Depresija - tai daugiau nei tik laikinas liūdesys. Tai betoninis drabužis, kuris susirgus pasidaro sunku dalyvauti kasdieniame gyvenime. Niekada nepatyrę šios ligos, dažnai atsisako suprasti jos simptomus, todėl negali padėti sergančiajam. Sirgti jau yra blogai, tačiau dėl ribotos dešimtmečius trukusios mokslo pažangos, pasitaiko atvejų, kad medikamentinis gydymas sukelia stiprius šalutinius poveikius, kurie ir savo ruožtu gali sunkinti ligos simptomus. Nepaisant visų ligos spendžiamų spastų, ji gali būti įveikta. Naujausiuose moksliniuose atradimuose gausu užuominų, vedančių keliu į pasveikimą. Pastaraisiais metais įdomiausi atradimai padaryti neurologijos srityje. Daugelį metų į ligą buvo žiūrima supaprastintai, todėl jos gydymo metodai apsiribojo siauru priemonių spektru: buvo tikima, kad depresiją sukelia cheminių medžiagų smegenyse disbalansas, todėl sureguliavus jį, liga turėtų pranykti.
Depresijos supratimo evoliucija
Psichoterapija buvo pirmoji naudojama priemonė gydyti depresijai. Skirtingų psichologijos mokyklų psichologai ieškojo skirtingų sąmonės ir pąsamonės veiksnių, sukeliančių depresiją. Antidepresantų atradimas 1950-aisiais tikrai buvo didžiulis postūmis teigiama linkme, bet toli gražu nepakankamas.
Holistinis požiūris į gydymą
Neurologiją tyrinėjantys mokslininkai, bendradarbiaudami su psichologais ir psichiatrais, apie dvasinių sutrikimų gydymą vis garsiau kalba holistiniais terminais. Holistiniu požiūriu, asmuo turi būti gydomas visapusiškai: fiziškai, emociškai, dvasiškai ir socialiai.
Neuroplastiškumas ir depresija
Pastaruosius kelis dešimtemčius neurologijos moksle vyko lėta revoliucija, kuri paneigė mitą, kad suaugusios smegenys nebegali keistis. Smegenų gebėjimas keistis reaguojant į mokymasį, taip pat į išorės ir vidaus poveikį, vadinamas neuroplastiškumu. Neuroplastiškumas skirstomas į funkcinį (neuronų tarpusavio ryšių stiprinimą) ir struktūrinį (smegenų gebėjimą auginti naujus neuronus). Sergant depresija, neurologiniu požūriu, smegenų gebėjimas keistis - neuroplastiškumas yra sutrikdytas.
Neuronų tinklų formavimasis ir neigiami mąstymo ratai
Stresas, miego sutrikimai ir sau kartojami negatyvūs teiginiai verčia smegenis tokį savo veiklos būdą išmokti vis geriau, ir jam ėmus dominuoti, pasidaro sunku suvokti savo vidinius jausmus ir išorinį pasaulį. Kodėl taip yra, paaiškina elegantiškai neuroplastiškumą apibūdinanti frazė “Neurons that fire together, wire together.” - kartu suveikę neuronai susijungia tarpusavyje. Kuo dažniau kartojame kažkokį minčių ar veiksmų šabloną, tuo sunkiau jį pakeisti. Kitaip tariant, kuo dažniau kartu aktyvuojami tam tikri neuronininiai tinklai, tuo didesnė tikimybė, kad jie aktyvuosis vėl. Taip galime pakliūti į pozityvų arba negatyvų mąstymo ratą.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
Kaip ištrūkti iš neigiamo mąstymo rato?
Neseniai pradėtas suvokti neuroplastiškumo mechanizmas suteikia užuominų, kaip galima iš šios kilpos ištrūkti. Kad smegenys būtų pasirengusios keistis, jos turi būti sutelktos kažkokiai užduočiai. Nieko nedarydami, mes verčiame jas naudotis vadinamu “pasyvios veiklos neuroniniu tinklu”. Tai skirtingos smegenų dalys, kurios aktyvios tada, kai neveikiame nieko. Smegenys projektuoja praeities ir ateities vaizdinius, rodo atsitiktinius prisiminimus, mums svarbius veidus, kiekvieną akimirką primena mūsų susikurtą savo asmenybės paveikslą. Sergant depresija, šis tinklas daro didelę meškos paslaugą, nes “automatinis” smegenų rėžimas sąmonėje transliuoja negatyvius, savivertę, emocijas, nuotaiką ir motyvaciją veikiančius teiginius.
Veiksmas prieš motyvaciją
Nuotaika priklauso nuo veiksmų (Mind follows action). Vienas iš būdų įsilaužti į neigiamą smegenų veiklos šabloną yra kažko darymas. Prieš imdamiesi kažkokios užduoties, mes visada jaučiame didesnį ar mažesnį stresą. Jį sukelia svarbus neurotransmiteris - noradrenalinas. Viena iš jo funkcijų: kūno ir smegenų mobilizavimas kažkokiai sąmoningai pasirinktai užduočiai, kurią reikia prisiversti atlikti. Sėkmingai atlikta užduotis sukelia dopamino (kito neurotransmiterio) padidėjimą smegenyse. Dopaminas yra labai svarbus mokymosi procesui - tai yra malonumo jausmą sukeliantis hormonas, kuriuo smegenys save apdovanoja atlikus kažkokią susitelkimo ir pasiryžimo reikalaujančią užduotį. Dažnai sergant depresija, mes imamės save motyvuoti kažką daryti, o motyvuoti save labai sunku. Neurologai sako, kad traukinį šiuo atveju galime pastatyti prieš garvežį, ir save priversti kažką daryti, nesukant galvos dėl motyvacijos. Save priversti padaryti du atsispaudimus, tada keturis, tada šešis. Save priversti atlikti kažkokią susitelkimo reikalaujančią užduotį, kuriai atlikti nejaučiame jokios emocinės motyvacijos.
Smegenų mokymasis ir neuronų ryšiai
Jei užduotis pabaigiama, o vėliau tas procesas kartojamas, mes aktyvuojame neurocheminius procesus, kurie skatina smegenis užduoties atlikimą ar įgūdžio įgavimą priskirti pastoviems pasikeitimams. Smegenys yra labai efektyvus organas, todėl visada stiprinami tik naudojami neuroniniai ryšiai, ir silpninami nenaudojami. Atlikdami susitelkimo reikalaujančią užduotį mes nenaudojame pasyvios veiklos smegenų tinklo, kuris sergant depresija veikia kaip neigiamas užkalbėtojas.
Miego, sporto ir mitybos svarba
Kad mokymosi procesas veiktų, smegenims turi būti suteikta galimybė. Neuronai ypač intensyviai persitvarko gilaus miego metu. Jei nemiegame, visos mūsų neuroplastiškos pastangos gali būti bergždžios. Kadangi nemiga yra vienas iš depresijos simptomų, miego trūkumas apsunkina pastangas mokyti savo smegenis (tiesti naujus neuronų tinklus). Sportas ir tinkama mityba. Gal banalu ir daug kartų girdėta, tačiau gydantis nuo dvasinių ligų labai svarbu likti fiziškai aktyviems. Sportas skatina struktūrinį ir funkcinį neuroplastiškumą, o mityba svarbi dėl žaliavos neuronų, ir neurotransmiterių gamybai. Taip pat, mokslininkai atrado, kad depresiją gali sukelti net uždegiminiai procesai žarnyne. Norėdami neuroplastiškumą išnaudoti, turėtumėm sukurti teigiamų pasikeitimų priežastį, imtis susitelkimo bei pastangų reikalaujančių veiksmų, juos kartoti, ir sporto, miego, bei sveikos mitybos deriniu galime sudaryti galimybę savo smegenims keistis.
Kiti gydymo būdai ir terapijos
Kadangi neuroplastiškumą skatina visos jutiminės patirtys, psichoterapija yra labai naudinga. Kartais, jei liga labai sunki, tiesiog nesigauna pradėti teigiamų pokyčių grandinės. Tais atvejais gali padėti psichiatrai, sėkmingai pritaikę medikamentus. Jei visi klasikiniai būdai įveikti depresijai pasirodo neefektyvūs, neuroplastiškumas skatinamas ir naudojantis naujai išrastais metodais: elektrokonvulsinė terapija, transkranijinė magnetinė stimuliacija, akių judesių terapija. Šiuo metu sėkmingai vykdomi klasikinių psichedelikų naudojimo gydyti vaistams atspariai depresijai tyrimai. Neuroplastiškumą skatinančias, psichedelines sąmonės būsenas galima pasiekti ir naudojantis kiek įprastesniais būdais: meditacija, kvepavimo pratimais, naudojant plūdrumo kapsules (Šias priemones reiktų rinktis atsargiau tik turint polinkį į psichozę). Sąmoningo buvimo (mindfulness) technikos leidžia į savo emocijas žiūrėti kaip pašaliniam stebėtojui o ne būnant jų auka. Yra nedidelės apimties mokslinių tyrimų ir daug liudijimų, kad maudynės lediniame vandenyje irgi skatina smegenų sugebėjimą keistis: kai visą tavo kūną žnaibo ledinis vanduo, smegenys persijungia į išgyvenimo rėžimą, o išlipus į krantą apima maloni šiluma ir ramybė.
Taip pat skaitykite: Metabolinis sindromas ir psichikos ligos
Saulės šviesos ir gryno oro svarba
Dirbame patalpose, pramogaujame, sportuojame jose. Šiais laikais, kai gyvenimas dažniausiai vyksta tarp keturių sienų, truputis saulės ir gryno oro tampa retenybe, nors turėtų būti priešingai - daugybė tyrimų rodo, kad buvimas lauke, ypač gamtoje, pagerina mūsų psichinę bei fizinę sveikatą, rašo „Stars Insider“. Tačiau kas iš tikrųjų atsitinka jūsų kūnui, kai nustojate vaikščioti lauke?
Nuotaikos pokyčiai
Serotoninas, dar vadinamas geros savijautos chemine medžiaga, yra neuromediatorius. Jis atlieka svarbų nuotaikos stabilizatoriaus vaidmenį ir daro įtaką tam, kaip gerai jaučiamės. Kembridžo universiteto tyrimo duomenimis, daug laiko praleisdami patalpose netenkame galimybės organizmui natūraliai pagaminti serotonino, o dėl jo ilgalaikio stygiaus galime patirti įvairių nuotaikos pokyčius. Kai kurie žmonės jausis depresyvesni, kitiems gali kilti agresija. Visa tai lemia cheminių medžiagų, reikalingų mūsų organizmui, disbalansas.
Nuovargis ir miego sutrikimai
Natūrali šviesa (ypač rytais) padeda reguliuoti cirkadinį ritmą, t.y. miego ir budrumo ciklą. Jei per retai būsite lauke, šis ciklas gali sutrikti. Būtent dėl to rytais keltis bus sunku, galite jaustis nepailsėję, net išmiegoję 8 ir daugiau valandų. Natūrali šviesa skatina melatonino, hormono, atsakingo už miegą, gamybą. Jo gamyba natūraliai padidėja prieš miegą ir sumažėja pabudus. Jei dieną neišeinate į lauką, šis procesas sutrinka. Ilgas valandas praleidžiant uždarose patalpose, kur jus veikia mėlyna šviesa, sklindanti iš elektroninių prietaisų (pvz., išmaniųjų telefonų, kompiuterio), melatonino kiekis gali sumažėti. Todėl jums bus sunku atsikelti ryte.
Dažnesni lėtiniai skausmai
Nevaikščiojimas lauke reiškia, kad mažiau būname saulėje, taigi, ir natūraliai gaunamo vitamino D kiekis organizme mažėja. Vitaminas D natūraliai gaminasi, kai mūsų odą veikia saulės spinduliai. Mažas vitamino D kiekis siejamas su daugeliu sveikatos problemų, įskaitant dažnesnius skausmus. 2003 m. atlikto tyrimo metu nustatyta, kad net 93 proc. iš 150 dalyvių, kurie skundėsi lėtiniais skausmais, vitamino D kiekis buvo „labai mažas“.
Žarnyno problemos
Sveikas vitamino D kiekis iš tiesų yra svarbus ne tik lėtiniams skausmas valdyti. Jo trūkumas gali pasireikšti ne tik nemaloniais pojūčiais - gali nukentėti ir jūsų žarnyno sveikata. Tyrimai patvirtina, kad mažas vitamino D kiekis siejamas su žarnyno uždegiminių ligų išsivystymu.
Taip pat skaitykite: Depresijos įtaka darbingumui Lietuvoje
„Patalpų karštinė“ ir alergijos
Terminas „patalpų karštinė“ dažnai vartojamas apibūdinti įvairiems jausmams, kuriuos patiriame ilgą laiką praleidę uždaroje erdvėje. Šios būsenos simptomai gali skirtis priklausomai nuo asmens. Visgi yra keletas bendrų. Tai nuobodulys, susijaudinimas ir bendras nepasitenkinimas. Taigi, jei pajutote nepaaiškinamą susijaudinimą ar kitus jums nebūdingus pojūčius, pagalvokite, kada paskutinį kartą buvote išėjęs pasivaikščioti? Alergijos šių laikų žmones kamuoja taip dažnai, kad turbūt sunku būtų rasti jų neturintį. Nors to priežasčių daug (aplinkos tarša, maisto produktų kokybė ir t.t.), mokslininkai mano, kad viena iš priežasčių yra ir tai, kad mes ne taip dažnai išeiname į lauką. Tai, vėlgi, iš dalies susiję su vitaminu D: manoma, kad jis aktyvina ląsteles, padedančias sumažinti alerginių reakcijų stiprumą. Taigi, atrodo, kad išėjimas į lauką iš tikrųjų gali būti naudingas, kai kalbama apie alergijos valdymą.
Stresas ir vėžio rizika
Daugelis iš mūsų linkę užsidaryti namuose, kai esame pavargę ir įsitempę. Tuo metu, kai jaučiamės silpni ir pažeidžiami, ieškome jaukumo namuose ir vengiame išorinio pasaulio. Tačiau, pasirodo, išeiti už namų durų yra vienas geriausių dalykų, kuriuos galite padaryti, kad pagerintumėte psichinę savijautą ir sumažintumėte patiriamo streso lygį. „Gamtos garsai, tekstūros, šviesa ir kvapai natūraliai skatina smegenis sulėtinti tempą“, - aiškina psichoterapeutas Owenas O'Kane'as ir priduria: „Be to, lauke padidėja serotonino ir dopamino kiekis. Tai geros savijautos hormonai, padedantys jaustis ramesniems ir laimingesniems.“ Pernelyg dažnas buvimas saulėje be apsaugos priemonių gali sukelti odos vėžį. Ir atvirkščiai - per mažas saulės spindulių kiekis didina riziką susirgti kitų rūšių vėžiu. Commonwealth medicinos koledžo mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad trijų ketvirtadalių įvairių rūšių vėžiu sergančių pacientų vitamino D kiekis buvo mažas. Žinoma, tai - ne vienintelis veiksnys, lemiantis onkologinius susirgimus, tačiau būtent jį mes patys galime valdyti.
Atminties sutrikimai ir depresija
Su amžiumi prarandame kai kurias pažintines funkcijas, įskaitant atmintį. Laimei, yra būdų, kaip lavinti ir gerinti atmintį bei išlaikyti sveikas smegenis senstant. Ir spėkite ką. Vienas iš jų - eiti į lauką. 2008 m. Mičigano universitete atliktas tyrimas parodė, kad kasdienis pasivaikščiojimas gamtoje pagerino trumpalaikę tyrimo dalyvių atmintį beveik 20 proc. Pasak klinikinės psichologės Stephanie J. Wong, per ilgai būnant patalpose „gali turėti įtakos depresijos simptomams.“ „Nors gali atrodyti, kad jaučiant depresijos simptomus leisti laiką lovoje, susisukus į antklodę, yra geriausias būdas išbūti, tai darant ilgą laiką gali sumažėti motyvacija užsiimti kita veikla“, - aiškino S.J.Wong.
Kitų ligų rizika
Praleidžiant daug laiko patalpose greičiausiai daugiau laiko ir sėdite nei judate. O tai siejama su tokių sveikatos problemų kaip nutukimas, širdies ir kraujagyslių ligos ir diabetas didesne rizika. Be to, būdami patalpoje greičiausiai dažniau valgote. „Yra įtikinamų įrodymų, kad kuo daugiau suaugusieji žiūri televizorių, tuo didesnė tikimybė, kad jie priaugs svorio, turės antsvorio ar bus nutukę“, - sakė Harvardo visuomenės sveikatos mokyklos sveikatos stiprinimo ir komunikacijos direktorė Lilian Cheung.
Depresijos atpažinimas ir priežastys
Kaip ir visomis ligomis, taip ir depresija susergama ne iš karto. Ji turi savo priešistorę ir priežastis. Depresija gali užklupti tiek jauną, tiek pagyvenusį ir labiau „myli“ moteris. Į šį sutrikimą specialistai žiūri, kaip į sudėtinį, t.y. susijusį su biologiniais, socialiniais ir psichologiniais veiksniais. Nors dabar masiškai skiriami vaistai depresijai gydyti - antidepresantai, tačiau depresijos mąstai auga ir daugiausiai pasikartojančios depresijos sąskaita. Vis daugiau mokslininkų visame pasaulyje teigia, kad šie vaistai laukiamo teigiamo poveikio neduoda. Atsiranda naujų teorijų ir gydymo metodų, vyrauja nuomonė, kad reikia taikyti kompleksinį gydymą, į kurį įeina ne tik vaistai, bet ir psichologinė pagalba bei sveika gyvensena. Daugiau nei 60-ties pasaulyje priskaičiuojamų natūralios medicinos sričių atstovai teigia, kad yra ne vienas būdas depresija nesusirgti, o laiku susigriebus ligos pradžioje, apsieiti be vaistų, rašoma pranešime spaudai.
Kaip atpažinti šią klastingą ligą
Pastaruoju metu pasaulyje stebima depresijos augimo tendencija, ji 10 kartų dažnesnė tarp tų, kurie gimė po 1945 m. nei tarp tų, kurie gimę anksčiau. Daug depresijos atvejų lieka nežinomų ir neatpažintų, nes žmonės dažnai galvoja, kad dėl slogios nuotaikos jiems nereikia kreiptis į gydytoją. Apie šią ligą reikia žinoti, nes ji labai klastinga ir gali baigtis savižudybe. Depresija - tai įvairių vidinių ir išorinių priežasčių sukelti psichikos sutrikimai, kurie pasireiškia prislėgta nuotaika, mąstymo tempo sulėtėjimu, aktyvumo sumažėjimu ir tęsiasi ne mažiau, kaip vieną mėnesį. Yra ne viena depresijos forma. Svarbiausiai ją laiku atpažinti ir pradėti gydyti. Klasikinę depresiją galima atpažinti iš šių požymių:
- Prislėgta nuotaika. Žmogus sako, jog gyvenime nėra nieko gražaus, negali kartu su artimaisiais džiaugtis, liūdėti, negali adekvačiai reaguoti į susidariusias situacijas, išgyvena dėl savo pasikeitimo, jaučiasi našta kitiems, gali net nusižudyti.
- Sulėtėjęs mąstymas. Žmogus dažnai pamini, kad negali mąstyti, galvoje tuščia, sunku reikšti ir formuluoti mintis.
- Iniciatyvos stoka ir užslopinti judesiai. Žmogus skundžiasi, kad nieko negali daryti, jam sunku net atsikelti. Jo kalba skurdi, fragmentiška, o kalba tyliai, su giliais atodūsiais. Kenčiantieji nuo depresijos tampa pasyvūs ir juda per jėgą.
Prie šių požymių dar prisideda somatiniai depresijos požymiai:
- miego sutrikimai, kai anksti pabundama, sunku užmigti;
- apetito sumažėjimas iki visiško atsisakymo valgyti;
- moterims sutrinka mėnesinių ciklas arba jos visai išnyksta;
- svorio pakitimai: dažniau sumažėjimas arba padidėjimas;
- vidurių užkietėjimas;
- libido ir potencijos sumažėjimas;
- negalėjimas pajusti malonumą.
Kai depresija „apsimeta“ kitomis ligomis
Galima sirgti ne tik klasikine, bet ir kitokia depresija. Viena sunkiausiai nustatomų - slapta arba užmaskuota depresija. Tai depresijos forma, kuri „apsimeta“ kitomis ligomis, paprastai somatinėmis. Ji gali pasireikšti slogia nuotaika ir fiziniais negalavimais, pavyzdžiui, širdies ar nugaros skausmais. Užmaskuotą depresiją sudėtinga nustatyti, nes jai nėra būdingi įprasti depresijos simptomai. Paprastai tokia depresija sergantis žmogus kreipiasi ne į psichiatrus, o į kitų sričių gydytojus, nes pats nemano, kad galėtų sirgti depresija. Ligoniai skundžiasi bendru silpnumu, nerviniu išsekimu, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo, virškinimo sistemų veiklos sutrikimais. Greta šių simptomų pasitaiko iniciatyvos stoka, nerimas, nuovargio bei sunkumo jausmas.
Kokios yra depresijos priežastys
Žmonėms, kurių šeimoje buvo depresijos atvejų, pavojus susirgti depresija yra didesnis. Depresija gali atsirasti ilgai sergant lėtinėmis ligomis, pvz. išsėtine skleroze, onkologinėmis ligomis ir kt. Depresija dažnesnė hormonų persitvarkymo periodais (paauglystė, nėštumas, gimdymas ar menopauzė). Ją gali sukelti socialiniai faktoriai arba staigus įprastinių gyvenimo sąlygų pasikeitimas, pavyzdžiui, išėjimas į pensiją, darbo praradimas, emigracija. Ilgalaikiai ir sunkūs psichologiniai išgyvenimai, pavyzdžiui, skyrybos, artimo žmogaus mirtis, stresas šeimoje, smurtas, patyčios. Ūmūs fizinės sveikatos sutrikimai (smegenų insultas, širdies infarktas, paralyžius ir kt.). Miego sutrikimai. Piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis bei alkoholiniais gėrimais. Naujausi tyrimai atskleidžia depresijos ir uždegimo kūne ryšį. Depresija dažnai lydi nerimą, t.y. žmogaus būdą žiūrėti į ateitį, matant tik pavojus. Depresija išsivysto tuomet, kai nerimaujantis žmogus praranda tikėjimą savimi, kad susitvarkys su šiais pavojaus ir …. pasiduoda.
Antidepresantai: veiksmingumas ir alternatyvos
Depresija gydyti skiriami vaistai - antidepresantai, kurie pakeičia galvos smegenų cheminių medžiagų, dar vadinamą „neuromediatoriais“ arba „neurotransmiteriais“, balansą. Jais gydoma, remiantis 1950 m. „serotonino teorija“, kuri teigia, kad depresiją sukelia per mažas „neuromediatoriaus“ - serotonino kiekis smegenyse. Tačiau bėgant metams ši teorija prarado mokslininkų pasitikėjimą, nes jai patvirtinti yra labai mažai įrodymų. Buvo atliktas eksperimentas ir sveikiems žmonėms dirbtinai sumažintas serotonino kiekis. Visi laukė, kol šie žmonės susirgs depresija. Bet taip neįvyko ir depresijos požymiai jiems neatsirado. Tuomet iškilo klausimas, ar teisinga „serotonino teorija“, ar tikrai antidepresantai veikia? Taip, bet tik tiems žmonėms, kurių smegenyse yra didelis cheminių medžiagų disbalansas. 2008 m. atlikto tyrimo duomenimis, tik 20 iš 46 atvejų antidepresantai veikė geriau nei placebo. Taigi, vieni labiausiai perkami vaistai pasaulyje - antidepresantai nėra vaistas, kuris tinka visiems. Dar vienas įdomus faktas, kad Lietuvos mokslininkų duomenimis, 2004-2009 m. laikotarpyje bendras depresijos atvejų skaičius išaugo 12 proc., bet iš jų pirmą kartą diagnozuojamos depresijos skaičius padidėjo nedaug, tuo tarpu pasikartojančios depresijos atvejų skaičius išaugo net 27 proc. Taip pat buvo nustatyta, kad geriant antidepresantus 70-80 proc. būklės pagerėjimą pasiekusių žmonių depresija pasikartoja vėl. Tiriamuoju laikotarpiu antidepresantų suvartojimas padidėjo 48 proc. Taigi, tyrimo rezultatai parodė, kad depresijos padidėjimą nulėmė pasikartojanti depresija. Kyla natūralus klausimas, kodėl daugėja pasikartojančios depresijos atvejų, daugiau vartojant antidepresantų?
Padės vaistai nuo uždegimo?
Gera naujiena yra ta, kad vis daugiau mokslininkų visame pasaulyje dirba prie naujų teorijų, atranda naujas priemones, kurios padės atsisakyti per didelio antidepresantų naudojimo ir išvengti grėsmingo jų pašalinio poveikio, kaip nevirškinimas, galvos skausmai, nerimas, nemiga ir noras nusižudyti. 2017 metais atliktas mokslinis tyrimas Kembridžo psichiatrijos departamente parodė, kad priešuždegiminiai vaistai gali palengvinti depresijos simptomus. Mokslininkai pasinaudojo ankstesnių tyrimų atradimais, jog sergančiųjų depresija organizme dažnai randamas uždegimas. Ištikrųjų, sergančiųjų depresija kraujyje buvo rastas didesnis kiekis citokinų - baltymų, dalyvaujančių uždegimo procese. Kembridžo mokslininkai ištyrė 5063 ligonių daugiau nei 20 - tyje tyrimų ir nustatė, kad žmonėms, kurie be depresijos dar sirgo lėtinėmis uždegiminėmis autoimuninėmis ligomis, pvz., reumatoidiniu artritu, ir vartojo uždegimą mažinančius vaistus, depresijos simptomai sumažėdavo. Tyrimo vadovo dr.Khandaker teigimu, trečdalio ligonių organizme, kurių depresijos neveikė antidepresantai, buvo rastas uždegimas. Jo nuomone, ateityje depresijai gydyti bus galima naudoti vaistus nuo uždegimo.
Natūralios medicinos metodai ir patarimai
Visai nesvarbu, kokios teorijos laikosi mokslininkai ir kokius vaistus siūlo. Žmogus visuomet sau gali padėti, gyvendamas sveikai.
- Vaikščiokite ar bėgiokite gryname ore mažiausiai 30 min. per dieną.
- Sumažinkite arba visai atsisakykite cukraus maiste. Įrodyta, kad saldumynai tiesiogiai veikia depresijos išsivystymą.
- Valgykite daug šviežių daržovių, vaisių, augalinių riebalų, kurie mažina organizme uždegimą.
- Atsisakykite alkoholio, nes jis sukelia depresiją.
- Laikykitės dienos režimo, stenkitės užmigti apie 22 val., keltis iki 6 val. ryto.
- Išmokite išsisakyti neišgyventas neigiamas emocijas ir jas aptarti su specialistu.
- Medituokite ir mąstykite pozityviai. Jau seniai įrodyta, kad meditacija mažina stresą ir nerimą.
- Apsupkite save draugais ir namiškiais, bendraukite. Stiprus socialinis bendravimas gerina žmogaus psichinę būklę.
- Depresiją gydo geri darbai, pagalba vargstantiems, sergantiems, našlaičiams.
- Pasitelkdami dvasinius mokymus, išmokite priimti viską, kas vyksta, visur matant Dievo valią.
Natūralios medicinos metodai stresui ir depresijai šalinti
Sunkiai atlaikydami greitą gyvenimo tempą ir stresą, žmonės jau imasi saugoti sveikatą, pasitelkdami natūralią mediciną ir sveiką gyvenseną. Visame pasaulyje šios sritys sparčiai populiarėja. Stresui mažinti ir depresijai išvengti rekomenduojama naudoti natūralios medicinos metodus, kurie padeda nuraminti protą, emocijas ir padeda geriau jaustis, pvz., joga, meditacija, kvėpavimo praktikos, Tai chi, meno, muzikos terapijos ir kt.
Depresijos mitai ir realybė
Depresija - viena dažniausių šių laikų emocinių sveikatos problemų, tačiau vis dar apipinta mitais. Daugelis žmonių linkę manyti, kad tai tiesiog liūdesio ar išsekimo periodas, kurį galima „išlaukti“. Tačiau mediciniškai depresija yra rimtas nuotaikos sutrikimas, paveikiantis ne tik emocijas, bet ir kūno funkcijas, mąstymą, energiją bei motyvaciją. Ši būklė gali pasireikšti bet kam - nepriklausomai nuo amžiaus, statuso ar gyvenimo aplinkybių.
Kas yra depresija?
Depresija - tai ne tiesiog bloga nuotaika ar silpnas savijautos periodas. Pagal American Psychiatric Association (APA) klasifikaciją, ji yra rimta nuotaikos sutrikimo būklė, veikianti tiek tai, kaip jaučiamės, tiek ką galvojame, ir ką veikiame. Paprastai tariant: jei liūdesys, energijos stoka ir interesų praradimas tęsiasi savaites, mėnesius, ir ima trukdyti kasdieniam gyvenimui - laikas įsiklausyti. Svarbu pažymėti: depresija nėra charakterio silpnumas. Kaip būklė, kuri apima ne tik emocijas, depresija taip pat gali reikštis fiziniais simptomais. Pavyzdžiui: lėtas judėjimas arba priešingai - neramumas, įtemptumas; dažnas galvos skausmas, raumenų įtampa, vidaus organų diskomfortas be akivaizdžios organinės priežasties. Kai kurie žmonės sako: „Mokslininkai neranda priežasties, bet mano kūnas tarsi vis laikas kaištį jaučia“.
#
tags: #depresija #ir #cheminiu #medziagu #disbalansas #mokslincius