Santykių ekspertas, porų konsultantas ir koučeris Darius Ražauskas dalijasi įžvalgomis apie šiuolaikinių santykių ypatumus, depresijos priežastis ir būdus, kaip atrasti laimę bei įveikti gyvenimo sunkumus. Straipsnyje remiamasi D. Ražausko patirtimi konsultuojant poras, dirbant su žymiais žmonėmis ir analizuojant visuomenės tendencijas.
Šiuolaikinių santykių iššūkiai
Santykių konceptas ir ypatumai bėgant metams bei atsiradus informacinėms technologijoms stipriai kito. D. Ražauskas pastebi, kad visuomenėje mažėja dėmesio ilgalaikiams įsipareigojimams ir atsakomybei santykiuose, o ištikimybė po truputį praranda savo vertę.
Skirtumai tarp kartų
Konsultuodamas skirtingo amžiaus poras, D. Ražauskas pastebi skirtingą požiūrį į profesionalią psichologinę pagalbą. Vyresni žmonės, augę sovietinėje aplinkoje, linkę problemas spręsti savarankiškai ir kreipiasi pagalbos tik tada, kai santykiai jau būna stipriai pablogėję. Tuo tarpu tarp jaunų žmonių vis labiau įsigali vakarietiška konsultavimosi kultūra, kurioje psichologas ar psichoterapeutas suvokiamas kaip svarbus specialistas, panašiai kaip šeimos gydytojas ar teisininkas.
Skyrybų psichologija
D. Ražauskas teigia, kad jaunas žmogus, užuot bandęs dirbti ir spręsti pašlijusių santykių problemas, dažnu atveju renkasi skyrybas. Jis mano, kad jaunoji karta tiki feikų kultūra ir medijos gyvenimu, o tai gali būti viena iš skyrybų priežasčių. D. Ražauskas, dirbdamas su Lietuvos influenceriais, atlikėjais, verslininkais ir žymiais sportininkais, mato, kad už ekrano dažnai viskas yra daug prasčiau nei pas paprastus žmones. Santykių ekspertas pabrėžia, kad santykiai, kaip ir karjera, yra darbas, o kartais ir labai sunkus.
Socialiniai tinklai ir vertybių trūkumas
D. Ražausko teigimu, šiuolaikinis žmogus romantinius santykius kuria remdamasis socialiniais tinklais, o tai lemia tam tikrų vertybių trūkumą ir netinkamai išsikeltus asmeninius tikslus. Jaunam žmogui trūksta vertybinio kompaso ir tikrų lyderių, į ką galėtų įsikabinti, ypač jauniems vyrams. Jei tikslas yra tik karjera, pinigai ir pripažinimas, psichologinė tuštuma ar vidinė depresija yra beveik garantuota.
Taip pat skaitykite: Dariaus Ražausko biografijos apžvalga
Pažinčių programėlės: pavojai ir nusivylimai
Ne paslaptis, kad šiais technologijų laikais partnerio ieškoma pažinčių programėlėse, tokiose kaip „Tinder“, „Hinge“ ar „Bumble“. Tačiau D. Ražauskas įspėja apie virtualių pažinčių pavojus. Statistiškai, realių porų, atsirandančių virtualiose programėlėse, skaičius nėra labai didelis. Ten yra daug žmonių, turinčių medžiotojo charakterį, kurie mėgsta pasinaudoti kitais, apgauti. Be to, patiriamas psichologinis nusivylimas, kai suprantama, kad nuotraukos, įvaizdis ir susirašinėjimas neparodo, koks žmogus yra realybėje.
Santykiai be įsipareigojimų
Poligamija, vienos nakties nuotykiai ir draugai, turintys privalumų, - vis didesnio populiarumo sulaukiantys terminai. D. Ražauskas teigia, kad santykiai be įsipareigojimų tėra bėgimas nuo atsakomybės ir vidinė baimė. Tai supratimas, kad, jeigu tai įvardinsiu kaip rimtus santykius ir man jie nepavyks, grauš gėda ir sąžinė. Mūsų centrinė nervų sistema nemėgsta streso, nuolat ieško malonumo, o šiuolaikinė kultūra su visomis technologijomis sukuria labai palankią terpę neprisiimti atsakomybės.
D. Ražauskas kategoriškas - nebūna intymių santykių, kurie ilgalaikėje perspektyvoje neperaugtų į romantinius jausmus ir prisirišimą. Trumpalaikėje perspektyvoje aplinkos pakeitimas, adrenalinas ir nuotykiai gali sudaryti iliuziją, kad viskas smagu ir gerai, bet, žiūrint, kas vyksta po metų ar dvejų, - nieko gero.
Depresija ir laimės paieškos
Greitas gyvenimo tempas, milžiniškas informacijos srautas, svarbiausiu prioritetu tapusi karjera ir turtų siekimas - moderniosios visuomenės kasdienybė. D. Ražauskas teigia, kad gyvename kaskart vis labiau streso apimtoje visuomenėje, bėgimo ir trukdžių yra vis daugiau. Reikia griežtai pasakyti: arba aš subalansuosiu savo gyvenimą, arba grės rimti nemalonumai.
Laimės formulė
D. Ražauskas teigia, kad laimės mes ieškome ne ten. Trys populiariausios idėjos, kaip tapti laimingu mūsų visuomenėje, yra: daiktai (pinigai), šlovė (pripažinimas), malonumai (daug miego, sekso, laisvalaikio). Tačiau mintis ir tikėjimas, kad laimė ateis, kai būsiu turtingas, žymus ir turėsiu daug malonumų ir laiko jiems, yra absoliučiai nelogiška. Laimė nepriklauso nuo šitų dalykų!
Taip pat skaitykite: Leškausko indėlis į psichodinaminę psichiatriją
D. Ražauskas siūlo laimės formulę, kuri susideda iš dviejų pagrindinių dalių: mylėti ir būti mylimam.
Mylėti:
- Mylėti artimus: keisti savo charakterį, prisitaikyti, išmokti kompromisų meno, išmokti atleisti, išmokti priimti artimus tokius, kokie jie yra. Jei tikrai mylime, mes keičiamės dėl artimųjų.
- Mylėti svetimus: išmokti atrasti nors vieną valandą per mėnesį savanorystei visuomenės labui. Savanorystė daro stiprią įtaką mūsų sąmonei ir įprasmina egzistenciją.
Būti mylimam:
- Darnūs santykiai šeimoje: investuoti laiką, skirti laiko būti su šeima. Darnūs šeimyniniai santykiai taip pat reikalauja žinių.
- Augti: augti vidumi. Jei mes neaugam savo charakteriu, jei mumyse nevyksta vidiniai brandos procesai, laimės jausmo taip pat trūks. Reikalinga kasdienė saviugda.
- Dėkoti ir dalintis: dėkingumo dienoraštis puikiai veikia. Taip pat reikia dalintis, nors mažą dalį savo pajamų skirti labdarai.
D. Ražauskas pabrėžia, kad ilgalaikę, darnią, gerą vidinę savijautą reikia užsidirbti.
Streso valdymas
D. Ražauskas pastebi, kad stresas valdo ir plečia savo valdas. Jis siūlo proto valymo techniką, kuri prasideda nuo kasdienės proto ramybės technikos. Reikalinga kasdienė proto raminimo praktika, kuri susidėtų iš trijų dalių: meditacinės arba maldos praktikos, kvėpavimo pratimų ir jogos.
Taip pat skaitykite: Harmonijos atkūrimas Reiki metodu
Kiti D. Ražausko siūlomi streso valdymo būdai:
- Identifikuoti streso šaltinius ir stebėti juos savo dienoraštyje.
- Mokytis paleisti stresą.
- Judėti kasdien gryname ore.
- Kasdien atsiprašyti ir atleisti.
- Išmokti žiūrėti į kasdienybę pro humoro prizmę.
- Dėkoti kasdien ir visiems už viską.
D. Ražauskas teigia, kad jei praktikuosime šiuos punktus, stresas trauksis ir su laiku apskritai išnyks.
Tėvystė ir šeimos psichologinė gerovė
D. Ražauskas teigia, kad geras tėtis turi rūpintis visos šeimos psichologine gerove. Atlikta tyrimų, patvirtinančių, kad vyrams sunkiau persiorientuoti į tėčio vaidmenį. Nemažai klienčių yra pripažinusios, kad pagausėjus šeimai nesulaukė jokios pagalbos iš partnerio.
Pogimdyminė vyrų depresija
Kai kurie mokslininkai teigia, kad yra tokia paslėpta, pogimdyminė vyrų depresija. Net jei vyras įsisąmonina, kad tapo tėčiu, bet neturi įgūdžių, žinių, kaip su tuo susitvarkyti emociškai, pradeda nesąmoningai bėgti iš šeimos. Kūdikio gimimas vyrui asocijuojasi su chaosu, nes staiga sugriuvo nusistovėjusi tvarka.
Kaip tapti geru tėčiu?
Svarbiausia yra kalbėtis, ieškoti vienos ar kitos problemos priežasčių. Vyrams reikia suprasti, kad moteris pirmus kelis mėnesius po vaiko gimimo pati kapstosi iš savo pogimdyminio streso, bando prisitaikyti prie naujos situacijos.
D. Ražauskas pataria vyrams aktyviai dalyvauti vaiko gyvenime nuo pirmos jo gimimo dienos. Padėti žmonai, pabūti kažkiek laiko su mažyliu, kad mama galėtų pailsėti, išeiti pabendrauti nors valandėlei su draugėmis ar į sporto klubą.
Geras tėtis - tas, kuris pabūna su vaiku, siūlo žmonai nors valandėlę pailsėti, išeina su mažyliu į lauką. Geras tėtis tas, kuris laikosi su žmona susitartų vaiko auklėjimo taisyklių. Geras tėtis netaiko fizinių bausmių, nors kai reikia, gali būti ir griežtas. Geras tėtis vaiko pagarbą pelno garbingai, elgdamasis su juo sąžiningai, nežemindamas. Tas, kuris auklėja savo pavyzdžiu.
Dėkingumas tėvams
D. Ražauskas jaučiasi dėkingas savo tėčiui, kuris jam visada buvo gero tėčio, tikro vyriškumo pavyzdys. Jis gavo labai gerą pavyzdį, gerą šeimos modelį.
Santykių krizės ir neištikimybė
D. Ražauskas konsultuodamas klientus pastebi: didžioji dalis skyrybų situacijų prasideda sulig įsimylėjimo, aistringo santykių etapo pabaiga. Tada ateina šaltesnis periodas, ima kilti konfliktai. Šiuolaikinių žmonių bėda, kad ištikus pirmiems sunkumams jie greitai pasiduoda ir skubotai lekia į skyrybas.
D. Ražauskas teigia, kad daugelis porų yra kažkur tarp šitų dviejų variantų - greito pasidavimo ir nesveiko prisirišimo.
Ar verta stengtis išsaugoti santykius?
D. Ražauskas teigia, kad kai kurias santuokas super sunku išsaugoti, net jei abu to nori. Per daugelį metų abu prikaupę tiek neapykantos, įžeidę, susižaloję, susigadinę sveikatą, vienas gal jau turi meilužį ar meilužę, kad gyvenimas kartu tiesiog neįmanomas.
Tačiau D. Ražauskas neabejoja - kurti santykius verta. Tiesa, jis neatmeta ir kito kelio - nebūtina turėti antrą pusę, norint išvengti neigiamų vienatvės sukeliamų veiksnių. Svarbu turėti bendruomenę, kur patenkinami socialiniai poreikiai, dalyvauti savanoriškoje veikloje, turėti draugų, su kuriais galima apsikeisti naujienomis, kartu praleisti laiką. Svarbiausia, kad gautume gyvo bendravimo, palaikymo.
Neištikimybė kaip galimybė
D. Ražauskas pastebi, kad neištikimybė iš niekur neatsiranda. Jis į neištikimybę žiūri kaip į bet kurį labai skaudų įvykį, kaip artimo žmogaus mirtis, avarija ir kiti dalykai, kurie priskiriami sukrečiančių įvykių kategorijai. Tačiau visi maksimalūs sukrėtimai gali būti maksimalių galimybių taškas keisti savo gyvenimą.
D. Ražauskas žino žmonių, kuriuos neištikimybė privertė sukrusti, permąstyti savo gyvenimą. Jie pradėjo patys stengti, sportuoti, lankyti terapijas, tobulėti, užsiimti naujomis veiklomis. Netgi suprato, kad nepaisant to, kas įvyko, nori abu stengtis vienas dėl kito.
Atleisti ar ne?
D. Ražauskas nesako, kad reikia atleisti. Žmogus turi nuspręsti pats, pagal tai, ką jaučia viduje. Nes ką tai reiškia atleisti? Tai bandyti kitaip gyventi, kurti gražesnį santykį, o tam reikia išsiaiškinti problemos šaknis, stengtis, priimti pagalbą. Reikia įvertinti, koks tas atleidimo tikslas, ar esi pasiruošęs stengtis, kad santykis pasikeistų?
Jei nori iš tiesų spręsti problemą, turi pakeisti mąstymą, veiksmų algoritmą. Iš praktikos ir žiūrėdamas į kitas poras matau, kad tai - tikrai rimtas, ilgalaikis darbas.
Gyvenimas duobėje: kaip išlipti?
D. Ražauskas klausia, ar teko gyvenime būti duobėje. Jis teigia, kad blogi periodai reikalingi mums, kad augtume ir perkainuotume vertybes. Kitaip sakant, blogas periodas visada neša savyje pozityvų pokyčio užtaisą. Tačiau daugeliui sunkumų periodai tampa degradacijos ar sąstingio laikotarpiu.
Septyni žingsniai iš duobės
D. Ražauskas siūlo septynių žingsnių sąrašą, kaip išlipti iš duobės:
- Atitraukti savo dėmesį nuo problemos: nutraukti mastymo grandinėlę „kodėl?“ ir susigalvoti veiklą bei tikslus, kurie atitrauktų mąstymą.
- Judėti: aktyvus judėjimas neleidžia smegenims per daug pasinerti į depresiją ir suteikia šansą restartuotis viduje.
- Padėti kitiems: savanorystė, labdaringa veikla yra stiprus įrankis keičiant savo vidinį situacijos matymą.
- Linkėti visiems laimės: kasdien rasti ramų kampelį ir bent penkias minutes užsimerkus ir įsivaizduojant savo artimuosius, draugus, bendradarbius ir aplinkinius linkėti visiems laimės.
- Valyti protą: moksliniai tyrimai jau senokai patvirtina meditacijos praktinę naudą.
- Bendrauti su optimistiškais draugais: optimistiškai draugai padeda sunkiu periodu pakeisti mąstymo užstrigusias plokšteles arba pralaukti sėkmingai blogą periodą.
- Skaityti įkvepiančias knygas: skaityti knygas, kurios būtų paremtos tikrais faktais, biografijomis, kuriose herojus nepasiduoda ir kovoja su sunkumais bei juos nugalėtu.
D. Ražauskas teigia, kad jei visi septyni žingsneliai bus taikomi kasdien, sunkumai praeis lengviau. Jūs tiesiog juos priimsit lengviau, paprasčiau, natūraliau.