Depresija po darbo netekimo: kaip atpažinti ženklus, įveikti sunkumus ir rasti anoniminę pagalbą

Depresija yra psichikos sutrikimas, kuris paveikia milijonus žmonių visame pasaulyje, o darbo netekimas gali būti reikšmingas depresijos sukėlėjas. Šiame straipsnyje anonimiškai aptarsime depresijos simptomus, priežastis, gydymo būdus ir savipagalbos strategijas, kurios gali padėti įveikti šią ligą po darbo netekimo, taip pat kur kreiptis pagalbos.

Kas yra depresija?

Depresija yra psichikos sutrikimas, kuris pasireiškia nuolatiniu liūdesiu ir (arba) prasta nuotaika, interesų, energijos ir motyvacijos sumažėjimu, trukdančiu kasdieniam funkcionavimui. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, vien Europoje kasmet su ja susiduria per 50 milijonų gyventojų. Tačiau depresija paveikia ne vieną žmogų, bet ir jo aplinką.

Depresijos simptomai: kaip atpažinti?

Depresija gali pasireikšti įvairiais simptomais, kurie gali skirtis priklausomai nuo asmens ir ligos sunkumo. Štai pagrindiniai depresijos simptomai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį:

Nuolatinis liūdesys ir prislėgta nuotaika: Tai vienas iš pagrindinių depresijos požymių. Žmogus jaučiasi nuolat liūdnas, nelaimingas ir sunkiai gali suprasti, kodėl. Pasaulis aplink atrodo nuolat apsiniaukęs, šypsotis pasidarė keista ir nenatūralu.
Domėjimosi veiklomis praradimas (Anhedonija): Tai reiškia, kad žmogus praranda susidomėjimą veiklomis, kurios anksčiau teikė malonumą, tame tarpe ir įvairūs hobiai. Anhedonija skirstoma į socialinę ir fizinę. Socialinė anhedonija - tai nesidomėjimas bendravimu arba negalėjimas patirti malonumo bendraujant su kitais žmonėmis. Fizinė anhedonija - tai negalėjimas patirti juslinio malonumo, pvz., valgant, liečiant ar mylintis.
Energijos trūkumas ir nuovargis: Žmogus jaučiasi nuolat pavargęs, neturi energijos net ir po poilsio. Net paprastos užduotys atrodo sunkios ir reikalauja daug pastangų.
Mieguistumas arba nemiga: Miego sutrikimai yra dažnas depresijos simptomas. Žmogus gali patirti nemigą (sunku užmigti arba išmiegoti visą naktį) arba, atvirkščiai, perdėtą mieguistumą.
Apetito pokyčiai ir svorio svyravimai: Depresija gali paveikti apetitą. Vieni žmonės praranda apetitą ir svorį, kiti - persivalgo ir priauga svorio. Nereguliarus valgymas, persivalgymas arba valgymas labai mažai, apetitas apskritai gali pasikeisti, svoris kisti. Sunkios depresijos atveju - žmogus gali išvis nustoti valgyti.
Koncentracijos sunkumai: Sunku susikaupti, atlikti užduotis, skundžiamasi prastesne atmintimi, pavėluota reakcija pokalbių metu, lėta kalbėsena. Priimti bet kokius sprendimus, skaityti ar net žiūrėti televizorių gali tapti varginantis užsiėmimas, nes tampa sunku aiškiai mąstyti ir sekti įvykių eigą.
Savivertės sumažėjimas: Depresija gali pakirsti Jūsų savosios vertės išgyvenimą. Galite jaustis beverčiai ar nesėkmingi viskame, ko imatės. Galite nuolat galvoti apie tai, kaip Jums nesiseka ir kaip viską sugadinate, vėl ir vėl mintyse sukti sunkias patirtis, nesėkmes ar netobulumus.
Mintys apie mirtį ar savižudybę: Tai vienas iš pavojingiausių depresijos simptomų. Jei jaučiate tokias mintis, nedelsdami kreipkitės pagalbos.
Kiti simptomai: Be jau minėtų depresijos simptomų, jai gali būti būdinga: bendravimo su draugais, šeimos nariais, artimaisiais vengimas, izoliacija nuo jų; dominuojatys beprasmybės ir beviltiškumo jausmai; negebėjimas pasirūpinti savimi, gali nebelikti energijos net išsivalyti dantis ar nusiprausti; neigiamos mintys dėl ateities, kurios gali prieiti net prie minčių apie savižudybę, bandymo žudytis, savižalos; pradedama piktnaudžiauti psichoaktyviomis medžiagomis, vaistais (raminamieji, migdomieji ir pan.).
Fiziniai simptomai: Gali pasireikšti ir fiziniai depresijos simptomai, tokie kaip: silpnumas, galvos skausmai, virškinimo sutrikimai, menstruacijų ciklo pakitimai, įvairūs sąnarių, raumenų skausmai, dusimo jausmas, seksualinė disfunkcija.

Šie simptomai gali padėti atpažinti depresiją tiek savyje, tiek artimuosiuose. Depresija nustatoma tada, kai mažiausiai dvi savaites žmogus didžiąją dalį dienos yra prislėgtas ir pasyvus. Tačiau depresija ne visada yra aiškiai matoma ir pastebima būsena. Depresija gali būti maskuojama dirbtine šypsena, perdėtu linksmumu ar net pykčiu bei irzlumu. Didelė dalis sergančių depresija žmonių, ypač kol liga nėra pasiekusi sunkiausios formos, sugeba pilnai funkcionuoti - mokytis, dirbti, bendrauti ir pan. - bet jei žmogus atlieka šiuos dalykus, nebūtinai jis jaučiasi gerai.

Depresijos priežastys: kas ją sukelia?

Depresija gali atsirasti dėl įvairių veiksnių kombinacijos. Štai keli pagrindiniai veiksniai, galintys sukelti depresiją:

Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams

Šeimos istorija (Genetika): Šeimos istorija gali padidinti depresijos riziką. Jei šeimoje buvo depresijos atvejų, gali būti didesnė tikimybė, kad ir kiti šeimos nariai susidurs su šia liga.
Smegenų cheminių medžiagų disbalansas: Smegenų cheminės medžiagos, tokios kaip serotoninas, dopaminas ir noradrenalinas, turi didelę įtaką nuotaikai ir emocijoms. Depresija gali atsirasti dėl šių cheminių medžiagų disbalanso.
Gyvenimo įvykiai ir stresas: Gyvenimo įvykiai, tokie kaip artimo žmogaus netektis, skyrybos, darbo netekimas ar finansinės problemos, gali sukelti stresą ir prisidėti prie depresijos atsiradimo. Trauminiai įvykiai vaikystėje, tokie kaip smurtas ar nepriežiūra, taip pat gali palikti ilgalaikį poveikį psichinei sveikatai.
Asmenybės bruožai: Asmenybės bruožai, tokie kaip žema savivertė, polinkis į pesimizmą ar per didelis jautrumas stresui, gali padidinti depresijos riziką.
Sveikatos būklės: Tam tikros sveikatos būklės, tokios kaip lėtinės ligos, hormonų disbalansas ar neurologiniai sutrikimai, gali prisidėti prie depresijos atsiradimo.
Išorinės itin skaudžios psichologinės patirtys ir traumos: tėvų skyrybos, artimųjų netektys, psichologinis ir seksualinis išnaudojimas, mobingas ar avarijos.
Vidinės nerimo sutrikimo atsiradimo priežastimis gali tapti genetika ir lėtinės ligos, kaip išsėtinė sklerozė ar vėžys. Nuolatinis vaistų vartojimas, streso patyrimas ir nežinios jausmas palaiko neigiamų emocijų aplinką, kuri yra labai tinkama depresijos vešėjimui. Vaistai gali ne tik sutrikdyti hormonų pusiausvyrą, turėti įtakos kortizolio kiekio padidėjimui, bet ir neigiamai veikti antinksčių gebėjimą reaguoti į stresą.

Pagrindinės depresijos formos

Kai kurios pagrindinės depresijos formos yra:

Didžioji depresija (klinikinė depresija): Tai sunkus depresijos epizodas, kuris trunka mažiausiai dvi savaites ir pasireiškia intensyviais simptomais, tokiais kaip gilus liūdesys, nuovargis ir domėjimosi veiklomis praradimas. Pasireiškus klinikinei depresijai pasikeičia žmogaus gebėjimas racionaliai reaguoti į stresorius. Jį ima varginti gilios ir ilgai besitęsiančios negatyvios mintys, atsiranda iškreiptas pasaulio suvokimas, jaučiamas nuolatinis nuovargis ar net mintis apgaubęs rūkas. Anksčiau lengvai išsprendžiami maži dalykai tampa per sudėtingi ir atrodo neįveikiami. Pradžioje yra jaučiamas liūdesys, nuolatinis nuovargis, energijos trūkumas, prarandamas nuolatinis veiklos susidomėjimas, išsivysto apetito sutrikimai (jo stoka arba persivalgymas), atsiranda skausmai be priežasties, neigiami miego režimo pokyčiai (per mažas arba per didelis miegojimas), darosi vis sunkiau susikaupti. Galiausiai tai perauga į saviizoliaciją ir savęs žalojimą. Šį nerimo sutrikimą patiriantis asmuo atsiskiria nuo draugų ir artimųjų, vienatvės akivaizdoje ima prarasti savivertę, pradeda galvoti apie savižudybę, o beviltiškumą skandina savęs žalojime. Visi šie pokyčiai kelia sunkumų mokykloje arba darbe, suprastėja santykiai su šeima, kas dar labiau prisideda prie depresijos gilėjimo.
Distimija (lėtinė depresija): Tai lėtinis, bet lengvesnis depresijos variantas, kuris gali trukti kelerius metus. Asmenys, sergantys distimija, gali patirti nuolatinį lengvą liūdesį, kuris trukdo kasdieniam gyvenimui.
Bipolinis sutrikimas: Jis apima tiek manijos, tiek depresijos epizodus. Depresijos epizodai šiuo atveju yra panašūs į didžiąją depresiją, tačiau jie keičiasi su manijos epizodais, kurie pasireiškia pakilia nuotaika, dideliu energijos lygiu ir impulsyviais sprendimais.
Sezoninė afektinė liga (SAD): Sezoninė afektinė liga yra depresijos forma, kuri dažniausiai pasireiškia rudenį ir žiemą, kai sumažėja dienos šviesos. Simptomai apima nuovargį, prislėgtą nuotaiką ir padidėjusį miego poreikį.
Pogimdyvinė depresija: Ji pasireiškia moterims po gimdymo. Simptomai apima liūdesį, nerimą, nuovargį ir sunkumus priimant sprendimus dėl kūdikio priežiūros. Pogimdyvinė depresija - tai emocinis sutrikimas, kuris pasireiškia moterims po gimdymo ir gali paveikti tiek psichinę, tiek fizinę savijautą. Ši būklė dažnai pasireiškia liūdesiu, nerimu, nuovargiu, motyvacijos stoka, miego ir apetito sutrikimais, sunkumais rūpinantis kūdikiu ar net kaltės jausmu. Pogimdyvinė depresija gali prasidėti per kelias savaites ar mėnesius po gimdymo ir trukti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių ar net ilgiau, jei nėra tinkamai gydoma. Svarbu žinoti, kad ši būklė nėra silpnumo požymis - ją lemia hormonų pokyčiai, nuovargis, stresas ir kiti veiksniai.

Negydomos depresijos pasekmės

Negydoma depresija gali turėti rimtų pasekmių ne tik psichinei, bet ir fizinei sveikatai. Ji gali pabloginti santykius su šeima ir draugais, sumažinti darbingumą bei gyvenimo kokybę. Depresija taip pat gali padidinti riziką susirgti kitomis ligomis, tokiomis kaip širdies ligomis, hipertenzija, insultu, virškinamojo trakto ligomis, opalige ar diabetu.

Depresijos gydymas: kaip įveikti?

Depresijos gydymas apima įvairius metodus, kurie gali būti naudojami atskirai arba kartu, priklausomai nuo depresijos sunkumo ir individualių paciento poreikių. Klinikinės depresijos simptomus palengvinti arba nuo jų išsivaduoti gali padėti tik profesionalūs gydytojai ir specialistai. Tai apima palaikymą, psichoterapiją ir medikamentinį gydymą. Daugiau nei 80% žmonių, patiriančių depresiją, gali sėkmingai pasveikti, svarbiausia - laiku kreiptis pagalbos. Negydoma ir (arba) nepastebėta depresija gali prailginti depresijos simptomus bei ištempti gydymą. 80-90% žmonių, kurie sulaukia tinkamo gydymo, pasijunta geriau jau per 3-8 savaites.

Štai pagrindiniai depresijos gydymo būdai:

Psichoterapija (pokalbių terapija): Psichoterapija yra vienas pagrindinių depresijos gydymo metodų. Ji apima įvairias terapijos formas, tokias kaip kognityvinė elgesio terapija (KET), psichodinaminė terapija, humanistinė terapija ir egzistencinė terapija. Psichoterapija padeda pacientams suprasti savo emocijas, keisti neigiamus mąstymo modelius ir išmokti naujų įgūdžių, kaip valdyti depresijos simptomus.
Kognityvinė elgesio terapija (KET): Kognityvinė elgesio terapija (KET) yra ypač efektyvi, nes padeda pacientams atpažinti ir keisti neigiamas mąstymo ir elgesio schemas, pagerinti emocinę būseną. Vienas iš svarbių šio nerimo sutrikimų formos aspektų yra neigiami mąstymo modeliai ir įsitikinimai, kurie skatina nevilties ir menkavertiškumo jausmą. Žinant problemą toliau tęsiama psichoterapija, kurios metu siekiama suvokimo, mąstymo ir elgesio pokyčių.
Hipno kognityvinė elgesio terapija: Pasitelkus hipno kognityvinę elgesio terapiją, kuri apjungia kognityvinės elgesio terapijos principus su hipnoze, sukuriamas galingas terapinis metodas depresijos valdymui. Hipno terapijos metu sukelta gili atsipalaidavimo būsena leidžia asmeniui veiksmingiau pasiekti savo padidintos įtaigos lauką. Tokioje būsenoje žmogus gali tyrinėti ir keisti su klinikine depresija susijusius neigiamus mąstymo, minčių, emocijų, elgesio modelius ir įsitikinimus.
Medikamentinis gydymas: Vaistai nuo depresijos, tokie kaip antidepresantai, gali padėti sumažinti šios ligos simptomus. Jie dažnai naudojami kartu su psichoterapija, siekiant užtikrinti geriausius rezultatus. Yra keletas antidepresantų grupių, kurios skiriasi savo veikimo mechanizmu ir šalutiniais poveikiais. Pasikonsultavę su gydytoju, pacientai gali rasti tinkamiausią medikamentinį gydymą, įskaitant naujausius ir geriausius antidepresantus. Naujausi ir geriausi antidepresantai dažnai pasižymi greitesniu poveikiu ir mažesniu šalutinių reiškinių skaičiumi, todėl vis daugiau pacientų gali pasiekti geresnę savijautą.
Sveikas gyvenimo būdas: Sveika mityba, reguliari fizinė veikla ir pakankamas miegas yra svarbūs depresijos valdymui. Fizinė veikla padeda mažinti stresą ir gerina nuotaiką, nes skatina endorfinų - „laimės hormonų“ - gamybą. Tinkama mityba taip pat gali turėti teigiamą poveikį smegenų funkcijoms ir bendrai savijautai. Reguliarus fizinis aktyvumas yra labai svarbus psichikos sveikatai. Fizinė veikla padeda sumažinti stresą, pagerina nuotaiką ir bendrą sveikatos būklę. Aerobikos pratimai, tokie kaip bėgimas, vaikščiojimas ar plaukimas, ypač veiksmingi kovojant su depresija. Subalansuota mityba, turinti daug vitaminų, mineralų ir kitų svarbių maistinių medžiagų, gali padėti pagerinti nuotaiką ir psichikos sveikatą.
Socialinė parama: Bendravimas su šeima ir draugais gali padėti sumažinti izoliacijos jausmą ir suteikti emocinę paramą. Grupinės terapijos ar savipagalbos grupės taip pat gali būti naudingos, nes leidžia pacientams dalytis savo patirtimi ir gauti palaikymą iš kitų, kurie susiduria su panašiomis problemomis. Socialinė parama yra labai svarbi depresijos gydymui. Bendravimas su šeima, draugais ir dalyvavimas savipagalbos grupėse gali padėti sumažinti izoliacijos jausmą ir suteikti emocinę paramą.
Atsipalaidavimo technikos: Meditacija, joga ir kiti atsipalaidavimo būdai padeda mažinti stresą ir gerina psichikos sveikatą. Meditacija, joga, kvėpavimo pratimai ir kiti atsipalaidavimo metodai padeda sumažinti stresą ir pagerina psichikos sveikatą. Šios praktikos skatina sąmoningumą ir padeda valdyti emocijas.
Kiti gydymo būdai:
- Transkranijinė magnetinė stimuliacija (TMS): Transkranijinė magnetinė stimuliacija (TMS) yra neinvazinė procedūra, kurios metu naudojami magnetiniai impulsai tam tikroms smegenų sritims stimuliuoti. Ši technologija dažnai naudojama pacientams, kuriems nepadeda tradicinis gydymas vaistais ir psichoterapija.
- Elektrošoko terapija (ECT): Elektrošoko terapija (ECT) yra invazinė procedūra, kuri naudoja elektros srovę sukelti trumpus smegenų traukulius. Šis metodas gali būti veiksmingas pacientams, kurie kenčia nuo sunkių depresijos formų ir negaunamas atsakas į kitus gydymo būdus.

Kaip padėti sau įveikti depresiją?

Be profesionalaus gydymo, yra keletas būdų, kaip galite sau padėti įveikti depresiją:

Taip pat skaitykite: Metabolinis sindromas ir psichikos ligos

Sužinokite daugiau apie depresiją: Sužinokite daugiau apie depresiją ir jos simptomus. Supratimas, kas vyksta su jūsų kūnu ir protu, gali padėti geriau suprasti savo būklę ir ieškoti tinkamos pagalbos.
Būkite fiziškai aktyvūs: Net jei jaučiatės prislėgti, stenkitės išlikti fiziškai aktyvūs. Reguliarus fizinis aktyvumas gali pagerinti nuotaiką ir sumažinti depresijos simptomus.
Palaikykite ryšius su kitais: Stenkitės palaikyti ryšius su šeima ir draugais. Bendravimas su artimaisiais gali suteikti emocinę paramą ir padėti jaustis mažiau vienišiems.
Laikykitės miego režimo: Tinkamas miegas yra labai svarbus psichikos sveikatai. Stenkitės eiti miegoti ir keltis tuo pačiu metu kiekvieną dieną, kad palaikytumėte reguliarią miego rutiną.
Sveika mityba: Subalansuota mityba, turinti daug vitaminų, mineralų ir kitų svarbių maistinių medžiagų, gali padėti pagerinti nuotaiką ir psichikos sveikatą. Omega-3 riebalų rūgštys, esančios žuvyje, linų sėklose ir riešutuose, yra ypač naudingos smegenų veiklai.
Praktikuokite atsipalaidavimo technikas: Meditacija, kvėpavimo pratimai ir kiti atsipalaidavimo metodai gali padėti sumažinti stresą ir pagerinti nuotaiką.
Nustatykite mažus, pasiekiamus tikslus: Kai jaučiatės prislėgtas, dideli tikslai gali atrodyti neįveikiami. Vietoj to, nustatykite mažus, pasiekiamus tikslus, kuriuos galite įgyvendinti kiekvieną dieną. Tai gali būti paprastas dalykas, pavyzdžiui, pasivaikščiojimas lauke arba knygos skyriaus perskaitymas.
Venkite alkoholio ir narkotikų: Alkoholis ir narkotikai gali pabloginti depresijos simptomus. Stenkitės jų vengti arba vartoti saikingai.

Kaip padėti sergančiam depresija artimam žmogui?

Svarbiausi dalykai - palaikymas ir išklausymas, o vėliau skatinimas kreiptis psichikos sveikatos specialistų pagalbos ir (arba) pagalba jos ieškant. Depresijoje esančio žmogaus nevertėtų skatinti banaliomis frazėmis, tokiomis kaip „viskas bus gerai“ ar žeminančiomis frazėmis, kaip „nustok verkti“, verčiau reikėtų žmogui leisti kalbėti apie tai, kaip jis jaučiasi, kas jį slegia, net jei tai atrodo perdėta ar nereikšminga.

Reikia prisiminti, jog šios būsenos pats sau žmogus nesukėlė ir jo išgyvenimai yra realūs, tad jo emocijų ir jausmų negalima nuvertinti. Taip pat vertėtų nepamiršti, jog žmogus tokioje būsenoje dažnai neturi jėgų ir motyvacijos, tad net paprastas pokalbis gali atimti iš jo daug energijos, jis gali tam net neprisiruošti, tad inicijuoti kalbėtis gali tekti pačiam sergančio depresija artimam žmogui.

Jei pastebėjote, kad jūsų artimajam pasireiškė depresijos požymiai - nieko nelaukite. Pasistenkite sukurti jaukią aplinką, pasikalbėkite ir išklausykite jį. Leiskite jam suprasti, kad jums tai rūpi. Jokiu būdu nepamokslaukite, nespauskite, nesmerkite ir nemenkinkite jo savijautos. Paskatinkite su depresija kovojantį artimąjį kreiptis profesionalios pagalbos, jei reikia - palydėkite jį iki specialisto kabineto.

Kur kreiptis pagalbos?

Jei jaučiate depresijos simptomus, svarbu kreiptis į specialistą. Įprastai depresijos identifikavimo kelionė prasideda psichologo, psichoterapeuto arba hipnoterapeuto kabinete. Jei anksčiau išvardinti simptomai neišnyksta 2 savaites ir ilgiau, specialistas gali įtarti depresijos atsiradimo tikimybę ir rekomenduoti apsilankyti pas psichiatrą. Jis konsultacijos metu nustato psichologinius sutrikimus ir jų lygį bei paskiria medikamentinį gydymą.

Jei nedrąsu - galite anonimiškai skambinti į pagalbos liniją. Kai jaučiatės išsekęs, neeikvokite jėgų bandydamas aprėpti visą visumą. Kreipkitės į polikliniką, kurioje esate registruotas, ir sužinokite, koks Psichikos sveikatos centras Jums priklauso. Užsiregistruokite konsultacijai pas psichiatrą ir (arba) psichologą. Ši pagalba Jums nieko nekainuos. Būtinai pasinaudokite ne tik konsultacijos pas psichiatrą galimybe, kurios metu Jums greičiausiai bus paskirti vaistai, bet aktyviai prašykite konsultacijos pas psichologą.

Taip pat skaitykite: Depresijos įtaka darbingumui Lietuvoje

Be to, pernai pradėjus organizuoti psichologinės gerovės ir psichikos sveikatos stiprinimo veiklas, jose 2020-aisiais dalyvavo daugiau kaip 14 tūkst. gyventojų, net 9 iš 10-ies liko labai patenkinti arba patenkinti gautomis paslaugomis. Šias paslaugas nemokamai gali gauti visi Lietuvos gyventojai, susiduriantys su psichikos sveikatos sunkumais dėl sudėtingų gyvenimiškų situacijų (darbo netekimo, artimo žmogaus netekties, skyrybų ir kt.), kreipdamiesi į savo savivaldybės visuomenės sveikatos biurą.

Itin populiarūs užsiėmimai grupėse, kuriose žmonės mokosi streso, nerimo, konfliktų valdymo įgūdžių, emocijų atpažinimo ir išraiškos. Pastebėta, kad žmonėms šiuo metu labiausiai aktuali streso, nerimo, panikos priepuolių pažinimo ir įveikimo tema. Noriai registravosi ir į kitas dvi grupes šiomis temomis: „Depresija, kaip atpažinti ir padėti sau ar artimam?“ ir „Konfliktai artimoje aplinkoje. Kaip prakalbinti tylą?“.

Šiuo metu dauguma paslaugų vyksta nuotoliniu būdu - asmenys gali konsultuotis jiems komfortiškoje ir saugioje namų aplinkoje, anonimiškai ir konfidencialiai. Praėjusiais metais tokios paslaugos buvo suteiktos 33 asmenims. Šiemet konsultacijoms registravosi dar didesnis gyventojų skaičius.

Sulaukta anksčiau dalyvavusių asmenų skambučių, kurie norėtų vėl dalyvauti užsiėmimuose, konsultacijose - matoma, kad įvairių situacijų nemažėja, o patys žmonės nori geriau suprasti, žinoti, kaip įveikti įvairias nepalankias situacijas.

Paslaugų teikimo metu vykdomos individualios apklausos pagal LR sveikatos apsaugos ministerijos parengtus klausimynus, kurios duodamos pildyti pirmo ir paskutinio užsiėmimo/konsultacijos metu. Apibendrinus klausimynus, galima matyti, kaip keitėsi žmonių savijauta. Pagal praėjusiais metais užpildytas apklausas matome, kad žmonės labai teigiamai vertino šias paslaugas, liko patenkinti.

Ar depresija pagydoma?

Daugiau nei 80% žmonių, patiriančių depresiją, gali sėkmingai pasveikti, svarbiausia - laiku kreiptis pagalbos. Negydoma ir (arba) nepastebėta depresija gali prailginti depresijos simptomus bei ištempti gydymą. 80-90% žmonių, kurie sulaukia tinkamo gydymo, pasijunta geriau jau per 3-8 savaites.

Visgi didelė dalis sergančiųjų niekada neieško arba nesulaukia tinkamos pagalbos, nes neatpažįsta depresijos simptomų, jaučia gėdą, baimę ar negauna tinkamos informacijos. Depresija yra psichikos sveikatos sutrikimas, kuris daro įtaką žmogaus nuotaikai, mąstymo procesams ir elgesiui. Ji gali sukelti nuolatinį liūdesio jausmą ir prarasti susidomėjimą veiklomis, kurios anksčiau teikė malonumą. Depresija gali pasireikšti įvairiais simptomais ir būti skirtingo stiprumo - nuo lengvo liūdesio iki gilaus, gyvenimą trukdančio nusivylimo.

Išvados

Depresija dėl darbo netekimo yra rimta problema, tačiau ją galima įveikti. Supratimas apie depresijos simptomus, priežastis ir gydymo būdus, taip pat savipagalbos strategijų taikymas gali padėti jums ar jūsų artimiesiems geriau susidoroti su šia liga. Nebijokite kreiptis profesionalios pagalbos, jei jaučiate, kad negalite susitvarkyti savarankiškai. Atminkite, kad jūs nesate vieni ir pagalba yra prieinama.

tags: #depresija #anonimiskumas #negauti #darbo