Depresija ir vėžys: ryšys, įtaka ir pagalbos būdai

Depresija ir vėžys - dvi sunkios ligos, kurios, deja, dažnai pasireiškia kartu. Šis derinys ne tik apsunkina abiejų ligų gydymą, bet ir blogina paciento gyvenimo kokybę. Šiame straipsnyje aptarsime ryšį tarp depresijos ir vėžio, kaip šios ligos viena kitą veikia ir kokie yra veiksmingi būdai padėti sergantiesiems.

Depresijos priežastys ir rizikos veiksniai

Depresijos priežastys nėra iki galo aiškios, o kartais pastebimos priežasties gali ir nebūti. Manoma, kad kai kurie žmonės jau gimsta turėdami polinkį į depresiją. Tačiau tam tikrų medžiagų disbalansą smegenyse ir depresiją gali sukelti sukrečiantys įvykiai, ligos, vaistai ir kiti veiksniai. Vienas iš reikšmingų veiksnių yra lėtinės somatinės ligos, tokios kaip diabetas, vėžys, artritas, širdies yda, ŽIV ar lėtinis skausmas.

Kartais depresija, beviltiškumo jausmas ir neviltis priverčia sergančiuosius depresija galvoti apie gyvenimo nutraukimą. Todėl ją pastebėti būtina.

Depresijos ir vėžio ryšys

Dvi ligos, pasireiškiančios kartu, komplikuoja viena kitos gydymą ir eigą. Tai gali būti tiek blogo gydymo rekomendacijų laikymosi, tiek abiejų ligų blogesnių baigčių priežastis. Problema ta, kad depresiją diagnozuoti tokiais atvejais gana sunku, nes dauguma ligonių niekuomet nesikreipia į psichikos sveikatos specialistus, didžioji dalis sergančiųjų somatinėmis ligomis skundžiasi vien somatiniais negalavimais, depresijos dažniausiai būna užmaskuotos.

Tyrimų duomenimis, depresija gali sumažinti sergančiųjų ankstyvų stadijų krūties vėžiu išgyvenamumą. Hjerl K. ir bendraautoriai, tirdami ryšį tarp depresijos ir mirštamumo sergant krūties vėžiu, nustatė, kad depresija prieš operaciją padidina mirštamumo riziką vėlyvų stadijų krūties vėžiu sergančioms moterims. Be to, tyrimai rodo, kad, kai depresija ir rimta liga egzistuoja kartu, abiejų simptomai yra sunkesni negu tada, kai šios ligos pasireiškia atskirai.

Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams

Kita vertus, ne tik pati onkologinė liga, kaip stiprus stresogeninis veiksnys, gali būti kartu pasireiškiančios depresijos priežastis. Daugelis vaistų, skiriamų gydant onkologines ligas, gali taip pat sukelti depresijos simptomus.

Depresija gali pabloginti ir kitas būkles, tokias kaip alkoholizmas, piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis, taip pat valgymo sutrikimai. Štai valgymo sutrikimai, tokie kaip bulimija ir anoreksija, kartu su depresija pasireiškia nuo 50 iki 75 proc. atvejų. Gėdos, kaltės ir savivertės trūkumo jausmai, kurie būdingi tokių sutrikimų turintiems žmonėms, yra ir bendri depresijos simptomai. Tokiu atveju, kai žmogus piktnaudžiauja alkoholiu, narkotikais ar jį vargina valgymo sutrikimai, sunku pasakyti, kas yra priežastis, o kas - pasekmė.

Depresija ir sunkios ligos

Žinia apie numatomą chirurginę operaciją, ypač jei ji sudėtingesnė, paprastai bet kuriam žmogui sukelia nerimą ir baimę. O jei asmuo dar serga depresija, tai gali sutrukdyti priimti tinkamus sprendimus ir kartais net pabloginti gydymą, ypač kai nesilaikoma gydytojų nurodymų. Įtampa, taip pat ir tokia, kaip numatoma operacija, gali sukelti depresiją. O tiems žmonėms, kurie sirgo depresija ar turi polinkį ja sirgti, taip pat tiems, kurie turi šia liga sirgusių ar sergančių artimų giminaičių, yra dar didesnė tikimybė, kad depresija išsivystys įtampos ar ligos metu.

Kaip rodo tyrimai ir klinikinė patirtis, net nedidelio laipsnio depresija padidina koronarinių sindromų pasikartojimo dažnį, taip pat ir sergančiųjų širdies ligomis mirštamumą. Tyrimais įrodytas ryšys tarp depresijos ir sergamumo bei mirštamumo nuo širdies infarkto. Kaip rodo patirtis, 15-20 proc. sergančiųjų širdies ligomis būklė atitinka sunkios depresijos diagnozės reikalavimus ir dar daugelis kenčia nuo švelnesnių depresijos formų.

Manoma, kad nuo 10 iki 30 proc. sergančiųjų vėžiu serga ir depresija. Pastebėta, kad sergančiųjų vėžiu sergamumas depresija priklauso ir nuo amžiaus bei vėžio būklės. Tačiau pastebėta, kad dauguma šių ligonių nesako savo onkologams apie depresiją. Dažniausiai jie nenori trukdyti gydytojui, kad susitelktų prie vėžio gydymo. Kita vertus, jie patys į depresiją žiūri kaip į psichikos ligą ir jaučia dėl to gėdą.

Taip pat skaitykite: Metabolinis sindromas ir psichikos ligos

Tuo tarpu į sergančiųjų onkologinėmis ligomis depresiją reikėtų atkreipti ypač didelį dėmesį, kadangi tokiais atvejais depresijos simptomus labai sunku įvertinti, nes energijos stoka, silpnumas (ypač pirmoje dienos pusėje, rytais), judesių sulėtėjimas, miego sutrikimai (būdinga, kad pabundama anksti ryte ir nebeužmiegama ar miegama labai ilgai), apetito pokyčiai, įvairių kūno vietų skausmai gali atsirasti ir nuo gydymo, kai skiriama chemoterapija, spindulinis gydymas ar operacija.

Depresija skatina ligų pasikartojimą

Dar viena problema, kylanti gydant asmenis, kuriems išsivysto depresija, yra ligos recidyvai bei ūminis skausmas. Kaip nustatė tyrimą atlikę Johns Hopkins ligoninės Baltimorėje mokslininkai, labiau tikėtina, kad pacientams, kuriems pasireiškia depresija praėjus mėnesiui po vainikinių arterijų operacijos, metams per 5 metus po operacijos vėl atsiras krūtinės skausmas ir kiti širdies negalavimai, ir tai labiau būdinga vyrams nei moterims. Kaip teigia autoriai, jau anksčiau nustatyta, kad depresija priveda prie blogesnių gydymo rezultatų.

Todėl tyrėjai siūlo įvertinti pacientų, kuriems atliekamos širdies operacijos, būklę, ar nesivysto depresija praėjus mėnesiui po operacijos ir, jei reikia, depresiją gydyti. Tyrimo metu 172 pacientų buvo klausiama apie jų psichikos būseną prieš operaciją ir praėjus mėnesiui ir penkeriems metams po operacijos. Kiekvieną kartą buvo tikrinami medicinos duomenys. Rezultatai parodė, kad 32 proc. pacientų buvo prislėgti prieš chirurginę operaciją, 28 proc. prislėgta nuotaika neišnyko praėjus mėnesiui po operacijos, 21 proc. išliko vienerius metus ir 16 proc. nuotaika nepagerėjo praėjus penkeriems metams. Nustatyta, kad stipriausias ryšys buvo vieną mėnesį po chirurginės operacijos.

Veiksmingas būdas - kalbėjimo terapija

Pitsburgo universiteto Medicinos mokyklos mokslininkai paskelbė tyrimo rezultatus, kad bendravimas su sergančiaisiais depresija po koronarinių arterijų operacijos gali pagerinti tokių pacientų gyvenimo kokybę. Nors vainikinių arterijų operacija pagerina sergančiųjų būklę, tačiau 20-25 proc. pacientų po šios operacijos pasireiškia depresija. Be to, sergantiesiems depresija būna blogesni ir klinikiniai rezultatai, tarp jų ilgalaikiai krūtinės skausmai ir didesnis pakartotinio hospitalizavimo ir mirties pavojus.

Tyrimo metu slaugytojos telefonu bendravo su pacientais po koronarinių arterijų operacijos ir derino savo veiksmus su klinikine komanda, sudaryta iš psichiatro, psichologo ir terapeuto. Tyrimas atliktas su 453 pacientais iš septynių Pitsburgo rajono ligoninių, nuo 2004 iki 2007. Iš jų 302 sirgo depresija ir atsitiktiniu būdu buvo atrinkti bendrauti aštuonis mėnesius telefonu ar į paprasto depresijos gydymo grupę. 151 pacientas depresija nesirgo.

Taip pat skaitykite: Depresijos įtaka darbingumui Lietuvoje

Paaiškėjo, kad 50 proc. asmenų, su kuriais bendravo slaugytojos, sumažėjo depresinė nuotaika, palyginti su 29,6 proc., kai pacientai gydyti įprastu būdu. Beje, vyrams tokia gydymo taktika davė daugiau naudos nei moterims. Tačiau, kaip pažymėjo tyrimo vadovas Bruce L. Rollman, tų asmenų, kurie depresija nesirgo, tiek fizinis funkcionavimas, tiek gyvenimo kokybė buvo geresnė nei bet kurios iš depresija sirgusių pacientų grupių.

Statistika

• 10 iki 27 proc. sergančiųjų širdies ligomis pasireiškia depresija.
• 25 proc. sergančiųjų vėžiu nustatomi depresijos simptomai.
• Depresiją patiria 50 proc. sergančiųjų Parkinsono liga.
• 27 proc. sergančiųjų diabetu taip pat nustatoma depresija.
• Trečdalis patyrusiųjų infarktą suserga depresija.
• Vienas trečdalis pacientų, užsikrėtusių ŽIV, serga kliniškai ryškia depresija.

Kaip valdyti vėžio atsinaujinimo baimę

Svarbu priminti sau, kad baimė ir nerimas yra normali gyvenimo dalis. Nerimas dėl vėžio sugrįžimo paprastai būna intensyviausias pirmaisiais metais po gydymo. Šis nerimas paprastai laikui bėgant pagerėja, o jei taip nėra, turėtumėte apie tai pranešti savo sveikatos priežiūros komandai.

Atpažinkite savo emocijas. Daugelis žmonių stengiasi slėpti arba ignoruoti „neigiamus” jausmus, tokius kaip baimė ir nerimas. Jų įvardijimas padės pagalvoti apie būdus, kaip su jais susidoroti. Dažnai padeda pasikalbėti apie savo baimes su draugu, šeimos nariu ar psichikos sveikatos specialistu. Garsus kalbėjimas apie savo nuogąstavimus gali padėti išsiaiškinti baimių priežastis. Tai gali būti baimė, kad teks pakartoti vėžio gydymą, prarasti savo gyvenimo kontrolę arba susidurti su mirtimi.

Neignoruokite savo baimių. Sakydami sau, kad nereikia nerimauti, arba kritikuodami save už tai, kad bijote, nepanaikinsite šių jausmų. Susitaikykite su tuo, kad patirsite tam tikrą baimę, ir sutelkite dėmesį į būdus, kaip suvaldyti nerimą.

Prisijunkite prie paramos grupės. Daugeliui vėžį išgyvenusių žmonių padeda prisijungimas prie savitarpio pagalbos grupės. Jos suteikia galimybę pasidalyti jausmais ir baimėmis su kitais, kurie juos supranta. Jose taip pat galima keistis praktine informacija, užsiimti bendra veikla.

Priimkite sveikus sprendimus. Sveiki įpročiai, tokie kaip maistingas maistas, reguliari mankšta ir pakankamas miegas, padeda žmonėms jaustis geriau tiek fiziškai, tiek emociškai. Nesveikų įpročių, tokių kaip rūkymas ir besaikis alkoholio vartojimas, vengimas padeda žmonėms jaustis taip, tarsi jie galėtų labiau kontroliuoti savo sveikatą.

Mažinkite stresą. Ieškodami būdų, kaip valdyti stresą, sumažinsite bendrą nerimo lygį. Išbandykite įvairius streso mažinimo būdus, kad išsiaiškintumėte, kas jums geriausiai tinka.

Žinokite, į ką atkreipti dėmesį. Paklauskite savo gydytojo arba slaugytojos, ar yra kokių nors simptomų, į kuriuos būtinai turėtumėte atkreipti dėmesį ir tuomet kreiptis į gydytoją, o taip pat kokie yra galimi vėlyvieji gydymo padariniai ir jų simptomai. Žinojimas gali padėti jums suvaldyti nerimą.

Laikykitės ilgalaikės stebėsenos plano. Pagrindinis tolesnės priežiūros tikslas - stebėti, ar vėžys neatsinaujino ir laiku tai diagnozuoti. Vėžio atsinaujinimas gali įvykti praėjus kelioms savaitėms, mėnesiams ar net metams po pirminio vėžio gydymo. Reguliarus tolesnių apsilankymų grafikas taip pat gali suteikti kontrolės jausmą.

Gali būti, kad baimė ar nerimas jus užvaldo net ir po visų pastangų su tuo susidoroti. Jei nerimaujate dėl šiame sąraše esančių simptomų, kreipkitės į savo gydytoją ar psichologą.

Kaip susidoroti su fiziniais, psichologiniais ir emociniais pokyčiais

Onkologinė ligos kelionėje susiduriama su labai daug pokyčių. Pokyčiai vyksta fizinėje aplinkoje, mūsų kūne, bendravime, pokyčiai vyksta su mūsų nuostatomis, įpročiais ir ligos metu mes jų patiriame net ne vieną, o daug. Šie dalykai atneša daug nerimo, mes imame nerimauti, jaučiamės silpnesni. Netgi pasakyti apie savo ligą būna labai sudėtinga, nes jaučiame nejaukumo jausmą. Dėl to žmonėms priimti naują realybę, ligą nėra paprasta.

Užplūsta daug įvairių jausmų, jie gali būti panašūs į gedulą - patiriame tokią patirtį tarsi gedėjimo metu. Taip pat gali būti patiriamas šokas, daug nerimo ir pykčio, liūdesio ir tik po to ateina susitaikymas. Vėžys ir jo gydymas gali sąlygoti kūno pokyčius. Daugelis vėžiu sergančių žmonių jaučiasi nesmagiai, sutrikę ar liūdni dėl to - tai normalu ir suprantama. Poreikis atlikti ostomiją, t. y. Kai kurie iš šių pokyčių išnyks praėjus kuriam laikui po gydymo, kai kurie gali išlikti ilgą laiką. Paklauskite savo sveikatos priežiūros komandos, kiek laiko pokyčiai gali tęstis. Gali būti būdų, kaip palengvinti fizinių pokyčių sukeltus simptomus, pavyzdžiui, bėrimo gydymas arba būdai nuovargiui mažinti.

Vėžys gali pakeisti daugelį jūsų gyvenimo sričių - nuo santykių iki darbo ir pomėgių. Priklausomai nuo diagnozės ir gydymo plano, jums gali tekti pakeisti kai kuriuos ateities planus. Taip pat gali tekti susitaikyti su vėžio įtaka Jūsų gyvenimo trukmei. Kartais galite jaustis neturintis kontrolės, vienišas ar kitoks nei visi.

Vėžys gali sukelti ir teigiamų pokyčių. Dalykai, kurie anksčiau atrodė svarbūs, gali atrodyti ne tokie svarbūs, nes susitelksite į naujus prioritetus. Tai gali būti teigiamas pokytis, nes maži rūpesčiai tampa mažiau svarbūs. Taip pat galite aiškiau suvokti savo asmeninius tikslus ir gyvenimo prasmę.

Leiskite kitiems žmonėms jums padėti. Nebijokite prašyti ir priimti pagalbos, taip pat ir atliekant užduotis, kurios reikalauja daug energijos arba kurių atlikti nemėgstate. Tai gali suteikti jums daugiau laiko susitelkti į gydymą. Jums padėti gali šeimos nariai ar draugai, o taip pat ir kiti žmonės, kuriuos sutiksite ligos metu, pavyzdžiui, gyvose ar virtualiose paramos grupėse.

Ar jau teko bendrauti su POLA Pacientų gidais? Tai POLA savanoriai, kurie patys yra/buvo onkologiniai pacientai arba jų artimieji. Kreipkitės pagalbos į savo sveikatos priežiūros komandą, informuokite juos apie savo rūpesčius ir nerimą. Jie gali padėti Jums suprasti, ko tikėtis iš gydymo. Pavyzdžiui, pasakyti, ar dėl vėžio gydymo gali slinkti plaukai, ir jei taip, kada tai gali įvykti, kad tai jūsų nenustebintų. Jūsų sveikatos priežiūros komanda taip pat galės pasakyti, kokios yra jūsų galimybės atlikti rekonstrukcinę operaciją. Šios rūšies operacijos gali atkurti vėžio gydymo metu pažeistų kūno dalių funkcijas. Bendradarbiaukite su psichikos sveikatos specialistu. Išlikite fiziškai aktyvūs. Fizinis aktyvumas gali suteikti daugiau energijos ir padėti geriau jaustis gydymo metu ir jam pasibaigus. Duokite sau laiko prisitaikyti. Vėžio diagnozė dažnai būna netikėta žinia, kuri iš pradžių būna pribloškianti. Normalu, kad reikia laiko prisitaikyti prie galimų gyvenimo pokyčių ir daugybės patiriamų emocijų, taip pat prie pokyčių, patiriamų vėžio gydymo metu ir po jo.

Kaip susidoroti su nežinomybe

Daugelis vėžiu sergančių žmonių gali jausti netikrumą dėl ateities. Diagnozavus vėžį, galite jausti, kad jūsų gyvenimas yra mažiau saugus nei anksčiau. Tiek naujai diagnozuotiems pacientams, tiek ilgai išgyvenusiems ligoniams būdingi bendri rūpesčiai.

• Būtinybė atidėti planus. Galite jaustis taip, tarsi negalėtumėte žvelgti į ateitį. Planuoti sunku dėl daugelio praktinių priežasčių. Pavyzdžiui, gali būti sunku planuoti šeimos atostogas, kai tiksliai nežinote, kada bus pradėtas gydymas. Gali būti, kad negalėsite įsipareigoti dėl bendros vakarienės su šeima ar draugais, nes negalite nuspėti, kaip jausitės. Kai kurie žmonės jaučiasi negalintys planuoti nieko.
• Baimė dėl vėžio gydymo ir šalutinio poveikio. Gali būti, kad nerimaujate arba bijote galimo šalutinio gydymo poveikio, pavyzdžiui, skausmo, pykinimo ar nuovargio.
• Gydymas gali būti neveiksmingas. Joks gydymas neveikia vienodai visiems žmonėms, net ir sergantiems tos pačios rūšies vėžiu. Kai kuriems žmonėms kai kurie gydymo būdai yra veiksmingesni. Kiti gydymo būdai gali būti veiksmingi, tačiau sukelti šalutinį poveikį.
• Gydymas nebebus veiksmingas. Dažnai žmonės tęsia gydymą tol, kol jis nustoja veikti. Tai ypač aktualu sergantiesiems išplitusiu vėžiu arba tiems, kurių vėžys ilgą laiką kontroliuojamas vaistais.
• Vėžys sugrįš. Vėžio atsinaujinimas yra tuomet, kai vėžys sugrįžta po užbaigto gydymo. Tai didžiausia daugelio išgyvenusiųjų vėžį baimė. Jei dėl to nerimaujate, gali būti, kad imsite kreipti dėmesį į kiekvieną galimą simptomą.
• Baimė mirti arba prarasti mylimą žmogų. Susidurti su mintimi apie mirtį gali būti sunku. Baimės jausmas yra natūralus, kai galvojate apie mirtį ar mylimo žmogaus praradimą. Normalu kovoti su mirties baime.

Pripažindami vėžio nežinomybę galite jausti nerimą, pyktį, liūdesį ar baimę. Šie jausmai gali sukelti net fizinių simptomų, pavyzdžiui, gali atsirasti miego problemų arba gali būti sunkiau susikaupti darbe. Išmokti valdyti nežinomybę yra svarbi sveikatos išsaugojimo dalis. Pripažinkite, kad yra situacijų, kurias galite kontroliuoti, ir tokių, kurių negalite. Pasikalbėkite su psichologu arba socialiniu darbuotoju ligoninėje, prisijunkite prie paramos grupės. Grupė gali padėti pasidalyti patirtimi su kitais, kurie išgyvena panašią vėžio patirtį. Pasikalbėkite su draugais ir šeimos nariais. Sužinokite kuo daugiau apie vėžį ir jo gydymą.

Kaip suvaldyti stresą

Tokia liga, kaip vėžys, dažnai yra viena iš didžiausią stresą keliančių patirčių žmogaus gyvenime. Susidoroti su vėžiu gali būti dar sunkiau, kai papildomai prisideda ir stresas dėl darbo, šeimos ar finansinių rūpesčių. Neįrodyta, kad stresas sukelia vėžį. Streso šaltiniai yra stresą sukeliantys veiksmai. Kai kurie stresoriai yra nuspėjami, todėl kartais jų galima išvengti.

• Venkite tvarkaraščio konfliktų. Vizitų, susitikimų ir veiklų planavimui naudokite naudokite dienos planuotę, telefoną arba virtualų kalendorių. Planuodami savo tvarkaraštį, skirkite pakankamai laiko vienai veiklai užbaigti prieš pradėdami kitą. Neplanuokite per daug veiklos tą pačią dieną ar savaitę, ypač veiklos, kuriai reikia pasiruošti.
• Žinokite savo ribas. Jei neturite laiko, energijos ar susidomėjimo, galima mandagiai atsisakyti, kai žmonės prašo imtis užduočių. Nesijauskite kalti dėl to, kad sakote „ne”. Vėžio diagnozė keičia gyvenimą, todėl prasminga sutelkti dėmesį į svarbiausius dalykus. Darbe nesiimkite projektų, dėl kurių jūsų darbo krūvis taptų nevaldomas. Jei pasakyti „ne” sunku, pasakykite prašančiam asmeniui, ką/kaip galite padaryti.
• Paprašykite pagalbos. Taip pat pravartu prašyti šeimos narių, draugų ir bendradarbių pagalbos. Tikėtina, kad žmonės pasiūlys savo pagalbą, todėl iš anksto pagalvokite apie konkrečias užduotis, kurias atlikti jums reikia pagalbos.
• Nustatykite prioritetus. Sudarykite įprastų darbų, pavyzdžiui, darbo ir namų ruošos, sąrašą. Išrikiuokite šiuos dalykus pagal svarbą, atsižvelgdami į tai, ką privalote atlikti, ir į tai, kas jums svarbiausia.
• Suskirstykite užduotis į mažesnius etapus. Kartais dideles užduotis galima atlikti mažesniais etapais. Šis procesas gali padėti lengviau spręsti, atrodytų, neįveikiamas problemas.
• Sutelkite pastangas į dalykus, kuriuos galite kontroliuoti. Stresą sukeliantis veiksnys gali būti tai, ko negalite pakeisti ar kontroliuoti net ir geriausiai planuodami. Žmonės, kurie gali išlikti lankstūs, patiria mažai streso. Kartais vienintelis problemos aspektas, kurį galite kontroliuoti, yra tai, kaip į ją reaguojate.

Nors galite stengtis sumažinti stresą sukeliančių veiksnių skaičių savo gyvenime, visiškai išvengti streso nepavyks. Streso valdymo strategijos gali padėti jums jaustis labiau atsipalaidavusiems ir mažiau nerimauti.

• Reguliariai mankštinkitės. Vidutinio sunkumo fiziniai pratimai, pavyzdžiui, 30 minučių pasivaikščiojimas kelis kartus per savaitę, gali padėti sumažinti stresą.
• Leiskite laiką lauke. Jei įmanoma, pasivaikščiokite lauke, parke ar kitoje natūralioje aplinkoje.
• Planuokite socialinę veiklą.
• Gerai maitinkitės.
• Gausiai miegokite. Miegas yra būtinas, kad organizmas išliktų sveikas ir sveiktų. Stenkitės kiekvieną naktį miegoti 7 ar daugiau valandų. Taip pat gali padėti trumpas pogulis dienos metu.
• Prisijunkite prie paramos grupės. Paramos grupėse galite pasikalbėti apie savo jausmus ir baimes su kitais žmonėmis, kurie dalijasi ir supranta jūsų patirtį.
• Suplanuokite kasdienį atsipalaidavimo laiką. Darykite tai, kas jums patinka. Valgykite mėgstamame restorane arba žiūrėkite mėgstamą televizijos laidą.
• Rašykite dienoraštį.
• Išmokite naujo hobio. Užsiėmimas nauja ir sudėtinga veikla suteikia jums pasiekimo jausmą ir atitraukia dėmesį nuo kasdienių rūpesčių.

Kaip susidoroti su pykčiu

Normalu, kad diagnozavus vėžį jaučiamas pyktis. Pyktis yra natūrali emocinė reakcija. Nereikia jaustis kaltam dėl to, kad jaučiate emocijas, o pyktis ir kitos emocijos nėra blogos. Svarbu išreikšti emocijas taip, kad įvyktų teigiamų pokyčių. Vienas iš pavyzdžių, kaip pyktis sukelia teigiamus pokyčius, yra tai, kad pykčio išreiškimas gali suteikti jums energijos ir jėgų. Tačiau galite pastebėti, kad pyktį išreiškiate tokiais būdais, kurie kelia nerimą jums arba jūsų artimiesiems. Nesveiki pykčio įveikimo būdai gali sukelti depresiją.

• Atpažinkite savo pyktį. Pagalvokite, kokie kiti jausmai slypi po pykčiu. Galbūt nesuvokiate, kad po pykčiu slepiate kitus skausmingus jausmus.

• Venkite išlieti pyktį ant kitų. Nelaukite, kol pyktis susikaups. Išreikškite savo jausmus, kai tik juos atpažįstate.

• Raskite saugių būdų pykčiui išreikšti. Pyktį galite išreikšti ir išlieti įvairiais sveikais būdais:

  • Pasikalbėkite su žmonėmis, kuriais pasitikite: šeimos nariu, draugu, psichologu ar dvasininku apie tai, kodėl pykstate.
  • Užsiimkite fizine veikla išjausdami visą pykčio intensyvumą.

• Konsultacijos savarankiškai arba grupėje gali būti naudingos.

Kaip įveikti nerimą

Nerimas yra dažna emocija. Dauguma žmonių kartkartėmis jaučia nerimą. Nerimo jausmas gali būti apibūdinamas kaip nervingumas, įtampa ar nerimas. Vėžys dažnai sukelia dar daugiau nerimo.

Nerimas yra tarsi ta palaikomoji jėga, ta energija, kuri verčia mus nuolat rūpintis savimi, tai tarsi skenavimo būsena. Nors ir sakome, kad tai yra neapibrėžtas grėsmės jausmas, bet kartais mes aiškiai žinome, ko nerimaujame, ko bijome, o kartais būna, kad negaliu įvardinti. Mes tai patiriame labai skirtingai. Nerimas turi tiek teigiamas, tiek neigiamas pasekmes. Neigiamos pasekmės yra tokios, kad jos apriboja ir žmogus susikausto, nebegali padaryti tam tikrų dalykų, kuriuos darydavo, bijo išmėginti, bijo naujų patirčių, bijo rinktis. Net dėl padidėjusio nerimo lygio kartais nustoja daryti tai, ką darydavo, arba darosi nebejauku ir kyla baimė. Tuomet tas vidinis nerimas net kaltės jausmą sumažina energijos lygį.

Druskos vartojimas ir depresija

Naujame tyrime skelbiama, kad pastebėtas ryšys tarp depresijos rizikos ir daug druskos turinčio maisto vartojimo. Mokslininkai nustatė, kad pelėms, gavusioms daug druskos, pasireiškė į depresiją panašūs simptomai. Pasak tyrėjų, tai greičiausiai susiję su padidėjusia citokino IL-17A gamyba. Leidinyje „The Journal of Immunology“ paskelbto tyrimo rezultatai atveria duris būsimiems depresijos tyrimams ir yra žingsnis galimų gydymo metodų link.

tags: #depresija #ir #vezio #zymuo