymių, rodančių, kad gali būti reikalinga profesionali pagalba:
- Nuolatinis ir intensyvus nerimas, kuris nepranyksta net ir pasibaigus stresinei situacijai.
- Kasdienio gyvenimo sutrikimai - kai nerimo simptomai trukdo įprastai veiklai.
- Fiziniai nerimo simptomai, tokie kaip dažni širdies permušimai, prakaitavimas, dusulys ar galvos svaigimas.
- Nepavyksta kontroliuoti nerimo savarankiškai.
- Panikos priepuoliai arba specifinės baimės, trukdančios įprastinei veiklai.
- Depresijos požymiai arba mintys apie savižudybę.
Kartais nerimo sutrikimai gali būti susiję su kitais psichikos sutrikimais, pvz., depresija. Kreipimasis į gydytoją ar psichikos sveikatos specialistą padės tiksliau suprasti, kas vyksta, bei nustatyti veiksmingą gydymo planą.
Neurotinio Elgesio Gydymas
Nors kiekvienas nerimo sutrikimas turi unikalių savybių, dauguma jų gerai reaguoja į dviejų tipų gydymą: psichoterapiją arba „pokalbių terapiją“ ir vaistus. Šie gydymo būdai gali būti skiriami atskirai arba kartu.
Psichoterapija
Kognityvinio elgesio terapija (KET), pokalbių terapijos rūšis, gali padėti žmogui išmokti kitokio mąstymo, reakcijos ir elgesio būdo, kad padėtų jaustis mažiau nerimo.
Vaistai
Vaistai neišgydys nerimo sutrikimų, tačiau gali žymiai palengvinti simptomus. Dažniausiai vartojami vaistai yra vaistai nuo nerimo (paprastai skiriami tik trumpą laiką) ir antidepresantai.
Kiti Gydymo Būdai
Yra daug dalykų, kuriuos žmonės daro, kad padėtų susidoroti su nerimo sutrikimų simptomais ir būtų veiksmingesnis gydymas. Streso valdymo metodai ir meditacija gali būti naudingi. Paramos grupės (asmeniškai arba internetu) gali suteikti galimybę dalytis patirtimi ir įveikos strategijomis. Taip pat gali būti naudinga sužinoti daugiau apie sutrikimo specifiką ir padėti šeimai bei draugams geriau suprasti būklę.
Atsipalaidavimo Metodai ir Meditacija
Atsipalaidavimo metodai ir meditacija tikrai gali padėti jūsų nerimui. Tiesą sakant, nemedikamentiniai variantai yra pirmosios eilės lengvo nerimo, kurį daugelis iš mūsų kartais patiria, gydymas. Yra daug knygų, internetinių išteklių ir programų su atsipalaidavimo pratimais (dažnai kartu su giliu kvėpavimu) ir meditacijos nurodymais. Juos gana paprasta išmokti, tačiau jie yra labai veiksmingi. Šie metodai gali padėti ir gali būti naudojami bet kur, kai tik asmuo supranta metodą.
Nerimas ir Ateities Baimė
Nerimas yra emocija. Ji veikia kaip lakmuso popierėlis, rodantis tam tikrą konfliktą, išsiderinimą tarp proto, kūno ir sielos. Viena pagrindinių nerimo savybių - jis siejasi su ateitimi. Kai nerimaujame, galvojame apie ateities scenarijus, kurie ima užima vietą dabartyje. Nerimas gali būti susijęs ir su realiais pavojais, veikti išvien su intuicija bei atlikti labai svarbią ir reikalingą funkciją. Yra ir egzistencinis nerimas - susijęs su gyvenimo baigtinumu. Kartais nerimas iš naudingos emocijos, padedančios išgyventi ar išvengti pavojų, ar nukreipti pastangas produktyviems pokyčiams, tampa emocija, kurią jau galima vadinti sutrikimu. Tada į nerimą jau reikėtų žiūrėti terapeutiškai. Yra vadinamasis neurotinis nerimas - jis kyla iš vidinių projekcijų, nebūtinai tiesiogiai susijusių su realybe. Tai perdėta pastanga sukontroliuoti potencialius ateities scenarijus dabartyje.
Mergaitė auga šeimoje, kur tėvas - alkoholikas, mama serga depresija. Ji patiria gėdą (girtas tėvas šūkauja kieme), nesaugumą (tėvas žada, bet nesilaiko pažadų). Būdama vaikas, ji privalo „kažką daryti“ su tuo nerimu - investuoja energiją į pasiekimus: gerai mokosi, lanko būrelius, kad tik nebūtų sužeidžiamume. Užaugusi - socialiai sėkminga, bet viduje nerimastinga: „jei sustosiu, bus nesaugu“. Nerimą perkelia į vyrą: namuose stovi butelis konjako - kyla mintis, kad jis taps alkoholiku, reikia kontroliuoti. Galima sakyti, kad nerimas pats susiranda objektus - lyg žaibas, kuris ieško iškrovos taško ir randa jį ten, kur „silpna vieta“. Verta atkreipti dėmesį ir eiti į terapiją, kai nerimo sąlygotas elgesys kartojasi.
#
tags: #neurotinis #elgesys #kas #tai