Įvadas
Lyčių psichologiniai skirtumai yra sudėtinga ir nuolat kintanti sritis, apimanti daugybę biologinių, psichologinių ir socialinių veiksnių. Moksliniai tyrimai nuolat siekia suprasti, kaip lytis veikia žmogaus intelektą, asmenybę, emocijas, elgesį ir socialinius santykius. Šiame straipsnyje apžvelgiama lyčių psichologijos mokslo raida, nagrinėjami lyčių skirtumai intelekto srityje, stereotipų įtaka, vyrų ir moterų seksualumo bei reprodukcijos psichologija, lyčių vienodėjimo klausimai ir lyčių vaidmenų kaita visuomenėje.
Lyčių skirtumų tyrimų metodologijos ypatumai
Psichosocialinės autopsijos tyrimas grindžiamas duomenų rinkimu iš artimųjų/pažįstamų/draugų ar asmenų, gerai pažinojusių nusižudžiusius asmenis. Šie duomenys gali padėti atkurti nusižudžiusių asmenų psichosocialinę aplinką ir tokiu būdu suprasti savižudybių aplinkybes.
Tyrimas Lietuvoje
Lietuvoje atliktas tyrimas, kurio imtį sudarė 145 nusižudę asmenys, parodė, kad iš jų 111 (76,5 proc.) buvo vyrai ir 34 (23,5 proc.) moterys (santykis 3:1). Dauguma nusižudžiusių vyrų (30 proc.) ir moterų (26 proc.) buvo jauno amžiaus, nuo 18 iki 30 metų. Artimųjų dažniausiai nurodomos savižudybės aplinkybės tarp vyrų buvo susijusios su tarpasmeniniais sunkumais, sunkumais šeimoje, darbo ir finansinėmis problemomis; o tarp moterų - su sveikatos problemomis ir netektimis. Ankstesnių bandymų žudytis dažnis tarp moterų buvo didesnis nei vyrų (atitinkamai 58,8 proc. ir 32,4 proc., p = 0,022). Moterų, lyginant su vyrais, psichikos sutrikimai buvo stebėti dažniau (atitinkamai 56 proc. ir 34 proc., p = 0,027).
Intelektas ir lyčių skirtumai
Intelektas yra kompleksiška sąvoka, apimanti įvairius gebėjimus. Howardas Gardneris teigia, kad intelektas nėra vienas bendras gebėjimas, bet apima aštuonias specifines sritis, vadinamas intelekto tipais, tarp kurių dažniausiai vertinami verbalinis ir loginis intelektas. Taip pat svarbūs yra emocinis intelektas (EQ) ir dvasinis intelektas (SQ).
Moksliniai tyrimai rodo, kad motinos genetika nustato, kiek protingas bus vaikas, o tėvas tam neturi įtakos. Moterys labiau tikėtina perduos intelekto genus savo vaikams, nes šie yra X chromosomoje - moterys jų turi dvi, o vyrai tik po vieną. Vis dėlto, naujas tyrimas atskleidė, kad stereotipas apie blondinių kvailumą yra netiesa. Ištyrus 10 878 amerikietes paaiškėjo, kad baltaodės moterys, kurių natūrali plaukų spalva yra šviesi, turi maždaug 3 taškais aukštesnį intelekto koeficientą nei brunetės, raudonplaukės ar šatenės.
Taip pat skaitykite: Žinių kursai pedagogams ir psichologams
Berniukų ir mergaičių intelektualiniai sugebėjimai
Tyrimai rodo, kad mergaičių geriau išsivystęs verbalinis (susijęs su kalba) intelektas, o berniukų - vaizdinis - erdvinis. Jau 18 mėnesių mergaitės žino maždaug 50 žodžių, berniukai tokias žodžių atsargas sukaupia tik 22 mėnesių. Ir ateityje mergaičių kalba paprastai būna turtingesnė dėl žodžių atsargos bei dėl gramatinės sandaros; skaityti mergaitės taip pat išmoksta anksčiau. Mergaitės labiau domisi žmonėmis, nei daiktais, socialinėmis situacijomis ir geriau suvokia išorinę informaciją. Išskirtiniais gabumais dažniausiai pasižymi berniukai, nes jų protinių sugebėjimų diapazonas platesnis, nei mergaičių: nuo žemiausių iki aukščiausių rodiklių sąlyginėje sugebėjimų skalėje. Pagal tą pačią programą besimokančių paauglių tyrimas nustatė, kad berniukai turi daugiau gabumų matematikai. Ir kuo aukštesnis buvo matematinių sugebėjimų įvertinimas, tuo labiau dominavo vyriškosios lyties asmenys.
Psichologijos mokslo raida ir lyčių vaidmuo
Psichologija kaip atskiras mokslas yra jaunas, jo pradžia datuojama 1879 m., kai Wilhelmas Wundtas Leipcige įsteigia pirmąją psichologijos laboratoriją. Moterys aktyviai dalyvavo psichologijos mokslo raidoje. 1894 m. daktaro laipsnį gauna pirmoji moteris - Margaret Floy Washburn. 1905 m. Amerikos psichologijos asociacijos prezidente išrenkama Mary Whiton Culcins.
Zigmundas Froidas ir Carlas Jungas
Zigmundas Froidas buvo vienas pirmųjų, atkreipusių dėmesį į moterų vidinių poreikių svarbą, bandė suprasti, iš kur kyla jų sunkumai ir kaip galima būtų padėti humaniškais būdais, t.y. pokalbiu. Carlas Jungas toliau plėtojo savo psichoterapijos kryptį, kurią vadino analitine terapija. Jo aprašyti archetipai anima ir animus atspindi tai, kad mūsų psichika yra labai įvairi. Anima yra moteriškoji dalis vyro psichikoj, o animus - vyriškoji dali moters psichikoje. Tai pripažinimas, kad mes visi turime abiems lytims būdingų savybių.
Lyčių stereotipai ir jų įtaka
Lyčių stereotipai gali tiek trukdyti, tiek palengvinti gyvenimą. Supaprastintos taisyklės labai varžo sudėtingus žmones. Pavyzdžiui, požiūris, jog vyrai turi neverkti ir nesiskųsti, vainikuojamas tūkstančiais savižudybių - 80 proc. nusižudžiusiųjų Lietuvoje yra vyresni, tradicinių stereotipų veikiami vyrai. Kita vertus, rolės lengvina ir gyvenimą šeimoj - mažiau ginčijamasi, kas už ką atsako.
Lyčių vienodėjimas: bėda ar progresas?
Kyla klausimas, ar lyčių vienodėjimas yra bėda, nes prarandama šimtmečius galiojusi prigimtimi ir dvasiniais mokymais pagrįsta tvarka, ar progresas, kai nei savęs, nei kitų nebegrūdame į klišes? Moksliniai tyrimai randa bazinius skirtumus tarp lyčių, tačiau daugelis lyčių skirtumų neįgimti, o išmokti. Pavyzdžiui, dažnai mergaitės sau tiesiog leidžia nesigilinti į matematiką ir jos nesuprasti. Anot amerikiečių tyrimų, statistinė moteris ir vyras psichologiškai skiriasi mažiau nei du vyrai.
Taip pat skaitykite: Psichologinių tyrimų SPSS analizė
Vyrų ir moterų seksualumo ir reprodukcijos psichologija
Vyrų ir moterų seksualumo ir reprodukcijos psichologiją lemia ne vien auklėjimas, o ir skirtingi kūnai ir hormonai. Jauni vyrai labiau trokšta sekso, greičiau susijaudina, merginoms reikia daugiau įžangos. Orgazmas pasiekiamas irgi skirtingai. Nėščiai ar maitinančiai moteriai reikia daug paramos. Gal nieko keisto, kad vyriškesniais moterys laiko tuos vyrus, kurie gali paremti, o vyrus labiau traukia draugiškos ir rūpestingos moterys?
Kaip hormonai veikia elgesį
Keletas tyrimų parodė, kad mergaitės, kurių kraujyje vyriškojo hormono testosterono kiekis didesnis, geriau nei jų bendraamžės atlieka vaizdinio - erdvinio suvokimo testus. Įdomu tai, kad vyrams priklausomybė priešinga - kuo didesnis testosterono kiekis, tuo blogiau atliekamos vaizdinės - erdvinės orientacijos užduotys. Kuo didesnis androgenų kiekis kraujyje, tuo geresni matematiniai sugebėjimai. Vadinasi, kuo didesnis vyriškojo hormono testosterono kiekis, įtakojantis pirminių ir antrinių lytinių požymių vystymąsi bei “vyrišką” elgesį, tuo blogiau atliekami gabumų, tradiciškai priskiriamų vyriškiems, išaiškinimo testai.
Lyčių vaidmenų suvienodėjimas ir santykiai
Kaip vienas kitą trauks ir bendraus vyrai ir moterys, kai lyčių vaidmenys suvienodės? Anot porų mokytojo Marko Gungoro, moterys skundžiasi, kad vyrai nejautrūs ir jų nesupranta, tarsi šalia savęs norėtų matyti ne vyrą, o kitą moterį.
Individuacija ir lyčių santykiai
Kai moteris ar vyras būna savimi, jie būna vyriški ir moteriški unikaliu ir nuoširdžiu savo būdu. Anot senelio Jungo ir „animus ir anima“ idėjos, kai moteris įsisavina joje glūdintį vyriškumą, o vyras - jame glūdintį moteriškumą, įvyksta individuacija - žmogus pasiekia pilnatvę. Vyras ir moteris jau susitinka ne tam, kad papildytų tai, ko kitas neturi, o didesniam tikslui - kad taptų iš tikro artimi.
Lyčių skirtumai psichologijoje: praeitis ir dabartis
Šimtmečio pradžioje tyrimai rodydavo, kad vyrų ir moterų psichika ir psichologija skiriasi: vyrai pranašesni srityse kurios reikalauja abstraktaus mąstymo, jie yra drąsesni ir ištvermingesni, o moterys yra švelnesnės, konkretesnio mąstymo, na, ir šiaip lyg paprastesnės, “naminės” būtybės. Šiuolaikiniai psichologijos tyrimai tų skirtumų neberanda. Dabar, keičiantis ideologijai, populiarėja teiginys, kad vyrai ir moterys yra skirtingi, bet vienodai vertingi.
Taip pat skaitykite: Psichologinių žinių sistemos raida
Vyrų ir moterų jausmai
Vyro ir moters jausmai nėra labai skirtingi. Skiriasi sugebėjimas suprasti, kas žmoguje vyksta. Moterys daug geriau supranta, kokie jausmai jas valdo, jos sugeba subtiliau suvokti jausmų skirtumus ir juos įvardyti. Šiuo požiūriu labai įdomūs anatominiai tyrimai, kurie rodo, kad moterų smegenyse daugiau jungčių tarp pusrutulių, todėl jos lengviau suvokia savo jausmus.
Lyčių vaidmenys šeimoje ir visuomenėje
Šiuolaikinėje visuomenėje požiūris, kad moteris turėtų būti šeimos židiniu ar ta žvakele, aplink kurią viskas sukasi, kaklu, kuris galvą sukioja, yra naivus. Tačiau sunku nesutikti su nuomone, kad moteris sugeba greičiau pastebėti ir lengviau spręsti santykių bei emocines problemas.
Evoliucinė lyčių skirtumų prasmė
Jeigu persikeltume į tolimą praeitį ir pažiūrėtume, kokia evoliucinė skirtumų prasmė, tai pamatytume, kad moteris turėjo gerai sugyventi su kitomis moterimis, sugebėti kartu auginti vaikus, palaikyti gerus santykius ir su vaiko tėvu, ir su kitais vyriškos lyties atstovais.
Vyriška ir moteriška
Jau ankstyvoje vaikystėje berniukai ir mergaitės pradedami auklėti diegiant jiems “tai tik mergaitėm” arba “tai tinka tik berniukams”. Tačiau čia slypi pavojus neleisti atsiskleisti unikaliems augančio žmogaus sugebėjimams. Tvirtos nuostatos, kas vyriška, o kas moteriška, daro žmones infantiliai priklausomus vieną no kito.
Laisvalaikis
Vyrų ir moterų laisvalaikio pasirinkimą nulemia psichologiniai ypatumai ir tradicijos. Tradiciniam moterų laisvalaikiui galima skirti mezgimą, siuvimą, o vyrų - medžioklę, žvejybą. Tačiau vyrų ir moterų laisvalaikio skirtumai nėra labai ryškūs.
Erotinė stimuliacija
Tyrimai rodo, kad moterys erotinių fantazijų turi ne mažiau negu vyrai. Tačiau šiokį tokį skirtumą tarp vyro ir moters lytinio potraukio nulėmė tolima praeitis. Vyrui genetiškai prasminga, grubiai kalbant, apvaisinti kiek galima daugiau moterų, nes jo genai tada pasiskleidžia plačiau ir įgivendina savo evoliucinę funkciją. Moterims yra kitaip, joms svarbu pasirinkti tokį partnerį, kuris turėtų ne tik gerą genetinį fondą, gražiai atrodytų, būtų stiprus, bet ir padėtų užauginti palikuonį.
Vaikų auklėjimas
Pasąmonėje esančios nuostatos, net mums patiems nepastebint verčia mus elgtis stereotipiškai, nors ir galvojame, kad esame jas jau įveikę: “Reikia sutaisyti mašinėlės sulūžusį ratą? Tėvas tau padės”, “Tau liūdna? Batelių negali užsirišti? Eik pas mamytę”.
Moterų teisės ir psichologijos istorija
Moterų teisės - tai moterų ir mergaičių laisvės ir teisės, kurios visai neseniai buvo neinstucionalizuotos, ignoruojamos, net atimamos įstatymais, papročiais ar visuomenės elgsena. Moksle, kaip ir kitose su žmogaus morale susijusiose srityse, buvo padaryta daug žalos judėjimui link lyčių lygybės.
tags: #psichologiniu #lyciu #skirtumu #tyrimai