Depresija ir apatija - tai rimtos būklės, kurios gali paveikti žmogaus gyvenimą įvairiais aspektais. Šiame straipsnyje aptarsime depresijos ir apatijos požymius, priežastis bei įvairius gydymo būdus.
Kas yra depresija?
Depresija - tai ne tik prasta nuotaika ar trumpalaikis liūdesys, bet ir psichikos sveikatos sutrikimas, kuriam būdinga slogi nuotaika, energijos stygius, motyvacijos praradimas ir sumažėjęs gyvenimo džiaugsmas. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, depresija yra viena dažniausių psichikos sveikatos problemų pasaulyje. PSO duomenimis, net 280 milijonų žmonių serga depresija - sunkia ir rimta psichikos liga, galinčia paveikti visus - nuo mažamečių iki senjorų.
Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Jurgita Jankauskienė įvardija, kad depresija dažniausiai diagnozuojama moterims, tačiau neaplenkia ir vyrų. Visgi, pastarieji yra linkę gerokai rečiau prabilti apie jaučiamus išgyvenimus ir kreiptis pagalbos.
Depresijos tipai ir priežastys
Depresija gali būti endogeninė (dar vadinama „vidine“ arba „tikrąja“) arba egzogeninė (arba „reaktyvioji“). Endogeninės depresijos priežastis paprastai pastebėti sunkiau, nes jos slypi mumyse pačiuose. Ją sukelia cheminis disbalansas smegenyse, kuris gali būti tiek įgimtas, tiek įgytas. Egzogeninę depresiją gali sukelti pervargimas ir ilgalaikis stresas (pavyzdžiui, perdegimo sindromas gali virsti depresija), sunkūs gyvenimo įvykiai ar traumos.
Dažniausios depresijos priežastys:
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
- Biologiniai veiksniai: Smegenų chemijos pokyčiai (sumažėjęs serotonino, dopamino ir norepinefrino kiekis), hormoniniai sutrikimai, genetika.
- Psichologiniai veiksniai: Žema savivertė, ilgalaikis stresas, traumuojantys įvykiai.
- Socialiniai ir aplinkos veiksniai: Vienišumas, finansinės problemos, lėtinės ligos.
Taip pat išskiriami tokie depresijos tipai kaip sezoninė depresija (dažniausiai prasideda rudenį ir baigiasi pavasarį), pogimdyvinė depresija (pasireiškia kai kurioms moterims po gimdymo) ir bipolinis sutrikimas (maniakinė depresija, pasireiškianti dažna nuotaikų kaita).
Depresijos požymiai
Depresija pasireiškia įvairiais simptomais, kurie gali būti suskirstyti į emocinius, fizinius ir elgesio pokyčius.
Emociniai simptomai:
- Nuolatinis liūdesys ir beviltiškumo jausmas.
- Anhedonija (intereso ir malonumo jausmo praradimas).
- Nerimas.
- Savigrauža ir kaltės jausmas.
Fiziniai simptomai:
- Nuovargis ir energijos stoka.
- Miego sutrikimai (nemiga arba mieguistumas).
- Apetito pokyčiai (padidėjęs arba sumažėjęs apetitas).
- Fiziniai skausmai (galvos, raumenų, virškinimo problemos).
- Svorio pokyčiai.
- Sumažėjęs lytinis potraukis.
- Širdies ritmo ir kvėpavimo problemos.
Elgesio pokyčiai:
- Socialinė izoliacija.
- Sunkumai priimant sprendimus ir susikaupimo problemos.
- Priklausomybės (alkoholis, narkotikai, besaikis valgymas).
- Mintys apie savižudybę ar savęs žalojimą.
Svarbu kreiptis konsultacijai pas specialistą, jeigu pasireiškia daugiau nei vienas iš išvardintų simptomų.
Kaip atskirti depresiją nuo blogos nuotaikos?
Svarbu suprasti, kad depresija nėra tiesiog reakcija į nemalonų gyvenimo įvykį. Nors šios situacijos gali sukelti liūdesį, tačiau depresija yra ilgalaikė ir dažnai atsiranda be aiškios priežasties.
Pagrindiniai skirtumai:
Taip pat skaitykite: Metabolinis sindromas ir psichikos ligos
- Liūdesys yra natūrali emocija, kuri dažniausiai yra trumpalaikė ir išnyksta, kai liūdesį sukėlusi situacija išsisprendžia ar praeina šiek tiek laiko.
- Depresija yra ilgalaikis būsenos pokytis, kurį lydi slogi nuotaika ir jis trunka mažiausiai dvi savaites ar ilgiau, trukdo kasdieniam gyvenimui ir gali netgi sukelti minčių apie savižudybę.
Depresijos gydymo būdai
Depresijos gydymas yra individualus ir kompleksinis procesas, priklausantis nuo ligos sunkumo, gretutinių paciento ligų ir bendros sveikatos būklės. Gydymas gali apimti psichoterapiją, medikamentinį gydymą (antidepresantus) ir gyvenimo būdo pokyčius.
Savipagalba:
- Fizinė veikla ir sveika gyvensena: Reguliarus fizinis aktyvumas (pasivaikščiojimai, joga, sportas) ir tinkama mityba (omega-3 riebalų rūgštys, B grupės vitaminai, vitaminas D).
- Miego higiena ir kokybiškas poilsis: Eiti miegoti ir keltis tuo pačiu metu, vengti ekranų prieš miegą.
- Dienoraščio rašymas ir emocijų išraiška: Padeda geriau suprasti savo jausmus ir rasti būdus su jais susitvarkyti.
- Socialiniai ryšiai ir artimųjų palaikymas: Palaikyti ryšį su artimais žmonėmis, kalbėti apie savo būseną.
Profesionali pagalba:
- Psichoterapija: Kognityvinė elgesio terapija (KET), psichodinaminė terapija, humanistinė terapija.
- Medikamentinis gydymas: Antidepresantai (skiriami gydytojo psichiatro).
- Transkranijinė magnetinė stimuliacija (TMS): Neuromoduliacinis gydymas, suteikiantis palengvėjimą nuo gydymui atsparios didžiosios depresijos.
- Elektrokonvulsinė terapija: Taikoma sunkios depresijos atvejais, kai kiti gydymo metodai yra neveiksmingi.
- Audiovizualinė relaksacija kartu su elektroterapine stimuliacija: (taikoma Vivus Sanus medicinos centre)
Kiti būdai:
- Meditacija: Leidžia išmokti gyventi dabartyje, atsikratyti įkyrių minčių ir susitelkti į esamą momentą.
- Muzikos ir meno terapija: Muzikos klausymasis ar jos kūrimas suteikia galimybę išreikšti emocijas, o kūrybinė veikla gali padėti nuraminti mintis ir pagerinti savijautą.
- Stresą mažinantys papildai: Adaptogenai (ašvaganda, radiolės, jonažolės), B grupės vitaminai, magnis, L-teaninas.
- Šviesos terapija: Gydymas specialia lempa, taip pat gydymas lazeriu ar Bioptron lempomis.
Kas yra apatija?
Apatija - tai būsena, kai žmogus jaučia abejingumą, emocijų ir tikslų stoką. Tokį žmogų nustoja dominti dalykai, kurie dar visai neseniai buvo jam labai reikšmingi, jis stipriai apriboja bendravimą ar darbinę, profesinę veiklą.
Apatijos priežastys:
- Profesija, skatinanti emocinį „perdegimą“.
- Energijos nuosmukis po sunkios ligos, dėl vitaminų ar saulės šviesos stokos.
- Ilgalaikė fizinė ar emocinė įtampa.
- Stresas po neigiamo įvykio (išsiskyrimas, darbo netektis, artimojo mirtis).
- Energijos nuosmukis po ryškaus, ilgalaikio emocinio pakilimo.
- Po didžiųjų švenčių, ypač jeigu esate jautrūs visuomenės nuotaikų kaitai.
- Šizofrenija, depresija, smegenų pažeidimai ir pan.
Kaip kovoti su apatija:
- Priimkite apatiją kaip pertraukėlę audringoje gyvenimo tėkmėje.
- Gerai išsimiegokite.
- Vartokite žaliosios arbatos ir šokolado.
- Darykite tai, kas jums yra malonu.
- Maitinkitės sveikai, nepamirškite vaisių ir daržovių.
- Sportuokite.
- Pakeiskite aplinką.
- Atraskite naujų pomėgių.
Bipolinis sutrikimas ir pogimdyvinė depresija
Bipolinis afektinis sutrikimas - tai psichikos liga, kurios metu kaitaliojasi euforijos ir gilios depresijos būsenos. Įtarus šią ligą, reikia kreiptis į psichiatrą, kuris gali paskirti tinkamų vaistų. Gydymas derinamas su psichoterapija.
Pogimdyvinę depresiją gali patirti net ir tos moterys, kurios anksčiau jautėsi psichiškai sveikos ir nepatyrė didelių nuotaikų svyravimų. Viena iš galimų priežasčių yra pakitęs lytinių hormonų kiekis. Kiti dirgikliai yra bioritmo ir apskritai miego sutrikimai, socialinė izoliacija. Pogimdyvinės depresijos simptomai yra liūdesys, išsekimas, apatija, baimė ar nerimas, dirglumas, pesimizmas, žema savivertė, kaltės jausmas, jausmas, kad negali pasirūpinti savo vaiku, ašarojimas, nepasitenkinimas savo kūnu.
Kaip padėti depresija sergančiam žmogui?
Jei įtariate, kad artimas žmogus serga depresija, į situaciją žiūrėkite jautriai. Taip yra todėl, kad tokiam žmogui labiausiai reikia paramos ir empatijos. Jei galite, padėkite jam ar jai laikytis dienos režimo ir sukurkite saugią erdvę, kurioje jis ar ji nebijotų kalbėti apie savo jausmus. Atverkite ir profesionalios pagalbos temą ir pasistenkite apie ją kalbėti taip, kad būtų aišku, jog jos nesmerkiate, o veikiau manote, kad ji naudinga.
Taip pat skaitykite: Depresijos įtaka darbingumui Lietuvoje