Nors apibūdinimas „depresija“ dažnai skamba ir yra nuolat kartojamas, tačiau šia liga serga daugiau žmonių, nei galima numanyti. Pasaulyje net 280 milijonų žmonių yra paveikti šios diagnozės. Depresija - vienas iš dažniausiai pasitaikančių psichikos sveikatos sutrikimų. Tai rimta ir ilgalaikė liga, kurios simptomai yra ne tik emociškai sunkūs, bet ir tiesiogiai veikia kasdienį gyvenimą bei bendrą sveikatą.
Depresijos Apibrėžimas ir Esminiai Simptomai
Spaudoje, internete, populiariojoje literatūroje galima surasti gana daug straipsnių apie depresiją. Deja, dažnai šiuose straipsniuose trūksta apibūdinimo, ką straipsnio autorius vadina depresija. Medicininiu psichiatriniu požiūriu depresija - tai įvairių vidinių ir išorinių priežasčių sąlygotas psichikos sutrikimų simptomų derinys (t.y. sindromas, ne liga), kurių pagrindiniai yra prislėgta nuotaika, malonumo jausmo praradimas bei aktyvumo sumažėjimas. Šių bei juos lydinčių simptomų derinys turi tęstis ne mažiau kaip vieną mėnesį. Taigi, psichiatriniu požiūriu depresija - tai ne vien tik prislėgta nuotaika ar trumpalaikiai nuotaikos pablogėjimai po nemalonių gyvenimo įvykių. Taip pat depresija negalima laikyti nerimo sutrikimų, panikos atakų, nors šių sutrikimų gydymas yra panašus į depresijos.
Depresijos simptomai gali būti labai įvairūs. Dažniausiai pasireiškia stiprus liūdesys ir prislėgta nuotaika, kurie tęsiasi ilgesnį laiką. Tai yra ne tiesiog prasta nuotaika, kuri gali būti išsprendžiama po kelių dienų, bet gilus beviltiškumo jausmas, kuris paveikia žmogaus mąstymą, požiūrį ir kasdienę veiklą.
Kaip buvo paminėta aukščiau skiriami trys pagrindiniai depresijos simptomai:
Prislėgta nuotaika, liūdesys, „gyvenimo pilkumas“, neaiškaus ilgesio jausmas. Kartais tas jausmas jaučiamas krūtinėje. Sergant tam tikro tipo depresija pagrindinis nemalonus pojūtis dažnai apibūdinamas kaip „tuštumos jausmo“ išgyvenimas.
Taip pat skaitykite: Harmonijos atkūrimas Reiki metodu
Malonumo jausmo praradimas. Malonumo nebeteikia ta veikla, kuri seniau būdavo maloni.
Energijos, fizinio ir psichinio aktyvumo netekimas. Žmogus jaučiasi nuolat pavargęs, „nekyla rankos“ veiklai.
Kiti depresijos simptomai yra šie:
- Nemiga: sunku užmigti, anksti prabundama, miegas yra negilus
- Dirglumas, jautrumas emocinę įtampą keliančioms situacijoms
- Vengiama bendrauti
- Fizinio ir/ar psichinio „užslopinimo“ pojūtis arba , priešingai, nerimo epizodai
- Kritęs savęs vertinimas, nuolatinis kaltės jausmas
- Sunku susikaupti veiklai
- Pesimistinis ateities įsivaizdavimas
- Polinkis save žaloti, mintys apie savižudybę
- Apetito netekimas, svorio kritimas
- Potraukis svaigintis alkoholiu ar narkotikais, taip siekiant „atsijungti“
- Įvairūs nemalonūs pojūčiai kūne, kurių priežastis lieka neaiški ir po išsamaus medicininio ištyrimo
Depresija sukelia ilgalaikį liūdesio jausmą, prarastą susidomėjimą veiklomis, kurios anksčiau buvo malonios, ir gali sumažinti gebėjimą atlikti kasdienes užduotis. Depresija ne tik paveikia emocinę būseną, bet ir gali sukelti įvairius fizinius simptomus, tokius kaip nuovargis, miego sutrikimai, apetito pokyčiai ir bendras silpnumas.
Depresijos Tipai ir Priežastys
Psichikos sveikatos specialistai depresijas klasifikuoja pagal stebimus vyraujančius simptomus, pagal simptomų sunkumą, pasikartojimų dažnumą ir kitaip. Depresija gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, tačiau dažniausiai ji atsiranda paauglystėje ar ankstyvojoje suaugusiųjų stadijoje. Moterys dažniau serga depresija nei vyrai.
Taip pat skaitykite: Psichikos sveikata ir Coaxil
Depresijos skirstymas pagal vyraujančias sutrikimų priežastis:
Depresija, sąlygota daugiau vidinių, biologinių priežasčių, dar vadinama endogenine depresija. Šiai depresijai būdinga tai, kad depresija sergančių yra tarp paciento giminių, depresija prasideda jaunystėje (iki 25 metų). Sutrikimui būdingas judesių bei mąstymo sulėtėjimas, apetito sumažėjimas. Neretai pasitaiko, kad praeityje yra buvę ir priešingų depresijai nuotaikos epizodų, pasireiškusių liguistai pakilia nuotaika, perdėtu aktyvumu.
Depresija, sąlygota daugiau išorinių, psichologinių bei socialinių priežasčių, dar vadinama egzogenine. Šio tipo depresija rutuliojasi žmogui patiriant stresą, kuris gali būti stiprus, staigus ir netikėtas arba ne toks stiprus ir ne toks netikėtas, tačiau ilgalaikis, sekinantis. Pasitaiko ir taip, kad žmogus tiesiog nueina „ne savo gyvenimo keliu“, ir tada net pats nebepastebi, kad nuolatos išgyvena stresą keliančias situacijas. Prieš išsivystant aiškiai egzogeninio tipo depresijai pacientą dažnai vargina ilgalaikis nerimas.
Depresija sergant kitomis psichikos ligomis. Šiais atvejais depresija yra kito psichikos sutrikimo simptomų visumos dalis. Depresijos simptomai gali pasireikšti po ilgalaikio piktnaudžiavimo alkoholiu ir kvaišalais, sergant šizofrenijos grupės sutrikimais ir kt.
Depresijos simptomai rutuliojasi pamažu - mėnesiais, metais. Šia liga retai susergama ūmiai. Pats depresijos išsivystymo mechanizmas nesiskiria nuo kitų psichikos sutrikimų. Sergant depresija, sąlygota daugiau vidinių priežasčių, ypač svarbūs yra predisponuojantys veiksniai. O esant išorinių veiksnių sąlygotai depresijai - provokuojantys bei palaikantys.
Taip pat skaitykite: Efektyvūs depresijos gydymo metodai
Antrojo ir trečiojo tipo depresija yra žymiai dažnesnė.
Depresijos atsiradimą gali lemti įvairūs veiksniai, įskaitant genetinius, biologinius, aplinkos ir psichologinius veiksnius.
Genetiniai veiksniai: Depresija dažniau pasitaiko šeimose, kuriose jau yra buvę depresijos atvejų, o tai rodo, kad genetiniai veiksniai gali prisidėti prie ligos vystymosi.
Biologiniai veiksniai: Neurotransmiterių, tokių kaip serotoninas, norepinefrinas ir dopaminas, disbalansas smegenyse yra susijęs su depresija. Šie cheminiai mediatoriai vaidina svarbų vaidmenį reguliuojant nuotaiką ir emocijas.
Hormoniniai pokyčiai: Hormoniniai svyravimai, pvz., po gimdymo, menopauzės metu arba dėl skydliaukės sutrikimų, gali prisidėti prie depresijos atsiradimo.
Aplinkiniai veiksniai: Gyvenimo įvykiai, tokie kaip netektys, sunkios ligos, finansiniai sunkumai ar darbo praradimas, gali sukelti stresą ir depresiją.
Psichologiniai veiksniai: Asmenybės bruožai, tokie kaip žema savivertė, per didelis savikritiškumas arba polinkis į pesimizmą, gali padidinti depresijos riziką.
Lėtinis stresas ir traumos: Nuolatinis stresas ar ilgalaikė trauma, ypač vaikystėje, gali padidinti depresijos atsiradimo riziką.
Depresijos Diagnostikos Metodai
Depresinį sindromą (depresijos tipą) diagnozuoja gydytojas psichiatras, įvertinęs paciento nusiskundimus, psichikos būklę, sutrikimų bei gyvenimo istoriją, psichologinių testų rezultatus. Nederėtų depresijos tipo „diagnozuotis“ be specialisto konsultacijos - pagal žurnaluose ar internete surastus testus, pažįstamų pasakojimus ir pan. Preliminarų, ne psichiatrinį, savo nuotaikos būklės įvertinimą galima atlikti panaudojus Beko depresijos klausimyną (angl. Beck Depression Inventory) arba Burnso depresijos skalę (angl. Burns Depression Checklist). Šias nuotaikos įvertinimo skales galima surasti internete.
Diagnostikos procese gali būti naudojami tam tikri kriterijai, pvz., DSM-5 (Diagnostikos ir statistikos vadovo, 5 leidimas) arba TLK-11 (Tarptautinė ligų klasifikacija, 11 leidimas).
Medicininė istorija: Gydytojas ar psichiatras apklausia pacientą apie simptomus, jų trukmę ir intensyvumą, gyvenimo įvykius, šeimos istoriją, psichikos ligas ir kitus veiksnius.
Fizinis tyrimas ir laboratoriniai tyrimai: Gydytojas gali atlikti fizinį tyrimą ir laboratorinius tyrimus (pvz., kraujo tyrimus, skydliaukės funkcijos testus), siekiant atmesti kitas medicinines priežastis, kurios galėtų sukelti depresijos simptomus.
Psichologiniai testai ir klausimynai: Gydytojas ar psichologas gali naudoti standartizuotus klausimynus, tokius kaip Becko depresijos inventorius (BDI) arba Hamiltono depresijos skalė (HAM-D), siekiant įvertinti depresijos sunkumą ir kognityvinę būklę.
Diagnostikos kriterijai: Diagnozė grindžiama simptomų buvimu ir jų atitikimu DSM-5 ar TLK-11 kriterijams, įskaitant bent penkis simptomus, trukusius mažiausiai dvi savaites, kurie reikšmingai veikia kasdienį gyvenimą.
Inovatyvūs Diagnostikos Metodai
Nors didžioji dalis diagnostikos remiasi subjektyviais paciento išgyvenimais ir specialistų vertinimu, naujos technologijos atveria kelius objektyvesniems metodams.
Transkranijinė Magnetinė Stimuliacija (TMS)
Dauguma šiuolaikinių neinvazinių metodų leidžia tik tyrinėti smegenų veiklą ir diagnozuoti tam tikras patologijas, registruojant smegenų sukeliamus elektrinius potencialus. Magnetinė stimuliacija yra tam tikrų galvos smegenų sričių sužadinimo metodas. TMS aparatas turi elektromagnetinę ritę, kuri yra laikoma prie galvos bei generuoja kintamą magnetinį lauką. Jis praeina kaukolės kaulus ir pasiekia smegenų žievės centrus.
Šis metodas gali būti naudojamas ne tik ligų gydymui, bet ir diagnostikai. Juo gali būti įvertinamos smegenų-raumenų jungtys. Nors TMS vis dar naujas gydymo ir diagnostikos metodas, tačiau tyrimai neabejotinai patvirtina jo efektyvumą. Vienas didžiausių TMS privalumų yra tai, jog ši procedūra paprastai nepasireiškia jokiu pašaliniu poveikiu ir yra visiškai saugi.
Dirbtinio Intelekto Panaudojimas
El. Kauno technologijos universiteto (KTU) tyrėjai sukūrė dirbtinio intelekto (DI) modelį, padedantį atpažinti depresiją remiantis tiek kalbos, tiek smegenų veiklos duomenimis. Toks kalbos ir smegenų veiklos duomenų derinys depresijos diagnostikoje pasiekė įspūdingą 97,53 proc. tikslumą, ženkliai viršydamas alternatyvių metodų rezultatus. „Taip yra todėl, kad balsas tyrimą papildo tokiais duomenimis, kurių negalime ir dar nemokame išgauti iš smegenų“.
Ateityje šis DI modelis galėtų pagreitinti depresijos diagnostiką ar ją net paversti nuotoline bei sumažinti subjektyvių vertinimų riziką. Tam reikalingi tolimesni klinikiniai tyrimai bei programos tobulinimai.
Gydymo Metodai
Depresijos gydymo metodus galima suskirstyti i tris grupes:
- Gydymas psichotropiniais vaistais (pagrindiniai vaistai - antidepresantai)
- Gydymas psichoterapija
- Gydymas psichotropiniais vaistais kartu su psichoterapija
Tinkamą gydymo metodą parenka bei gydymo trukmę nustato gydytojas psichiatras, atsižvelgdamas į paciento depresijos ypatumus. Atitinkamai ir depresijos gydymas yra ilgalaikis, jo trukmė skaičiuojama mėnesiais, neretai - ir metais.
Ligos gydymas paprastai yra kompleksinis ir apima psichoterapiją, vaistus ir gyvenimo būdo pokyčius.
Farmakoterapija
Šiandien yra didelis AD pasirinkimas. Jie skiriasi savo chemine struktūra, veikimo mechanizmais, sukeliamais poveikiais.
Triciklių antidepresantų (TCA) grupė gerai ištirta, žinomas jos veiksmingumas, teigiamos ir neigiamos savybės. Tai palyginti pigūs vaistai, todėl lengviau prieinami, tačiau jų vartojant dažnai pasireiškia nemalonių šalutinių poveikių (burnos džiūvimas, mieguistumas, vidurių užkietėjimas, svorio priaugimas, sąveika su kitais vaistais ir kt.), dėl to dalis ligonių nutraukia gydymą.
Selektyvieji serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI) yra sąlyginai nauja AD grupė, veiksmingai šalinanti depresijos simptomus. Šios grupės vaistų paprasta vartoti (vieną kartą per dieną), be to, jie saugūs perdozavus (platus terapinis indeksas). SSRI šalutiniai poveikiai nestiprūs ir mažiau varginantys.
Nuo seno depresijai gydyti skiriama ir paprastoji jonažolė (Hypericum perforatum). Jonažolė vartojama lengvai depresijai gydyti ir efektyvumu kartais gali prilygti antidepresantams, nors tai patvirtina ne visi tyrimai.
Psichoterapija
Skirtingai nei gydant vaistais, psichoterapija numato daug aktyvesnį paciento vaidmenį.
Kognityvinės terapijos tikslas - keisti depresijai būdingas negatyvias nuostatas, pasireiškiančias sergančiųjų polinkiu viską “matyti tamsiomis spalvomis”. Tai trumpalaikis gydymo kursas, kuris gali būti skiriamas tiek stacionare, tiek ambulatoriškai.
Nedirektyvi (dar kitaip - humanistinė) psichoterapija remiasi humanistinėmis Rodžerso, Maslou, Perlzo koncepcijomis. Jos metu pacientas išsako savo mintis ir jausmus, o terapeutas padeda jam geriau save suprasti.
Tarpasmeninė psichoterapija pagerina ligonio socialinę adaptaciją bei tarpasmeninius santykius, padeda jam išsakyti savo mintis ir jausmus, mažina uždarumą. Gali būti labai efektyvi esant socialinei dezadaptacijai.
Apskritai psichoterapija ypač efektyvi esant lengvai arba mažajai depresijai, pasireiškiančiai bloga nuotaika ir kai kuriais somatiniais negalavimais, tačiau esant kartu vegetaciniams ir miego sutrikimams, vis dėlto geresnių rezultatų pasiekiama, kai ji derinama su medikamentiniu gydymu.
Kiti Gydymo Metodai
Elektros Impulso Terapija (EIT). EIT dažniau taikoma ligoniams, kenčiantiems nuo sunkaus depresijos sutrikimo, esantiems specializuotose psichiatrijos ligoninėse, bei ligoniams, kuriems yra kontraindikacijų farmakoterapijai ar kai kitos terapijos rūšys nėra efektyvios arba nepakankamai efektyvios.
Transkranijinė Magnetinė Stimuliacija (TMS). Nustatyta, kad daugeliu atvejų gydant depresiją TMS veikia taip pat greitai ir efektyviai kaip elektroimpulsų terapija. Magnetinės stimuliacijos privalumais galima laikyti paprastesnę techniką ir didesnį saugumą. Labai svarbu, kad ją atliekant nereikia anestezijos ir nuskausminimo, ji atliekama ambulatoriškai, nesutrinka kognityvinės ligonio funkcijos.
Šviesos terapija. Sezoniškai besikartojančiai depresijai ir su ja susijusiems įvairiems somatovegetaciniams sutrikimams gydyti taikoma baltos ryškios šviesos terapija.
Miego deprivacija. Gydant ligoniai nemiega visą parą (24 valandas). Paskui dvi naktis miega natūraliu miegu. Vėliau procedūra kartojama.
Fiziniai pratimai. Reguliariai atliekami fiziniai pratimai arba jų derinimas su kitomis terapijos rūšimis pagerina ligonių, sergančių lengva arba vidutine depresija, būklę.
tags: #depresijos #diagnostika #kitaip