Depresijos Atkryčio Rizikos Veiksniai: Sužinokite, Kaip Išvengti Pasikartojimo!

Įvadas

Depresija yra dažnas ir rimtas nuotaikos sutrikimas, kuris gali paveikti žmogaus savijautą, mąstymą ir elgesį. Tai daugiau nei tik laikinas liūdesys ar „mėlyna“ būsena. Depresija gali trukdyti kasdienei veiklai, paveikti santykius ir net pabloginti kai kurias lėtines sveikatos būkles. Nors depresija gali būti veiksmingai gydoma, svarbu suprasti atkryčio rizikos veiksnius, kad būtų galima imtis prevencinių priemonių. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime depresijos atkryčio rizikos veiksnius, remiantis turima informacija.

Kas Yra Depresija?

Depresija priskiriama nuotaikos sutrikimams ir gali būti apibūdinama kaip liūdesio, praradimo ar pykčio jausmas, trukdantis kasdienei žmogaus veiklai. Ligų kontrolės ir prevencijos centrų duomenimis, 2019 m. depresijos simptomų turėjo 18,5 proc. suaugusių amerikiečių.

Svarbu atskirti depresiją nuo sielvarto, jaučiamo netekus mylimo žmogaus, arba liūdesio, jaučiamo po traumuojančio gyvenimo įvykio. Depresija paprastai susijusi su neapykanta sau arba savigarbos praradimu, o sielvartas paprastai to nedaro. Sielvarto atveju teigiamos emocijos ir laimingi prisiminimai apie mirusįjį paprastai lydi emocinio skausmo jausmą, o sergant didžiuoju depresiniu sutrikimu liūdesio jausmas yra nuolatinis.

Žmonės depresiją išgyvena skirtingai. Ji gali trukdyti kasdieniam darbui, dėl to prarandamas laikas ir sumažėja produktyvumas. Ji taip pat gali turėti įtakos santykiams ir kai kurioms lėtinėms sveikatos būklėms, tokioms kaip artritas, astma, širdies ir kraujagyslių ligos, vėžys, diabetas ir nutukimas.

Depresijos Simptomai

Ne visi sergantieji depresija patiria tuos pačius simptomus. Simptomai gali skirtis savo sunkumu, dažnumu ir trukme. Jei bent 2 savaites beveik kasdien jaučiate kai kuriuos iš toliau išvardytų požymių ir simptomų, gali būti, kad sergate depresija:

Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams

Liūdesys, nerimas ar „tuštuma”
Beviltiškumo, bevertiškumo ir pesimizmo jausmas
Dažnas verkimas
Sutrikimas, susierzinimas arba pyktis
Susidomėjimo pomėgiais ir interesais, kuriais anksčiau mėgavotės, praradimas
Sumažėjusi energija arba nuovargis
Sunkumai susikaupti, prisiminti ar priimti sprendimus
Lėtesnis judėjimas arba kalbėjimas
Miego sunkumai, ankstyvas pabudimas ryte arba pervargimas
Apetito ar svorio pokyčiai
Lėtinis fizinis skausmas be aiškios priežasties, kuris nepraeina gydant (galvos skausmas, skausmai, virškinimo sutrikimai, mėšlungis)
Mintys apie mirtį, savižudybę, savęs žalojimą ar bandymus nusižudyti

Depresijos simptomai gali skirtingai pasireikšti vyrams, moterims, paaugliams ir vaikams.

Depresijos Priežastys ir Rizikos Veiksniai

Yra kelios galimos depresijos priežastys, nuo biologinių iki netiesioginių. Dažniausiai pasitaikančios priežastys yra šios:

Smegenų chemija: Depresija sergančių žmonių smegenų dalyse, valdančiose nuotaiką, mintis, miegą, apetitą ir elgesį, gali būti cheminis disbalansas.
Hormonų kiekis: Moteriškų hormonų estrogeno ir progesterono pokyčiai įvairiais laikotarpiais, pavyzdžiui, menstruacijų ciklo, pogimdyminio laikotarpio, perimenopauzės ar menopauzės metu, gali padidinti depresijos riziką.
Šeimos istorija: Jums yra didesnė rizika susirgti depresija, jei jūsų šeimoje yra buvę depresijos ar kito nuotaikos sutrikimo atvejų.
Ankstyvosios vaikystės traumos: Kai kurie įvykiai turi įtakos tam, kaip jūsų organizmas reaguoja į baimę ir stresines situacijas.
Smegenų struktūra: Didesnė rizika susirgti depresija, jei priekinė smegenų skiltis yra mažiau aktyvi. Tačiau mokslininkai nežino, ar tai atsitinka prieš ar po depresijos simptomų atsiradimo.
Medicininės būklės: Tam tikros būklės gali jums kelti didesnę riziką, pavyzdžiui, lėtinės ligos, nemiga, lėtinis skausmas, Parkinsono liga, insultas, širdies priepuolis ir vėžys.
Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas: Anksčiau buvęs piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis ar alkoholiu gali turėti įtakos jūsų rizikai.
Skausmas: Žmonės, kurie ilgą laiką jaučia emocinį ar lėtinį fizinį skausmą, turi gerokai didesnę tikimybę susirgti depresija.

Kiti rizikos veiksniai:

Lytis: Didžiosios depresijos paplitimas yra dvigubai didesnis tarp moterų nei tarp vyrų.
Genetika: Jums yra didesnė rizika susirgti depresija, jei šeimoje yra buvę tokių atvejų.
Socialinė ir ekonominė padėtis: Socialinė ir ekonominė padėtis, įskaitant finansines problemas ir suvokiamą žemą socialinį statusą, gali padidinti depresijos riziką.
Tam tikri vaistai: Tam tikri vaistai, įskaitant kai kurias hormoninių kontraceptikų rūšis, kortikosteroidus ir beta adrenoblokatorius, gali būti susiję su padidėjusia depresijos rizika.
Vitamino D trūkumas: Tyrimais nustatyta, kad depresijos simptomai siejami su mažu vitamino D kiekiu.
Lyties tapatybė: Translyčių asmenų depresijos rizika yra beveik 4 kartus didesnė nei cislyčių asmenų.
Piktnaudžiavimas psichoaktyviosiomis medžiagomis: Apie 21 proc. žmonių, turinčių psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo sutrikimų, taip pat patiria depresiją.
Medicininės ligos: Depresija yra susijusi su kitomis lėtinėmis medicininėmis ligomis. Širdies ligomis sergantiems žmonėms tikimybė susirgti depresija yra maždaug dvigubai didesnė nei žmonėms, kurie jomis neserga, o iki 1 iš 4 žmonių, sergančių vėžiu, taip pat gali patirti depresiją.

Depresijos Gydymas

Simptomus sėkmingai įveiksite taikydami vieną gydymo būdą, o gali būti, kad geriausiai tiks gydymo būdų derinys. Įprasta derinti medicininį gydymą ir gyvenimo būdo terapiją:

Vaistai: Selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI), Serotonino ir noradrenalino reabsorbcijos inhibitoriai (SNRI), Tricikliniai ir tetracikliniai antidepresantai, Noradrenalino ir dopamino reabsorbcijos inhibitoriai (NDRI), Monoaminooksidazės inhibitoriai (MAOI), N-metil D-aspartato (NMDA) antagonistai.
Psichoterapija: Kognityvinė elgesio terapija (CBT), Dialektinė elgesio terapija (DBT), Psichodinaminė terapija.
Šviesos terapija: Baltos šviesos dozių poveikis gali padėti sureguliuoti nuotaiką ir pagerinti depresijos simptomus.
Elektrokonvulsinė terapija (EKT): EKT naudoja elektros srovę priepuoliui sukelti ir, kaip įrodyta, padeda klinikine depresija sergantiems žmonėms.
Alternatyvios terapijos: Pasiteiraukite gydytojo apie alternatyvius depresijos gydymo būdus.

Depresijos ir Kitų Ligos Ryšys

Depresija gali būti susijusi su kitomis ligomis. Tai gali būti ligos, kuriomis žmogus sirgo jau prieš depresiją. Šios ligos gali tapti depresijos priežastimi arba pasekme. Depresija gali pasireikšti kartu su nerimo sutrikimais, potrauminio streso sutrikimu, obsesiniu-kompulsiniu sutrikimu, panikos atakomis, socialinėmis fobijomis, generalizuotu nerimo sutrikimu. Viena dažniausių būsenų, kuri dažnai keliauja kartu su depresija yra nerimas. Tyrimai rodo, kad 60-70% žmonių sergančių depresija taip pat susiduria ir su nerimo sutrikimais. Ir pusė tų, kurie kenčia dėl chroniško nerimo, taip pat turi kliniškai išreikštus depresijos simptomus.

Taip pat skaitykite: Metabolinis sindromas ir psichikos ligos