Ugdymas vertybių elgesio ir įpročių vystymasis

Įvadas

Šiandieninėje visuomenėje, kurioje nuolat vyksta pokyčiai, ypatingai svarbu ugdyti asmenybę, gebančią atsakingai priimti sprendimus, suprasti save ir kitus, bei konstruktyviai veikti aplinkoje. Ugdymas, orientuotas į vertybių elgesio ir įpročių vystymą, tampa pagrindiniu ramsčiu formuojant harmoningą ir socialiai atsakingą individą. Šiame straipsnyje nagrinėsime, kaip etikos ugdymas prisideda prie šio proceso, kokios yra jo sritys ir uždaviniai skirtinguose amžiaus tarpsniuose, bei kokie veiksniai lemia vertybių internalizaciją.

Etikos ugdymo svarba ir tikslai

Etikos dalyko paskirtis - ugdyti atsakingą, sąmoningą mokinių nuostatą savęs, kito asmens, visuomenės, gamtos ir pasaulio atžvilgiu. Etikos pamokose mokiniai mokosi kelti etinius, filosofinius klausimus, padedančius geriau pažinti savo emocijas, jausmus, mintis, atveriančius dialogo su Kitu galimybę bei norą suprasti buvimo mažose ir didelėse bendruomenėse, kuriose kasdien gyvenama ir veikiama, prasmę. Etikos dalyko tikslas - sudaryti sąlygas, kad etikos pamokose mokiniai ugdytųsi atsakomybę už savo žodžius, veiksmus, santykius su kitais žmonėmis, visuomene, gamta ir pasauliu bei virtualia realybe, gebėjimą suprasti ir užjausti ne tik artimus, bet ir geografiškai bei patirtimi nutolusius asmenis, gebėjimą nesitaikstyti su prievarta, neteisingumu, patyčiomis, padėti kitam ištikus nelaimei.

Pagrindinės etikos ugdymo sritys

Programoje išskirtos keturios pasiekimų sritys:

1. Saviugda ir savisauga. Aš-Asmuo;
2. Dialoginis bendravimas. Aš-Tu;
3. Socialiniai santykiai. Aš-Mes;
4. Santykis su pasauliu. Aš-Tai.

Šios pasiekimų sritys yra bendros visoms klasėms nuo 1 iki IV gimnazijos klasės. Kiekvienam koncentrui numatyti konkretūs kiekvienos srities pasiekimai, suformuluoti atsižvelgiant į vaiko raidos ypatumus ir įgytą patirtį. Pasiekimų sričių apimtys nesiskiria. Programoje aprašyti mokinių pasiekimai suprantami kaip žinių ir supratimo, gebėjimų ir nuostatų visuma. Tikimasi, kad jie bus pasiekti baigiant ugdymo programą. Kiekvienos pasiekimų srities pasiekimų raida atskleidžiama šešiuose ugdymo koncentruose (1-2 klasės, 3-4 klasės, 5-6 klasės, 7-8 klasės, 9-10 ir I-II gimnazijos klasės ir III-IV gimnazijos klasės). Programoje pateikiami skirtingiems mokinių amžiaus tarpsniams numatyti pasiekimai - mokymosi rezultatai. Mokymo(si) turinys nusako kontekstus, kuriuose ugdomi mokinių pasiekimai ir mokymo(si) kontekstų pasirinkimo galimybės laipsniškai įgyti žinių ir supratimo, ugdyti gebėjimus ir vertybines nuostatas. Pasiekimai aprašomi keturiais pasiekimų lygiais: slenkstinis (1), patenkinamas (2), pagrindinis (3) ir aukštesnysis (4). Kiekvienas pasiekimo lygio požymis nurodo mokinio rodomus rezultatus. Raidės ir skaičių junginyje (pavyzdžiui, A1.2) raide žymima pasiekimų sritis?(A), pirmu skaičiumi (1) nurodomas pasiekimas, o antru skaičiumi (2) - pasiekimų lygis.

Etikos ugdymo uždaviniai skirtinguose amžiaus tarpsniuose

Skirtinguose ugdymo etapuose etikos pamokos kelia skirtingus uždavinius, atitinkančius mokinių amžiaus ypatumus ir poreikius:

Taip pat skaitykite: Pagalba vaikams su autizmu

• Pradinio ugdymo uždaviniai: atpažįsta savo jausmus ir randa tinkamą jų išraiškos būdą, taip pat atpažįsta kitų žmonių jausmus ir juos empatiškai priima; kelia klausimus apie save, Kitą bei buvimą gamtoje ir pasaulyje.
• Pagrindinio ugdymo uždaviniai: diskutuoja grupėje ir ieško bendro sutarimo, turi drąsos išreikšti nuomonę, nesutampančią su grupės nuomone; randa tinkamą santykį su virtualia erdve, vengia priklausomybės nuo virtualios erdvės, vertina realybę.
• Vidurinio ugdymo uždaviniai: (informacija nepateikta, tačiau galima teigti, kad jie orientuoti į gilesnį savęs ir pasaulio pažinimą, kritinį mąstymą ir atsakingą pilietiškumą).

Kompetencijos ugdomos etikos pamokose

Įgyvendinant Programą ugdomos šios kompetencijos: pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, skaitmeninė, pilietiškumo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, kultūrinė. Etikos dalykas skatina humanitarinį mokinių smalsumą, jų susidomėjimą asmens tapatumu ir įvairiomis jo raiškos formomis: požiūrį į save, santykius su kitu asmeniu, su visuomene ir gamta. Ugdomas kritinis mąstymas, kuris įgalintų savarankiškai tirti iškylančias problemas ir stiprintų saviugdos poreikį. Etikos dalyko veiklose mokiniai mokosi kelių pakopų komunikacijos lygmenų, kurie skiriasi pagal savas-svetimas kategorijas. Jie mokosi palaikyti empatiškus tarpusavio santykius ne tik su šeimos nariais ar draugais, bet ir suvokti ir realizuoti tolerantiškos komunikacijos galimybę su socialiai nutolusiais asmenimis bei grupėmis. Mokiniai palaipsniui ugdosi gebėjimą ne tik būti komunikacijos recipientai, bet ir aktyvūs jos kūrėjai, socialinių projektų iniciatoriai bei vykdytojai. Išskirtinis dėmesys skiriamas virtualiosios komunikacijos etiniams aspektams. Etikos dalyko veiklose ugdoma socialinė atsakomybė ne tik už artimuosius ar draugus, bet ir nepažįstamus, svetimus, už pasaulio likimą ir gamtą. Mokiniai ugdosi praktinius pagalbos kitiems įgūdžius. Gebėjimų srities aš-mes rakursu mokiniai ugdosi suvokti socialinio gyvenimo įvairovę, tapatumo ir kitybės dinamiką bei bendruomenės įtakos asmens tapatumui prasmę ir svarbą. Viena vertus, mokiniai ugdosi filotopijos (t. y. Etikos dalyko veiklose mokiniai mokosi apmąstyti jausmų ir emocijų įvairovę bei jų prasmę, ugdosi empatiją bei gebėjimą suprasti emocijas, siekia mąstymo ir jausmų dermės, kuri stiprina psichinę ir fizinę sveikatą. Etikos dalyko veiklose mokiniai, viena vertus, susipažįsta su kultūra kaip etnografiniu asmens tapatumo šaltiniu. Kita vertus, domisi ir kitomis šalies bei pasaulio kultūromis. Šiuo aspektu mokiniai ugdosi gebėjimą puoselėti ir vertinti ne tik savos, bet ir kitos etninės ar religinės grupės unikalumą: jie ugdomi savo šalies ir pasaulio piliečiais. Etikos dalyko veiklose ugdomas kūrybinis mąstymas, t. y. gebėjimas patiems kelti klausimus, gebėjimas inovatyviai, netradiciškai spręsti kylančius klausimus, drąsa kelti probleminius klausimas ir gebėjimas suvokti alternatyvių atsakymų galimybę (mano atsakymas nebūtinai yra pats geriausias). Ugdomasi ištvermė ir drąsa pasitikti gyvenimo sudėtingumą.

Saviugda ir savisauga: asmenybės unikalumo pažinimas

Saviugda ir savisauga yra esminė etikos ugdymo dalis, skirta pažinti savo unikalumą ir ugdyti gebėjimą pasirūpinti savimi. Ši sritis apima įvairius aspektus, pritaikytus skirtingiems amžiaus tarpsniams.

1-2 klasių koncentras:

• Pažįsta savo unikalumą: Pasakoja apie save, savo pomėgius, aplinką, mokosi klausyti kitų.
• Mokosi savarankiško mąstymo: (aš galiu).
• Klausimai: Kaip mokomės mąstyti keldami klausimus? Kuo skiriuosi nuo kitų ir kuo esu į kitus panašus? Kodėl kokia nors savybe išsiskirti nėra blogai? Savistaba - laikas sau. Ar skiriu laiko sau?
• Pažįsta savo unikalumą: Kuo kiti panašūs į mane ir kuo skiriasi?
• Klausimai: Kodėl esu toks, koks esu? Kokios mano asmeninės savybės? Kokie mano pomėgiai?

3-4 klasių koncentras:

• Pažįsta savo unikalumą: Kaip išreikšti savo savitumą per pomėgius, pasiekimus, gebėjimus, asmenines savybes? Mokosi klausyti kitų žmonių pasakojimų apie save. Demonstruoja savarankišką kūrybinį mąstymą.
• Klausimai: Ar norėčiau būti kitoks?
• Pažįsta savo unikalumą: Kaip tapau toks, koks esu? Supranta ir reiškia savo savitumą per pomėgius, pasiekimus, gebėjimus, asmenines savybes. Mokosi klausyti kitų žmonių pasakojimų apie save. Savarankiškai demonstruoja kūrybinį mąstymą.
• Klausimai: Kas padėjo man tapti tuo, kuo esu? Kaip mokytis kurti? Kas yra kūrybingumas ir kaip jis manyje reiškiasi? Kelia klausimus apie savo bei kitų žmonių savitumą. Svarsto saviraiškos galimybes ir ribas. Pateikia savo asmenybės stipriąsias puses. Diskutuoja apie žmogaus savitumo reikšmę bei tai, kas sieja visus žmones. Apibrėžia savitumo (unikalumo) sąvoką bei savais žodžiais nusako jo reikšmę žmogui. Reflektuoja savo asmenybės savitumo galimybes bei ribas.

5-6 klasių koncentras:

• Pažįsta savo unikalumą: Ar gerai save pažįstu? Suprasdamas savo savitumą ir jo raiškos ribas, jį išreiškia atitinkamu elgesiu (dėmesingai išklausydamas kitus), mąstymu, požiūriu į kitus. Tobulina savo kūrybinio ir kritinio mąstymo įgūdžius.
• Klausimai: Ar visada patinku pati (pats) sau? Kokios mano stipriosios pusės? Senekos posakis: „Pasitikėjimas savimi ugdo drąsą“.
• Pažįsta savo unikalumą: Aš - pastovus ar kintantis? Suprasdamas savo savitumą ir jo raiškos ribas, jį išreiškia atitinkamu elgesiu (dėmesingai išklausydamas kitus), mąstymu, požiūriu į kitus. Tobulina savo kūrybinio ir kritinio mąstymo įgūdžius.
• Klausimai: Aš keičiuosi? Kodėl? Ar tai nuo manęs priklauso? O kas priklauso? Kelia klausimus apie savo asmenybės išskirtinumą (unikalumą) ir panašumą į kitus. Analizuoja savo unikalumą, sugeba prisistatyti pasakodamas arba kitomis priemonėmis (fotonuotraukomis, vaizdo siužetais, autoportretu). Ne tik supranta asmens unikalumo idėjos esmę, bet ir geba pateikti 1-2 pavyzdžius apie asmens unikalumą iš kasdieninio gyvenimo, TV dokumentikos, literatūros, kino filmų ir kitų artefaktų. Kelia objektyvaus savęs vertinimo problemą. Kelia probleminius klausimus apie asmens unikalumą. Samprotauja ir diskutuoja veiklos (kūrybos) prasmės ir objektyvaus vertinimo klausimais. Suvokia asmens unikalumui kylančias grėsmes.

7-8 klasių koncentras:

• Pažįsta savo unikalumą: Kokiose gyvenimo situacijose galiu atrasti save kaip kuriantį, kuriančią? Analizuoja savo unikalumą: gebėjimus, mąstymą, kūrybiškumą, pomėgius, siekius. Atsargiai vertina savo kritines nuostatas savo paties mąstymo, pažiūrų, kūrybiškumo atžvilgiu (t. y. suvokia, kad pats sau negali būti objektyvus).
• Klausimai: Ar kartais neabejoju to, kas vyksta, prasme? Kai rašytojas rašo autobiografiją, ar jis neieško savęs? Kai dailininkas kuria autoportretą, ar jis kartu neieško savęs? Ar žinai, ką reiškia objektyvumas? Ar sunku būti objektyviam? Ar sutiktumėte, kad tradicinių amatų mokėjimas galėtų suteikti asmeniui unikalumo?
• Pažįsta savo unikalumą: Koks mano santykis su savimi pačiu? Analizuoja savo unikalumą: gebėjimus, mąstymą, kūrybiškumą, pomėgius, siekius. Nuosaikiai vertina savo kritines nuostatas savo paties mąstymo, pažiūrų, kūrybiškumo atžvilgiu (t. y. suvokia, kad pats sau negali būti objektyvus).
• Klausimai: Ar sutariu pats su savimi, ar suprantu save? Kelia klausimus apie savo asmens tapatumo problemą. Diskutuoja su klasės draugais apie asmens tapatumo problemas. Įvardija keletą savo bruožų, kurie sąlygoja asmenybės unikalumą. Naudodamasis refleksiniais klausimais, reflektuoja unikalios asmenybės tapsmo galimybes ir kliūtis.

9-10 (I-II gimnazijos) klasių koncentras:

• Pažįsta savo unikalumą: Aš - pats sau ir Aš Kitiems Apmąsto save kaip autentišką, sąmoningai veikiančią ir savarankiškai mąstančią bei jaučiančią asmenybę. Analizuoja savo unikalumą ir kelia asmeninius tikslus, svarsto autentiškus ateities pasirinkimus, t. y. kuria savo gyvenimo projektą. Kelia klausimus dėl specialybės pasirinkimo. Suvokia savo kūrybinį ir kritinį mąstymą esant unikalius ir nepakartojamus, bei supranta savo ribotumą.
• Klausimai: Kaip manojo Aš tapatumą man padeda atskleisti kiti žmonės? Gal kitas žmogus yra manojo Aš veidrodis? Kaip mano stipriosios savybės galėtų pasitarnauti ateityje dirbant su kitais žmonėmis, kokie tai būtų darbai, specialybės? Ar keliu sau tikslus? Ar aš turiu idealų?
• Pažįsta savo unikalumą: Kas aš esu iš tikrųjų? Jei noriu apibrėžti save, kokias išorines bei vidines savo savybes išvardinu kaip reikšmingas? Bet ar aš esu tik savybės? Ar kas nors daugiau? Kas? Kokias vertybes laikai svarbiausiomis? Kokius pozityvius savo asmens bruožus įvardiju kaip svarbius? Kokius kitus pozityvius asmenybės bruožus tikiuosi išsiugdyti? Kodėl taip sunku suprasti, kas aš esu? Bet kodėl taip svarbu? Kelia klausimus apie savo asmenybės unikalumą ir supranta bei kritiškai vertina savo kelio į dorinę brandą svarbumą, unikalumą. Analizuoja savo asmenybės unikalumą, pateikia 2-3 pavyzdžius apie dorinės brandos kertinius principus. Argumentuotai diskutuoja apie savo bei kitų asmenybių unikalumą. Parašo esė apie dorinės brandos kertinius principus. Naudodamasis refleksijos klausimais, reflektuoja savo asmenybės unikalumą ir supranta bei kritiškai vertina savo kelio į dorinę brandą, jos svarbumą bei unikalumą. Reflektuoja dorinės brandos kertinius principus. Analizuoja etikos filosofijos tekstus ir nusako pagrindines teksto idėjas.

III-IV gimnazijos klasių koncentras:

• Pažįsta savo unikalumą: Mano unikalumas ir jo svarba asmeniniame bei socialiniame gyvenime.
• Klausimai: Ar kuriant santykius su kitais norisi, kad kiti prisitaikytų prie manęs, ar pats labiau taikaisi prie kitų? Kokia pozicija būtų teisinga?
• Pažįsta savo unikalumą: Kokia yra mano gyvenimo prasmė?
• Klausimai: Ar susimąstau, ko verta siekti? Ką reikia daryti, kad būčiau laimingas?

Emocijų ir jausmų pažinimas

Svarbu ne tik pažinti savo unikalumą, bet ir suprasti savo emocijas ir jausmus. Tai padeda geriau suprasti save ir kitus, bei tinkamai reaguoti į įvairias situacijas.

• A2. Iš pateiktų pavyzdžių atrenka emocijas ir jausmus, apibūdina, kuo jie skiriasi: Pateikia teigiamų ir neigiamų emocijų ir jausmų pavyzdžių (reakcijos į situacijas), nusako, kaip kylančios emocijos ar jausmai veikia mano santykį su artimiausiais žmonėmis. Stebi (reflektuoja) savo emocijas ir jausmus, pastebi kylančias neigiamas emocijas, žino keletą būdų, kaip jas tinkamai (saugiai) išreikšti. Praktikuoja savistabą (atpažįsta, supranta kylančias emocijas) ir palygina skirtingas emocines būsenas.
• Pažįsta savo jausmus: Kas yra jausmai? 1-2 klasių koncentras. Susipažįsta su emocijomis ir jausmais, mokosi juos skirti ir reikšti tinkamais būdais. Stebėdamas ir analizuodamas save bei kitus mokosi suprasti, kokia jausmų įtaka žmogui ir aplinkos suvokimui. Susipažįsta su savistaba. Pyktis ir švelnumas. Kada jie kyla? Kada aš supykstu? Kodėl? Kada aš būnu švelnus? Kodėl?
• Pažįsta savo jausmus: Kodėl svarbi savistaba, kaip šis įgūdis gali man padėti? 1-2 klasių koncentras. Susipažįsta su emocijomis ir jausmais, mokosi juos atskirti ir juos išreikšti tinkamais būdais. Mokosi suprasti, kokia jausmų įtaka žmogui ir aplinkos suvokimui. Susipažįsta su savistaba. Liūdesys ir džiaugsmas: kodėl mano jausmai dažnai būna labai prieštaringi? Kodėl aš nuliūstu? Kaip pralinksmėju? Kodėl ir kada aš džiaugiuosi? Atpažįsta ir geba įvardinti pagrindines teigiamas ir neigiamas emocijas ir jausmus. Padedamas analizuoja, kas lemia jų atsiradimą. Analizuoja įvairias mokytojo pateikiamas simuliacines situacijas ir pateikia ne mažiau negu du pavyzdžių, kaip galima tinkamai išreikšti teigiamas ir neigiamas emocijas. Mokytojo padedama apibūdina gyvenimo džiaugsmo sąvoką ir savarankiškai pateikia konkrečių pavyzdžių, kas jam kelia gyvenimo džiaugsmą. Pateikia pavyzdžių, kur galima kreiptis pagalbos, jei nesupranti savo jausmų ar nežinai, kaip tinkamai juos išreikšti.
• Pažįsta savo jausmus: Baimė ir drąsa. 3-4 klasių koncentras. Ko aš bijau? Kodėl? Kada tampu drąsus? Mokosi taikyti savistabą. Vertina emocijas kaip svarbią savo asmenybės dalį. Mokosi kalbėti apie baimę ir baimių įvairovę, supranta išdavystės skausmą ir atleidimo svarbą. Vertina teigiamas emocijas ir gyvenimo džiaugsmą. Suvokia drąsaus poelgio išskirtinumą. Neigiamus jausmus (pyktį, agresiją) mokosi išreikšti tinkamais būdais. Kaip susidraugauju su baime? Kas yra baimė? Kaip jaučiamės bijodami? Ar galime jausti baimę vien tik įsivaizduodami? Kodėl bijome nežinios?
• Pažįsta savo jausmus: Išdavystė ir ištikimybė. Kaip išgyventi išdavystę? Ar galima atleisti? Kas yra ištikimybė? Ar aš esu ištikimas? Kam aš esu ištikimas? 3-4 klasių koncentras. Suvokia emocijų įvairovę. Supranta baimės, agresijos, pykčio, išdavystės jausmus. Mokosi atpažinti teigiamas emocijas. Mokosi savistabos. Ar aš moku atleisti? Ar man sunku atsiprašyti?

Vertybių internalizacija ir šeimos vaidmuo

Asmens patirtis ir vertybės priklauso nuo vertybių internalizacijos laipsnio ir pobūdžio. Vertybių internalizacija - tai procesas, kurio metu individas perima vertybes iš artimiausios socialinės aplinkos ir jos tampa jo paties įsitikinimais, nuostatomis, bei lemia jo elgesį ir veiklą.

Šeima atlieka didelį vaidmenį vaiko socializacijos procese. Joje susiformuoja vyresniosios ir jaunesniosios kartos etinės tradicijos, kai bręstanti asmenybė iš artimiausios mikroaplinkos išmoksta įvairių socialinių vaidmenų, įgyja patirties ir įsitvirtina visuomenėje. Šeimoje galima išskirti tokias vertybių rūšis: universalios vertybės, nacionalinės vertybės, šeimos gyvensenos vertybės.

Taip pat skaitykite: Ugdomosios strategijos vaikams

Tėvų įsitikinimai formuoja vaiko vertybines orientacijas ir sudaro prielaidas vertybių internalizacijai. Šeimos gyvenimas - tai ne vienkartinis aktas, bet tolydžio trunkantis vientisas procesas, kuris dažnai priklauso nuo tėvų gyvenimo sąlygų, jų išsilavinimo, kultūros, kūrybiškumo, įsitikinimų ir vertybių, nes ką vaikas įgyja šeimoje, tai dominuoja visame jo gyvenime.

Socialiniai pasikeitimai, tokie kaip skyrybos, priešiški santykiai tarp žmonių, konfliktai šeimoje, bandoma paaiškinti buvusios socialistinės sistemos įtakotu tradicinių vertybinių orientacijų praradimu. Lietuvos šeima patyrė įvairius poveikius: dalis jų buvo neišvengiami, dalis priklausė nuo ideologijos. Vaikai tapo savarankiškesni, susilpnėjo tėvų įtaka jų ugdymui ir socializacijai. Santuokos atidedamos vėlesniam laikui, gimstamumas mažėja. Šeima iš naujo apžvelgia ir įvertina įsitikinimus, ir kokias vertybes internalizuoja, puoselėja. Modernus gyvenimas suteikia labai daug galimybių pasirinkimui, kartu supainiodamas žmogų, o ypatingai jauną šeimą.

Įpročių formavimas ir įsitikinimai

Norint prisitaikyti prie pakitusių aplinkos sąlygų, reikės ir mums kažką savo elgesyje pakeisti, kad gyventi vėl būtų įdomu, smagu ir prasminga. Ar bus lengva suformuoti naujus įpročius? Dažniausiai tai nebus paprasta, reiks valios, pastangų ir atkaklumo. Be pokyčio mūsų galvose, be naujų įsitikinimų suformavimo ir įsitvirtinimo, vargu ar pavyks suformuoti ilgalaikius ir tvirtus įpročius. Juk ne veltui yra sakoma, kad „Pakeisk mąstymą ir pasikeis tavo gyvenimas“.

Visų pirma, turime atsiminti, kad tam, kad kažką darytume kitaip nei buvo įprasta - turime turėti sau logišką ir patrauklų paaiškinimą, kodėl tai turiu daryti arba nedaryti dabar.

1 kelias - Ieškoti įrodymų sau, kodėl turime tai daryti. Argumentacija turi būti susieta su numatomu malonumu arba gyvybiškai svarbi. Kaip taisyklė, užsirūkyti paskatina tam tikros aplinkybės ar įvykiai. Tačiau, jei tas veiksmas, šiuo atveju rūkymas, kartojamas dažnai, atsiranda aiškesni ir asmeniniai pagrindimai savo elgesio, kaip reikalingo ar naudingo, malonaus ir pan. Taip atsiranda gilesnis, stabilesnis įsitikinimas ir jis yra susiejamas su maloniais potyriais, žmogus šį veiksmą kartoja ir jis tampa įpročiu.

Taip pat skaitykite: Pedagoginės psichologinės tarnybos pagalba tėvams

Jei mes susiformavome įprotį rūkyti, tai galime, lygiai tokiu pat keliu, susiformuoti ir nerūkymo įprotį.

Pavyzdžiui norime ar ne, bet kiekvieną ryta, diena iš dienos 15 min sportuojame ir tikrai, po daugelio pasikartojimų atsiras nauji įsitikinimai: „nesportavus negaliu dirbti“, „man tai suteikia ypatingos energijos visai dienai“ ir pan. Taip nuo mažai įtaigių, pavienių minčių „gal reikia“, „žinau, kad gerai“, mes pereiname prie tvirtesnių, suasmenintų ir emociškai mus paliečiančių įsitikinimų - „man tai patinka“, „labai gerai jaučiuosi“.

Kitas kelias - ieškoti argumentų patiems, kurie būtų svarbūs asmeniškai ir sužadantys malonumo jausmą. Atrasti sau argumentus, kuriais tikėtumėte ir jie sustiprintų potraukį atlikti veiksmus, kurie, laikui bėgant, taptų įpročių, o argumentai - vidiniais įsitikinimais. Kai keisite įpročius ir jie reikalaus pastangų, pradžiai pasirinkite vieną, o kiti tegu palaukia.

tags: #ugdymas #turi #poveiki #vertybiu #elgesio #ir