Įvadas
Sveikatos priežiūros sektorius yra vienas iš labiausiai įtemptų ir emociškai reikalaujančių sektorių. Darbuotojai, dirbantys šioje srityje, nuolat susiduria su dideliu darbo krūviu, ilgomis darbo valandomis, emociniu išsekimu ir dideliu atsakomybės lygiu. Dėl šių veiksnių sveikatos priežiūros specialistai ypač pažeidžiami stresui, depresijai ir nerimui. Šiame straipsnyje apžvelgiami tyrimai, atlikti siekiant nustatyti streso, depresijos ir nerimo paplitimą tarp sveikatos priežiūros darbuotojų, taip pat aptariami veiksniai, prisidedantys prie šių problemų, ir galimos prevencijos bei intervencijos strategijos.
Tyrimų Apžvalga
Medicinos studentų psichikos sveikatos problemos Lietuvoje
2024 m. žurnale „Visuomenės sveikata“ buvo publikuotas tyrimas, kurį atliko lektoriai Rokas Šambaras ir Kamilė Pociūtė, Studentų mokslinės veiklos tinklo (SMVT) Vaikų ir paauglių psichiatrijos grupės nariai - gydytojai rezidentai Gintarė Žilinskaitė ir Ieva Palačionytė - bei prof. dr. Sigita Lesinskienė. Šis tyrimas atskleidė, kad trečdalis medicinos studentų patenka į depresijos rizikos zoną. Beveik penktadalis (24 proc.) nurodė kada nors gyvenime save žaloję braižydami, pjaustydami, degindami ar mušdami savo kūną. Remiantis duomenimis, trečdalis studentų rūko, o penktadalis - rūko kasdien. Rūkantys medicinos studentai pasižymėjo statistiškai reikšmingai prastesne savijauta ir daugiau save žalojantys nei nerūkantys jų kolegos.
Šis tyrimas parodė, kad Vilniaus universiteto (VU) ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) medicinos studijų programų studentai susiduria su rimtais psichologiniais iššūkiais. Tyrimo rezultatai buvo gauti iš anoniminės savanoriškos internetinės apklausos.
Savęs žalojimas tarp medicinos studentų
Tyrimas atskleidė, jog beveik kas ketvirtas studentas vienokiu ar kitokiu būdu yra tyčia save žalojęs gyvenime. Nors gauti duomenys apie savęs žalojimo mastą tarp Lietuvos medicinos studentų yra ganėtinai panašūs į užsienio autorių atliktų tyrimų duomenis, tai - aiškus signalas, kad dalis medicinos studentų - labai prastoje emocinėje būsenoje ir ne visada geba tinkamai susitvarkyti su kylančiais sunkumais.
Medicinos studijos reikalauja labai didelių pastangų, yra įtemptos tiek fiziškai, tiek emociškai. Labai svarbu, kad medicinos studentai gebėtų pailsėti, atsipalaiduoti, įveikti kylančius iššūkius. Įvairiuose moksliniuose šaltiniuose nurodoma, jog tinkamas ir savalaikis studentų edukavimas apie streso valdymą, emocinę sveikatą gali užkirsti kelią perdegimui. Šios intervencijos galėtų būti organizuojamos ir Medicinos fakultete, įtraukiant ne tik studentus, bet ir akademinę bendruomenę.
Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas
Adaptacijos sunkumai pirmakursiams
Vertinant studentų savijautą, buvo pastebėta, kad I - III kurso studentai, turėjo prastesnius PSO (5) geros savijautos klausimyno įverčius nei IV - VI kurso studentai. Pirmų kursų studentai gali išgyventi sunkų adaptacinį laikotarpį, pirmieji studijų metai - didelis pokytis gyvenime: dalis studentų atvyksta iš kitų Lietuvos miestų į Vilnių ar Kauną, palieka tėvų namus, pradeda labiau savarankišką gyvenimą, susiduria su kitokia mokymosi tvarka nei ta, kuri buvo nusistovėjusi mokykloje, atsiranda daugiau atsakomybių. Todėl tiek akademiniam personalui, tiek vyresnių kursų studentams yra svarbu sukurti palaikančią ir šiltą aplinką universitete, taip padedant jaunesniems studentams lengviau prisitaikyti prie naujo gyvenimo etapo ir jaustis laimingesniems.
Rūkymo problema tarp medicinos studentų
Tyrimo duomenys paskatino labiau atkreipti dėmesį į jaunimo psichikos sveikatą, ypač - į augančią rūkymo problemą. Visuomenėje rūkymo galimybių pasiūla tik auga, atsiranda įvairūs rūkymo būdai, tokie kaip kaitinimo sistemos, elektroninės cigaretės, be nikotininės vienkartinės cigaretės bei daug kitų. Laikui bėgant jaunimo tarpe rūkymas tapo „bendravimo“ priemone.
Medicinos studijos - iš tiesų nelengvos: ilgi studijų metai, didelis krūvis, susidūrimas su vienu svarbiausiu dalykų gyvenime - žmogaus sveikata, gyvybe - sukelia stiprius emocinius išgyvenimus, išjudina vertybinius, egzistencinius klausimus. Nenuostabu, jog griebiamasi įvairių atsipalaidavimo būdų. Tarp studentų pernelyg dažnai girdime: „Einam parūkyti, pasidarysim pertrauką“.
Atliktas tyrimas atskleidė, kad rūkantys medicinos studentai pasižymėjo statistiškai reikšmingai prastesne savijauta nei nerūkantys, ir, nors šie duomenys svarbūs, tai - tik labai maža dalis visų duomenų, susijusių su kitomis, kintamomis ir nekintamomis, psichinės sveikatos problemų lauko dalimis. Ypač svarbu toliau tyrinėti ir kalbėtis apie jaunimo psichikos sveikatą, žalingus įpročius, jų sąsajas su psichine sveikata, analizuoti galimas priežastis ir ieškoti psichikos sveikatos gerinimo intervencijų, kurios padėtų kiekvienam, gyvenime susidūrusiam su emociniais sunkumais, išlikti stipriam ir nepalūžti.
Medikų psichikos sveikata lyginant su bendra visuomene
Komentuojant atliktą tyrimą, o taip pat - kitose šalyse atliktus panašius tyrimus, galima pastebėti tendenciją, kad medikų psichikos sveikata yra gerokai prastesnė nei bendrai visuomenės. Nors savižalos ar tokių žalingų įpročių rodikliai panašūs, būtent depresijos ir nerimo sutrikimai, polinkis į suicidiškumą skatina sunerimti. Pastebima, kad studentų emocinė savijauta yra daug prastesnė nei jau dirbančių specialistų. Kalbėti apie visa tai nėra lengva: supranti sveikatos paslaugų teikimo sistemos netobulumą, girdi kolegų pasakojimus apie patiriamus emocinius ir fizinius sunkumus… Medicinos studijų ir profesinis mediko kelias - sunkus. Ir vis dėlto: tvirtai tikiu, kad gydytojo profesija - itin praturtinanti ir prasminga. Norisi palinkėti medikams nepamiršti patiems savęs, rūpintis savimi, neapleisti kūniškų, emocinių, dvasinių poreikių, užsiimti stresą mažinančiomis praktikomis, gebėti stabtelėti ir leisti būti sau būti netobuliems, suklysti, atjausti, galų gale, esant poreikiui, nebijoti kreiptis pagalbos.
Taip pat skaitykite: Streso įtaka galvijų sveikatai
Depresijos paplitimas tarp medicinos studentų
Lyginant su praeito dešimtmečio tyrimų rezultatais, Lietuvoje depresijos paplitimas sparčiai auga. Tyrimas atskleidė, jog net trečdalis medicinos studentų patenka į depresijos rizikos zoną, o depresijos simptomų dažnis tarp medicinos studentų gali būti 3-10 kartų didesnis nei bendroje populiacijoje. Ilgalaikis stresas neišvengiamai daro įtaką mūsų kūnui ir mąstymui: dažnai nesąmoningai ieškome sau tinkančių streso įveikos strategijų, kurios dažnai būna nesveikos, trumpalaikės, todėl neveiksmingos.
Medicinos studentai pasirinko padėti, gydyti ir šviesti žmones sveikatos klausimais, tačiau patys nebūna pajėgūs atspirti toms streso įveikos priemonėms, kurios kenkia organizmui. Ilgai užsitęsusį ir nevaldomą stresą norime kuo greičiau sumažinti ar pašalinti, sumažėja rūpinimasis savo sveikata. Dėl šios priežasties mūsų tyrime nagrinėta tema yra tokia aktuali. Paantrinsiu kolegoms: medicinos studijos - vienos iš sunkiausių programų, dėstomų universitetuose, ir kiekvienais metais į jas įstojusieji neišvengiamai patiria psichikos sveikatos sunkumų, kuriuos bando kompensuoti nebūtinai sveikais metodais.
Be žalingų įpročių paplitimo tarp medicinos studentų gydytoja taip pat akcentavo studijuojančiųjų pažeidžiamumą aukštiems reikalavimams siekti kuo geriausių rezultatų. Svarbu kurti ir diegti prieinamas, efektyvias psichikos sveikatos gerinimo, perdegimo prevencijos ir sveikų streso įveikos strategijų galimybes šiai visuomenės grupei.
Anonimiškumo svarba tyrimuose
Kadangi tyrimas buvo anoniminis, respondentai galėjo atsakyti į klausimus internetu, sau patogioje ir saugioje aplinkoje. Panašu, kad jie atsakė rimtai ir nuoširdžiai. Tyrimo duomenys tik parodo, kad psichikos sveikatos gerinimo, pervargimo, streso, perdegimo prevencijos programos studentams yra reikalingos. Turime ieškoti tinkamų ir patrauklių sveikatą gerinančių intervencijų diegimo galimybių.
Veiksniai, lemiantys stresą, depresiją ir nerimą
Yra daug veiksnių, kurie gali prisidėti prie streso, depresijos ir nerimo atsiradimo tarp sveikatos priežiūros darbuotojų. Kai kurie iš pagrindinių veiksnių yra šie:
Taip pat skaitykite: Kaip sumažinti nervinę įtampą
- Didelis darbo krūvis: Sveikatos priežiūros darbuotojai dažnai dirba ilgas valandas ir susiduria su dideliu darbo krūviu, kuris gali sukelti fizinį ir emocinį išsekimą.
- Emocinis išsekimas: Darbas su sergančiais ir mirštančiais pacientais gali būti emociškai sunkus, o tai gali sukelti išsekimą ir depresiją.
- Atsakomybė: Sveikatos priežiūros darbuotojai yra atsakingi už pacientų gyvybes, o tai gali sukelti didelį stresą ir nerimą.
- Konfliktai: Sveikatos priežiūros įstaigose dažnai kyla konfliktų tarp darbuotojų, pacientų ir jų šeimos narių, o tai gali prisidėti prie streso ir nerimo.
- Nepakankama parama: Sveikatos priežiūros darbuotojai dažnai jaučiasi nepalaikomi savo vadovų ir kolegų, o tai gali padidinti streso ir nerimo lygį.
Prevencijos ir intervencijos strategijos
Siekiant sumažinti streso, depresijos ir nerimo paplitimą tarp sveikatos priežiūros darbuotojų, būtina įgyvendinti prevencijos ir intervencijos strategijas. Kai kurios iš veiksmingiausių strategijų yra šios:
- Streso valdymo programos: Šios programos moko darbuotojus įveikti stresą, atsipalaiduoti ir pasirūpinti savo emocine sveikata.
- Paramos grupės: Paramos grupės suteikia darbuotojams galimybę pasidalinti savo patirtimi ir jausmais su kitais, kurie supranta jų sunkumus.
- Psichikos sveikatos paslaugos: Darbuotojai, kenčiantys nuo depresijos ar nerimo, turėtų kreiptis į psichikos sveikatos specialistus, kurie gali suteikti jiems reikiamą pagalbą.
- Darbo aplinkos gerinimas: Sveikatos priežiūros įstaigos turėtų stengtis sukurti palankesnę ir mažiau streso keliančią darbo aplinką, mažindamos darbo krūvį, gerindamos komunikaciją ir suteikdamos daugiau paramos darbuotojams.
- Švietimas ir informavimas: Svarbu šviesti sveikatos priežiūros darbuotojus apie psichikos sveikatos problemas, streso valdymo būdus ir pagalbos galimybes. Tai gali padėti sumažinti stigmą, susijusią su psichikos sveikatos problemomis, ir paskatinti darbuotojus kreiptis pagalbos, kai jiems to reikia.
tags: #streso #depresiskumo #nerimo #paplitimas #tarp #sveikatos