Psichologija, išvertus iš graikų kalbos, reiškia mokslą apie sielą (psiche - siela, logos - mokslas). Kaip psichologas sukuria erdvę pamatyti savo sielos/vidaus gelmes? Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip psichologijoje atsiveria paslėptos erdvės, leidžiančios pažinti save ir savo vidinį pasaulį.
Psichologo vaidmuo: pagalba, bet ne sprendimai
Yra posakis: „Gydytojas tampa bejėgis, jei ligonis nenori pasveikti“. Nė vienas žmogus negali padėti kitam, jei jis pats to nenori. Rasti išeitį iš nepalankių ir sunkių situacijų gali tik pats klausiantysis ir ieškantis. Visi reikalingi instrumentai ir resursai yra kiekvieno žmogaus viduje. Psichologas tėra tas žmogus, kuris psichologinių įrankių pagalba padės klientui pamatyti save patį ir esamą situaciją. Sprendimus ir veiksmus darys pats žmogus. Kaip ir gydytojas - gali paskirti vaistus, o juos vartoti ar ne, renkasi ligonis.
Kaip ir Taro kortos, kuriose atvaizduota daugybė ženklų, simbolių ir archetipų, leidžia žmogui per juos pamatyti save. Simbolių kalba yra universali ir kiekvienas žmogus tame pačiame simbolyje randa sau tinkamą atsakymą. Taro kortos nėra paprasti paveikslėliai, jose perteikti būties dėsniai, kurie mums, keleiviams šioje žemėje, primena apie Visatoje esančią tvarką, parodo priežasties ir pasekmės seką, atskleidžia kiekvieno paveikslėlio archetipo energiją.
Psichologinis portretas: gimimo datos galia
Kiekviena siela pasirenka sau tinkamą laiką atsirasti žemėje. Pas mus tai vadinama gimimo data (metai/mėnuo/diena). Psichologinis Portretas sudaromas gimimo datos skaičius konvertuojant į Taro kortas, kadangi kiekviena korta irgi turi savo skaičių/numerį. Su pradiniais gimimo datos skaičiais yra atliekamos kelios dešimtys sudėties ar atimties veiksmų ir taip randasi pozicijos, kurių kiekviena turi savo pavadinimą, o joje atsirandantis Taro archetipas, leidžia analizuoti ir išaiškinti šias skaičių ir paveikslėlių kombinacijas, paverčiant juos į kiekvienam žmogui suprantamos kalbos instrukciją. Įdomu stebėti ir sulaukti iš klientų atsiliepimų, kaip keičiasi jų gyvenimas, jei jie vadovaujasi šiomis instrukcijomis. Sakoma, kad genialūs dalykai yra paprasti. Aš šį paprastumą suprantu kaip išsigryninimą iki savo esmės ir buvimą unikaliu ir nepakartojamu, koks esame kiekvienas, be kažkieno primestų šablonų, stereotipų, normų. Užtenka būti Savimi ir pažinti Visatos dėsnius.
Psichologinis Portretas turi „kompozitą“, kurio pagalba galima pamatyti ne tik poros santykį ir suderinamumą, bet ir suprasti dėl ko žmonės susitiko, kokia jų bendra užduotis, tikslai, kokias pamokas mokysis vienas iš kito. Bene dažniausiai sulaukiu užklausų iš merginų ir moterų, kokį partnerį pasirinkti. Būna panašiai kaip pasakose, vienas - protingas ir turtingas, kitas - gražus ir jautrus, su didele širdimi.
Taip pat skaitykite: Šešėlio pažinimas psichologijoje
Reikalinga gimimo data. Kartais pasitaiko, kad žmogus turi net dvi datas. Viena - kuri įrašyta pase dėl atsiradusios klaidos, kita - tikroji, kada gimė. Dar reikalinga užklausa ir konkretūs klausimai, į kuriuos žmogus nori rasti atsakymus.
Šešėlis: tamsioji asmenybės pusė
Ar jums yra buvę, kad pasielgėte ne taip, kaip pats iš savęs tikėjotės, ne taip, kaip manote, kad reikėtų elgtis? Ar yra nutikę, kad jūsų pačių reakcija į kokį nors reiškinį jus nustebina, kad reaguojate pernelyg stipriai ir emocingai: piktinatės, smerkiate, kovojate? Ar būna, kad nemylite, nemėgstate ar netgi nekenčiate žmogaus už kokią nors jo savybę arba ir visai be priežasties? Jei taip, analitinės pakraipos psichoterapeutas pasakytų, kad tokiu būdu jums apie save primena jūsų asmenybės tamsioji pusė, kurią analitinės psichologijos pradininkas K. G. Jungas pavadino Šešėliu.
Šešėlis - tai psichikos kompleksas, susidedantis iš jausmų, minčių, charakterio bruožų, kurių Ego nepripažįsta ir nepriima. Jie išstumiami į pasąmonę ir suformuoja Šešėlį. Žmogus, labai anksti išmoksta pajusti, ko iš jo tikisi kiti, pirmiausia - tėvai. Žinutė gali būti atvira („Daryk, kaip sakau“) arba paslėpta, pavyzdžiui, kūdikiui ropomis pradedant savo „kelionę“, mama kuo skubiausiai ima jį ant rankų. Taip vaikas gauna netiesioginę žinutę - „Mamai baisu, kai aš nuo jos nutolstu, privalau nuolat būti šalia jos“. Štai motina, pravirkus kūdikiui, susierzina. Jos reakcija gali būti pranešimas kūdikiui: „Tavo ašaros erzina mamą, neverk“ arba netgi toks: „Mamą nervina tai, kad aš turiu poreikių“. Augant reikalavimų daugėja, atsiranda lytiškai specifinių nurodymų: berniukui nedera būti švelniam ir jausmingam, mergaitei - triukšmingai. „Tinginiauti - negražu“, „meluoti - negarbinga“, „privalai rūpintis kitais“, „privalai ko nors pasiekti“, „gerbk vyresniuosius“, „atlik tobulai“, „nesiginčyk“ - tai tik nedidelė dalelė ilgo įvairių, net prieštaringų reikalavimų, pageidavimų bei gerųjų rekomendacijų sąrašo. Kai kuriuos sąrašo imperatyvus sąmoningai suvokiame ir priimame. Jais stengiamės vadovautis, jais tarsi „apaugame“ ir pamažu įtikime, kad jau esame tokie, kokie norėtume būti. Mintys, jausmai, savybės, fantazijos, kurioms mes dėl vienokių ar kitokių priežasčių nepritariame, nuslopinami ir formuoja mūsų Šešėlį - tamsiąją pusę. Jos egzistavimą stengiamės paneigti ir pamažu „pamirštame“. Pirmiausia nustumiame į Šešėlį tuos asmenybės aspektus, kuriuos laikome trūkumais: agresiją, egoizmą, pavydą, godumą ir pan. Tačiau ten gali atsidurti ir daugybė neutralių ar netgi teigiamų asmenybės aspektų, kuriuos atmesti mus ragino autoritetai ar vyraujanti kultūra.
Neįsisąmonintas, nuslopintas savybes ir bruožus mes lengvai pastebime kituose žmonėse ir į jas reaguojame. Projekcija atspindėta netgi Šventajame Rašte. Štai Evangelijos pagal Matą eilutė: „Kodėl gi matai krislą savo brolio akyje, o nepastebi rąsto savojoje?“ (Mt 7, 1-5). Kai Šešėlis suprojektuojamas į kitus žmones, mes pastebime, kokie jie egoistiški, neatsakingi, pavydūs, užmaršūs, nedėkingi, nekompetentingi, kritiški, neetiški, egocentriški ir kitaip bjaurūs. Visos blogybės daug geriau matosi žiūrint į kitą nei į save. Ypač liūdna, kai dėl savo paties nepažintų ir nepripažintų trūkumų negalime atsiverti meilei ir iš tikrųjų pažinti ir mylėti savo vaikų ar tėvų, nekenčiame brolių ar seserų.
„…bet jis tikrai toks yra“ - tvirtino Aleksas, kalbėdamas apie savo brolį, kurį apibūdino kaip tingų, pasyvų ir nuobodų. Galbūt, tačiau ne tik tai kurstė Alekso antipatiją - vyras, baiminosi, kad jo paties gyvenimas yra nuobodus, tuščias ir beprasmis. Bijodamas pripažinti liūdną savo gyvenimo situaciją ir imtis atsakomybės, Aleksas pastebėdavo ir fiksuodavo visus faktus, patvirtinančius jo nuomonę apie brolį. Žinoma, projekcijose dažniausiai būna bent krislelis tiesos. Tačiau tas krislas mus taip užkabina, kad mes negalime tiesiog pripažinti realybės ir bandyti su ja tvarkytis - mūsų projekcija mūsų nepaleidžia.
Taip pat skaitykite: Agnės Jonkutės meno ir asmeninės patirties sintezė
„Jis egoistas, jis galvoja tik apie save. Sporto klubas, krepšinis, masažai, vis jam ko nors reikia. Visiškai nesirūpina manimi,“ - apie savo vyrą kalbėjo 28 m. Andžela. Moteris išreiškė poreikį būti aprūpinta, lūkestį, kad kas nors kitas tai padarys. Savo ruožtu ji stengėsi rūpintis kitais. Deja, bandymai atspėti ir patenkinti artimųjų (taip pat ir vyro) poreikius dažnai būdavo nesėkmingi ir nedavė trokštamo grįžtamojo ryšio. Reikalai pradėjo gerėti tik pačiai Andželai pradėjus labiau rūpintis savimi ir duoti sau tai, ko ji tikėjosi iš kitų, ypač iš savo vyro.
Raimonda, 37 m. vadybininkė, įsitikinusi, kad jos viršininkas ją nuvertina, kritikuoja, neskiria atsakingų užduočių, nes ji moteris. Paaiškėjo, kad Raimondai sunku save gerbti, pripažinti savo gabumus ir įgūdžius, savo moteriškumą ir tuo naudotis. Jai pasakojant savo gyvenimo istoriją iškilo bendravimo su tėvu epizodai. Tėvas, girdamas dukterį, lygindavo ją su metais jaunesniu broliu: „Gediminas taip greitai viską suvokia, jam visai nereikia pastangų, bet užtat mūsų Raimonda labai darbšti.“ Mergaitė užfiksavo tėvo „komplimentą“ ir priėmė jį kaip faktą, kad moterys negabios ir lėtos, kažko pasiekti gali nebent darbštumu. Savo neįsisąmonintą stereotipinę nuostatą Raimonda priskyrė viršininkui. Pakliūti į Šešėlio žabangas galima pačiose įvairiausiose situacijose.
Kaip pagauti Šešėlį?
Pagauti Šešėlį ir bent kiek įsisąmoninti jo turinį labai sunku. Jis visada yra už to, ką aprėpia mūsų sąmoningas žvilgsnis, už to, ką mes sąmoningai darome. Jo apraiškas galima atpažinti atidžiai ir sąžiningai analizuojant savo elgesį bei pasirinkimus, taip pat sapnus ir fantazijas. Juose Šešėlis dažniausiai iškyla kaip persekiotojas, antipatiška, mums priešinga figūra. Paprastai šešėlinę asmenybės pusę sapnuose įkūnija tos pačios lyties būtybės. Susitikimus su Šešėliu lydi baimė, antipatija, pasišlykštėjimas, siekis išvengti susitikimo ar persekiojimas. Norint atpažinti Šešėlio raiškos sritis, svarbu atkreipti dėmesį, kokie siužetai dėliojasi mūsų fantazijose. Paprastai fantazijose šmėsteli veiksmų, kurių sąmoningai sau neleistume, planai ir vizijos. Gali iškilti fantazijos apie kerštą, svajonės apie galią, įtaką, turtą, populiarumą, seksualinius ryšius. Šešėlis - tai priešingybė to, kuo mes save laikome.
Siekiant detaliau atskleisti Šešėlio turinį, atlikite šį pratimą:
- Užrašykite 3 būdo bruožus, kurie jus labiausiai erzina, kelia didžiausią pasipiktinimą.
- Užrašykite 4 bruožus, kuriais žavitės.
- Prisiminkite situacijas, kai išreiškėte tiek jus erzinančius, tiek žavinčius bruožus.
- Jei tokių situacijų negalite prisiminti, pagalvokite apie savo aplinkos žmogų, kuris turi būtent tą savybę, su kuria jūs nejaučiate jokio ryšio. Įsivaizduokite jį ir mintimis pasikalbėkite. Pasakykite jam, ką apie jį manote ir pats pabandykite atsakyti, įsijausdamas ir įsivaizduodamas, kad pats ir esate tas žmogus.
- Pajuskite Šešėlio nešamą energiją.
Turbūt jau įsitikinote, kad labiausiai kituose mus erzina tai, ko patys savyje nepriimame ir nepripažįstame. Žavi tai, ko savyje nepastebime, nepakankamai pažįstame ir išreiškiame. Taigi, Šešėlis pateikia mums daug nuorodų, kur link mes galime augti ir tobulėti. Kai susipažįstame su savo Šešėliu, aptinkame, kad mes daug turtingesni, nei apie save manėme. Asmenybės savybės, charakterio bruožai, kompleksai - tai milžiniška energija, kurios mes netenkame projektuodami juos į kitus. Skausminga pamatyti save tokį platų žmogiškųjų savybių diapazoną, sunku pripažinti, kad stipriausiai nekenčiame to, ko nekenčiame savyje. Daug energijos iššvaistoma besipiktinant ir besipriešinant tam, kas yra mūsų pačių dalis. Kitaip tikriausiai neatkreiptume į nemalonias aplinkinių savybes dėmesio arba reaguotume taip, kaip reaguojame į blogą orą, mums nepatinkantį sezoną ar panašų reiškinį, kurio pakeisti vis tiek negalime.
Taip pat skaitykite: Erdvės ir laiko ugdymas vaikams
Šešėlio prisijaukinimas suteikia energijos. Jame - mūsų augimo potencialas. Žmonės, įsisąmoninę ir radę būdų išreikšti savo Šešėlį, atrodo labai charizmatiški ir patrauklūs. Knygų ir filmų žavingi „blogiukai“ arba tiesiog sudėtingo charakterio herojai yra asmenybės, įsisąmoninusios ir radusios būdų, kaip išreikšti Šešėlį. Tipiškas tokio tipo herojus - daktaras Hausas to paties pavadinimo amerikiečių medicinos dramoje. Kategoriškas, kritiškas, arogantiškas, pasipūtęs mizantropas atrodo labai patraukliai, nes neneigia šių savo „neigiamų“ bruožų, bet juos pripažįsta ir jais naudojasi, nors dėl jų ir kenčia. Seriale hipertrofuotai, bet gana tiksliai atskleidžiama, kaip Šešėlis gali tapti sąjungininku. Priimti tamsiąsias savo asmenybės puses nereiškia joms pataikauti. Priešingai, mes tampame atsakingi už savojo Šešėlio pasireiškimą ir galime bent iš dalies kontroliuoti jo raišką. Šešėlio priėmimas reikalauja moralinių pastangų ir griauna idealų, iliuzijomis pagrįstą savęs vaizdą.
Šešėlis virtualioje erdvėje
Virtuali erdvė - ideali ir beveik neribota Šešėlio raiškos ir plėtros terpė. Anoniminiuose interneto komentaruose galime rasti visą negatyvizmo spektrą: nuo keiksmažodžių ir primityvių užgauliojimų iki gana gilios kritinės minties. Pastarąją dar galima būtų interpretuoti ir kaip bandymą sukurti neigiant, tačiau tenka pripažinti, kad tokia kūryba ir argumentuota polemika yra reta. Didžiąją komentatorių dalį sudaro tie, kurie anonimiškai lieja purvą ir tokiu būdu atveria šešėlinę pusę, neprisiimdami už ją atsakomybės - nepasirašydami. Pasikalbėjus asmeniškai turbūt paaiškėtų, kad dauguma internetinių komentatorių nėra nei tokie primityvūs, nei tokie kvaili, nei tokie nepraustaburniai. Visa tai - jų šešėlinė pusė, kurią jie bemaž nesąmoningai išreiškia. Betgi ko ieško tie, kurie tuos komentarus skaito? Juk jeigu pakankamai gerai pažįsti žmogaus (t. y. ir savo) prigimtį, lengvai gali įsivaizduoti, kaip elgiasi žmogus, kai yra pritvinkęs neįsisąmoninto pavydo, pykčio ir neapykantos, kurių energija niekaip nesitransformuoja ir netampa paskata pačiam ką nors sukurti ar konkuruoti. Vargu, ar toks žmogus pasakys ką nors, į ką būtų verta įsiklausyti. Jo žodžius diktuos jį užvaldžiusios emocijos. Gali būti, kad komentarų skaitytojams irgi svarbu patirti kuo glaudesnį sąlytį su savo tamsiaisiais bruožais ir kuo skubiau juos paneigti, nuslopinti kultūringa ar moralizuojančia laikysena. Tačiau sąmoningai rinkdamiesi turbūt rastume ir veiksmingesnių bei mums naudingesnių būdų.
„Nesuprantu tų, kurie skaito internetinius komentarus,- baigiant terapiją kalbėjo 42 m. Saulius. - Čia kaip tam senam anekdote apie viešnamio kainoraštį, kur didžiausia suma buvo įvertintas ne lytinis aktas ir net ne jo stebėjimas, o stebėtojo stebėjimas. Nenoriu būti stebėtojo stebėtoju. Turiu taisyklę - niekada net neatsiverčiu komentarų. Nesvarbu, apie ką straipsnis, nesvarbu, kad minima mano įmonė. Nenoriu gadintis nuotaikos ir gaišti laiko. Man nereikalingi patarimai, kaip būti bjauriam ir dar bjauresniam. Norėdamas aš ir pats galiu lengvai sukritikuoti bet kokią kilnumo, gerumo, sumanumo ar išminties apraišką taip, kad dorybė ims atrodyti nusikaltimu ar niekšybe“ Matyti, kad Saulius, nuodugniai susipažinęs su Šešėliu, rado jam atsaką. Jam nebereikia priešintis ir kovoti, jis tiesiog dirba savo darbus ir nepuola dėl kiekvienos blogybės piktintis, kad ji tokia yra. Saulius žino ir pripažįsta, kad tamsioji pusė gyva, jos raiška labai įvairi ir galinga, tačiau savo gyvenimu ramiai ir nuolankiai liudija kitą poziciją.
Geometrinės figūros ir mąstymo ypatybės
Prieš jus pavaizduota keletas sudėtingų geometrinių figūrų. Apžiūrėkite visas ir pasirinkite tą, kuri patinka iš visų labiausiai.
- Žmonės, pasirinkę šią figūrą, daugiau galvoja nei kalba. Jie labai įdėmiai seka savo žodžius ir neleidžia sau griežtų pasisakymų niekieno atžvilgiu. Pripratę situaciją vertinti iš skirtingų perspektyvų.
- Drąsa ir vyriškumas šių žmonių kraujyje. Jie pasirengę imtis paties beviltiškiausio darbo ir įvykdyti jį idealiai. Šie žmonės tiesiog netiki, kad jų galimybės yra ribotos. Jis su džiaugsmu įrodo ir sau, ir savo artimiesiems, kad jų galimybės beribės.
- Tai uždarokų žmonių pasirinkimas. Tokie žmonės brangina savo laisvę, todėl duoda griežtą atkirtį bet kokiems bandymams ją apriboti. Visi jų sprendimai nuoseklūs, pajungti vienam didžiuliam tikslui ir užduočiai.
- Tai ypač optimistiškos asmenybės. Ši žmonių kategorija labai dėmesinga savo emocijoms. Jie neleidžia sau nusiminti ir liūdėti. Net pačią niūriausią dieną jie geba įžvelgti ką nors gero ir teigiamo.
- Jūsų mąstymo ypatybė - jo platumas. Jūs pripratę žvelgti į problemos esmę. Dažnai tokie žmonės turi kiek permainingą vaizduotę. Čia nėra nieko blogo, bet būtina pasistengti nukreipti savo gyvenimą į vieną veiksmų paradigmą.
- Jūsų mąstymo ypatybė ta, kad jūs pripratę plaukti pasroviui. Veikiate visada priklausomai nuo aplinkybių.
Bendravimo erdvės: Holo zonos
Amerikiečių antropologas Holas nustatė, kad žmonės bendraudami naudoja keturias pagrindines erdvės zonas.
Vyro ir moters psichologiniai skirtumai
Jau senovėje išminčiai atkreipė dėmesį į tai, kad vyrų ir moterų psichologija yra skirtinga. Žinoma, negalima išskirti žmogaus tik pagal vyrišką arba tik moterišką elgesio tipą. Tačiau išskirti tam tikras charakterio savybes būdingas tik vyrams arba moterims, tikrai galima.
Vyrai ir moterys mąsto skirtingai. Vyrai paprastai mąsto plačiai, gerai jaučia erdvę. Jų mintys tikslesnės, paremtos loginiu mąstymu. Moterys dažniausiai mąsto neracionaliai, jų mąstymas paremtas jausmais ir intuicija. Jei vyrų mąstymo pagrindas yra "racionalumas", tai moterų "emocionalumas". Būtent dėl šio skirtumo tarp vyrų ir moterų atsiranda įvairių nesusipratimų.
Vyrų ir moterų prioritetai yra skirtingi. Jei vyrui pirmoje vietoje yra karjera ir jos sėkmė, tai moterims svarbiausia tvirta šeima, sveiki vaikai. Būtent dėl šių požiūrių skirtumo kyla nesutarimai, po kurių moterys kaltina vyrus ir vadina juos kietaširdžiais, o vyrai moteris - svajoklėmis. O taip yra dėl to, kad vyrai beveik visą laiką galvoja apie darbą ir su juo susijusius rūpesčius ar džiaugsmus, o moterys apie šeimą, kad ji būtų soti, visi sveiki, namai jaukūs ir tvarkingi.
Vyrai ir moterys bendraudami su draugais ieško skirtingų dalykų. Moterys kolektyve daugiau dėmesio skiria draugių, su kuriomis rastų bendrą kalbą, paieškoms, tuo tarpu vyrai trokšta būti lyderiais, pranašesniais už kitus. Šie skirtumai lemia ir skirtingus norus. Vyrai dažnai nemėgsta žiūrėti filmų ar laidų, kur kalbama apie jausmus, bendravimą ar tarpusavio supratimą. Jiems kur kas maloniau žiūrėti futbolo rungtynes, boksą ar nuotykinius filmus.
Vyrai ir moterys skirtingai reaguoja į kitų žmonių nuomonę. Vyrams nėra labai svarbi aplinkinių nuomonė, būtent todėl jie dažnai priima ryžtingus sprendimus.
Lytinis aktyvumas vyrų ir moterų yra skirtingas. Tai tiesiogiai susiję su organizme vykstančiais hormoniniais procesais ir nuo senų laikų visuomenėje nusistovėjusiais vyro ir moters socialiniais vaidmenimis. Vyrams gamta skyrė giminės tęsėjo vaidmenį, todėl jiems svarbu greičiau baigti lytinį aktą. Moterys linkusios daugiau bendrauti, vyrai daugiau linkę "būti su savimi". Vyrams svarbu greitai siekti/pasiekti rezultatą. Moterys ne tokios impulsyvios, sugeba palaukti. Dėl to vyrai tikslo siekia anksčiau numatytu būdu, mažiausia nesėkmė gali juos išvesti iš pusiausvyros.
Vyrų ir moterų skirtingi temperamentai. Vyrams būdingas impulsyvumas, dažniausiai jie yra cholerikai. Moterys dažniausiai priklauso sangviniko ar melancholiko charakterio tipui. Moterys yra emocionalesnės nei vyrai. Būtent jausmų atskleidimas skiria moteris nuo uždarų vyrų. Joms sunku nuslėpti savo jausmus. Tokį moterų elgesį lemia jų organizme vykstantys hormoniniai procesai ypač menstruacijų metu.
Taigi, kaip jau anksčiau minėta, vyrai skiriasi nuo moterų, tačiau tikslių ribų tarp moterų ir vyrų charakterių negalima nustatyti. Daugelį iš minėtų vyriškų bruožų gali turėti ir moteriškos lyties atstovės.
Kitos psichologinės temos
Šiame straipsnyje taip pat užsiminsime apie keletą kitų psichologinių temų, kurios gali padėti geriau suprasti save ir kitus.
Melas ir fantazijos vaikų pasaulyje
Vaikai dažnai ima kalbėti ne tiesą, meluoti, fantazuoti, išsigalvoti nebūtų dalykų. Kada būtina į tai atkreipti dėmesį? Kaip elgtis? Drausti, reikalauti, kad nemeluotu, kad viską su mumis dalintųsi. Padėtis nemaloni: kuo dažniau tarpusavio santykiuose ima vyrauti melas, tuo labiau imama tolti vienas nuo kito. Ištakos: nuo seno yra susiklostęs stereotipas, kad vyrai neturi teisės viešai verkti. Iš tiesų: kai kurios moterys galvoja, kad vyrai negali verkti, kadangi jie neturi ašarų liaukų.
Pinigai kaip tabu tema
Ar kada nors esate atvirai kalbėję apie pinigus? Nesiaiškindami, neišsisukinėdami, nebijodami užgauti kažkieno jausmus, nesiteisindami: "ne, žinoma aš suprantu, bet…" arba "nepagalvokite, kad aš…". Pinigai - draudžiama tema. Nemaloni. Negraži. Mes manome, kad vien užsiminę apie pinigus būsime pasmerkti, ne taip suprasti, apie mus blogai pagalvos arba galime nukentėti.
Gydomoji placebo galia
Apie nuostabų placebo efektą yra girdėję beveik visi. Bet ar visi yra tai bandę? Neskubėkite atsakyti. Medicinos istorijoje žino nemažai atvejų, kai beviltiškiems ligoniams buvo pasiūlyti naujausi veiksmingi vaistai (iš tiesų tai "fiktyvi" tabletė - vitaminai ar grūstos kreidos tabletės) ir pacientai pasveiko. Stebuklas?! Jūsų placebas, sere! Placebo efektą gydytojai naudojo nuo neatmenamų laikų.
Egoizmas ir poilsis
Liaudyje egoizmas netoleruojamas. Mamos ir tėčio jau seniai nebėra, pats žmogus jau amžiuje, o vis dar dirba dažnai rizikuodamas net savo sveikata, bet todėl, kad "reikia" (kam reikia?). Poilsis apskritai laikomas nepriimtinu. Tik tinginys gali ilsėtis, o visi normalūs žmonės dirba. Taip prabėga visas gyvenimas.
Paauglystės sunkumai
Kai kalbama apie paauglius, omenyje turimos nevaldomos būtybės, su kuriomis labai sunku kontaktuoti. Tai 12 - 17 metų vaikai, kurių gyvenime šis laikotarpis nėra lengvas. Vaikai tampa uždari, nebendraujantys ir net agresyvūs. Net harmoningose šeimose šis periodas jiems yra pats sunkiausias.
Flirtas: žodžiai ir gestai
Flirtas tarp vyro ir moters yra labai populiarus. Kai kuriems tai yra duota gamtos, įgimta, bet daugumai flirto reikia mokytis. Kas yra flirtas? Tai kūno kalba - žodžių ir gestų rinkinys, kuriais mes norime atkreipti į save kito žmogaus dėmesį. Žodžių prasmė gali būti aiški ar paslėpta, tuo tarpu gestai dažniausiai būna lengviau suprantami. Kiekvienas gali turėti asmeninę nuomonę apie jo apibrėžimą ir reikalingumą.
Konfliktai ir emocijos
Konfliktas nūdienai, kaip bebūtų gaila, nėra retenybė, o greičiau taisyklė. Sutikite, kam neteko atsidurti konfliktinėje situacijoje darbe, namuose ar kur nors kitur? Beveik kiekvienas žmogus savo gyvenime bent kartą yra atsidūręs tokioje padėtyje. Tiesą sakant, konfliktas nieko gero neduoda, todėl reikėtų kaip galima jį greičiau išspręsti, nors ne visi žino kaip tai padaryti.
Kartais mums būna sunku kovoti su savo emocijomis. Dar sunkiau tai daryti su savo partnerio emocijomis. Susidoroti su emocijomis - tikras menas, kurio reikia mokytis. Tam, kad padėtume vienas kitam kontroliuoti emocijas, reikia suprasti ir išmokti ramiai reaguoti į tai, jog kito žmogaus jausmai ne visada yra asmeniškai susiję su jumis. Stiprių emocijų šaltiniu gali būti reikalai, darbas, sveikata, draugai, giminaičiai.
Pavydas: pasitikėjimo trūkumas
Daugumai iš mūsų yra žinomas toks nemalonus jausmas kaip pavydas. Pavydėti galima ne tik kito vyro ar kitos moters, bet ir daiktų, pinigų ir netgi jausmų, kuriuos patiria kitas žmogus. Pavydo tipas ir jo išraiškos formos yra ne taip svarbūs lyginant su pavydo atsiradimo priežastimi, kuri dažniausiai būna - pasitikėjimo trūkumas. Įprastai šis jausmas siejasi su nepasitikėjimu savimi bei žemu savęs vertinimu.
Pogimdyvinis etapas moters gyvenime
Pogimdyvinis moters etapas - tai nepaprastas etapas. Ryšium su vaiko gimimu, ženkliai keičiasi moters psichologija. Šiame etape atsiranda tokie veiksniai kaip motiniško instinkto atsiradimas, vyksta iš naujo gyvenimo vertybių apmąstymas, padidėja atsakomybės jausmas. Moteriai atsiranda poreikis pakeisti savo gyvenimą naujai.
Mobingas darbe
Darbo kolektyvas apjungia įvairius žmones, kurie ne visada sugyvena taikiai. Situacija, kai kolektyve atsiranda žmogus, kuris įvairiais užgauliojimais provokuoja kitus kolegas arba pasirenka vieną auką ir visais būdais stengiasi ją išvesti iš kantrybės, gana gerai pažįstama.
#
tags: #kas #yra #paslepta #erdve #psichologijoje