Muzika yra neatsiejama šiuolaikinio žmogaus gyvenimo dalis. „Iš tiesų mes net nepastebime, kad nuolatos esame apsupti muzikos: viešajame transporte, prekybos centruose, automobilyje ir pan. Ir tik jai nutilus suvoktume, jog kažko trūksta. Noriu pasakyti, kad muzikos poveikis žmogui yra labai didelis. Netgi yra muzikos terapijos kursai, psichologinės pagalbos būdai“, - teigia dr. Tačiau, nepaisant jos paplitimo ir teigiamo poveikio, muzika taip pat gali kelti nerimą. Šiame straipsnyje nagrinėsime šiuolaikinės muzikos nerimo priežastis, įskaitant paauglių muzikos pasirinkimus, subkultūrų įtaką ir naujų muzikos stilių atsiradimą.
Muzikos Esmė ir Jos Poveikis
„Mokslininkai, muzikologai, muzikos psichologai, kurie tyrinėja muzikos genezę, negali iki galo atsakyti į klausimą, kam reikalinga muzika. Išlikimo ar prisitaikymo prie aplinkos prasme, muzika neturi jokios reikšmės. Jeigu, pavyzdžiui, kalba reikalinga komunikavimui, tai muziką daugelis netgi laiko epifenomenu, šalutiniu reiškiniu“, - sako dr. Taip apie muziką ir jos reikšmę žmonių gyvenime kalba ne tik jos besiklausantys, bet ir ją bei žmonių psichologiją analizuojantys profesoriai.
Muzika Paauglystėje
Paauglystė yra svarbus asmenybės formavimosi etapas. Visiems gerai žinoma, kad paauglystė tiek patirčių prasme, tiek fiziologine, biologine prasme kiekvienam asmeniui yra įdomus, audringas periodas. Tai reiškia, kad bręsta ne tik mūsų biologinė sistema, bet ir psichologija. Žmogus ieško savęs. Paauglių muzikos pasirinkimai dažnai atspindi jų emocinę būseną ir socialinę aplinką. „Paauglystėje labai būdinga nuotaikų kaita. Kai nuotaika labai pakili, audringa, paauglys energingas, norisi stipresnės išorinės stimuliacijos - taigi ir muzikos norisi trankesnės, kuri, kaip jie sako, veža, suteikia dar daugiau energijos. Ir tai yra normalu. Tai tikrai nėra kažkokios asocialios asmenybės bruožas ar kažkas panašaus. „Juk paauglystėje dažnai būna, kad susipyksti su draugu, drauge, mylimuoju, tada muzikoje paaugliai ieško nusiraminimo. Vieni pasirenka kaip tik stimuliuojančią, bet labai dažnas variantas, kai pasirenka nuotaiką atitinkančią, liūdnesnę muziką. Sunku pasakyti, kiek tai atspindi asmenybę, bet kad emocinę būseną atspindi, tai tikrai“, - sako dr. L.
Asmenybės Formavimasis ir Muzikos Skonis
Asmenybė formuojasi paauglystės laikotarpiu. „Panašiai, - sutinka ji. - Paauglystės pradžioje, kuri prasideda nuo maždaug 11 metų ir tęsiasi iki suaugystės (18-20 metų), asmenybė po truputį formuojasi. Dabar netgi randu straipsnių, kad asmenybė susiformuoja apie septynioliktus metus. Šiuo atveju aš galbūt drįsčiau ginčytis su jų autoriais, nes yra atliktas ilgalaikis tyrimas, kai buvo stebimi paaugliai, kuriems 11 metų, o paskui pakartotinai po septynerių metų, kai jie buvo aštuoniolikmečiai. Buvo matuojami jų asmenybės bruožai. Ne muzikos tendencijos, o būtent asmenybės bruožai. Nustatyta, kad tos tendencijos nepasikeitė ir išliko. Taigi mūsų asmenybės nuo vėlyvosios vaikystės jau turi kryptį ir iki maždaug 18 metų susiformuoja. Aišku, paskui viskas modifikuojasi, - prisideda socializacija, įpročiai, partnerio poveikis - tačiau pagrindas išlieka. Paskutiniai paauglystės metai yra vos ne paskutiniai akordai asmenybės formavimesi. Profesorius dr. Muzikos skonis gali būti susijęs su asmenybės bruožais, tačiau tai nėra taisyklė. Bręstant, tęsia dr. L. „Turbūt negali kardinaliai pasikeisti skoniai. Kas mums patiko jaunystėje, patinka turbūt ir dabar. Jos teigimu, tyrimais yra nustatyta, kad žmonėms ekstravertams, kurie dažniau emocijas linkę reikšti į išorę, labiau patinka gyvesnė muzika. „Bet tai nėra taisyklė. Nes tiems patiems žmonėms gali norėtis paklausyti ir kitokios muzikos. Ir jeigu žmonės kaip jaunystėje taip ir šešiasdešimties tebesiklauso kokios trankios, rokeriškos muzikos, jie taip ir „neužaugo“, vadinasi, jiems taip reikia. Tai nėra nei gerai, nei blogai - tiesiog taip yra, - pažymi psichologė. - Neatsitiktinai baikeriai yra siejami su trankia sunkia muzika. Įsivaizduokite, važiuojantį baikerį ir besiklausantį, pavyzdžiui, Šopeno. Turbūt to net neįsivaizduojam. Profesorius dr. R. „Čia pajuokaujant gal net galima būtų sieti su zodiako ženklais. Tai rodo, kad žmogus yra pakankamai kryptingas, tokiame viename emocijų, patirčių lauke. Man tai gal labiausiai asocijuotųsi su ožiaragiu - jie yra labai darbštūs, neina į šonus, bet žiūri į vieną pusę.
Subkultūrų Įtaka
Muzika yra glaudžiai susijusi su subkultūromis. „Čia gali būti keletas dėmenų. Jeigu kalbėtume apie paauglių klausomą muziką, tai, nors ir ne pagrindinis dalykas, gali būti mada. Kiekviename amžiaus tarpsnyje žmogus yra vis kitoks, - pažymi KTU profesorius. - Vaikams patinka vienokia muzika, paauglių amžius - protestų, savęs įtvirtinimo amžius - dėl to ir jų klausoma muzika yra aktyvesnė, agresyvesnė, protestuojanti. Vėlgi yra ir atskiros subkultūros, kurios viena su kita kovoja. Metalistų subkultūra Lietuvoje 2000-2010 m. patyrė reikšmingų pokyčių. 2000-2010 m. laikotarpis Lietuvoje pasižymi reikšmingais pokyčiais: šalis tolsta nuo sovietinio palikimo, įstojama į NATO ir Europos Sąjungą, televizijoje vis labiau įsigali populiarioji kultūra, reitingus muša įvairūs muzikos projektai „Kelias į žvaigždes“, „Dangus“, „Žvaigždžių duetai“ ir kiti, savo koveriais į antrąjį planą nustumdami originaliųjų kūrinių autorius (ką tuo metu veikė autorinių teisių institucijos - atskiras klausimas). Lietuvoje vis labiau plinta internetas, o metalistai buriasi į virtualius forumus. Kuo pasižymėjo antrasis atkurtos nepriklausomybės dešimtmetis Lietuvos metalo scenoje? Kaip internetinių forumų ir muzikos svetainių atsiradimas formavo metalistų subkultūrą? Kas tuo metu vyko? Savo įspūdžiais sutiko pasidalinti šešios 2000-2010 m. kūrusios Lietuvos metalo grupės: „Luctus“ (2001 m. black metal), „Ossastorium“ (2001 m. melodick death metal), „Inquisitor“ (2002 m. black metal), „Wozu“ (2005 m. sunkusis metalas), „Soul Stealer“ (2003 m. sunkusis metalas), „Thundertale“ (2004 m. Pirmajame atkurtos nepriklausomos dešimtmetyje Lietuvoje kūrėsi daug black ir death metalo grupių - apie jas plačiau rašyta ankstesnėje publikacijoje „Sunkiosios muzikos raida Lietuvoje 1990-2000 m.: tegyvuoja juodmetalis!“.
Taip pat skaitykite: Šiuolaikinė psichoterapija
Naujų Muzikos Stilių Atsiradimas
Muzika nuolat kinta ir vystosi. Dr. L. „Muzika irgi gyvas organizmas. Nesvarbu, kad yra tik septynios natos, bet kiek sukuriama įvairiausių stilių, melodijų… Kaip kinta mados, aprangos, architektūros stiliai ar kiti dalykai, lygiai taip pat kinta ir muzikos tendencijos, atsiranda nauji muzikos stiliai. Kaip, pavyzdžiui, ne taip seniai atsiradęs RAP muzikos stilius, apie kurį apskritai kažin ar galėtumėm pasakyti, jog tai yra muzika. Nauji muzikos stiliai gali kelti nerimą, ypač vyresnės kartos atstovams.
Muzikos Agresija ir Svaigalai
Agresyvi muzika gali skatinti agresyvų elgesį. Psichologė dr. L. „Aš jau nekalbu apie tai, kad per tokius koncertus vartojamas alkoholis ar kiti svaigalai, bet ir tos agresyvios muzikos klausymas irgi gali ir dažnai sukelia agresyvią reakciją. Juk būna įvairiausių pasistumdymų, santykių aiškinimųsi lygioje vietoje. Paaugliai ir taip yra įsiaudrinę bei superaktyvūs - jiems užtenka mažiausio dirgiklio, kad sukeltų neigiamų emocijų pliūpsnį. O jei dar tranki, agresyvi muzika, ji tai paskatina.
Muzikos Mada ir Epochų Kaita
Muzikos mada nuolat keičiasi. Žvelgiant į ilgesnį laiko tarpą, galima pastebėti, jog periodiškai tampa populiarus tai vienas, tai kitas muzikos stilius. Tai, anot dr. R. „Jei peržvelgtume epochų kaitą, tai visada taip vyko. Yra natūralus vystymasis, atrandami kažkokie nauji sąskambiai, pavyzdžiai, tembrai, nauja ritmika, stilių lūžiai, junginiai, kurie apskritai išsivysto į kažkokius naujus stilius.
Muzika ir Intelektas
Dauguma žmonių mano, kad klasikinę muziką mėgsta tik aukšto intelekto žmonės. Paklausus apie klasikinės muzikos ir aukšto intelekto sąsają, dr. R. „Viena studentų grupė klausė Mocarto muzikos, o kita ne. Tie, kurie klausėsi Mocarto, šiek tiek geriau atliko užduotis, kurios buvo susijusios su erdviniais uždaviniais, visokiais figūrų vartymais ir pan. Bet rezultatų skirtumas neperžengė paklaidų ribų, t.y. tarp jų nebuvo labai didelio skirtumo. Tada šitą idėją, kaip dažnai būna, pasigavo verslininkas, kuris pradėjo leisti CD, knygeles, neva viena Mocarto sonata gydo kraujo vėžį, kita - nuo pilvo pūtimo, trečia dar kažką - iki visokių anekdotinių atvejų. Ji veikia kaip placebas. „Jei tai yra paprasta, lengva, rami, tai viskas, ką galima būtų pasakyti apie tą žmogų, kad jis yra ramus, „geras“ žmogus, o kažką apie jo intelektą pasakyti būtų sunku. Aišku, jei klausomasi įvairios klasikinės muzikos, tai gal ir galima būtų interpretuoti, kad tas žmogus yra aukšto intelekto, bet lygiai tą patį galima būtų pasakyti apie žmogų, kuris klausosi įvairaus džiazo ir apie jį daug žino.
Muzikos Pasirinkimas ir Išsilavinimas
Žmonės su aukštesniu išsilavinimu dažnai renkasi sudėtingesnę muziką. dr. L. „Žmonės, kurie su aukštesniu išsilavinimu, renkasi gilesnę, sunkesnę muziką suvokimo prasme. Visą popsinę muziką mes priimame labai lengvai, ji lengvai paliečia mus. Dr. R. „Pirmoji - žmonės, kurie pradėjo nuo muzikos mokyklų, akademinio mokymo ir jie susigyveno su ta muzika. Ji natūraliai jiems labiau patinka nei kiti muzikos stiliai. Tačiau gali būti ir atvirkščiai - jeigu klasikinės, akademinės muzikos buvo per daug ir/ar vaikas jos dozę gavo nekokybiška, nepatrauklia forma, tai ja persisotino ir nebenori klausyti, todėl renkasi kitą, alternatyvų, stilių, - sako KTU profesorius. - Jeigu patyrinėtume kokių nors žinomų Lietuvos verslininkų, turtingų žmonių grupę, dalis iš jų tikrai klauso klasikinės muzikos, vaikšto į jos koncertus ar net važinėja į koncertus užsienyje, bet ne dėl to, kad jiems ji patinka, o dėl to, kad tam tikram sluoksniui tai yra prestižo reikalas.
Taip pat skaitykite: Kas yra bendravimo psichologija?
Muzika Nerimui Suraminti
Muzika gali būti naudojama nerimui suraminti. Esu šiek tiek privilegijuotas, nes užsidirbdamas pragyvenimui iš matematikos, galiu likusį laisvą laiką skirti muzikos teorijos, natų studijavimui, įrašų klausymui, apskritai muzikai. Aš kaupiu, kolekcionuoju muzikos įrašus ir klausausi jų. Klausausi labai daug, kartais 6-7 kompaktines plokšteles per dieną, ir labai įvairios muzikos: klasikinės, sunkiojo roko ir metalo, new age’o, neofolko ir postfolko, disko, lietuvių etninės muzikos, Inodnezijos gamelano, Tailando orkestrų, Kambodžos ir Indijos popmuzikos, Mongolijos nacionaliniu instrumentu morinchuru grojamos muzikos, Gruzijos polifoninio dainavimo, elektroninės, mikrotoninės ar dar kitokios, bet daugiausia - Europos profesionaliosios, nuo Guillaume’ de Machauto (XIV a.) ir dar ankstesnės X-XII a. muzikos iki O. Messiaeno. Kartais muzikos klausausi nerimui suraminti, kartais tapydamas paveikslus.
Kanapės ir Muzika
Kanapės dažnai siejamos su kūrybiškumu ir muzika. Klausimai „Kas sukūrė pasaulį?“, „Ar yra Dievas?“ (kad ir kokia būtų išpažįstama religija… „Tu su ja gerai jautiesi, žmogau. Ji tave atpalaiduoja, padeda užmiršti visus blogus dalykus, kurie gali nutikti žmogui. Menininkai dažnai naudoja kanapes, kad save įkvėptų ir išplėstų kūrybos horizontus. Žolė tampa pagalbininke tapytojams, muzikantams, skulptoriams, rašytojams ir fotografams. Marihuana legalizuojama arba dekriminalizuojama daugelyje pasaulio vietų ir tai neturėtų stebinti, nes tai yra pats populiariausias nelegalus narkotikas pasaulyje. Legendos apie kanapes ir kūrybiškumą girdėtos daugeliui, tačiau mokslininkai atskleidė ir neurologinį jų tarpusavio ryšį. Pasak mokslų daktarės - neurologės, smegenų stimuliacijos ekspertės Alice Weaver Flaherty, kanapės veikia smegenų priekinę skiltį, kuri yra ypač aktyvi pas kūrybiškus žmones. Marihuana yra stimuliantas, o stimuliantai sužadina įvairius dalykus. Pasak mokslininkės, marihuanos poveikis kūrybiškumui priklauso nuo dozės ir asmeninių vartotojo savybių. Dozės dydis gali lemti marihuanos naudą arba žalą. Menininkai, kurie jaučia nerimą, teikia pirmenybę raminančiai Indica marihuanos rūšiai, tuo tarpu kiti renkasi motyvuojančią Sativa kanapę, kuri stimuliuoja kūrybiškumą.
Kanapės ir Džiazas
Džiazas ir kanapės turi ilgą ir sudėtingą istoriją. Marihuana lydėjo kūrėjus šimtmečius. Rekreacinis kanapių naudojimas būdingas daugeliui Pietų Amerikos ir Karibų kultūrų. Žolė buvo naudojama nuraminti nežmoniškomis sąlygomis įkalintiems vergams. Ją pavergtiesiems Jamaikoje pradėjo duoti britų užkariautojai, o Brazilijoje - portugalų. Kanapės buvo pelningas mokesčių šaltinis taip pat socialinės kontrolės būdas. Vergai marihuaną naudojo kaip būdą trumpam pabėgti iš gniuždančios realybės. Gilus džiazo ir kanapių ryšys pavertė džiazo muzikantus Federalinio Narkotikų Biuro taikiniais.
Šiuolaikinės Muzikos Festivaliai
Šiuolaikinės muzikos festivaliai yra svarbi muzikos scenos dalis. Festivalis „Iš arti“ Kaune yra vienas iš tokių renginių. Lapkričio 6-19 dienomis Kaune vyksta Baltijos muzikos dienos, rengiamos kartu su tarptautiniu šiuolaikinės muzikos festivaliu „Iš arti“. Pastarasis šiemet švenčia 25-metį ir kasmet į laikinąją sostinę sukviečia talentingus Lietuvos ir užsienio kūrėjus ir kolektyvus. Šiais metais Kaunas yra Europos kultūros sostinė, todėl ir dėmesio šiuolaikiniam menui čia kaip niekad daug.
Baltijos Muzikos Dienos
Baltijos muzikos dienos yra svarbus regioninis muzikos įvykis. Festivalio „Iš arti“ pavadinimas tampa šių metų šūkiu ir siekiu sustiprinti kūrybinius ryšius tarp Baltijos šalių. Taigi, šiame jungtiniame festivalyje girdėsime begalę naujausios lietuvių, latvių ir estų kūrybos. Be to, klausytojus džiugins garsūs vietiniai ir tarptautiniai kolektyvai. Tarp festivalyje skambėsiančių kūrinių - ir kompozitorių Ričardo Kabelio, Ramūno Motiekaičio, Mariaus Baranausko, Annos Veismanes, Mantauto Krukausko ir Märt-Matis Lill premjeros.
Taip pat skaitykite: Šiuolaikinės muzikos poveikis
Kūrėjų Mintys apie Muziką ir Laiką
Kompozitoriai skirtingai suvokia savo kūrybos ryšį su laiku ir aplinka. Pvz., Märt-Matis Lill kūrinio pavadinimas „The Escape“ (liet. pabėgimas) pačiam autoriui turi keletą reikšmių: „Pirmiausia, pradėdamas komponuoti kūrinį, norėjau išbandyti kiek kitokį atspirties tašką nei įprastai - tarsi pabėgti nuo man įprasto muzikos suvokimo ir kūrybos, (…) leisti pačiai kompozicijos srovei rodyti man kelią. Kompozitorius R. Kabelis kompozicijoje „Opus parabellum“ taip pat atsigręžia į būsenas karo akivaizdoje.
tags: #siuolaikine #muzika #nerimas