Depresija - tai nuotaikos sutrikimas, kuris pasireiškia prislėgtumu, liūdesiu, interesų ir energijos sumažėjimu, malonumo jausmo praradimu. Ši liga sutrikdo kasdienę žmogaus veiklą, sukelia sunkumų darbe ar mokslo įstaigoje, santykių ir buities iššūkių. Nustatant depresiją, bent keletas iš šių simptomų turi trukti ilgiau nei dvi savaites.
Depresijos paplitimas ir priežastys
Didelis psichikos sutrikimų paplitimas yra viena didžiausių ir aktualiausių šiuolaikinės visuomenės sveikatos problemų. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, depresijos paplitimas siekia 3-5% pasaulio gyventojų skaičiaus. Prognozuojama, kad iki 2030 m. depresija taps pirmąja pasaulyje liga pagal sergamumą.
Depresijos priežastys gali būti įvairios ir daugialypės. Dažnai ligos atsiradimą sąlygoja bent keletas veiksnių:
- Biologiniai pakitimai: Biologiniai pakitimai smegenyse, kurie gali atsirasti dėl genetinių ypatumų, persirgtų ligų, veikiančių centrinę nervų sistemą.
- Piktnaudžiavimas: Piktnaudžiavimas alkoholiniais gėrimais, narkotinėmis medžiagomis, medicininiais preparatais.
- D vitamino trūkumas: Pastaraisiais metais vis daugiau kalbama apie D vitamino trūkumo įtaką depresijos vystymuisi.
Depresijos simptomai ir požymiai
Depresija gali pasireikšti įvairiais simptomais, įskaitant:
- Prislėgta nuotaika
- Jėgų stoka
- Neviltis
- Koncentracijos sutrikimai
- Somatiniai simptomai (galvos skausmas, raumenų, kaulų skausmas, virškinimo trakto sutrikimai ir kt.)
- Sumažėjusi energija ir aktyvumas
- Mažesnis pasitenkinimas
- Nuolatinis nuovargis
- Sumažėjusi savivertė ir pasitikėjimas savimi
- Kaltės jausmas
- Susierzinimas, pykčio protrūkiai, impulsyvumas (ypač vyrams)
- Fiziniai simptomai (vidurių užkietėjimas, diskomfortas pilve, pilvo pūtimas, viduriavimas)
E. Čiūras pastebi, kad depresija dažniau diagnozuojama moterims negu vyrams. Vyrai dažniau gali skųstis susierzinimu, pykčio protrūkiais, impulsyvumu, piktnaudžiavimu alkoholiu ar kitomis psichoaktyviomis medžiagomis, pasinėrimu į fizinę veiklą, darboholizmu. Vyrams sunkiau pripažinti, jog jie yra liūdni. Vyresnio amžiaus žmonės gali labiau skųstis somatiniais arba fiziniais simptomais bei nerimu dėl sveikatos, o klasikiniai depresijos simptomai gali būti ne tokie ryškūs.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
Sezoninė depresija
Vis tamsėjančios dienos ir atvėsęs oras daugeliui kelia ne pačias geriausias emocijas. Didesnis nuovargis, nuotaikų svyravimai, sunkus kėlimasis rytais - požymiai, kad su rudens permainomis atėjo ir sezoninė depresija. Sezoninės depresijos simptomai sutampa su klasikinės depresijos požymiais, tačiau jai būdingas išaugęs apetitas (ypač angliavandenių poreikis), padidėjęs svoris ir nuolatinis nuovargis.
Kaip kovoti su sezonine depresija?
- Šviesos terapija: Efektyvus būdas sumažinti sezoninės depresijos požymius.
- Rytinis pasivaikščiojimas: Maždaug 30 minučių rytinis pasivaikščiojimas gamtoje vos tik prašvitus padeda sureguliuoti biologinį laikrodį.
- Fizinis aktyvumas: Bent 4 kartai per savaitę sporto, išskiriant ištvermės pratimus, naudingi ne tik fizinei, bet ir emocinei savijautai.
- Mityba: Viduržemio jūros mityba, kurią sudaro daug skaidulų turintys produktai, daržovės, vaisiai, ekologiška paukštiena, žuvis ir jūrų gerybės. Vengti daug cukraus turinčių gėrimų ir saldumynų.
- Augalinės medžiagos: Šafranas.
Depresijos gydymas
Depresija geriausiai gydoma medikamentinio gydymo ir psichoterapijos deriniu.
Medikamentinis gydymas
Depresijai gydyti skiriami antidepresantai. Medikamentinio gydymo poveikis yra aiškus, ištirtas ir veiksmingas.
Psichoterapija
Psichoterapija yra svarbi depresijos gydymo dalis. Jos metu pacientai lanko grupinę ir individualią terapiją, šokio judesio terapiją, meno terapiją, relaksacijos, meditacijos užsiėmimus.
Nemedikamentinis gydymas
Fizinis aktyvumas vis labiau cituojamas mokslinėje literatūroje kaip alternatyva depresijos gydymui vaistais. Fizinė veikla mažina ne tik depresijos ir nerimo simptomų pasireiškimą sergantiems sunkaus laipsnio depresija, bet ir pagerina subjektyvią miego ir su sveikata susijusią gyvenimo kokybę.
Taip pat skaitykite: Metabolinis sindromas ir psichikos ligos
Svarbu kreiptis pagalbos
Žmonės, jausdami depresijos simptomus, vis dažniau ir drąsiau kreipiasi į psichiatrus, psichoterapeutus ir psichologus. Užsitęsusi ir negydoma depresija gali turėti rimtų pasekmių: sunkumų darbe, santykiuose, piktnaudžiavimas alkoholiu ar kitomis psichoaktyviomis medžiagomis, izoliacija, nepasitikėjimo savimi jausmas, kritiškumas sau.
E. Čiūras primena, kad užsitęsusi ir negydoma depresija gali turėti rimtų pasekmių: „Dėl to gali kilti sunkumų darbe, santykiuose. Užsitęsusi ir negydyta depresija gali paskatinti piktnaudžiavimą alkoholiu ar kitomis psichoaktyviomis medžiagomis. Žmogus gali labiau izoliuotis, atsiriboti nuo aplinkinių. Nesigydant gali stiprėti nepasitikėjimo savimi jausmas, kritiškumas sau.
Jei jaučiate, kad jums ar jūsų artimajam reikia pagalbos, nedvejokite kreiptis į specialistus.
Mikroglijos ir depresija
Specialios imuninės ląstelės - mikroglijos, randamos smegenyse, vaidina pagrindinį vaidmenį procesuose, susijusiuose su uždegimais. Jos atsakingos ir už blogą nuotaiką, kurią sukelia kai kurios neuroninės ligos ir, galbūt, depresija. Tyrimai parodė, kad mikroglijų ląstelių aktyvavimas sukelia pelėms pasibjaurėjimą ir neigiamą nuotaiką. Galima daryti prielaidą, kad panašūs procesai vyksta ir žmogaus smegenyse, sergant tam tikromis ligomis. Mikroglijų ląstelės gali išprovokuoti prislėgtą žmogaus būseną sergant su uždegimais susijusiomis ligomis, tokiomis kaip depresija.
Taip pat skaitykite: Depresijos įtaka darbingumui Lietuvoje
tags: #depresija #moksliniai #straipsniai