Šiame straipsnyje nagrinėsime įvairius psichologinius aspektus, susijusius su žmogaus gyvenimu, remiantis įvairiais psichologijos straipsniais. Aptarsime asmenybės raidą skirtingais gyvenimo etapais, tarpusavio santykius, psichologinę gerovę ir kaip įveikti sunkumus. Remdamiesi psichologo Eriko Eriksono teorijomis, apžvelgsime kiekvieną žmogaus gyvenimo stadiją, pradedant kūdikyste ir baigiant senatve, atskleisdami stipriąsias ir silpnąsias kiekvieno etapo puses. Taip pat aptarsime, kaip tam tikri psichologiniai fenomenai veikia mūsų kasdienį gyvenimą ir kaip galime tapti racionalesni bei sumanesni.
Eriko Eriksono psichosocialinės raidos teorija
Erikas Eriksonas, žymus psichologas, sukūrė psichosocialinės raidos teoriją, kuri apima visą žmogaus gyvenimą nuo kūdikystės iki senatvės. Ši teorija teigia, kad kiekviena žmogaus gyvenimo stadija turi ne tik silpnąsias, bet ir stipriąsias puses, o nesėkmės vienoje stadijoje gali būti sėkmingai kompensuotos kitose.
Pasitikėjimo formavimasis (kūdikystė)
Anot Eriksono, žmogaus pasitikėjimas savimi ir kitais žmonėmis priklauso nuo to, kaip juo buvo rūpinamasi vaikystėje. Jei kūdikio poreikiai yra greitai patenkinami, jei jis yra myluojamas, imamas ant rankų, su juo žaidžiama ir kalbamasi, jis jaučia, kad pasaulis yra geras, o žmonės - jautrūs ir paslaugūs. Toks vaikas užaugęs pasitikės žmonėmis. Tačiau, jei vaikas negauna pakankamai švelnumo, meilės ir rūpesčio, jis gali į žmones žvelgti baugščiai ir įtariai, o šis nepasitikėjimas gali persikelti į vėlesnes raidos stadijas.
Autonomijos ugdymas (1-3 metai)
1-3 gyvenimo metais vaikas pradeda vaikščioti ir daug judėti, auga jo intelektas, jis pažįsta pasaulį, mokosi kalbėti. Vaikas mėgaujasi bei didžiuojasi savo naujomis galimybėmis ir bando viską daryti pats. Tėvai turėtų suteikti kuo daugiau progų vaikui pasireikšti (išskyrus pavojingą gyvybei veiklą) ir jo neskubinti. Kai vaikas jaučia, kad pats valdo savo kūną, savo norus, save patį ir savo daiktus, mezgasi savarankiškumo daigai. Jei suaugusieji visą laiką skubina vaiką arba padaro už jį tai, ką jis nori padaryti pats, jie augina neryžtingą žmogų. O jeigu už kiekvieną nesėkmę (išsitepė drabužį, nugriuvo, ką nors sudaužė) dar ir išbara ar nubaudžia, paauglystėje ir vėlesniais etapais jam bus sunku priimti sprendimus ir imtis veiksmų.
Iniciatyvumo skatinimas (3-6 metai)
3-6 metų vaikas jau turi žinių ir įgūdžių, kuriuos tobulina ir prigalvoja naujų. Išradingumas pasireiškia ir kalboje, ir žaidimuose, ir fantazijose. Jei skatinate savo vaikų išmonę ir iniciatyvą, atsakote į gausius jų klausimus, auginate intelektualią ir kūrybingą asmenybę. Jei nuolat ribojate vaiko veiksmus - „nelakstyk“, „nelaipiok“, „netrukdyk“, „atstok su savo kvailais klausimais“, auginate žmogų, kuris jausis nežinia dėl ko kaltas ir nevertingas.
Taip pat skaitykite: Kaip pasirinkti psichologą?
Darbštumo ugdymas (6-11 metai)
6-11 metų vaikui jau „įsijungia“ dedukcinis mąstymas. Jis organizuoja žaidimus ir vis labiau domisi, kaip padaryti daiktai, kaip juos galima įgyti, panaudoti. Kyla entuziazmas daryti naudingus darbus. Jeigu vaiką pagiriate ir apdovanojate už rezultatus, auginate sumanų ir tikslo siekiantį žmogų. Jeigu atžalos darbelius vadinate „makliavone“, „terlione“, daiktų gadinimu ir pan., sudarote terpę rastis nevisavertiškumo kompleksui.
Identiteto paieškos (12-18 metai)
12-18 m. paauglys jau sugeba apibendrinti, taigi ima sumuoti žinias apie save kaip apie mokinį, sūnų/dukrą, sportininką, draugą ir kitus socialinius vaidmenis. Visa tai jis privalo surinkti į visumą, įprasminti, susieti su praeitimi ir suprojektuoti į ateitį. Tai Eriksonas pavadino psichosocialine identifikacija. Jeigu jaunuolis sėkmingai susitvarko su šia užduotimi, jis jaučia, kas toks yra, kur yra ir kurlink eina. Tai labiausiai priklauso nuo to, kokia buvo jo raida ankstesnėse stadijose. Pasitikintis, savarankiškas, sumanus ir jautrus paauglys turi visus šansus sėkmingai identifikuotis kaip asmenybė. Nepasitikintis, drovus, pilnas kaltės ir nevisavertiškumo jausmo paauglys negali susivokti savyje, nes visi psichosocialiniai vaidmenys supainioti. Žinoma, tokiam žmogui labai sunku pasirinkti tolesnį gyvenimo kelią. Jei tėvams nepavyksta padėti, pozityvios įtakos gali turėti kitas paaugliui artimas žmogus (giminaitis, vyresnis draugas) arba psichologas.
Artumas ir vienatvė (18-41 metai)
Eriksonas į artumo sąvoką sudeda ne tik fizinį artumą, bet ir gebėjimą rūpintis kitu žmogumi, dalytis su juo savimi tuo pat metu nebijant prarasti savojo „aš“. 18-41 metų laikotarpį Eriksonas pavadino artumo ir vienatvės periodu. Tai brandos pradžia ir ankstyvieji šeimyninio gyvenimo metai. Kaip klostosi šis amžiaus tarpsnis, labai priklauso nuo to, kaip sėkmingai žmogus perėjo prieš tai buvusias stadijas. Deja, ne visada pasiekiame artumo santuokoje arba santykiuose su draugais. Tada mūsų „drauge“ tampa vienatvė. Vienatvė yra būklė žmogaus, kuris neturi su kuo dalytis savo gyvenimu ir kuo rūpintis.
Žmogiškumo ir savianalizės stadija (40-60 metai)
Yra toks posakis: kai vaikai užauga, tėvams tenka stotis ant savo kojų. Tuo metu mes prarandame užsiėmimus, kurie taip tvirtai mus siejo su vaikais. 40-60 metų tarpsnį Eriksonas vadina žmogiškumo ir savianalizės stadija. Kalbėdamas apie žmogiškumą (tai, kas bendra žmonėms), Eriksonas turi galvoje žmogaus gebėjimą domėtis kitų likimais (už šeimos ribų), mąstyti apie būsimų kartų gyvenimą, apie būsimą visuomenės ir pasaulio likimą. Toks domėjimasis nebūtinai susijęs su savo atžalomis. Tuo gali rūpintis kiekvienas, kuris aktyviai suinteresuotas, kad ateityje žmonėms būtų lengviau gyventi ir dirbti. Tai veda į dvasinį tobulėjimą ir sykiu - į įdomesnį gyvenimą. Žmogus, kuriam bendrumo su žmonija jausmas nekyla, susikoncentruoja į save. Pagrindiniu jo rūpesčiu tampa savo poreikių patenkinimas. Tai skatina uždarumą, egoizmą ir galiausiai nuveda į vienišą senatvę. Daugelis darbdavių stengiasi suburti jauną personalą. Daugelis vyresniojo amžiaus žmonių labai sunkiai ir įžeidžiai priima palydas į pensiją, ypač kai jos nesavanoriškos. Tai paaštrina nereikalingumo jausmą ir paskatina nugrimzti į save. Daugelio psichologinių traumų - kai prarandamas darbas ar susergama - išvengti sunku. Šiuo atveju į pagalbą turėtų ateiti artimieji bei psichologai.
Psichologiniai fenomenai, padedantys geriau suprasti žmones
Portale lamp.in pateikiami šeši psichologijos fenomenai, kurie gali padėti geriau suprasti žmones ir skatinti tapti racionalesniais bei sumanesniais:
Taip pat skaitykite: Sisteminės problemos švietime
- Netobulumo efektas: Jei nesate visapusiškai nepriekaištingi, jus labiau mylės. Savo pažeidžiamumo ir silpnųjų pusių neslepiantis žmogus skatina aplinkinių empatiją. Kuo daugiau turite nekritinių trūkumų, tuo palankesni jums bus aplinkiniai.
- Pigmaliono, arba lūkesčių, efektas: Jei žmogumi tikima, didėja jo našumas. Jei norite gyvenime kažko daugiau pasiekti, teks kelti sau nerealistinius lūkesčius ir pervertinti savo sugebėjimus juos įgyvendinti.
- Pasirinkimo paradoksas: Kuo daugiau turime pasirinkimų, tuo mažiau esame patenkinti priimtu sprendimu. Dirbtinai apribokite pasirinkimų skaičių, kad neapleistų pojūtis, jog viskas klostosi puikiai.
- Stebėtojo, liudininko efektas: Kuo daugiau žmonių aplink tą, kuriam reikia pagalbos, tuo mažesnė tikimybė, kad jam kas nors padės. Jeigu patekote į nelaimę ir jums reikia pagalbos, kreipkitės ne abstrakčiai į visus, kas galėtų padėti, o asmeniškai į ką nors.
- Dėmesio sutelkimo efektas: Žmonės, kurių galva nuolat užimta įvairiais apmąstymais, nepastebi akivaizdžių dalykų. Nustokite jaudintis dėl išorinių gyvenimo atributų, nes daugumai žmonių visiškai nerūpi, ką jūs turite, nes jie užsiėmę savais rūpesčiais.
- Pervertinimo efektas: Žmonės pervertina įvairių daiktų ir reiškinių svarbą. Į gyvenimą ir įvairius nesklandumus žvelkite lengviau, paprasčiau. Susitaikykite su tuo, kad žmonės nesugeba pranašauti ateities. Ir apskritai bus geriausia, jei nustosite kurti labai toli siekiančius planus.
Sėkmingo žmogaus gyvenimo taisyklės
Sėkmė yra subjektyvus dalykas, tačiau yra keletas taisyklių, kurios gali padėti tapti sėkmingesniu ir laimingesniu žmogumi:
- Tikėkite, kad esate savo gyvenimo kūrėjas.
- Bendraukite su pozityviais žmonėmis, kurie jus palaiko ir priima tokį, koks esate.
- Priimkite realybę tokią, kokia ji yra, ir vertinkite nesėkmes kaip normalų kelio į viršūnę etapą.
- Būkite idealiausia savo paties kopija ir nelyginkite savęs su kitais.
- Siekkite vis naujų aukštumų ir nebijokite suklysti ar patirti sunkumų.
- Pastebėkite kasdienius smulkius džiaugsmingus įvykius.
- Rūpinkitės savo kūnu ir įvaizdžiu.
- Gerbkite save ir savo vertybes.
- Tikėkite savo gebėjimais ir vidine stiprybe.
Kaip tapti psichiškai atsparesniu
Psichiškai stabilūs žmonės laikui bėgant įveikia sunkumus, gauna iš jų vertingų pamokų. Štai keletas savybių, būdingų žmonėms, kurie greitai atsitiesia nuo nesėkmių:
- Priimate realybę tokią, kokia ji yra.
- Priimate savo pasirinkimo pasekmes.
- Turite didelį savikontrolės lygį.
- Mokate koreguoti savo veiksmus.
- Galite apgalvoti buvusias nuoskaudas, išgyvenimus ir pakreipti savo emocijas palankia linkme.
- Nenugramzdinate į užmarštį praeities.
Stiprios moterys ir silpni vyrai: šiuolaikinės visuomenės paradoksas
Šiuolaikinėje visuomenėje vis dažniau pastebimas reiškinys, kai stiprios moterys sudaro sąlygas vyrams tapti silpniems. Feminizmo mada skatina moteris siekti visapusės nepriklausomybės, konkuruoti su vyrais, taip atsisakant savo moteriškumo. Stipri moteris spinduliuoja vyrišką energiją ir pritraukia silpnus, dažnai infantilius vyrus, kuriems reikia ne moters, o mamos, kuri juos besąlygiškai mylėtų, atleistų visas klaidas ir leistų gyventi nerūpestingą gyvenimą.
Destruktyvi nuostata „Visi taip gyvena“
Egzistuoja viena, pati destruktyviausia iš visų nuostata, kuri sugadina gyvenimą. Tos nuostatos pavadinimas - „Visi taip gyvena“. Ir išplitusi ši nuostata praktiškai visose gyvenimo sferose: darbe, santykiuose, sveikatos klausimuose, savirealizacijoje. Neleiskite, kad kas nors aiškintų jums, kaip reikia gyventi. Jeigu jums svarbi meilė ir ištikimybė santykiuose - niekada nesutikite su prastesniu variantu. Jūs patys kuriate savo gyvenimą ir patys renkatės, su kuo gyventi.
Kaip atpažinti toksiškus žmones
Toksiški žmonės - manipuliavimo meistrai. Jie gali būti žavūs ir mieli, bet staiga, akimirksniu, tampa labai žiaurūs. Deja, bet toksiški žmonės linkę medžioti geraširdžius. Jie renkasi tuos, kurie pasiruošę suteikti antrą ar trečią šansą, kurie tiki, kad bet koks žmogus gali pasikeisti, jeigu yra mylimas. Norint išsaugoti savo sveikatą ir laimę, kai kuriuos žmones iš tikrųjų reikia paleisti. Jums nereikia palaikyti santykių su savanaudžiu asmeniu, kuris jumis manipuliuoja ir subtiliai arba atvirai jus žeidžia.
Taip pat skaitykite: Kaip Susigrąžinti Kontrolę
tags: #delfi #gyvenimas #psichologija