Įsibėgėjus žiemos sezonui, dalį žmonių užklumpa liūdesys ir nerimas. Nors kartais tai gali būti tik laikinas nuotaikos pablogėjimas, svarbu atskirti jį nuo depresijos - rimto psichikos sveikatos sutrikimo, kuris paveikia milijonus žmonių visame pasaulyje.
Depresijos paplitimas pasaulyje ir Lietuvoje
Pasaulyje depresija serga apie 250-300 milijonų žmonių. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, ši liga sukelia sunkias neigiamas pasekmes ir mažina gyvenimo kokybę. Depresija gali susirgti visi, nepriklausomai nuo amžiaus, lyties, išsilavinimo, socialinio statuso ar finansinės padėties.
Lietuvoje depresija taip pat yra aktuali problema. Šiuo metu Lietuvoje depresija serga 5,6 proc. šalies gyventojų. Higienos instituto duomenimis, depresija serga daugiau nei 65 tūkst. šalies gyventojų. Tačiau, pasak psichiatrų, tikrieji sergamumo skaičiai Lietuvoje turėtų būti žymiai didesni nei fiksuoja statistika, nes nemažai sergančiųjų iš viso nesikreipia į medikus arba kreipiasi į privačias gydymo įstaigas.
Depresijos simptomai ir požymiai
Prasidedančios depresijos simptomus išties nesunku sumaišyti su įprastu liūdesiu ar nuovargiu. „Depresija yra psichikos sveikatos sutrikimas, kai asmuo kenčia dėl liūdnos nuotaikos, sumažėjusių interesų ir pasitenkinimo, energijos trūkumo bei padidėjusio nuovargio, nedidelio aktyvumo, sulėtėjusio mąstymo ir judesių. Sergantiems depresija žmonėms būdinga susilpnėjusi dėmesio koncentracija, sumažėjęs pasitikėjimas, kaltės, bevertiškumo jausmas, niūrus ir pesimistinis ateities įsivaizdavimas, sutrikęs miegas, sumažėjęs apetitas, svorio pokyčiai, gali pasireikšti įvairūs kūno skausmų simptomai, sutrikti vidaus organų veikla“, - depresiją išduodančius simptomus vardija gydytojai.
Pagrindiniai depresijos požymiai yra vadinamoji simptomų triada - neigiamas savęs, aplinkinio pasaulio ir ateities vertinimas. Žmogus jaučia nuovargį, jį slegia beviltiškumo jausmas, gali kilti minčių apie savižudybę.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
Depresijos priežastys ir rizikos veiksniai
Depresijos atsiradimą lemia įvairūs veiksniai: psichosocialinės krizės, įgimtas polinkis, hormonų apykaitos sutrikimai, somatinės ligos ir kt. Ilgai trunkantį nuotaikos pablogėjimą gali lemti ir saulės šviesos trūkumas, nes organizme sumažėja melatonino hormono, atsakingo už laimės jausmą.
Gydytojų teigimu, išoriniai faktoriai, tokie kaip saulės šviesos trūkumas ar pasibaigęs intensyvus šventinis laikotarpis, yra tarsi jungiklis, paleidžiantis susirgimo mechanizmą. Todėl nuo sezoninės depresijos kenčiantiems žmonėms reikia profilaktikos ir gydymo.
Nustatyta, kad depresija sergančių žmonių daugėja ir su amžiumi. Dažniau liga kankina moteris, vienišus žmones. Depresija gali sirgti nuo 5-8 proc. iki 20-30 proc. žmonių, priklausomai nuo sutrikimo pobūdžio.
Dar vienas depresijai įtakos turintis veiksnys yra alkoholis. Dažnai depresija sergantys žmonės, negavę tinkamos pagalbos, pradeda vartoti alkoholį, kuris neretai perauga į priklausomybę. Taip pat nesaikingas alkoholio vartojimas, priklausomybė nuo jo, gali virsti depresiniais sutrikimais.
Depresijos įtaka gyvenimo kokybei
Slepiama ir negydoma depresija griauna šeimas, blogina santykius, mažina produktyvumą, kenkia studijoms, karjerai, finansinei gerovei. Depresijos apimtas žmogus būna taip paskendęs savo išgyvenimuose, kad jam labai sunku empatiškai reaguoti į kitą žmogų, su juo užmegzti artimą ryšį ir jį palaikyti. Svarbus depresijos simptomas - libido sumažėjimas. Seksas turėtų artinti žmones ir teikti malonumą, tačiau sergant depresija jis tampa nebeįdomus, nebeteikia nei džiaugsmo, nei pasitenkinimo.
Taip pat skaitykite: Metabolinis sindromas ir psichikos ligos
Skaudi problema su kuria susiduria depresija susirgęs asmuo - iškritimas iš darbo rinkos ir karjeros griūtis. Žmogus dažnai apskritai tampa nedarbingu, todėl kalbėti apie sėkmingą karjerą sergant depresija yra nerealu.
Depresijos gydymo galimybės
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, net pusė žmonių susiduriančių su depresija ar kitomis nerimo būsenomis, lieka negydyti, o visapusišką gydymą tegauna 25 proc. susirgusiųjų. „InMedica“ gydytoja psichiatrė atkreipia dėmesį, jog esant sunkiai depresijai, pats žmogus sau mažai kuo gali padėti, padidėja savižudybės rizika, todėl skubiai reikalingas kompleksinis gydymas.
Jaučiant vis dažniau aplankančias niūrias nuotaikas, daugiau dėmesio skirkite gyvenimo būdo pokyčiams - sveikiau maitinkitės, daugiau judėkite, turėkite reguliarų miego ritmą ir jo laikykitės. Kuo daugiau bendraukite su artimaisiais, nebijokite išsikalbėti, užsiimkite mėgstama veikla, palaikykite nuolatinę dienotvarkę. Tačiau jeigu ligos simptomai rimti, trukdantys įprastai funkcionuoti kasdieninėje veikloje, dirbti, bendrauti, vertėtų pasikonsultuoti su psichologu ar psichiatru, kad specialistai įvertinę jūsų būklę, paskirtų tikslingą kompleksinį gydymą psichoterapija ar, prireikus, medikamentais.
Nors sergant depresija žmogus praranda motyvaciją dirbti, siekti karjeros, tačiau, tikina gydytojai, ši liga yra pagydoma. Ne visada pavyksta iš pirmo karto parinkti tinkamą gydymą, tačiau šiuo metu jau sukurta vaistų, kurie teikia daug vilties, kad žmogus pasveiks, net jei serga atsparia depresijos forma.
Depresijos gydymo prieinamumas Lietuvoje
Prof. V.Steiblienės nuomone, depresijos diagnozavimas ir gydymas Lietuvoje gerėja, nes gerėja gydymo prieinamumas. „Daugėja psichologų pirminiuose sveikatos centruose, daugiau visuomenės sveikatos specialistų įsitraukia į pagalbą. Plečiamos psichoterapinės paslaugos, tai pat Lietuvoje labai geras gydymo vaistais prieinamumas. Tiek šeimos gydytojai, tiek psichiatrai turi galimybę paskirti gydymą ligonių kasų kompensuojamais vaistais. Tai gerina kokybiško gydymo prieinamumą nepaisant pacientų socialinio statuso ir finansinių galimybių“, - teigia gydytoja.
Taip pat skaitykite: Depresijos įtaka darbingumui Lietuvoje
Profesorę ypač džiugina, kad greta prieinamos medikamentinės pagalbos, antidepresantų kompensavimo, galima pasiūlyti psichologų, psichoterapeutų ilgalaikę pagalbą, kurios teikimą taip pat kompensuoja ligonių kasos. „Todėl žmonės Lietuvoje gali gauti tokią pat efektyvią pagalbą kaip ir daugelyje kitų išsivysčiusių valstybių“, - apibendrina prof. V.Steiblienė.
Mitai ir stigma, susiję su depresija
Nors žmonių požiūris į psichiatriją ir gydymą po truputį kinta, mitų vis dar neatsikratome. Dėl gana vėlai atsiradusio medikamentinio gydymo psichiatrijos ligos visame pasaulyje vis dar stigmatizuojamos, o filmuose matomi kraupoki psichiatrinių ligonių vaizdai žmonių sąmonėje taip pat nekelia teigiamų emocijų.
Pašnekovai paaiškina, kad dėl gana vėlai atsiradusio medikamentinio gydymo psichiatrijos ligos visame pasaulyje vis dar stigmatizuojamos, o filmuose matomi kraupoki psichiatrinių ligonių vaizdai žmonių sąmonėje taip pat nekelia teigiamų emocijų. Be to, posovietinėse šalyse psichiatrija buvo gana ribota.
Mitų žalą ir pasekmes paaiškina psichologai: „Bet kuri negydoma liga progresuoja - nerimas ar perdegimas pereina į depresiją ar panašiai. Labai dažnas reiškinys, kai negydoma depresija, nerimas pereina į alkoholizmą, kitas priklausomybes - tai viena tamsioji pusė. Kita tamsioji pusė, kad tie žmonės kenčia“.
Asmeninių psichologinių problemų nesprendžiantys, nerimo ar kitų sutrikimų negydantys žmonės ne tik griauna savo gyvenimą, - dėl to kenčia darbo našumas, artimieji. B. Kaleckaitė priduria, kad ne kartą specialistai girdėjo atsisakymų gydytis, kreiptis į psichologus ar psichiatrus: daliai tiesiog atrodo nepriimtina, nors jiems tai rekomenduojama.
Prevencija ir pagalba sau bei artimiesiems
Svarbu stebėti save ir artimuosius. O turėti problemų, patirti krizių nėra nenormalu. Žmonės negali būti antžmogiai, tiesiog reikia mokytis spręsti problemas, o ne bandyti nuo jų bėgti. Žmogus turi savęs paklausti: ar esu patenkintas savo gyvenimu, darbu? Svarbu nesistengti gyventi kažkieno primesto gyvenimo. O jei yra poreikis, nereikia bijoti tiesiog nueiti pasikalbėti su specialistu, - tikrai niekas nepuls guldyti į ligoninę.
Imantis būdų įveikti depresiją nebūtina iš karto bėgti pas gydytoją. Gydytojai teigia, kad labai svarbu ir fizinis aktyvumas, mat fizinio aktyvumo metu išsiskiria vadinamieji laimės hormonai. Jie išsiskiria ir tuomet, kai maloniai bendraujame su kitais žmonėmis, kai galime džiaugtis ne tik savo, bet ir kitų pasiekimais. Mankšta, pasivaikščiojimas kasdien bent po pusvalandį - gera profilaktika ne tik depresijai, bet ir daugeliui kitų ligų.
Bijoti atverti gydytojo psichiatro kabineto duris tikrai nereikia. Valstybės atsakingos institucijos siekdamos užkirsti kelią šios ligos masto augimui turėtų stengtis gerinti žmonių gyvenimo kokybę, rūpintis žmonių užimtumu, suteikti galimybę žmonėms dirbti ir užsidirbti.
tags: #depresija #statistika #pasaulyje