ĮvadasŠiame straipsnyje nagrinėjama depresija kaip psichosocialinė negalia, atkreipiant dėmesį į statistinius duomenis, visuomenės požiūrį ir galimybes mažinti atskirtį bei gerinti sergančiųjų gyvenimo kokybę. Straipsnyje remiamasi įvairių organizacijų ataskaitomis, tyrimais ir specialistų įžvalgomis, siekiant išsamiai apžvelgti šią aktualią problemą.
Psichosocialinė negalia: naujas požiūris į psichikos sunkumus
Pastaraisiais metais terminas „psichinė negalia“ keičiamas į „psichosocialinė negalia“. Tai nėra tik žodžių žaismas, o esminis požiūrio pokytis. Terminas „psichosocialinė negalia“ įvardija sunkumus, su kuriais žmonės susiduria socialinėje erdvėje, sąveikaudami su socialiniu pasauliu jaučiasi apriboti, jiems tai trukdo atlikti įvairias kasdienes užduotis. Šis terminas atspindi tai, kad problema slypi ne tik diagnozėje, bet ir kliūtyse, kurias sukuria visuomenė.
Distresas: kiekvieno patirtis
VšĮ „Psichikos sveikatos perspektyvos“ ataskaitoje teigiama, kad psichinį ar emocinį distresą tam tikru gyvenimo laikotarpiu patiria kiekvienas žmogus. Distresas apibrėžiamas kaip nerimą kelianti ar nemaloni psichinė ar emocinė būsena, pavyzdžiui, baimė, nerimas, depresija, sumišimas, nuotaikų kaita, dažnai sumažinančią gebėjimą gyventi kasdienį gyvenimą. COVID-19 pandemija, karas Ukrainoje ir kiti veiksniai tik padidino psichologinį distresą. Svarbu suprasti, kad psichinis distresas - platesnė sąvoka nei „psichikos sutrikimas“. Jį gali sukelti įvairios gyvenimo situacijos: netektis, įtampa, miego trūkumas, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas, patirtas užpuolimas, prievarta ar nelaimingi atsitikimai.
Diagnozių gausa: ar normalu?
Ataskaitoje minimi ir psichikos ligų diagnozavimo pokyčiai. Pastebima, kad patikslintuose diagnostikos vadovuose diagnozių ne mažėja, o daugėja, ir normalūs nukrypimai priskiriami patologijoms. Alenas Fransisas, Amerikos psichiatrų asociacijos parengto Psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadovo ketvirtojo leidimo darbo grupės pirmininkas, teigia, kad šio vadovo penktajame leidime siūlomi radikalūs ir neapgalvoti dalykai per vieną naktį normalius žmones pavers psichikos ligoniais. Kasdieniai skauduliai, skausmai, nusivylimai, stresas ir egzistencinės kančios taip aktyviai pervadinami psichikos sutrikimais, kad tampa sunku nugyventi gyvenimą be psichiatrinės diagnozės.
Socialinis negalios modelis: aplinkos įtaka
Socialinis negalios modelis teigia, kad žmones su negalia nugalina visuomenė. Tai reiškia, kad negalia kyla ne iš žmogaus sveikatos būklės, o iš visuomenės požiūrio ir struktūrų, kurios sukuria kliūtis. Praktinė socialinio negalios modelio iliustracija būtų miestas, suprojektuotas atsižvelgiant į vežimėliais judančių žmonių su negalia reikmes, be laiptų ar eskalatorių. Jei taip suprojektuotume aplinką, vežimėliais judantys žmonės su negalia galėtų būti tokie pat nepriklausomi kaip visi kiti. Todėl daugiausia dėmesio reikia skirti ne asmenų negalios „taisymui“, o negaliai kaip žmonių įvairovės apraiškai pripažinti ir būdų, kaip prisitaikyti prie tų asmenų poreikių, paieškai, suteikiant jiems svarbiausią vaidmenį sprendimų priėmimo procese.
Psichika ir socialinė aplinka: sąveika
VšĮ „Psichikos sveikatos perspektyvos“ vadovė Karilė Levickaitė atkreipia dėmesį, kad psichika nėra atsieta nuo socialinės aplinkos - ji gali prisidėti prie psichikos sutrikimų, lygiai taip pat - ir prie jų įveikimo. Nėra taip, kad visi gali viską, niekada nepatiria sunkumų, išskyrus grupę žmonių, kuriems yra nustatyta negalia. Problema, pasak pašnekovės, - ne žmogaus ypatumai, o būtent atskirtis, tai, kad kai kuriuos žmones išskiriame iš savo gretų.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
Visuomenės nuostatos: atskirtis ir baimės
Įvairių apklausų duomenimis, apie 50 proc. žmonių teigia nenorintys gyventi šalia psichosocialinę negalią turinčių asmenų. Kertinis klausimas - kiek mes apskritai gebame priimti įvairovę, faktą, kad žmonės - skirtingi ir tie, kurie priklauso mažiau pažįstamoms grupėms, nebūtinai yra pavojingi. Maža to, artimesni ryšiai su įvairiomis žmonių grupėmis skatina juos labiau pažinti, sklaido mitus ir baimes, tiesa, kol kas žmonės linkę ne suartėti, o išlaikyti kuo didesnį atstumą.
Psichikos sveikatos raštingumas: būtina žinoti
Reikėtų suvokti ir tai, kad mūsų psichikos sveikata nuolatos kinta - kiekvienas patiriame įvairių būsenų, anaiptol ne visuomet pavyksta būti žvaliems, energingiems ir linksmiems. Pasak pašnekovės, mums visiems būtinas psichikos sveikatos raštingumas, būtina žinoti, kaip psichika veikia, kaip ją reikia saugoti ir kaip padėti sau ir kitiems susidūrus su sunkumais - netektimis, krizėmis, ligomis.
Vengimas kreiptis pagalbos: stigma ir savistigma
Dėl neigiamo visuomenės požiūrio į psichologinius sunkumus žmonės vengia kreiptis ne tik į psichiatrus, bet ir į psichologus ar net draugus ir šeimos narius. Vengimas kreiptis pagalbos susijęs su stigma ir savistigma - žmogus perima visuomenės nuostatas ir taiko jas sau, t. y. mano, kad jei pripažins, jog patiria sunkumų, vadinasi, yra silpnas, niekam tikęs.
Depresija ir diagnozė: pagalba ar etiketė?
Paplitusi paradoksali nuostata, kad psichikos ligomis (įskaitant priklausomybę nuo alkoholio) serga tik tie, kurie gydosi, ir jiems taikomi tam tikri ribojimai, o tie, kurie nesigydo, laikomi sveikais. Psichikos ligos diagnozė yra būdas susikalbėti specialistams ir galimybė gauti pagalbą, todėl žmogui kreipusis stengiamasi priskirti kokią nors diagnozę. Vis dėlto kyla klausimas, ar viskas gyvenime gali ir privalo būti diagnozuojama, kodėl tik diagnozė leidžia kreiptis pagalbos.
Depresija: dažna liga
Depresija - viena iš dažniausių psichikos sveikatos ligų, kuria per gyvenimą nors kartą gali būti sirgę iki 16,9-19 proc. pasaulio žmonių. Tai reiškia, kad didelė tikimybė, jog jei esate patalpoje, kurioje yra 10 ar 20 žmonių, bent vienas iš jų sirgo, serga arba kažkada susirgs depresija.
Taip pat skaitykite: Metabolinis sindromas ir psichikos ligos
Depresija nėra tik liūdesys
Nors neretai depresija žmonės pavadina liūdną nuotaiką, tačiau depresija yra ne tik liūdesys, bet ir daugelis kitų simptomų. Depresija paprastai diagnozuojama, kai simptomai reiškiasi bent kelias savaites beveik kasdien ir sutrikdo bendravimą, darbinę ar mokymosi veiklą bei žmogaus funkcionavimą kitose jam/jai reikšmingose srityse. Deja, dalis simptomų gali būti artimųjų nepastebimi, palaikomi „tiesiog liūdesiu“ arba - blogiausia - nuvertinami kaip „tingėjimas“, „apsileidimas“ ar „savanaudiškumas“.
Kaip padėti artimajam, sergančiam depresija?
- Būkite šalia: Nevenkite depresija sergančio artimojo. Jūsų palaikymas - labai reikšmingas.
- Nekritikuokite ir nesmerkite: Nesakykite „tu turėtum būti optimistiškesnis“ ar „tu viską išsigalvoji“ - tarsi depresiją būtų galima pasirinkti.
- Nepersistenkite su patarimais: Natūralu, kad kai mylimas asmuo kenčia, norisi padėti. Kartais padėti norisi taip stipriai, kad su pagalba ir patarimais persistengiama.
- Palaikykite medicininius sprendimus: Nesivelkite į ginčus, reikia ar nereikia gerti vaistus - jei depresija sergantis žmogus yra suaugęs ir jūsų patarimo dėl vaistų neprašo, nepriiminėkite sprendimų už jį/ją, tai paties žmogaus ir jo gydytojų reikalas.
- Palaikykite gijimą psichoterapijoje: Jei artimajam nedrąsu, galite jį/ją pirmąjį kartą palydėti pas psichologą, psichiatrą ar psichoterapeutą.
- Prisiminkite, kad depresija - tai ne vien liūdesys: Tai ir nuovargis, miego problemos, kritęs produktyvumas, sutrikęs mąstymas.
- Stebėkite, ar nėra gresiančios savižudybės ženklų: Ar artimasis kalba apie savižudybę, mirtį? Ar sako, kad nebeturi dėl ko gyventi?
- Domėkitės depresija ir pabandykite ją suprasti: Žinokite, kokie yra depresijos simptomai, kas depresiją sukelia, o kas nuo jos padeda sveikti.
- Priminkite artimajam jo stiprybes: Pakelkite sergančiojo(-iosios) pasitikėjimą savimi primindami jo/jos pasiekimus.
- Išlaikykite ryšį per nuotolį: Ne visuomet galite palaikyti žmogų būdami šalia, bet galite išnaudoti technologijas.
- Skatinkite fizinį aktyvumą: Bet koks fizinis aktyvumas yra naudingas, nes jo metu smegenyse išsiskiria tam tikri hormonai, didinantys laimės jausmą.
- Neišstumkite sergančiojo iš socialinio gyvenimo: Savaime suprantama, būti šalia depresija sergančio žmogaus nėra lengva. Ir pats žmogus jaučiasi našta kitiems.
- Stenkitės būti kantrus(-i): Nuo depresijos nepasveikstama per dieną. Kai kurie žmonės kenčia mėnesių mėnesiais, o blogiausia, kad depresijos epizodai gali kartotis.
- Nekaltinkite savęs: Taip, sunkumai santykiuose gali būti viena iš depresijos priežasčių. Bet dažniausiai depresija yra ne apie jus ir ji nebūtinai yra jūsų santykių atspindys.
- Pasirūpinkite savimi: Savaime suprantama, jums rūpi kenčiantis žmogus. Bet jūs turite teisę jausti - liūdėti, bijoti, pykti.
Depresijos priežastys: cheminis disbalansas ar daugiau?
Jau bene tris dešimtmečius žmonės yra tiesiog užtvindyti informacija, leidžiančia manyti, kad depresiją neva sukelia „cheminis disbalansas“ smegenyse - būtent smegenyse esančios cheminės medžiagos, vadinamos serotoninu, disbalansas. Tačiau kai kurie mokslininkai teigia, kad nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių mintį, kad depresija yra neįprastai mažo ar neaktyvaus serotonino rezultatas. Nemaža dalis tyrimų rodo, kad gydant depresiją antidepresantai vargiai skiriasi nuo placebo efekto.
Pogimdyminė depresija: ypatingas dėmesys motinoms
Pernai Lietuvoje atliktos apklausos duomenimis, tarp gimdžiusiųjų metų bėgyje, 5 proc. moterų galima įtarti potrauminio streso sutrikimą (PTSS) po gimdymo, tuo tarpu pogimdyminę depresiją - net 23 proc. respondenčių. Labai svarbu suprasti, kad iš tokios būklės žmogus ne visuomet gali išsikapstyti pats. Šiuo kritiniu laikotarpiu - nuo nėštumo pradžios iki kol kūdikiui sueis metai, bet žinoma - ir vėliau, labai svarbu moterims sulaukti palaikymo ir pagalbos iš jų partnerių, šeimos narių, draugų, bendruomenės, sveikatos įstaigų personalo.
Pogimdyminės depresijos rizikos faktoriai
PSO duomenimis, nėštumo metu ir pirmaisiais metais po gimdymo psichikos sutrikimai gali pasireikšti praktiškai visoms moterims. Deja skurdas, migracija, didžiulis stresas, smurto (buitinio, seksualinio ir lytinio) poveikis, nepaprastosios ir konfliktinės situacijos, stichinės nelaimės, iki tol turėti psichikos sveikatos sutrikimai, suicido, priklausomybių patirtis ir menka socialinė parama padidina konkrečių sutrikimų riziką.
Gimdymo patirtis ir depresija
Lietuvoje 2024 metais atlikto tyrimo metu nustatyta, kad dažnesnės mintys apie savižudybę po gimdymo susijusios su jaunesniu gimdyvės amžiumi ir atlikta cezario pjūvio operacija. Tiek pogimdyminės depresijos, tiek pogimdyminio potrauminio streso sutrikimo simptomai reikšmingai susiję su menkesniu subjektyviu gimdymo patirties vertinimu, kaip tą mato pati moteris, su didesne neatitiktimi gimdyvių turėtiems lūkesčiams gimdymo atžvilgiu, mažesniu saugumo jausmu ligoninėje, patirtu gąsdinimu, patyčiomis ar prievarta, menkesniu pasitenkinimu gimdymo metu suteikta priežiūra, menkesniu pasitenkinimu po gimdymo suteikta priežiūra.
Taip pat skaitykite: Depresijos įtaka darbingumui Lietuvoje
Pogimdyminės depresijos padariniai
Depresija žmogui sukelia didžiules kančias ir negalią, nulemia mažesnį motinos atsaką į vaiko poreikius. PSO tyrimai rodo, kad gydant motinų depresiją pagerėja mamos sveikata, o taip pat - ir naujagimių augimas bei vystymasis, sumažėja jų viduriavimo ir nepakankamos mitybos tikimybė. Savižudybės yra svarbi nėščiųjų ir moterų po gimdymo mirties priežastis.
Pagalba pogimdyvine depresija sergančioms moterims
Tyrimo metu nustatyta, kad Lietuvoje moterys dažniausiai sulaukia emocinės pagalbos iš partnerio (76 proc.), taip pat iš artimųjų, bendraujančių gyvai arba nuotoliniu būdu (60-64 proc.), dar - iš draugių, su kuriomis dažniau susisiekia nuotoliu (55 proc.), rečiau - gyvai (39 proc.). Tik 55 proc. moterų po gimdymo emocinės paramos ieškojo pačios, kviesdamos pasikalbėti draugus ir artimuosius, 27 proc. jungėsi į mamas palaikančias grupes, 19 proc. - į vaikų užimtumo grupes ir tik 3 proc. kreipėsi į emocinės paramos tarnybas.
Visuomenės sąmoningumas: stereotipų įveikimas
Prie sunkios savijautos prisideda ir visuomenėje gajūs stereotipai apie tai, kad mama privalo viską sugebėti ir susitvarkyti pati, taip pat veikia skaudžios aplinkinių pastabos, tokios kaip „pakentėk, čia tik hormonai“, „visos susitvarko“, „čia normalu“ ir pan. - taip iš tiesų tik giliname problemą, ignoruojame tikrąją moters būseną, nuvertiname ir atstumiame. Dėl šios priežasties centro konsultantai ir lektoriai kviečia prie pogimdyminės depresijos atpažinimo ir prevencijos jungtis visus visuomenės narius - ir ne tik tuos, kieno aplinkoje gimė kūdikis. Svarbu prisiimti atsakomybę už viešus pasisakymus, komentarus, darbdavių, kolegų ar net praeivių pastabas.
Pogimdyminės depresijos prevencija
Nuo 2024 metų liepos 1 d. įsigaliojo LR sveikatos ministro įsakymai, numatantys naujagimio šeimos informavimą apie depresijos po gimdymo atpažinimą, reagavimą ir pagalbos suteikimą bei pogimdyminės depresijos rizikos vertinimą taikant atrankinius klausimus, taip pat Edinburgo pogimdyminės depresijos klausimyno (EPDS) pildymą 32 nėštumo savaitę ir gimus kūdikiui - apsilankymų pas šeimos gydytoją metu, kai kūdikiui sueina 1, 2, 4 ir 6 mėnesiai. Jei užpildyto Edinburgo klausimyno rezultatų suma siekia 12 ir daugiau balų, pacientei rekomenduojama skubiai kreiptis pagalbos į psichikos sveikatos specialistus, informuojama, kur suteikiama reikalinga pagalba, nemokamai dalinamas Pogimdyminės depresijos centro parengtas lankstinukas su pagrindiniais patarimais.