Depresija: Žmogaus Balanso Sutrikimas, Simptomai ir Gydymo Būdai

Įvadas

Depresija - tai nuotaikos sutrikimas, kuris sukelia nuolatinę liūdną nuotaiką ir interesų praradimą. Šis sutrikimas paveikia savęs suvokimą, mąstymą, elgesį ir gali sukelti daug emocinių ir fizinių problemų. Depresija gali sutrukdyti kasdieninę veiklą, sergantiems gali atrodyti, kad gyvenimas nieko vertas. Tai daugiau negu liūdna nuotaika, tai liga, reikalaujanti ilgalaikio gydymo. Dažniausiai žmonės patiria kelis depresijos epizodus, nors depresija gali pasitaikyti ir vieną kartą gyvenime.

Pacientų, sergančių klinikine depresija, neigiama nuotaika ir emocijos ženkliai sutrikdo normalų funkcionavimą ir malonią veiklą. Ši liga gali turėti ne vieną priežastį, įskaitant ir genetinį polinkį, bei ilgai trunkantį didelį stresą. Galvos smegenų tomografijos duomenys atskleidė, kad žmonės, sergantys depresija, turi pakitimų srityse, atsakingose už nuotaiką, mąstymą, miegą, apetitą ir elgesį.

Depresijos Priežastys

Nėra tiksliai žinoma, kas sukelia depresiją, tačiau yra keletas veiksnių, kurie gali turėti įtakos ligos vystymuisi:

• Biologiniai pokyčiai. Yra duomenų, kad žmonės, sergantys depresija, turi biologinių pokyčių smegenyse.
• Galvos smegenų cheminio aktyvumo pokytis. Neurotransmiteriai yra natūralūs cheminiai junginiai smegenyse, kurie gali turėti įtakos depresijai. Sergant depresija, pakinta serotonino kiekis smegenyse. Vaistų, kurie reguliuoja serotonino kiekį, pagalba galima jaustis geriau.
• Hormonų disbalansas. Organizmo hormonų balanso pokyčiai gali tapti depresijos priežastimi.
• Genetinis polinkis. Žmonėms, kurių kraujo giminaitis sirgo depresija, rizika susirgti yra didesnė.
• Stresas. Normali depresija beveik visada yra streso pasekmė. Santykių nutraukimas, nesėkmė moksluose ar darbe - tokios ir panašios situacijos žmogaus gyvenime gali sukelti depresijos būseną, tačiau tai dar nebus psichikos liga.

Depresijos Simptomai

Pacientams, sergantiems depresija, simptomai dažniausiai yra pakankamai sunkūs, kad sutrikdytų kasdieninę veiklą darbe, mokykloje, socialinius santykius. Kad susidarytų aiškesnis depresijos sindromo vaizdas, pateiksime keletą tipiškų depresijos simptomų:

• Sunki, prislėgta nuotaika kasdien arba beveik kasdien.
• Anksčiau patikusi veikla neteikia malonumo.
• Spartus storėjimas ar liesėjimas nesilaikant jokios dietos.
• Nemiga ar nenormaliai didelis poreikis miegoti.
• Nenormaliai didelis fizinis aktyvumas, kurį keičia visiškas jėgų nebuvimas.
• Miego sutrikimai.
• Nuovargis ir kūno sąstingis. Sunku atlikti net paprasčiausius dalykus, pirmiausia - ką nors pradėti! Jaučiamas tarsi paralyžius ir kūne, ir sieloje.
• Susikaupimo stoka.
• Baimė ir nerimas.
• Menkavertiškumo jausmas. Užplūsta neigiamos mintys, savęs nuvertinimo, kaltės jausmas.
• Emocinis nuovargis.
• Nepaprastai didelis, slegiantis kaltės jausmas, kurį nuolat keičia nepamatuotas savo ypatingos vertės suvokimas.
• Nesugebėjimas susikaupti bei priimti sprendimus.
• Gyvenimo beprasmiškumo jausmas arba mintys apie savižudybę.
• Sumažėjusi energija, padidėjęs nuovargis.

Sunkesnės depresijos metu dar ir sulėtėja mąstymas, judesiai bei sutrinka vidaus organų funkcijos. Prisideda taip vadinamoji depresija su somatiniais simptomais: sumažėja ar pranyksta lytinis interesas, nuolat prabundama keliomis valandomis anksčiau, prarandami interesai ir malonumai, atsiranda nemalonūs kūno pojūčiai ar skausmai.

Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams

Kiti Depresijos Tipai ir Simptomai

Be didžiosios depresijos, yra ir kitų depresijos tipų, kurie pasižymi specifiniais simptomais:

• Distimija: Šis sutrikimas panašus į didžiąją depresiją, tik simptomai yra lengvesni, bet trunka ilgiau - ne mažiau kaip 2 metus (vaikams 1 metus). Tipiniai simptomai: pablogėjusi nuotaika, sumažėję interesai ir pasitenkinimas, sumažėjusi energija, padidėjęs nuovargis, pablogėjęs apetitas arba persivalgymas, sutrikęs miegas, sumažėjusi savivertė, pablogėjusi koncentracija ir dėmesys, nevilties jausmas. Kriterijai turi būti ne pakankamai sunkūs, kad atitiktų sunkios depresijos simptomus.
• Adaptacijos sutrikimas su depresine nuotaika: Iš esmės šis sutrikimas panašus į distimiją, skirtumas tarp jų tas, kad šis sutrikimas trunka ne ilgiau kaip 6 mėnesius, bei turi būti rastas stresorius, daręs klientui poveikį bent 3 mėnesius iki susirgimo pradžios. Diagnozės pagrindą sudaro tai, kad žmogus nesugeba elgtis adaptyviai savo socialinėje aplinkoje. Yra prielaida, kad stresoriui dingus būklė pagerės savaime, arba įvyks adaptacija. Jei to nenutinka, gali būti perkvalifikuojama į distimiją. Tipiniai simptomai: pablogėjusi nuotaika, sumažėję interesai ir pasitenkinimas.

Depresija ir Cirkadiniai Ritmai

Depresijos metu sutrikęs miegas yra vienas iš pagrindinių ir dažniausiai pasitaikančių simptomų. Klinikinių tyrimų rezultatai rodo, kad yra ryšys tarp cirkadinių ritmų sutrikimo ir miego architektūros, manoma, kad cirkadinių ritmų sutrikimai daro įtaką nuotaikos sutrikimų, tokių kaip bipolinis afektinis sutrikimas, didžioji depresija ir sezoniniai afektiniai sutrikimai, vystymuisi. Šiuo metu neabejojama, kad paros bei socialiniai ritmai turi didelę įtaką bendram psichiniam balansui o ypač nuotaikos sutrikimams. Įvairūs išbalansuojantys faktoriai turi neigiamą poveikį mūsų psichinei sveikatai ypač sutrikdydami nusistovėjusius asmens kasdieninius ir cirkadinius ritmus. Tai stresas, darbas naktimis, dienotvarkės kaita, stimuliuojančios medžiagos: kofeinas, nikotinas, dirbtiniai trikdžiai: triukšmas, informacijos perteklius, šviesa naktį.

Depresijos Diagnostika

Depresija diagnozuojama įvairiais tyrimais ir testais, kurie padeda atmesti kitas problemas, kurios galėtų sukelti panašius simptomus:

• Fizinis ištyrimas - padeda aptikti fizines ligas, kurios galėtų sukelti depresiją.
• Laboratoriniai tyrimai yra naudingi atmetant hormoninius sutrikimus.
• Psichologinis įvertinimas. Gydytojas arba psichikos sveikatos specialistas kalbėsis su pacientu apie jo jausmus, mintis ir elgesį. Gali būti naudojami klausimynai, tokie kaip Beko depresijos skalė. Tai vienas plačiausiai naudojamų instrumentų, matuojančių depresijos sunkumą. Į klausimus žmogus atsako pats, tada atsakymai yra susumuojami ir gaunamas rezultatas.

Depresijos Gydymas

Daugumai žmonių efektyvus yra medikamentinis gydymas, bei psichoterapija. Kokie galimi depresijos gydymo būdai? Ar reikės vartoti antidepresantus, ar bus galima išsiversti be vaistų? Depresija gydoma antidepresantais, naudojant psichoterapiją (ypač efektyvus psichoterapijos ir antidepresantų derinys), šviesos terapiją, gydymą nemiga, fiziniais pratimais bei kitais metodais.

Medikamentinis Gydymas

Vaistai nuo depresijos (antidepresantai) yra efektyvus gydymo būdas. Jie padeda sergančiajam normalizuodami cheminių medžiagų pusiausvyrą smegenyse. Patys naujausi antidepresantai pasižymi dideliu efektyvumu, silpnesniu šalutiniu poveikiu ir didesniu saugumu. Kadangi yra daug antidepresantų rūšių, kartais užtrunka kol parenkama tinkamas vaistas ar jų derinys, todėl gali prireikti keletos savaičių kol pasireikš medikamentinio gydymo efektas.

Taip pat skaitykite: Metabolinis sindromas ir psichikos ligos

Pagrindiniais medikamentais ambulatoriškai gydant depresiją tapo selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI). Tai antidepresantai, veiksmingai šalinantys depresijos požymius, paprasto vartojimo, jų šalutinis poveikis nestiprus, jie nėra labai varginantys. Be SSRI yra dar kelios antidepresantų grupės - tai NARI, SNRI, NaSSA ir NDRI. Šie antidepresantai irgi veiksmingai gydo depresiją, tačiau skiriasi jų veikimo spektras: vieni labiau tinka, vyraujant nerimo požymiams, kiti - kai vargina mieguistumas, energijos stoka, esant seksualiniams sutrikimams. Kiekvienam pacientui gydytojas parenka geriausiai tinkantį vaistą. Tai dažnai priklauso nuo požymių pobūdžio, todėl labai svarbu, kad konsultacijos metu pacientas suteiktų kuo daugiau informacijos apie savo ligos požymius.

Psichoterapija

Psichoterapija yra gydymo būdas, kurio metu pacientas kalbasi su psichikos sveikatos specialistu. Psichoterapijos metu pacientas gali išmokti įveikti neigiamas mintis ir jausmus, spręsti problemas ir susidoroti su stresu.

Kiti Gydymo Būdai

Rezistentiškos, medikamentiniam gydymui atsparios depresijos atvejais galima pasirinkti labiau invazyvias priemones, tokiaus kaip elektrokonvulsinė terapija, transkranijinė magnetinė stimuliacija. Gilių smegenų stimuliacija (GSS) dažniausiai naudojama gydant Parkinsono ligą, bet puikūs rezultatai gaunami ir šį metodą naudojant rezistentiška įprastam gydymui depresija sergantiems pacientams. Šios procedūros metu maži elektrodai yra implantuojami galvos smegenų zonoje atsakingoje už nuotaiką. Ši procedūra pradėta atlikinėti 1980 metais, tačiau vis dar laikoma reta operacija. Operacijos metu gydytojai chirurgiškai implantuoja mažus elektrodus į nucleus accumbens sritį galvos smegenyse, ši zona yra atsakinga už dopamino ir serotonino atpalaidavimą, motyvaciją ir nuotaiką. Elektrodai yra sujungiami su neurostimuliatoriumu implantuotu po raktikauliu ir siunčia silpnus elektrinius signalus į smegenis. Signalai, kurie dažniausiai yra siunčiami pastoviai, 24 valandas per dieną, blokuoja pakitusį neuronų elektrinį aktyvumą ir grąžina smegenų „metabolizmą“ į buvusią pusiausvyros būseną. GSS yra tinkamas pasirinkimas pacientams su lėtine ir gydymui rezistentiška depresija.

Alternatyvus Požiūris į Depresijos Gydymą

Daktarė Brogan atveju - autoimuninis tiroiditas, dar vadinamas Hašimoto tiroiditu, paskatino ją ieškoti alternatyvių gydymo būdų. Ji išbraukė iš valgiaraščio produktus su pienu bei gliutenu ir kraujo tyrimas po poros mėnesių parodė, kad organizme antikūnų, atakuojančių skydliaukės audinius, kiekis akivaizdžiai sumažėjo. Tai buvo lūžio taškas, po kurio daktarė Brogan ėmė, kaip ji sakė, „vartyti akmenis“.

Šiandien specialistė įsitikinusi, kad depresija nėra tai, ką reikėtų vertinti tik per smegenų ar kraujo sistemų darbo prizmę. Ji nėra vien serotonino, laimės hormono, stygius, nors būtent į šią priežastį kaip lemiamą tradiciškai baksnojama jau ne vieną dešimtmetį. Depresija, gydytojos teigimu, gali būti daugelio kitų, fizinių ir emocinių, organizmo disbalansų ir uždegimo simptomų rinkinys. Ji gali būti susijusi su tuo, kaip veikia žmogaus „antrosios smegenys“, kurių buveinė - žarnynas ir kurios, kaip rodo naujausi tyrimai, neatsiejamos nuo psichinės savijautos.

Taip pat skaitykite: Depresijos įtaka darbingumui Lietuvoje

Daugėja įrodymų, kad kūnui su maistu gaunant pakankamai reikalingų medžiagų, tarp jų ir labai svarbių probiotikų, uždegiminiai procesai rimsta. Yra net toks angliškas terminas - „gut and psychology syndrome“, arba „žarnyno ir psichologijos sindromas“. Iš pirmo žvilgsnio skamba tarsi keistai, bet šis žodžių derinys nusako, kaip žmogaus organizme viskas glaudžiai susiję. Žarnyno būklė ir tai, kas jame vyksta, daro tiesioginę įtaką kraujo rūgščių ir šarmų pusiausvyrai, arba pH, o nuo jos priklauso kūno reguliaciniai procesai ir keturios endokrininės ašys. Endokrininės sistemos generuojami hormonai smarkiai veikia žmogaus gebėjimus kontroliuoti savo emocijas ir elgesį.

Optimalu, kai yra gerųjų ir blogųjų mikroorganizmų pusiausvyra. Jei kalbame apie maisto įtaką, žarnyno mikrofloros pusiausvyrai itin svarbūs fermentuoti produktai (ir augalinės, ir gyvūninės kilmės), kurie tokie tampa veikiami mikroorganizmų. Kuo dažniau ir daugiau fermentuotų produktų žmogus valgys, tuo jam bus geriau. Konservantai, pesticidai, herbicidai, antibiotikai naikina pusiausvyrą, todėl rekomenduojami ir ją gerinantys maisto papildai. Probiotikai - vieni iš tų papildų, kurie gali būti vertinami kaip universalesni.

Nuo depresijos apsaugo omega 3 (tinkamas omega 6 ir omega 3 balansas), mikroelementai (geležis, kalis, cinkas, magnis), folio rūgštis, vitaminai B6 ir B12. Nuo depresijos padeda grynas oras, šviesa, aerobiniai pratimai, griežtas miego režimas ir net gyvūnai. Tyrimai rodo, kad sveikos gyvensenos principų kompleksas išgydo depresiją be vaistų.

Nuotaiką stimuliuojantys maisto produktai. Nuotaiką pagerina kava, juodasis šokoladas, migdolai, kakavos pupelės, sėklos, graikiški ir lazdynų riešutai, brokoliai, špinatai, neskaldytų grūdų javainiai, bananai ir ananasai. Nuo depresijos apsaugo sveikas filosofinis požiūris į gyvenimą, įdomi veikla, tikėjimas dievu, meilė ir Joga.

Netektis ir Gedėjimas

Gedėjimas - tai psichologinis procesas, patiriamas po artimojo mirties, kurį, paprastai vyrai išgyvena sunkiau nei moterys (Stroebe & Stroebe, 1983). Gedėjimas susideda iš kelių etapų:

1. Šokas ir susikaustymas, arba „nejautra“. Tai netekties išgyvenimas pirmas dienas po artimojo mirties. Vieni žmonės jaučiasi lyg „užšaldyti“, kitiems pasireiškia tai, ką priimta vadinti „isterijomis“. Labai sunku priimti artimojo mirties faktą, todėl pasireiškia reakcijos, kurios lyg uždaro praradimo jausmus iš karto po netekties ir paruošia žmogų palaipsniui priimti realų artimojo mirties faktą. Šoko fazė tęsiasi kelias dienas.
2. Neigimas ir atsiribojimas. „Žinau, kad mirė, bet negaliu patikėti“. Labai skaudu ir sunku priimti artimo žmogaus mirtį. Pasąmonė, jausmai labai lėtai ir sunkiai įsileidžia žinią apie artimojo mirtį. Sieloje atsiveria didelė tuštuma, kurią anksčiau užpildė miręs artimas žmogus. Ši tuštuma - skausminga kaip žaizda. Todėl gali atsirasti laikina nemiga, dingti apetitas. Gedinčiajam sunku ir gali nesinorėti rūpintis savimi, asmenine higiena. Gali atsirasti fantazijos apie mirusįjį, kaip apie gyvą - kaip jis/ji tuoj ateis iš darbo, tuoj paskambins. Akys gali ieškoti mirusiojo įprastose vietose, kur anksčiau jis būdavo, kai buvo gyvas. Sunku atlikti visus įprastus darbus. Apėmusi bejėgiškumo būsena žadina pyktį. Gali būti pikta jaučiant kitų pastangas per greitai nuraminti, erzins įvairūs netinkantys patarimai užmiršti. Aplinkiniai pamirš jūsų netektį žymiai greičiau negu jūs. Gali norėtis užsidaryti nuo visų, atsiriboti.
3. Pripažinimas ir skausmas. Paprastai jis ateina praėjus 3-6 mėnesiams po artimojo mirties. Tai labai svarbus netekties išgyvenimo etapas. Netekties pripažinimas. Kai tai įvyksta, grįžta didesnė savikontrolė, visiška atsakomybė už savo jausmus. Kai sau pripažįstamas netekties realumas, pamažu grįžta jėgos. Tačiau netekties pripažinimas vėl pagilina skausmą. Todėl kartas nuo karto grįžtama į neigimo etapą. Tuštumos jausmas išlieka, bet jis tampa vis mažiau aštrus.
4. Priėmimas ir atgimimas. Nublanksta klausimas - „kodėl tai atsitiko man?“. Kyla kiti klausimai - „kaip man toliau gyventi be to, kuris mirė, kaip gyventi naujai?“. Gerų dienų būna vis daugiau negu blogų. Iškyla naujos gyvenimo užduotys - kaip gyventi toliau kitaip? Grįžta gyvenimo kontrolės jausmas. Susitaikymas su įvykusiu dėl netekties pasikeitimu atneša ir daug ramybės. Daug smulkmenų, dėl kurių anksčiau būdavo išgyvenama, iš tikrųjų tampa smulkmenomis ir nebeerzina.

Jei žmogus išgyvena netektį praeidamas visus šiuos etapus per 1-2 metus, jis grįžta į įprastą savo gyvenimo ritmą ir savijautą. Niekas niekada nepamiršta to, ką prarado. Netektis visuomet išlieka mūsų gyvenimo dalimi.

Prognozė ir Prevencija

Negydoma depresija tęsiasi iki pusės metų, dažnai ir ilgiau, pagerėjimas būna nepilnas, dar jaučiami kai kurie simptomai, kurie trukdo žmogaus kasdieninei veiklai. Ankstyvas gydymas gali sustabdyti depresijos perėjimą į sunkesnę ar lėtinę formą. Svarbu, kad gydymas truktų pakankamai ilgai - 6 mėnesius ir ilgiau. Apie 3/4 visų, sirgusių depresija, laikui bėgant, vėl suserga.

Kada Kreiptis į Gydytoją?

Kreipkitės į gydytoją, jei jaučiate depresijos simptomus ir jie trukdo Jūsų kasdieninei veiklai. Daugeliu atvejų gali gydyti bendrosios praktikos gydytojai, tačiau po specialisto (psichiatro) konsultacijos. Todėl dažnai pirmoje gydymo fazėje Jus apima bejėgiškumo jausmas, imate abejoti, ar išvis bepasveiksite.

tags: #depresija #zmogaus #balanso #sutrikimas