Individualios psichologinės veiklos vykdymo reikalavimai Lietuvoje

Šiame straipsnyje aptarsime, kokie reikalavimai keliami asmenims, norintiems užsiimti konsultacine psichologine individualia veikla Lietuvoje, bei apžvelgsime pačios psichologinės pagalbos teikimo specifiką.

Kada kreiptis į psichologą?

Vienos taisyklės, kada kreiptis į psichologą, nėra. Žmonėms psichologinė pagalba gali būti reikalinga įvairiose gyvenimo situacijose: patyrus kasdienio gyvenimo sunkumus, artimojo netektį, išgyvenant emocinę krizę, stresą, jaučiant nepasitikėjimą savimi, nesutariant su artimaisiais ar jaučiant negatyvius jausmus. Psichologinės konsultacijos - tai galimybė geriau suprasti savo vidinį pasaulį, susigaudyti sudėtingoje situacijoje, pažvelgti į ją iš šalies bei atrasti naujų būdų, padedančių tvarkytis su sunkiais išgyvenimais, įvykiais bei kasdienio gyvenimo sunkumais.

Pirmoji konsultacija ir konsultavimo procesas

Pirmojo susitikimo metu psichologas susipažįsta su klientu, užduoda klausimus, susijusius su asmeniu gyvenimu, domisi jo problema, siekia išgirsti žmogaus lūkesčius, vertina motyvaciją. Įprasta konsultacijos trukmė - 60 minučių, tačiau gali būti ir išimčių. Standartinis susitikimų dažnumas - vienas susitikimas per savaitę. Teikiant psichologinę pagalbą, konsultacijų skaičius gali būti nuo vienos iki kelių, tačiau tai priklauso nuo kiekvieno žmogaus ir konkrečios jo situacijos.

Konsultacijos metu turi dirbti ir pats klientas: ne tylėti, o aktyviai dalyvauti konsultavimo procese, kalbėti apie sunkumus, pasakyti, kaip jaučiasi, nebijoti klausti, jeigu kažko nesupranta, būti atviras. Psichologo konsultacija nėra lengvas ir greitas būdas susidoroti su problemomis, kartais tai ilgai trunkantis procesas.

Psichologinės konsultacijos nauda ir metodai

Psichologinis konsultavimas padeda giliau pažvelgti į susidariusias situacijas, atpažinti savo jausmus ir emocijas, išryškina pasąmonėje esančius įsitikinimus ir tikslus, leidžia naujai pažvelgti į susiformavusį gyvenimo stilių ir daryti jame pokyčius. Konsultacijų metu psichologas padeda suprasti, kas vyksta Jumyse ir Jūsų gyvenime. Regresinės terapijos pagalba aptinkami vaikystėje susiformavę įsitikinimai, sunkios patirtys ir jų įtaka dabartiniam gyvenimui. Per vaizdinius, mintis, kūno pojūčius, klaidingi įsitikinimai ir reakcijos yra saugiai keičiami į norimas, arba, galima sakyti, neigiamos programos yra keičiamos į teigiamas. Taip vyksta vidinė transformacija, kuriamas naujas elgesio modelis, naujas požiūris į esamas sudėtingas situacijas. Kiekvienas atvejis skirtingas, užklausos ir siekiamas rezultatas taip pat skiriasi.

Taip pat skaitykite: Viskas apie psichologo darbą

Teisiniai reikalavimai psichologo praktinei veiklai Lietuvoje

Šis įstatymas nustato psichologo kvalifikacijos įgijimo sąlygas, psichologų praktinės veiklos licencijavimo tvarką, psichologų praktinės veiklos sąlygas, psichologų teises ir pareigas, Lietuvos psichologų sąjungos (toliau - Sąjunga) funkcijas, valdymo, veiklos ypatumus.

Pagrindinės sąvokos

• Psichologas - asmuo, įgijęs psichologo kvalifikaciją.
• Psichologinių paslaugų gavėjas - asmuo ar grupė asmenų, kuriems psichologas, atlikdamas psichologo praktinę veiklą, teikia psichologines paslaugas.
• Psichologo praktinės veiklos sritis - psichologo praktinės veiklos licencijoje įrašyta atskira psichologų profesinės veiklos sritis.

Psichologo kvalifikacijos įgijimas ir prižiūrima praktinė veikla

Psichologai rengiami Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo ir aukštųjų mokyklų nustatyta tvarka.

Prižiūrima psichologo praktinė veikla atliekama įgijus psichologo kvalifikaciją ir teikiant ne mažesnės kaip 1 500 valandų trukmės psichologo praktinės veiklos paslaugas tam tikroje psichologų profesinės veiklos srityje. Prižiūrimos psichologo praktinės veiklos tam tikroje psichologų profesinės veiklos srityje metu turi būti atlikta ne mažiau kaip 50 valandų trukmės individualių psichologo praktinės veiklos licencijos siekiančio psichologo konsultacijų su psichologu supervizoriumi arba ne mažiau kaip 100 valandų trukmės tokių konsultacijų dirbant grupėje. Individualios konsultacijos vyksta psichologui supervizoriui dirbant su vienu prižiūrimą praktinę psichologo veiklą atliekančiu psichologu, grupinės konsultacijos atveju psichologas supervizorius ir keli prižiūrimą psichologo praktinę veiklą atliekantys psichologai dirba kartu grupėje.

Atlikus prižiūrimą psichologo praktinę veiklą, Sąjungos nustatyta tvarka išduodamas tai patvirtinantis pažymėjimas. Psichologas, norėdamas gauti psichologo praktinės veiklos licenciją, prižiūrimą psichologo praktinę veiklą tam tikroje psichologų profesinės veiklos srityje turi atlikti per dvejus metus.

Psichologų supervizorių sąrašas

Psichologas laikomas įrašytu į psichologų supervizorių sąrašą kitą dieną po šio straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus patvirtinančių dokumentų pateikimo Psichologų licencijavimo komisijai (toliau - Licencijavimo komisija) dienos. Jeigu paaiškėja, kad psichologas, įrašytas į psichologų supervizorių sąrašą, neatitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, jis išbraukiamas iš šio sąrašo Licencijavimo komisijos sprendimu. Licencijavimo komisijos sprendime dėl psichologo išbraukimo iš psichologų supervizorių sąrašo turi būti nurodyta, kokių šio straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų psichologas neatitinka ir šio sprendimo apskundimo tvarka.

Taip pat skaitykite: Nuodėmės ir psichologija: ryšys

Psichologo praktinės veiklos licencijavimas

Psichologo praktinė veikla yra licencijuojama veikla. Psichologo praktine veikla Lietuvos Respublikoje gali verstis psichologas, turintis galiojančią psichologo praktinės veiklos licenciją (toliau šiame skyriuje - licencija). Licencija išduodama pagal įgytą psichologo kvalifikaciją ir atliktą prižiūrimą psichologo praktinę veiklą tam tikroje psichologų profesinės veiklos srityje. Psichologų profesinės veiklos sritis nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Psichologų praktinės veiklos licencijavimo institucija yra Sąjunga. Licencija išduodama neterminuotam laikui. Asmuo, ketinantis verstis psichologo praktine veikla, Licencijavimo komisijai pateikia deklaraciją (pranešimą) ir dokumentus, patvirtinančius atitiktį šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatytiems reikalavimams. Laikoma, kad licencija išduota, ir šio įstatymo reikalavimus atitinkantis asmuo įgyja teisę verstis psichologo praktine veikla kitą dieną po deklaracijos (pranešimo) pateikimo Licencijavimo komisijai dienos arba nuo deklaracijoje (pranešime) nurodytos dienos, jeigu ši diena yra vėlesnė negu kita diena po deklaracijos (pranešimo) pateikimo Licencijavimo komisijai dienos. Jeigu paaiškėja, kad asmens pateiktoje deklaracijoje (pranešime) pateikta netiksli, neišsami (ne visa) informacija, klaidingi duomenys, tačiau šie trūkumai nėra tokie, dėl kurių būtų galima pripažinti, kad asmuo neatitinka šiame įstatyme nustatytų licencijos išdavimo sąlygų, jis informuojamas apie nustatytus trūkumus ir nustatomas ne ilgesnis kaip 30 dienų šių trūkumų pašalinimo terminas.

Licencijos galiojimo sustabdymas ir panaikinimas

Licencijavimo komisija sprendimą sustabdyti licencijos galiojimą šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytais pagrindais priima nedelsdama. Apie priimtą sprendimą sustabdyti licencijos galiojimą Licencijavimo komisija per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos raštu praneša licencijos turėtojui ir psichologines paslaugas teikiančio juridinio asmens, su kuriuo licencijos turėtojas yra susijęs darbo santykiais, vadovui arba jo įgaliotam atstovui, nurodydama licencijos galiojimo sustabdymo pagrindą ir terminą. Licencijavimo komisija, priėmusi sprendimą sustabdyti licencijos galiojimą, šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos praneša licencijos turėtojui apie nustatytus trūkumus ir nurodo šių trūkumų pašalinimo terminą.

Asmuo, kurio licencijos galiojimas buvo panaikintas šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu atveju, gali bet kada šio įstatymo nustatyta tvarka kreiptis dėl naujos licencijos išdavimo. Šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais atvejais dėl naujos licencijos išdavimo šio įstatymo nustatyta tvarka galima kreiptis, kai išnyksta aplinkybės, dėl kurių licencijos galiojimas buvo panaikintas. Išskyrus šio straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodytą atvejį, Licencijavimo komisija apie priimtą sprendimą panaikinti licencijos galiojimą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos raštu praneša licencijos turėtojui ir psichologines paslaugas teikiančio juridinio asmens, su kuriuo licencijos turėtojas yra susijęs darbo santykiais, vadovui arba jo įgaliotam atstovui, nurodydama licencijos galiojimo panaikinimo pagrindą ir terminą.

Lietuvos psichologų sąjunga

Sąjunga yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, įgyvendinantis psichologų savivaldą. Sąjungos, kaip juridinio asmens, teisinė forma yra asociacija. Sąjungos veikla reglamentuojama šiame įstatyme, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatyme ir Sąjungos įstatuose. Sąjungos nariai yra visi psichologo praktinę veiklą ir prižiūrimą psichologo praktinę veiklą atliekantys psichologai. Sąjungos nustatyta tvarka Sąjungos nariais gali būti ir kiti asmenys.

Taip pat skaitykite: Svarbūs aspektai planuojant konsultacijas

Sąjungos organai:

1. Visuotinis susirinkimas;
2. Sąjungos prezidentas;
3. Sąjungos valdyba;
4. Etikos komitetas;
5. Licencijavimo komisija;
6. kiti Sąjungos įstatuose nustatyti organai.

Visuotinis susirinkimas yra aukščiausiasis Sąjungos organas. Eilinį visuotinį susirinkimą Sąjungos įstatų nustatyta tvarka Sąjungos prezidentas šaukia ne rečiau kaip kas 3 metai. Jei per šioje dalyje nustatytą laikotarpį Sąjungos prezidentas nesušaukia eilinio visuotinio susirinkimo, jis šaukiamas Sąjungos valdybos sprendimu. Visuotiniame susirinkime sprendžiamojo balso teisę turi visi Sąjungos nariai. Visuotinis susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė visų Sąjungos narių. Visuotiniam susirinkimui pirmininkauja Sąjungos prezidentas arba jo pavedimu kitas Sąjungos valdybos narys. Sprendimai priimami visuotiniame susirinkime dalyvaujančių Sąjungos narių balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemiamas yra Sąjungos prezidento ar kito Sąjungos valdybos nario - visuotinio susirinkimo pirmininko balsas. Jeigu visuotiniame susirinkime nėra kvorumo, Sąjungos įstatų nustatyta tvarka per 30 dienų turi būti sušauktas pakartotinis visuotinis susirinkimas.

Sąjungos vienasmenis vadovas - Sąjungos prezidentas yra Sąjungos valdymo organas, kurį renka visuotinis susirinkimas. Sąjungos valdybą renka visuotinis susirinkimas. Etikos komitetas yra Sąjungos organas, kuris nagrinėja skundus dėl galimų psichologo praktinės veiklos etikos pažeidimų.

Licencijavimo komisiją penkeriems metams sudaro ir jos sudėtį tvirtina Sąjungos valdyba šiame įstatyme ir Sąjungos įstatuose nustatyta tvarka. Į Licencijavimo komisiją deleguojami:

1. vienas Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas;
2. du psichologai, atstovaujantys skirtingiems universitetams, kurie įgyvendina antrosios pakopos psichologijos studijų programas. Jeigu kandidatus į Licencijavimo komisijos narius pasiūlo daugiau negu du universitetai, įgyvendinantys antrosios pakopos psichologijos studijų programas, iš pateiktų kandidatų Licencijavimo komisijos narius parenka valdyba.

Licencijavimo komisijos sprendimai priimami visų komisijos narių balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemiamas yra Licencijavimo komisijos pirmininko balsas. Licencijavimo komisija sprendimus priima Sąjungos vardu.

Licencijavimo komisijos narys atšaukiamas, jeigu:

1. savo noru atsistatydina;
2. dėl sveikatos būklės negali eiti Licencijavimo komisijos nario pareigų;
3. jį motyvuotu sprendimu atšaukia delegavęs subjektas ir Licencijavimo komisijos nuostatuose nustatyta tvarka jis išbraukiamas iš Licencijavimo komisijos narių.

Licencijavimo komisijos nariu gali būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos psichologas. Licencijavimo komisijos sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Psichologo teisės ir pareigos

Psichologas, atlikdamas psichologo praktinę veiklą, turi teisę:

1. savarankiškai pasirinkti psichologinių paslaugų teikimo būdus ir metodus;
2. atsisakyti teikti psichologines paslaugas, jeigu psichologinių paslaugų gavėjo reikalavimai prieštarauja psichologo profesinei etikai arba jeigu psichologas neturi pakankamai kompetencijos;
3. gauti atlyginimą už suteiktas psichologines paslaugas.

Psichologas, atlikdamas psichologo praktinę veiklą, privalo:

1. vadovautis psichologo profesine etika;
2. nuolat kelti savo profesinę kvalifikaciją;
3. teikti tik kokybiškas psichologines paslaugas;
4. saugoti psichologinių paslaugų gavėjo jam patikėtą informaciją ir jos neatskleisti. Psichologas negali būti šaukiamas kaip liudytojas ar teikti kokių nors paaiškinimų dėl aplinkybių, kurias jis sužinojo atlikdamas psichologo praktinę veiklą, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Konfidencialią informaciją psichologas gali atskleisti tik tais atvejais, kai akivaizdžiai gresia rimtas pavojus visuomenei, psichologinių paslaugų gavėjo ar kitų asmenų sveikatai arba gyvybei ir nepažeidžiant konfidencialumo neįmanoma išvengti žalos, taip pat kai įpareigojimas atskleisti konfidencialią informaciją nustatytas Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose.

Psichologo praktinės veiklos laikinumas (vienkartiškumas)

Psichologo praktinės veiklos laikinumą (vienkartiškumą) pagal laikinumo (vienkartiškumo) vertinimo kriterijus vertina Licencijavimo komisija.

Pereinamosios nuostatos

Asmuo, kuris iki šio įstatymo įsigaliojimo įgijo psichologijos bakalauro ir psichologijos magistro arba psichologijos magistro kvalifikacinius laipsnius ir ne mažiau kaip trejus metus dirbo psichologu, turi teisę gauti psichologo praktinės veiklos licenciją. Asmuo, kuris iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo įgijęs psichologijos bakalauro ir psichologijos magistro arba psichologijos magistro kvalifikacinius laipsnius, bet turėjo mažesnį negu trejų metų psichologo darbo stažą, gali dirbti psichologo darbą neturėdamas psichologo praktinės veiklos licencijos ne ilgiau kaip trejus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodyti asmenys iki įstatymo įsigaliojimo ir šiam įstatymui įsigaliojus turi teisę tapti Sąjungos nariais. Asmenys, po šio įstatymo įsigaliojimo norintys verstis psichologo praktine veikla šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytais pagrindais neturėdami licencijos, apie tai turi pranešti Sąjungai.

Papildomos galimybės ir iniciatyvos

LSMU studentai ir darbuotojai kviečiami registruotis ir dalyvauti psichologinio atsparumo grupėje. Psichologinės atsparumo grupės tikslas - suteikti teorinių žinių ir praktinių gebėjimų, kaip padėti sau stiprinti psichologinę sveikatą. Grupiniai užsiėmimai (1,5-2 val. trukmės) vyksta. Taip pat organizuojami įsisąmoninimu (angl. mindfulness) grįsta kognityvinės terapijos programa (mindfulness-based cognitive therapy, MBCT). Šių praktinių - patyriminių mokymų ciklas skirtas, norintiems atrasti naujų būdų gyventi su patiriamu stresu, skausmu ir nemaloniais pojūčiais bei išmokti naujų mąstymo bei elgesio modelių, kurie padėtų sveikti bei užkirstų kelią galimiems problemos pasikartojimams ateityje.

Adlerio individualiosios psichologijos teorija grindžiami psichoterapijos ir analizės mokymai

Adlerio individualiosios psichologijos teorija grindžiami psichoterapijos ir analizės mokymai Lietuvoje vyksta nuo 2005 metų. Pirmąją Individualiosios psichologijos psichoterapijos ir analizės grupę Vilniuje rengė Vokietijos Individualiosios psichologijos institutų dėstytojai, supervizoriai ir analitikai. Vokiškai kalbančiose šalyse (Vokietija, Austrija, Šveicarija) A. Antroji grupė IPPA programoje mokslus pradėjo 2016 metais ir tęsia iki šiol (baigiamasis etapas). Trečiosios grupės studijų pradžia - 2022 m. vasario 18 d. Grupė pilna, dokumentų priėmimas baigtas.

Čia pristatoma programa yra paruošta remiantis Vokietijos Individualiosios psichologijos institutų programomis ir bendradarbiaujant su jais. Programa orientuota į praktinį darbą ir yra labai intensyvi tiek užimtumo, tiek ir emocine prasme. Derinamas mokymasis grupėje bei individualus darbas. Didelis dėmesys skiriamas praktinio darbo įgūdžių formavimui bei psichodinaminio-analitinio mąstymo lavinimui. Mokymosi metu dalyvis pradeda dirbti su realiais pacientais ir mokosi suprasti bei aprašyti sutrikimo psichodinamiką. Ketinančius mokytis kviečiame siųsti skenuotus dokumentus el. paštu. Kiekvienas kandidatas dalyvaus dviejuose individualiuose pokalbiuose su mokytojais -analitikais (jų sąrašas bus pateiktas priėmus dokumentus ir kandidatas pats tarsis dėl atrankinių pokalbių laiko), po kurių bus priimtas teigiamas ar neigiamas sprendimas dėl kandidato (-ės) tinkamumo mokytis.

Psichoterapeutų rengimas Institute remiasi nuostata, jog psichodinaminė ir analitinė psichoterapija iš psichoterapeuto reikalauja įžvalgaus savo vidinės psichodinamikos bei problemų suvokimo. Tik įvaldęs savirefleksiją psichoterapeutas gali jautriai suprasti ir reaguoti į kito žmogaus problemas, todėl savęs pažinimas grupinėje ir asmeninėje mokomojoje analizėje yra šios mokymo programos branduolys. Kūdikių stebėjimas ir aptarimai - tai praktinio mokymosi elementas, teikiantis emocinį patyrimą, padedantį reflektuoti savo ankstyvąsias asmenines patirtis, bei praturtinantis supratimą apie ankstyvąją raidą. Klausytojas kartą per dvi savaites 1 val. Savarankiškas darbas būtinas viso mokymosi metu. Žinių patikrinimų tikslas - įtvirtinti žinias, skatinti analitinį mąstymą bei savo psichoterapinio darbo refleksiją. Viso mokymosi metu numatomi du tarpiniai ir vienas baigiamasis egzaminai.

IPPA mokymo programos trukmė - ne mažiau penkerių metų. Pradžioje vyksta intensyvus teorijos mokymasis ir savęs pažinimas grupėje, vėliau teorija vis daugiau siejama su praktiniu mokymu, įgūdžių lavinimu, vyksta ilgalaikė asmeninė analizė, praktinio psichoterapijos darbo supervizijos, atvejų aprašymai; paskutinis etapas skiriamas baigiamojo darbo rašymui ir pasirengimui baigiamajam egzaminui. Programą sudaro 30 sesijų, kurių kiekviena trunka 24 ak. val. Mokymosi kursas skaitysis užskaitytas tik tuomet, jei programos klausytojas bus lankęs ne mažiau kaip 80 proc. Šioms veikloms privalomas 100 % reikalavimų išpildymas (išskyrus grupines supervizijas ir intervizijas. A. Online 2 ak. Pirmą mėn. Video įrašas, teorinė paskaita sesijos tema 2 ak. Pirmą mėn. Teorinis - praktinis seminaras sesijos tema 4 ak. Kūdikių stebėjimo aptarimas 4 ak. Savęs pažinimo grupės: 3 mažosios - 6 ak. val., 2 didžiosios grupės - 2 ak. Online 4 ak. Paskutinį mėn. IP ir kt. Online 4 ak. Pirmą mėn. Video įrašas, teorinė paskaita sesijos tema 2 ak. Pirmą mėn. Teorinis - praktinis seminaras sesijos tema 10 ak. Kazuistiniai techniniai seminarai 4 ak. Online 4 ak. Paskutinį mėn. Intervizijos grupėje (ne mažiau 20 ak. IP ir kt. Online 4 ak. Pirmą mėn. Video įrašas, teorinė paskaita sesijos tema 2 ak. Pirmą mėn. Teorinis - praktinis seminaras sesijos tema 10 ak. Kazuistiniai techniniai seminarai 4 ak. Online 4 ak. Paskutinį mėn. surinkta ne mažiau 100 val.

Egzaminui aprašomas ir pristatomas psichodinaminės ar analitinės psichoterapijos atvejis turi būti nuo psichoterapijos pradžios lydimas profesinės priežiūros, t. y. Darbo rašymo bėgyje klausytojas gali pagal savo poreikį supervizuotis individualiai arba grupėje pas IPI pripažintus supervizorius. Parašytas darbas teikiamas MK, skiriami du recenzentai ir jų recenzijos aptariamos MK posėdyje. IP administracija dviejų mėnesių bėgyje organizuoja egzaminą. Klausytoją egzaminuoja IP mokytojai-analitikai ir supervizoriai. Baigiamajam egzaminui, kuris vyksta žodžiu (60 min.) paruošiamas ir pristatomas egzamino darbas: 20-25 psl. Praktikos reikalavimas: supervizuota mažiausiai 400 darbo su pacientais valandų, iš kurio buvo bent keturios tęstinės suaugusiųjų psichodinaminės psichoterapijos: dvi mažiausiai po 50 val. Baigiamajam egzaminui, kuris vyksta žodžiu (60 min.) paruošiamas ir pristatomas egzamino darbas: 10-15 psl. Bendra studijų kaina penkeriems metams yra 5100 eurų, vienos sesijos kaina - 170 eurų. Mokėjimai atliekami iš anksto. Dr. Dr. Dr. Dr. IP psichoterapijos ir analizės programa patvirtinta, o dėstytojai parengti ir sertifikuoti Miuncheno A. Adlerio instituto psichoterapijos ir analizės mokymo programos tarybos. IP psichoterapijos ir analizės programos reikalavimai formuluoti remiantis Vokietijos analitikams keliamais reikavimais. Visos šiuo metu Lietuvoje veikiančios psichoterapeutus rengiančios programos turi tą patį juridinį statusą ir tiek pat juridinės galios. Psichoterapeutų kvalifikacijos suteikimą, licencijavimą ir įstatymus bei kitus norminius aktus rengianti psichoterapeutus atstovaujanti (17 organizacijų) iniciatyvinė grupė preliminariai yra sutarusi, kad apibrėžiant psichoterapeutų kvalifikaciją bus remiamasi Europos Psichoterapijos Asociacijos keliamais reikalavimais psichoterapeuto kvalifikacijai.

tags: #psichologo #individuali #veikla