Įvadas
Depresija yra vis didėjanti problema visame pasaulyje, įskaitant Europą. Ši liga ne tik paveikia asmens gyvenimo kokybę, bet ir turi didelį poveikį visuomenei ir ekonomikai. Lietuva, deja, ne išimtis, ir susiduria su dideliais iššūkiais, susijusiais su depresijos paplitimu ir savižudybių skaičiumi. Šiame straipsnyje išnagrinėsime depresijos statistiką Europoje, ypatingą dėmesį skirdami Lietuvai, aptarsime rizikos veiksnius, gydymo prieinamumą ir būdus, kaip stiprinti psichikos sveikatą.
Depresijos Paplitimas Europoje: Statistika ir Tendencijos
Ekspertai teigia, jog padėtis Europoje dėl sergamumo depresija kelia didžiulį nerimą. Net 7,2 proc. Europos Sąjungoje gyvenančių žmonių serga lėtine depresija, 2,4 mln. jų - centrinėje, Rytų Europoje bei Baltijos šalyse. Tai rodo, kad depresija yra plačiai paplitusi liga, kuri paveikia milijonus europiečių.
Remiantis "Eurostat" duomenimis, 6,8 proc. suaugusių žmonių (18 metų ir vyresni) Europos Sąjungoje šiuo metu išgyvena depresijos simptomus, o 2,9 proc. jų patiria sunkią depresiją. Didžiausias sergamumas depresija fiksuojamas Vengrijoje (10.5%), Portugalijoje (10.4%) ir Švedijoje (9.0%). Nurodoma, kad depresija rečiausia Čekijoje (3.2%), Slovakijoje (3.5%), Kroatijoje (3.8%) ir Lietuvoje (3.9%).
Tačiau, pasak specialistų, šiais skaičiais aklai pasitikėti negalima, nes jie atspindi tik tą dalį žmonių, kurie kreipėsi pagalbos. Didžioji dalis žmonių į specialistus nesikreipia dėl stigmatizacijos ir baimės ateityje turėti sunkumų įsidarbinant ar įgaunant įvairias teises. Pasaulyje 350 mln. žmonių kenčia nuo depresijos; kasmet įvyksta 800,000 savižudybių.
Situacija Lietuvoje: Opūs Iššūkiai ir Augantis Sergamumas
Lietuvai ši tema itin opi - 2021 m. duomenimis, 2,8 proc. vyresnių nei 15 metų Lietuvos gyventojų buvo diagnozuota depresija, o savižudybių skaičius lenkia Europos vidurkį dvigubai bei siekia 26,1 atvejų 100 tūkst. gyventojų, kuomet likusioje Europoje šis skaičius - 13 atvejų 100 tūkst. gyventojų.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
Negana to, Lietuvoje fiksuojamas nuoseklus depresijos diagnozių skaičiaus augimas - nuo 15 atvejų 1 tūkst. gyventojų 2011 m. iki 24 atvejų 1 tūkst. gyventojų 2019 m.
Tyrimai ir Iniciatyvos: "Depresijos Suvestinė"
Apie bene pirmąkart tokiu mastu įgyvendintą tyrimą apie depresiją (ang. Depression scorecard) 10-yje Europos šalių paskelbta tarptautiniame forume GLOBSEC 2022. Renginyje, kuriame dalyvavo daugybės šalių politikai, įskaitant ir Lietuvos, reikalauta atkreipti dėmesį į didžiulę ligos problematiką ir skirti daugiau išteklių ligos, kuri dažnai pasikartoja bei pasireiškia daugybe formų, gydymui.
Prie tyrimo prisidėjo 51 ekspertas iš Bulgarijos, Kroatijos, Čekijos, Estijos, Vengrijos, Latvijos, Lietuvos, Serbijos, Slovakijos bei Slovėnijos. Tyrimas atskleidė didžiulius atotrūkius tarp depresijos gydymo rekomendacijų bei realiai suteikiamos pagalbos. Vos dvejose iš 10-ies tirtų šalių depresijos prevencija ir gydymas pilnai įtrauktas į nacionalinį sveikatos strategijos planą.
Nors visose 10-yje šalių duomenys apie sergamumą depresija buvo surinkti ir išanalizuoti, nė vienos Vyriausybė, planuodama psichinės sveikatos priežiūrą, jais nesirėmė. 9 iš 10 šalių siūlo pagalbą per atstumą sergantiems depresija, 4 iš jų, įskaitant Lietuvą, nuotoliniu būdu leidžiama atnaujinti vaistų receptus fiziškai nevykstant pas gydytoją.
Gydymo Prieinamumas ir Iššūkiai Lietuvoje
Depresijos suvestinės ataskaitoje taip pat pažymima, jog nors Lietuvoje yra platus psichikos sveikatos centrų tinklas, kurių paslaugas gyventojai gali gauti kreipdamiesi tiek tiesiogiai, tiek nukreipiami medikų, taip pat lengvai prieinamas ir medikamentinis gydymas, nors ir be naujausių vaistų, bet sunkiausia yra gauti nemedikamentinį gydymą: psichoterapijos ar psichosocialines reabilitacijos paslaugas. Nors šios ir yra kompensuojamos, nustatyti paslaugų įkainiai neatitinka faktinių sąnaudų. Dėl to šių paslaugų teikimas - smarkiai apribotas. Trūksta ir priemonių, nukreiptų į skirtingas tikslines grupes: jaunimą, senjorus, benamius ir kt.
Taip pat skaitykite: Metabolinis sindromas ir psichikos ligos
Depresijos Poveikis ir Ryšys su Savižudybėmis
Forume GLOBSEC taip pat pranešta, kad depresija yra labiausiai paplitęs psichinis sutrikimas šių dienų pasaulyje. Pusė sunkių ligos atvejų - negydomi ir net 60 proc. savižudybių nulemia būtent depresija.
Pandemijos Įtaka ir "Tylioji Pandemija"
Atsižvelgiant į psichologinius Covid-19 pandemijos padarinius, nerimo ir depresijos paplitimas pasaulyje per pirmuosius pandemijos metus išaugo ketvirtadaliu. Labai tikėtina, kad dabar šis skaičius yra dar didesnis. Dėl pandemijos depresijos tema tapo aktualesnė nei bet kada anksčiau, o gydytojai ir mokslininkai visame pasaulyje vadina ją „tyliąja pandemija“.
Depresijos Formos ir Simptomai
Depresija gali būti pasikartojanti ir nepasikartojanti, t.y. vieną kartą gyvenime. Specialistai teigia, kad dažniausiai atkryčiai pasireiškia tais pačiais simptomais, kaip ir pirmąjį kartą. Anot psichiatro, depresijos pasikartojimą dažnai sukelia traumuojančios situacijos.
Pagrindiniai depresijos simptomai: suprastėjusi nuotaika, nuolatinis nuovargis, dingęs pasitenkinimas anksčiau džiuginusiais dalykais. Tokia savijauta nebūtinai reiškia depresiją, tačiau jeigu žmogus tai jaučia ilgiau nei dvi savaites, o ypač - ilgiau negu mėnesį, į specialistą kreiptis būtina.
Kiti galimi depresijos simptomai:
Taip pat skaitykite: Depresijos įtaka darbingumui Lietuvoje
- Liūdesys (depresinis liūdesys gali pasireikšti kartu su beviltiškumu ir tuštumo jausmu. Galite pastebėti, jog nepriklausomai nuo jūsų pastangų, tiesiog negalite sukontroliuoti savo negatyvių minčių.
- Kaltė (sunkia depresija sergantys žmonės gali jaustis beverčiai ir bejėgiai.
- Dirglumas (dėl šio simptomo galite jaustis pikti, nekantrūs ar neramūs.
- Psichiniai simptomai (jei sunkiai susikaupiate, priimate sprendimus ar atsimenate detales, tai galėtų būti depresijos požymiai.
- Energijos praradimas (jei jums depresija, gali būti, jog visą laiką jausitės pavargę.
- Susidomėjimo praradimas (paplitęs depresijos simptomas yra nesidomėjimas maloniais dalykais, tokiais kaip seksas, hobiai ar socialiniai ryšiai.
- Apetito pokyčiai (dėl depresijos galima pradėti valgyti per daug arba per mažai. Įspėjamuoju ženklu galima laikyti kūno masės padidėjimą daugiau nei 5 proc.
- Mintys apie savižudybę (noras save žaloti yra rimtas depresijos simptomas ir į jį būtina žiūrėti rimtai.
Ankstyvas Kreipimasis Pagalbos
Neretai bijoma kreiptis pagalbos, tad po pirminio epizodo žmonės pas specialistą patenka jau sunkesnės būklės. Vien dėl to, kad žmonės laiku nepradeda gydymo, jis užtrunka ilgiau. Atkryčio atveju žmogus anksčiau pastebi simptomus ir kreipiasi pagalbos. Tuomet ir pacientas mažiau kenčia, ir rezultatai - geresni. Gydytojai tikina, kad anksčiau kreipiantis pagalbos depresijos gydymas būna lengvesnis ir liga greičiau įveikiama.
Būtinas Dėmesys Depresijai ir Investicijos į Psichikos Sveikatą
GLOBSEC forume kalbėję mokslininkai pabrėžė, kad daugelyje Europos šalių vis dar trūksta reikiamo dėmesio depresijai ir ja sergantiems žmonėms. „Nepaisant akivaizdaus poreikio gerinti psichikos sveikatos priežiūrą, dauguma centrinės, Rytų Europos ir Baltijos šalys bendromis investicijomis atsilieka nuo ES vidurkio. Turėtų būti sustiprinti profesiniai gebėjimai, bendruomenių rūpinimasis žmonėmis, kuriems gresia didžiausia rizika susirgti depresija“, - tyrimą apibendrina Anna Michalkova, Depresijos rodiklių projekto regioninė koordinatorė.
Depresijos Destigmatizacija ir Informuotumo Didinimas
Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centro direktorius Martynas Marcinkevičius sako, kad depresija Lietuvoje po truputį destigmatizuojama. Vilniaus Geštalto instituto vadovė Brigita Kaleckaitė pastebi, kad situacija Lietuvoje kinta, - prieš 10-15 metų žmonės iš viso nedrįso prabilti apie psichinę būklę. Dabar apie tai kalbama gerokai drąsiau, gerokai daugiau yra ir pagalbos.
Svarbiausia - atsisakyti baimės ir gėdos jausmo. Reikia suprasti, kad nuolat liūdėti, jaustis išsekusiam, be energijos atlikti kasdienes veiklas, prarasti susidomėjimą pomėgiais - nėra normalu. Tai jau raudona lemputė, kuri sako, kad reikia kreiptis pagalbos.
Psichoterapija ir Medikamentinis Gydymas: Svarbus Kompleksinis Požiūris
Pasak Lietuvos psichiatrų asociacijos vadovo, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Psichiatrijos klinikos docento dr. Alvydo Navicko, depresijos atsiradimą lemia įvairūs veiksniai: psichosocialinės krizės, įgimtas polinkis, hormonų apykaitos sutrikimai, somatinės ligos ir kt. Ligai būdingi pasikartojimai, įvairūs simptomai, pasireiškiantys labai individualiai ir nepriklausomai nuo amžiaus.
Svarbu paminėti, jog psichoterapija labiau tinkama spręsti asmenybės problemas, potrauminius sindromus ar lengvesnes depresijas; šis metodas reikalauja daugiau laiko ir finansinių išteklių. Anot psichiatrės Danguolės Survilaitės, biocheminius procesus efektyviausiai sureguliuoja vaistai. Visuomenėje plinta demagogiškos nuomonės, kad nuo antidepresantų tapsi priklausomas ar būsi „daržove“. Dr. A. Navickas pritaria, jog priklausomybė dėl antidepresantų nesivysto, o medikamentai įprastai derinami su kompleksinio gydymo priemonėmis (pvz., psichoterapija, šviesos terapija).
Stiprinti Psichikos Sveikatą: Fizinis Aktyvumas, Socialiniai Ryšiai ir Sveikas Gyvenimo Būdas
Imantis būdų įveikti depresiją nebūtina iš karto bėgti pas gydytoją. Gydytojai teigia, kad labai svarbu ir fizinis aktyvumas, mat fizinio aktyvumo metu išsiskiria vadinamieji laimės hormonai. Jie išsiskiria ir tuomet, kai maloniai bendraujame su kitais žmonėmis, kai galime džiaugtis ne tik savo, bet ir kitų pasiekimais. Mankšta, pasivaikščiojimas kasdien bent po pusvalandį - gera profilaktika ne tik depresijai, bet ir daugeliui kitų ligų.
Anot specialistų, svarbu savo racione mažinti perdirbto maisto bei cukraus vartojimą, vartoti vitaminus, žuvų taukus, kurie slopina organizme vykstančius uždegiminius procesus.
"Su depresija kovoti galima pasitelkiant įvairias priemones: šviesos terapiją, SPA, ilgesnius pasivaikščiojimus lauke, mankštą, dalyvavimą socialinėje veikloje, fitoterapiją, elgesio terapiją, biblioterapiją, psichofarmakoterapiją ar kitais būdais", - sako gydytoja.
Žmonių Perdegimas Darbe: Atostogų Svarba ir Darbo Krūvio Mažinimas
Vilniaus Geštalto instituto vadovė Brigita Kaleckaitė sako, kad lietuviai jau nuo seno yra tauta, linkusi daugiau dirbti, nei atostogauti, skirti laiko sau.
Darbuotojai ir apskritai žmonės kalba, kad nespėja, yra didžiulis stresas, didelė įtampa. Ne tik nerimas, bet būtent tas ilgalaikis stresas gali mus labai stipriai sargdinti. Reikia spręsti šią problemą kompleksiškai: neužtenka padaryti mokymų - darbuotojai pasimokė ir viskas, nuo rytojais jie gyvena kitaip. Ne, į tą problemą reikia žiūrėti ir organizacijos lygmeniu - galbūt, keisti darbo procesus, mažinti krūvius, rūpintis ne tik per asmeninį ryšį, asmeninį požiūrį, bet ir žiūrėti, kaip veikia organizacija, kaip sistema.
Pagalba ir Parama: Kur Kreiptis?
Psichikos sveikatos sutrikimai - tai rimti susirgimai, kuriuos būtina gydyti.
- Psichologo, psichiatro konsultacija Jonavos r. psichikos sveikatos centre, adr.Žeimių g.
- Pedagoginė psichologinė tarnyba teikia nemokamas paslaugas Jonavos rajono asmenims nuo 3 iki 18 metų (turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių iki 21 metų, jei mokosi), adr. Kauno g.
- Jonavos rajono socialinių paslaugų centras, teikia nemokamas paslaugas krizę išgyvenantiems žmonėms (smurto aukos ir kt.), adresas: Vasario 16-osios g. (8-349)54722; El. p.
- Prie Neries Anoniminių alkoholikų grupė, adr. J. Basanavičiaus g.
Depresija Vyresniame Amžiuje: Rizikos Faktoriai ir Intervencijos
Atsižvelgiant į demografinius pokyčius, labai svarbu prailginti vyresnio amžiaus žmonių sveiką ir darbingą amžių bei sumažinti neigiamą sveikatos sutrikimų poveikį gyvenimo kokybei, savarankiškumui. Senstant sulėtėja visi psichikos procesai, ypač mąstymas, mažėja domėjimasis įvairiais gyvenimo aspektais, susilpnėja atmintis, atsiranda energijos bei poreikių mažėjimas. Taip pat vargina bendri negalavimai - silpnumas, nuovargis, miego sutrikimai, galvos, širdies skausmai, apetito, svorio pokyčiai. Išsivysčius sutrikimui, išryškėja įvairūs psichikos būklės pokyčiai.
Reikia pažymėti, kad psichikos sveikatos sutrikimus nustatyti nėra lengva, nes jie vystosi lėtai, dažnai būna persipynę su somatinėmis ligomis. Depresijos epizodas - vienas iš labiausiai paplitusių psichikos sutrikimų tarp pagyvenusių žmonių. Depresiją vyresniame amžiuje gali sukelti fiziologiniai senėjimo pokyčiai, netektys, dažnas stresas, vienatvė, daugelis somatinių ligų, taip pat socialinės priežastys (skurdas, socialinė dezintegracija).
Vyresnio amžiaus žmonių įgūdžių mokymo veiklos - švietimas ir įgūdžių mokymas, vykdant individualias ar šeimos konsultacijas bei paramos grupės - veiksmingai mažina psichologinį stresą, depresijos simptomus, gerina gyvenimo kokybę. Ypatingą dėmesį skiriant pykčio ir kitų emocijų valdymui, ypač sumažėja depresijos simptomų bei padidėja savarankiškas neigiamo mąstymo valdymas. Vyresnio amžiaus žmonių sveikatos raštingumo didinimas, jų aktyvus dalyvavimas sveikatos mokymo ir sveikatinimo renginiuose, bendruomenės veikloje yra sveiką senėjimą nulemiantis veiksnys.
Mineralinis Vanduo: Natūrali Depresijos Prevencija
Pasak medikų, tamsiuoju metų sezonu reikėtų rasti daugiau laiko investuoti į save ir ieškoti įvairesnių būdų, kaip sau padėti. Pastebima, kad ligos simptomai ypač sustiprėja prasidėjus lietingajam sezonui. Ruduo atsineša ne tik lietų, bet ir tamsą, o šie du veiksniai turi įtakos mūsų organizmui. Prasidėjus tamsiajam lietingam sezonui, organizme pradedama gaminti daugiau melatonino ir mažiau serotonino - šis hormonų disbalansas daro didelę įtaką mūsų psichinei sveikatai, sukeliama sezoninė depresija.
„Gydymas mineraliniu vandeniu yra viena iš efektyvių, neinvazinių, patogių ir natūralių depresijos prevencijos priemonių“, - teigia L. Rapolienė. Įvairių mokslinių tyrimų duomenimis, mineralinių vonių terapija iki 70 proc. sumažina depresinę-prislėgtą nuotaiką, įtampą, pyktį, nuovargį, didina jėgos, gyvybiškumo skalių rezultatus, patikimai mažina depresiją, gerina nuotaiką, miego kokybę tiek jaunesniems, tiek vyresniems žmonėms.