Įvadas
Darius Ražauskas - įvairiapusė asmenybė, kurios gyvenimo kelias driekiasi nuo naktinio klubo direktoriaus iki populiaraus santykių eksperto, lektoriaus ir koučerio. Jo biografija - tai istorija apie radikalius pokyčius, ekologinį sąmoningumą ir siekį padėti žmonėms kurti darnius santykius. Šiame straipsnyje apžvelgsime svarbiausius D. Ražausko gyvenimo etapus, jo pažiūras bei veiklą.
Gyvenimo Perversmas ir Ekologinis Sąmoningumas
Prieš keletą metų D. Ražauskas kardinaliai pakeitė savo gyvenimo būdą. Būdamas 27-erių, jis dirbo naktinio klubo direktoriumi, tačiau nusprendė palikti šį darbą. Pardavęs automobilį, įsigijo žemės Lazdijų rajone, Ročkių kaime ir apsigyveno palapinėje. Šis sprendimas buvo motyvuotas noro pabėgti nuo miesto šurmulio, streso ir gyventi arčiau gamtos.
D. Ražauskas teigia, kad naktinis gyvenimas ir darbas klube jį išsunkė tiek psichologiškai, tiek fiziškai. Jis norėjo bent trumpam pagyventi ramiai ir tyliai. Gamta jį traukė nuo mažumės, todėl persikėlimas į kaimą jam buvo natūralus žingsnis. Gyvendamas kaime, D. Ražauskas pasijuto laimingesnis, pajuto laisvę, mėgavosi švariu vandeniu ir grynu oru.
Be to, D. Ražauskas yra aktyvus ekologijos šalininkas. Jis įsitikinęs, kad kiekvienas žmogus gali prisidėti prie klimato kaitos stabdymo. Vienas iš paprasčiausių būdų - tapti vegetaru. D. Ražauskas argumentuoja, kad galvijams auginti naudojami milžiniški energetikos ir vandens ištekliai, nepalyginamai daugiau nei vegetariškam maistui ruošti. Pats būdamas vegetaru, jis teigia pajutęs energijos antplūdį ir pralinksmėjęs.
D. Ražauskas pabrėžia, kad pokyčiai turi įvykti natūraliai, po truputį. Iš pradžių reikia suvokti, kad tam tikras maistas ar elgesys yra nenaudingas, o tada apsispręsti. Jis pats anksčiau mėgdavo kebabus ir kokakolą, tačiau dabar bevertį maistą vartoja retai, tik dėl įdomumo - kad atsimintų jo skonį.
Taip pat skaitykite: Giedrius Slaminskas: kas slypi už psichologo fasado?
Susidomėjęs natūraliomis statybomis, D. Ražauskas padėjo keliems kaimynams pasistatyti šiaudinius namelius, vienam - susiręsti požeminę pirtelę. Daržininkauti jis mokėsi iš „YouTube“. Nors pirmas derlius buvo negausus, jis buvo savas ir natūralus. D. Ražauskas teigia, kad daržas jam labiau eksperimentas, o ne gyvenimo prasmė ir galimybė išgyventi.
Praleidęs dvejus metus savo sodyboje, D. Ražauskas pajuto akivaizdžius savijautos skirtumus. Jis ėmė važinėti po visą Lietuvą ir rengti seminarus bei mokymus apie laimę. Jaunas vyras pasakojo, kad vasaromis gyvendamas palapinėje jokių patogumų nepasigenda. Norėdamas išsiskalbti drabužius, jis beldžiasi pas kaimynus ir draugus. Ten prireikus randa ir internetą. Parduotuvėje perka būtiniausius dalykus: degtukus, aliejų. Apie namą vyras sakė galvos tik sukūręs šeimą, o apie automobilį net negalvoja, nors skaitydamas paskaitas keliauja po visą šalį. D. Ražauskas pasisako už švarą ir ekologiją, mėgsta bendrauti su žmonėmis, todėl važinėja autobusais.
D. Ražauskas mano, kad žmonės keliasi gyventi į kaimą, nes darosi sąmoningesni, jie vis labiau rūpinasi sveikata, tuo, ką valgo, ką geria, kur gyvena. Ekobendruomenė jam - tai puikus gyvenimas, linksmi žmonės, bendraminčiai, saugumo jausmas ir tarpusavio pagalba. Gyvenant bendruomenėje, taupomi pinigai, nes galima kartu įsigyti reikalingų įrankių ir technikos.
Santykių Ekspertas: Darbas Su Poromis ir Pažiūros
Darius Ražauskas tapo žinomas kaip porų konsultantas, populiarus lektorius ir koučeris. Jis konsultuoja porų santykių klausimais, dažnai pasisako žiniasklaidoje, kaip reikėtų elgtis, kad šeima tvirtėtų. D. Ražauskas dalyvauja įvairiuose projektuose, pavyzdžiui, kartu su Indre Stonkuviene ir Dijora Petrikonyte veda pasimatymų šou „Meilės komisija“.
Darius pažymi, kad dažniausiai poros kreipiasi į jį pagalbos tuomet, kai jau būna labai blogai. Tačiau iki tol daugelis mano esantys pajėgūs tvarkytis patys ir dėl to iššvaisto nemažai brangaus laiko. D. Ražauskas teigia, kad nuo jaunystės jam visada buvo įdomu vyrų ir moterų santykiai. Jis prisipažįsta esantis šeimų ir santuokų fanas. Nors psichologas turi būti lyg švarus popieriaus lapas, be jokių savo nuomonių ar patarimų, D. Ražauskas visoms poroms turi vienintelę intenciją - jas išsaugoti ir kažkaip „sulipinti“. Jis visada „serga“ už šeimą, už vaikus, kad jie turėtų mamą ir tėtį kartu.
Taip pat skaitykite: Konsultacijos moterims auginant vaikus
D. Ražauskas atkreipia dėmesį, kad skyrybos sudaro apie 40-50 proc. visų susituokusiųjų. Tačiau, jo teigimu, reali situacija yra kiek kitokia, iš tikrųjų skyrybų turime apie 80-90 proc. (įtraukiant poras, kurios gyvena nesusituokę ir išsiskiria dar iki santuokos), tad sėkmingi santykiai sudaro tik apie 10-20 proc.
Artėjant pokyčių konferencijai „Išdrįsk pradėti 2020“, D. Ražauskas dalijosi savo įžvalgomis apie porų santykius, kurie turi įtakos mūsų laimei, psichikai, savijautai ir sveikatai. Jis pabrėžia, kad šiandieniniame pasaulyje daugelis porų taip ir nesusituokia, tiesiog pradeda gyventi kartu, pažinti vienas kitą, tačiau taip ir nepakelia santykių iki santuokos lygio.
Pasak D. Ražausko, santykiai yra geri ir normalūs tol, kol veikia cheminiai elementai, o jiems sumažėjus - pradedame matyti partnerio trūkumus, kurie mus erzina, pradedame manyti, kad meilė praėjo, kai meilės etapo išties dar net nepasiekėme. Santykių ekspertas pastebi, kad turime suprasti, kad įsimylėjimas nėra lygu meilei, kuri ateina su laiku, ir būtina skirti kelis santykių etapus, t. y.: įsimylėjimas; pripratimas; trūkumų matymas; ginčai ir konfliktai; partnerio priėmimas, tobulėjimas, santykių šlifavimas; pareigų vykdymas; saviugda; ir tik tada ateina meilė.
Deja, dažnas, pasiekęs konfliktų etapą, sustoja pusiaukelėje ir meilės etapo nebepasiekia. D. Ražauskas pataria poroms, pasiekusioms konfliktų etapą, nekaltinti vienam kitą, neužsidaryti savyje ir nesėdėti rankas sudėjus, o kalbėtis, imtis veiksmo ir kreiptis patarimo į psichologą ar psichoterapeutą. Jis atkreipia dėmesį į vieną pagrindinę auksinę taisyklę - partneris turi suvokti, kad jis turi dirbti su savimi ir keistis, negalima kaltinti, keisti kito partnerio ar perkelti jam įvairiausias atsakomybes.
D. Ražauskas pastebi, kad moterų santykių suvokimas yra gilesnis ir subtilesnis palyginus su vyrų suvokimu. Vyrai ir moterys yra skirtingų tipų ir turi skirtingus lūkesčius. Santykių ekspertas atkreipia dėmesį, kad kuo labiau mums patinka žmogus, tuo mes jį nupaišome geresnį, tuo labiau nematome jo trūkumų ir tuo labiau paskui kentėsime.
Taip pat skaitykite: Skirtumai tarp psichologo, psichoterapeuto ir psichiatro
D. Ražauskas pataria vienišoms moterims, ieškančioms partnerio, atsižvelgti į kelis svarbius dalykus: patikrinti vyro atsakomybės lygį, pasiaiškinti, ar jis turi žalingų priklausomybių, įvertinti, ar jai patinka jo gyvenimo stiliaus lygis (pajamos, draugai). Jis pastebi, kad bet kurį vyrą įmanoma užsiauginti, vyrai lengviau pasiduoda auklėjimui ir auginimui negu moterys, nes moters charakteris ir būdo bruožai keičiasi lėčiau.
Vyras, rinkdamasis partnerę, turi suprasti kelis dalykus: ar jis sugebės „suvirškinti“ jos charakterį, ar jis sugebės pavežti jos norų lygį. Reikėtų pasiaiškinti dėl moters svajonių, norų, gyvenimo stiliaus bei kokių namų ji norėtų, kaip dažnai ji norėtų keliauti, kiek laisvų pinigų ji norėtų turėti.
D. Ražauskas teigia, kad geras tėtis turi rūpintis visos šeimos psichologine gerove. Jis pabrėžia, kad aktyviai dalyvauti vaiko gyvenime reikia pradėti nuo pirmos jo gimimo dienos. Padėti žmonai, pabūti kažkiek laiko su mažyliu, kad mama galėtų pailsėti, išeiti pabendrauti nors valandėlei su draugėmis ar į sporto klubą. Kuo anksčiau tėtis įsitraukia į vaiko gyvenimą, tuo jis užauga psichologiškai sveikesnis ir būna aukštesnio intelekto.
Kritika Dariaus Ražausko Paskaitoms
Vienas iš D. Ražausko paskaitų apie vyrų ir moterų santykius įrašas sukėlė nemažai diskusijų. Nors paskaitos metu D. Ražauskas remiasi psichologijos mokslu, tačiau neturėdamas jokio psichologinio išsilavinimo, kai kurios jo teiginiai yra kritikuojami kaip nusišnekėjimai.
Kritikai teigia, kad tokios paskaitos daro žalą psichologijos mokslo įvaizdžiui ir jų klausytojams. Jie abejoja, ar visi žmonės geba kritiškai įvertinti išgirstą informaciją. Kritikai nustebino auditorijos laikysena minėtų paskaitų metu: tose vietose, kur jiems norėjosi paprieštarauti, klausytojai tylėjo, ramiai sau klausėsi.
Pavyzdžiui, D. Ražauskas teigia, kad moteriškos produkcijos pagaminama daugiau, nes norą vartoti ir gobšumo jausmą moterys turi šešis kartus stipresnį nei vyrai, kad šeimoje sprendimus turi priimti tik vyras, beje, dirbti turi taip pat tik jis, nes moteris genetiškai nesukurta uždirbinėti pinigus, o viena iš pagrindinių moters funkcijų - jaustis gražiai, tiesa, jeigu moteris jaučiasi graži, tai automatiškai ir laiminga. Kritikai teigia, kad tokie teiginiai yra absurdiški.
D. Ražauskas taip pat teigia, kad jeigu šeima jau yra sukurta, kaip moteris gali daryti didžiausią teigiamą poveikį vyrui? Tai kokią savybę turi turėti moteris? Tai yra pati brangiausia jos savybė - kantrybė. Yra tokia geležinė superpsichologijos taisyklė - bendraudama šeimoje su vyru, moteris niekada neturi vartoti vieno žodžio. Tas žodis yra „ne“. Jeigu žmona vyrui sako „ne“, ji pažeidžia jo psichiką, pasąmonę, vyrišką ego ir smukdo jo energetiką. Kitaip sakant, atima iš jo pinigų uždirbimo, karjeros galimybes ir t.t. Kitaip sakant, apiplėšinėja pati savo šeimą, savo vaikus, vyro potencialą ir t.t. Kritikai teigia, kad toks patarimas iš esmės griautų tarpusavio santykius.
D. Ražauskas teigia, kad mama turi žinoti, kad auklėjant nuo vaikystės berniuką, jam uri būti sakoma „tu gali, tu pasieksi, tu geras, tu protingas“, o kai berniukas susimauna ir jam kas nors nepavyksta, koks nors darbas ar dar kas, tai tarsi to nepastebėt, net neužsimint apie tai. Kritikai teigia, kad jeigu mama auklėtų sūnų pagal Dariau metodiką, jis užaugtų visiškai neatsparus nesėkmėms ir turėtų mažiau galimybių siekti karjeros, o gal net taptų amžinu lūzeriu.
D. Ražauskas teigia, kad idealu, jeigu vyras žino ir suvokia tai, ir du kartus per dieną, t.y., iš ryto ir vakare, prieš ir po darbo, apkabina savo žmoną, ar paglosto, prisiliečia ar pamasažuoja. Ir moteris kas rytą arba kas vakarą turi išgirsti, kad ji yra graži ar kad yra mylima - tada auga moters psichika, pasitikėjimas savimi, ji tampa ramesnė, ji tampa švelnesnė, jai tada maloniau prižiūrėti vaikus, jai tada žymiai labiau sekasi ruošti maistą. Trečia vyro pareiga šeimoje - materialus šeimos išlaikymas. Moteris už tai nėra atsakinga, ji genetiškai nėra sukurta išlaikyti šeimą. Moteris nėra sukurta eiti į visuomenę ar ten dirbti prie kompo - moteris nėra tam sukurta nei genetiškai, nei kaip kitaip. Kritikai teigia, kad tokie teiginiai yra diskriminuojantys ir neatitinka šiuolaikinės visuomenės realijų.
Tėvystės Aspektai Dariaus Ražausko Akimis
Psichologas Darius Ražauskas teigia, kad geras tėtis turi rūpintis visos šeimos psichologine gerove. Atlikti tyrimai patvirtina, kad vyrams sunkiau persiorientuoti į tėčio vaidmenį. Pastebimas fenomenas, kad ne visiems vyrams greitai stukteli, jog jau tapo tėčiu ir atsirado naujų pareigų. O jei stukteli, neretai pavėluotai. Daugelis vyrų būdingas fenomenas. Nemažai klienčių yra pripažinusios, kad pagausėjus šeimai nesulaukė jokios pagalbos iš partnerio.
Kai vyras neturi įgūdžių ir žinių, kaip susitvarkyti emociškai, jis pradeda nesąmoningai bėgti iš šeimos. Kūdikio gimimas vyrui asocijuojasi su chaosu, nes staiga sugriuvo nusistovėjusi tvarka. Vyrui ištraukti save už plaukų iš balos kaip Miunhauzenui retai pavyksta. Retas ryžtasi kreiptis į specialistus: į psichologą, psichoterapeutą, nes iš prigimties mes nelinkę ieškoti pagalbos. Stengiamės viską padaryti ir įveikti patys. Svarbiausia yra kalbėtis, ieškoti vienos ar kitos problemos priežasčių. Kai atpažįsti šį tęstinumą, daug lengviau kažką pakeisti.
Gimus vaikui, persitvarko moters organizmas, vyksta laktacija, sutrinka jos hormonų pusiausvyra. Todėl nemažai daliai moterų stipriai sumažėja seksualinis poreikis, geismas. Vyrui, nesiruošusiam kūdikio gimimui, nelankiusiam kursų, neskaičiusiam literatūros, sunku suvokti, kodėl mylima moteris tapo seksualiai šaltesnė, skiria jam mažiau dėmesio. Nesupranta, kad tai laikinas periodas ir reikia prisiderinti, išmokti gyventi naujomis sąlygomis.
Geras tėtis - tas, kuris pabūna su vaiku. Pasiūlo žmonai nors valandėlę pailsėti, išeina su mažyliu į lauką. Geras tėtis tas, kuris laikosi su žmona susitartų vaiko auklėjimo taisyklių. Šeimoje turi vyrauti bendra tėčio ir mamos politika ir jos privalu laikytis abiem. Geras tėtis netaiko fizinių bausmių, nors kai reikia, gali būti ir griežtas. Bet ne diktatorius. Geras tėtis vaiko pagarbą pelno garbingai, elgdamasis su juo sąžiningai, nežemindamas. Tas, kuris auklėja savo pavyzdžiu.
D. Ražauskas teigia, kad turėjo labai gerą tėtį, kuris jam visada buvo gero tėčio, tikro vyriškumo pavyzdys. Jis beveik nevartojo alkoholio, nerūkė, buvo ištikimas žmonai. Tėtis visada rūpinosi šeima ir, jei pakeldavo balsą, paskui ateidavo atsiprašyti ir mamos, ir vaikų. Jis išmokė, kad susidūrus su problemomis reikia ne trauktis, o jas spręsti. Tai suformavo saugumo jausmą.
tags: #psichologas #darius #razauskas