Įvadas
Depresija yra rimta psichikos sveikatos problema, paveikianti milijonus žmonių visame pasaulyje. Lietuva, kaip ir kitos šalys, susiduria su šiuo iššūkiu, todėl svarbu suprasti depresijos paplitimą, priežastis ir galimus sprendimus. Šiame straipsnyje aptarsime depresijos statistiką Lietuvoje, atsižvelgiant į skirtingus amžiaus grupes, lytį ir socialinius veiksnius. Taip pat panagrinėsime gydymo galimybes ir iššūkius, su kuriais susiduria sergantieji depresija Lietuvoje.
Sergamumo depresija tendencijos Lietuvoje
Nors oficiali sergančiųjų depresija ar nerimo sutrikimais statistika Lietuvoje nėra fiksuojama jau daugiau nei penkmetį, psichologai pastebi ženkliai išaugusį psichologinių problemų turinčių asmenų skaičių. Higienos instituto duomenimis, 2017 m. Lietuvoje depresija iš 100 tūkst. gyventojų sirgo 4,76 žmonės. Ligotumas psichikos ir elgesio sutrikimų srityje nuo 2016 iki 2022 m. padidėjo 28 proc. Moterų ligotumas šioje srityje yra apie 1,6 karto didesnis nei vyrų.
Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centro direktorius Martynas Marcinkevičius teigia, kad skaičiai atspindi tik ledkalnio viršūnę, nes į statistiką neįeina daugelis privačių psichologų ir psichiatrų. Jis atkreipia dėmesį į Vakarų Europos ir Šiaurės Amerikos tyrimus, kurie rodo, kad bent kartą gyvenime rimtą psichikos sutrikimą patiria nuo 25 iki 30 procentų žmonių. Atsižvelgiant į blogus Lietuvos psichikos rodiklius dėl savižudybių, M. Marcinkevičius mano, kad Lietuvoje šie skaičiai gali būti dar didesni. Jis pabrėžia, kad kas trečias ar kas ketvirtas žmogus susiduria su situacija, kai jam reikalinga specialistų pagalba dėl įvairių sudėtingų situacijų, tokių kaip skyrybos, artimųjų netektys ar sukrėtimai profesinėje veikloje.
Vilniaus Geštalto instituto vadovė Brigita Kaleckaitė pastebi, kad situacija Lietuvoje kinta, nes prieš 10-15 metų žmonės iš viso nedrįso prabilti apie savo psichinę būklę, o dabar apie tai kalbama gerokai drąsiau ir yra daugiau pagalbos. Ji mano, kad statistikos augimas gali būti susijęs ne tik su didesniu žmonių, turinčių sutrikimų, skaičiumi, bet ir su tuo, kad jie daugiau kreipiasi pagalbos ir daugiau kalba apie tai.
Nerimo sutrikimų paplitimas
Pastarąjį penkmetį, nors depresija niekur nedingo, statistika rodo, kad vyrauja būtent nerimo sutrikimai. M. Marcinkevičius teigia, kad tai yra mokestis už šiuolaikinį gyvenimo būdą, nuolatinį skubėjimą ir begalinį informacijos srautą. Jis aiškina, kad nerimas dabar yra daugelio kasdienis palydovas, ir daugelis jau taip įpratę prie skubėjimo ir nerimo būsenos, kad net įsivaizduoja, jog tai normalu. Dažnai žmonės kreipiasi tik tada, kai ištinka panika arba nerimas išsiveržia per įvairius somatinius simptomus, tokius kaip širdies ritmo ar skrandžio sutrikimai.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
Veiksniai, lemiantys depresijos paplitimą
- Socialiniai ir ekonominiai veiksniai: Gyvenimo tempas spartėja, reikalavimai kyla, nuovargis auga. Šalia to išgyventi dvejus pandemijos metus, karas Ukrainoje ir ekonominis nesaugumas taip pat didina sergamumą depresija. Neapibrėžtumas ir dideli pokyčiai neigiamai veikia psichiką, todėl svarbu kurti rutinas ir dienos struktūras.
- Individualūs veiksniai: Žmonės, kurie nemoka laiko planuoti, negali sustoti, bėga nuo problemų, vienatvės ar mirties baimės, taip pat gali patirti perdegimą ir depresiją. Svarbu stebėti save ir artimuosius, mokytis spręsti problemas, o ne bandyti nuo jų bėgti.
- Organizacijos veiksniai: Darbo procesai, suorganizuoti taip, kad žmogus nebeturi laiko atsikvėpti, taip pat gali lemti perdegimą. Darbuotojų trūkumas, dideli krūviai ir daug projektų sukelia stresą ir įtampą.
Depresijos gydymo galimybės ir iššūkiai
- Medikamentinis gydymas: Lietuvoje gerai veikia depresijos gydymo vaistais sistema. Tačiau svarbu žinoti, kad antidepresantų šalutinis poveikis dažniausiai būna tik pirmąsias savaites ir yra simbolinis. Žmonės dažnai bijo priprasti prie antidepresantų, nors jie net neduoda pripratimo.
- Psichoterapija: Nors teoriškai psichoterapija yra kompensuojama paslauga, tačiau numatytas paslaugos įkainis yra toks mažas, kad praktiškai už jį niekas nesiima dirbti. Todėl tikra psichoterapija, be atskirų išimčių, dabar prieinama tik privačiose įstaigose, o tai reiškia, kad mažesnes pajamas gaunantiems žmonėms ši paslauga sunkiai pasiekiama.
- Kiti gydymo būdai: Be medikamentų ir psichoterapijos, taip pat galima gydyti transkranijine magnetine stimuliacija (smegenų veikimas magnetiniais laukais) ir elektroimpulsine terapija (taikoma labai retai ir labai sunkios depresijos atveju).
Mitai ir stigma, susiję su depresija
Visuomenėje vis dar gajūs mitai apie psichiatriją ir gydymą, dėl kurių žmonės vengia kreiptis pagalbos. M. Marcinkevičius teigia, kad viena iš priežasčių yra ta, kad psichiatrija ilgą laiką buvo gana atsilikusi medicinos sritis, o pirmieji psichiką veikiantys psichotropiniai vaistai atsirado tik praeito amžiaus viduryje. Be to, posovietinėse šalyse psichiatrija buvo gana ribota, o žmonės buvo atribojami nuo tos „laimingos tarybinės visuomenės“.
B. Kaleckaitė priduria, kad daliai žmonių tiesiog atrodo nepriimtina kreiptis į psichologus ar psichiatrus, nors jiems tai rekomenduojama. Ji aiškina, kad kartais prireikia net 1-2 metų jau lankantį psichologijos ar psichoterapijos konsultacijas žmogų įkalbėti nueiti pas psichiatrą. Kai kurie nebebijo ir drąsiai eina, kalbasi, bet dar yra dalis žmonių, kurie bijo, nenori eiti, nors pasireiškia silpnumo, ligos ženklas.
Biožymenų tyrimai
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto tyrėjų komanda atlieka tyrimą, kurio tikslas - atrasti kraujyje specifinius biožymenis, ateityje padėsiančius identifikuoti žmones, linkusius į savižudybę, kad būtų galima jiems laiku suteikti reikiamą pagalbą. Nors savižudybių Lietuvoje per 13 metų sumažėjo beveik dvigubai, bet šis rodiklis lieka vienas prasčiausių Europoje.
Tyrėjai analizuoja asmens ligos istoriją, ligos simptomus ir biologinę informaciją (kraujo mėginių tyrimą), siekiant įvertinti savižudiško elgesio riziką. Jie nustatė biologinių skirtumų tarp kontrolinės grupės asmenų ir tarp žmonių, kurie kreipėsi į gydytojus dėl depresijos. Taip pat radę skirtumų tarp žmonių, sergančių depresija, bet nebandžiusių nusižudyti, ir žmonių, kurie bandė nusižudyti, bet neturėjo diagnozuotos patologijos.
Tyrėjai tikisi, kad šis atradimas bus pritaikytas personalizuotai medicinai, kad konkrečiam pacientui galėtume sudaryti gydymo planą ir pagal tai, kaip bus metabolizuojami vaistai, koreguoti šį planą ar jo sudarymą.
Taip pat skaitykite: Metabolinis sindromas ir psichikos ligos
Ką daryti, jei įtariate depresiją?
Jeigu manote, kad sergate depresija, pirmiausia verta pasikonsultuoti su šeimos gydytoju, kuris vėliau gali nukreipti pas psichiatrą. Į psichiatrą galima kreiptis ir tiesiogiai, be siuntimo, nes šalies poliklinikos turi savo psichikos sveiktos centrus arba sutartis su tokiais centrais. Svarbu nedelsti ir laiku kreiptis pagalbos į specialistus.
Taip pat skaitykite: Depresijos įtaka darbingumui Lietuvoje
tags: #depresija #serganciu #statistika