Depresija yra dažnas psichikos sutrikimas, paveikiantis milijonus žmonių visame pasaulyje. Laimei, yra įvairių veiksmingų gydymo metodų, tarp kurių - hipnozė, pasaulyje pripažintas psichoterapeutų taikomas metodas. Nepaisant to, hipnoterapija vis dar apipinta įvairiais mitais. Šiame straipsnyje išnagrinėsime hipnozės esmę, jos taikymą depresijos gydyme, mokslinius tyrimus ir praktinius aspektus.
Kas yra Hipnozė?
Visų pirma, hipnozė nėra miegas. Tai - ypatinga sąmonės būsena, vadinama transu. Kai kurie autoriai apie transo teoriją atsiliepia neigiamai, teigdami, kad hipnozė tėra gilios įtaigos būsenos apraiškų visuma. Hipnozė yra pasinaudojimas įgimta įtaigumo savybe, kurią mes turime visą gyvenimą. Pačioje ankstyviausioje žmogaus gyvenimo fazėje būtent įtaigumas lemia, kad galime išmokti bei sužinoti daugybę informacijos be kritikos.
Ypatingai svarbu, kad hipnozę atliekantis specialistas būtų ne tik gerai šią techniką įvaldęs, bet ir vadovautųsi griežtais etikos principais. Ne be reikalo hipnozė veikiau technika, kurią galima produktyviai pritaikyti beveik visose psichoterapijos kryptyse. Taigi, mokytis hipnozės reikėtų psichoterapeutams.
Hipnozės Nauda Psichoterapijoje
Žmonės kreipiasi pas hipnozės specialistus dėl tų pačių problemų, dėl kurių kreipiamasi ir pas bet kokius kitus psichoterapeutus, t. y. nerimo, panikos priepuolių, nuotaikos sutrikimų, įvairių somatoforminių sutrikimų ir t. Pirmiausia, hipnozė padeda atsipalaiduoti, suvaldyti nerimą ir baimes, kas galėtų įvykti psichoterapijos proceso metu. Galiausiai, hipnozė padeda „atgaminti“, prisiminti daug neįsisąmonintos, „nepatogios“ informacijos. Hipnozės metu padedama atkurti ją - asmeniui tampa lengviau priimti, pripažinti tą nemalonią informaciją. Tokie dalykai padeda žmogui keistis. Taigi, hipnozės esmė yra tokia pati, kaip ir bet kurios kitos psichoterapijos technikos: hipnozė skirta padėti žmogui keistis.
Esama klaidingo mąstymo, jog hipnozės metu žmogus pasyvus, o aktyvus - tik tas, kuris atlieka hipnozę, todėl neva ir gali viską padaryti, pakeisti už patį žmogų. Tačiau nieko panašaus nevyksta. Žmogui neįteigsi to, ko jis daryti nenori. Jeigu norima turėti rezultatą, tai ir įdedama pastangų, kad jis būtų pasiektas, nesvarbu, ar hipnozės, ar kitos technikos pagalba.
Taip pat skaitykite: Harmonijos atkūrimas Reiki metodu
Hipnozės Seanso Etapai
Hipnozės seansą sudaro trys etapai. Indukcijos metu žmogus įvedamas į šią specifinę sąmonės būseną, kad kiti dirgikliai jam nebetrukdytų ir dėmesys būtų sutelktas į griežtą, stabilų ryšį su psichoterapeutu. Tuomet seka gydomoji įtaiga: vaizdinių, scenų, reiškinių ir pan. dalykų įsivaizdavimas, priartėjimas prie jų. Šia prasme hipnozė tampa menu: tam, kad būtų sukurti vaizdiniai, iš pradžių reikia aptarimo su pacientu, žinoti, kas jam malonu, kas nemalonu, ir t. Paskutinis etapas - išėjimas iš hipnozės. Tiek įėjimo, tiek išėjimo laikas - maždaug tas pats.
Atminties Aspektai Hipnozės Metu
Kai ką atsimena, kai ko - ne. Pasitaiko tikrai labai įvairiai. Pavyzdžiui, spontaninės amnezijos (atminties praradimo) atveju be jokių didelių pastangų žmogus gali užmiršti tam tikrą dalį hipnozės seanso metu vykusių dalykų. Tyrimai rodo, jog net ir specialiai sukėlus amneziją, prisiminimus galima „sugrąžinti“, tačiau tam reikia atkaklių pastangų, t. y. Tai buvo vienas iš fenomenų, kurį tyrinėjo Zigmundas Froidas, keliaudamas po Prancūziją. Nancy universitete jis stebėjo, kaip hipnozė buvo pritaikyta viename demonstraciniame seanse: profesorius Hieronym‘as Bernheim‘as atliko hipnozę, sukėlė amneziją, o vėliau visos auditorijos akivaizdoje atkakliai klausinėdamas galų gale atstatė visų įvykių hipnozės seanso metu seką iki smulkmenų. Tai davė Froidui idėją, jog žmogui visai nereikia hipnozės, kad jis kažką prisimintų, užtenka tiesiog duoti jam laiko ir laisvės prisiminti.
Mitai ir Gandai Apie Hipnozę
Hipnozė yra apipinta įvairiausiais mitais būtent dėl tos priežasties, kad jos metu žmogaus dėmesys būna labai sukoncentruotas: jis mato (arba netgi nemato) tik tą, kuris atlieka hipnozę, girdi vien jo balsą, intonaciją, ritmą, garsumą ir t. t., ir nereaguoja į visą likusią aplinką. Vyksta aiškus dėmesio persiskirstymas. Tačiau šitai būdinga ne vien hipnozės fenomenui.
Hipnozės Taikymas Teisėje
Esama JAV valstijų, kuriose naudojama hipnozė. Tačiau vieną labai įdomų hipnozės panaudojimo teisme atvejį turime ir Europoje: Švedijos ministro pirmininko Ulofo Palmės nužudymo tyrime sudalyvavo hipnozės specialistas, kuris teigė, kad nužudytojo žmona tikrai galėtų prisiminti žudiką, kadangi įvykio metu (ministras pirmininkas tuo metu su žmona Lisbeta Palme išeidinėjo iš kino teatro) buvo atsisukusi į jį. Vis tik hipnozės specialisto liudijimas buvo atmestas kaip nepatikimas, žudikas taip ir nebuvo pasodintas į kalėjimą.
Hipnozės Asociacijos Europoje
Europoje yra pakankamai nemažai hipnozės asociacijų, atliekančių įvairius mokslinius tyrimus.
Taip pat skaitykite: Psichikos sveikata ir Coaxil
Farmakoterapija Depresijos Gydyme
Vaistai nuo depresijos, dar žinomi kaip antidepresantai, yra vienas iš efektyvių depresijos gydymo būdų. Jie veikia normalizuodami cheminių medžiagų, vadinamų neuromediatoriais, pusiausvyrą smegenyse. Naujausi antidepresantai pasižymi dideliu efektyvumu, mažesniu šalutiniu poveikiu ir didesniu saugumu.
Selektyvūs Serotonino Reabsorbcijos Inhibitoriai (SSRI)
Selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI) yra dažniausiai skiriami antidepresantai ambulatoriniam depresijos gydymui. Šie vaistai, tokie kaip citalopramas, fluoksetinas, fluvoksaminas, paroksetinas ir sertralinas, veiksmingai šalina depresijos simptomus. Jų paprasta vartoti (vieną kartą per dieną), jie saugūs perdozavus ir sukelia nestiprų šalutinį poveikį, kuris nėra labai varginantis.
Kitos Antidepresantų Grupės
Be SSRI, yra ir kitų antidepresantų grupių, tokių kaip NARI (noradrenalino reabsorbcijos inhibitoriai), SNRI (serotonino ir noradrenalino reabsorbcijos inhibitoriai), NaSSA (noradrenerginiai ir specifiniai serotoninerginiai antidepresantai) ir NDRI (noradrenalino ir dopamino reabsorbcijos inhibitoriai). Šie antidepresantai taip pat veiksmingai gydo depresiją, tačiau skiriasi jų veikimo spektras. Pavyzdžiui, vieni labiau tinka, kai vyrauja nerimo požymiai, o kiti - kai vargina mieguistumas, energijos stoka ar seksualiniai sutrikimai. Gydytojas parenka geriausiai tinkantį vaistą kiekvienam pacientui, atsižvelgdamas į ligos požymių pobūdį.
Tricikliai Antidepresantai (TCA)
Tricikliai antidepresantai (TCA), tokie kaip amitriptilinas, nortriptilinas, imipraminas ir doksepinas, yra gerai ištirta grupė, kurios veiksmingumas, teigiamos ir neigiamos savybės yra gerai žinomos. Visi minėti antidepresantai panašiai veiksmingai gydo depresiją, tačiau skiriasi jų veikimo spektras (vieni labiau tinka esant nemigai, nerimui, kiti, atvirkščiai - kai vargina mieguistumas, energijos stoka). Be to, skiriasi antidepresantų nepageidaujami poveikiai bei jų sunkumas, tai labai dažnai ir lemia antidepresanto pasirinkimą.
Antidepresantų Deriniai ir Gydymo Sustiprinimas
Kai depresijos gydymas farmakoterapija nepakankamai efektyvus dėl blogo vaisto toleravimo ar ligos rezistentiškumo, skiriami antidepresantų deriniai arba gydymas sustiprinamas kitų grupių vaistais.
Taip pat skaitykite: Efektyvūs depresijos gydymo metodai
Vaistinės Žolelės
Nuo seno depresijai gydyti naudojama ir paprastoji jonažolė (Hypericum perforatum). Jonažolė vartojama lengvai depresijai gydyti ir efektyvumu kartais gali prilygti antidepresantams, nors tai patvirtina ne visi tyrimai. Jos veikimo mechanizmas kol kas nėra visiškai aiškus, tačiau gali būti, kad augale esančios veikliosios medžiagos slopina selektyvią serotonino reabsorbciją.
Psichoterapija Depresijos Gydyme: Aktyvus Paciento Vaidmuo
Skirtingai nei gydant vaistais, psichoterapija numato daug aktyvesnį paciento vaidmenį. Jos metu siekiama keisti mąstymo ir elgesio modelius, kurie prisideda prie depresijos simptomų.
Kognityvinė Elgesio Terapija (KET)
Kognityvinės terapijos tikslas - keisti depresijai būdingas negatyvias nuostatas, pasireiškiančias sergančiųjų polinkiu viską matyti tamsiomis spalvomis. Tai trumpalaikis gydymo kursas, kuris gali būti skiriamas tiek stacionare, tiek ambulatoriškai.
Humanistinė Psichoterapija
Tai nedirektyvi psichoterapija, besiremianti humanistinėmis Rodžerso, Maslou, Perlzo koncepcijomis. Jos metu pacientas išsako savo mintis ir jausmus, o terapeutas padeda jam geriau save suprasti.
Racionalioji Psichoterapija
Dr. Ellis yra RET (racionaliosios emocinės terapijos) autorius. Ši psichoterapija logiškai pagrindžia sveiką objektyvią realybę, paneigia liguistą suvokimą ir pagerina paciento socialinę adaptaciją. Racionaliosios psichoterapijos tikslas - pašalinti iracionalias idėjas, išsakomas depresija sergančio paciento. Artima jai yra Dr. Glasser RT (realybės terapija), kur yra skatinami racionalūs sveiki kliento pasirinkimai.
Tarpasmeninė Psichoterapija
Ši psichoterapija pagerina ligonio socialinę adaptaciją bei tarpasmeninius santykius, padeda jam išsakyti savo mintis ir jausmus, mažina uždarumą. Tarpasmeninė psichoterapija gali būti labai efektyvi esant socialinei dezadaptacijai.
Apskritai psichoterapija ypač efektyvi esant lengvai arba mažajai depresijai, pasireiškiančiai bloga nuotaika ir kai kuriais somatiniais negalavimais, tačiau esant kartu vegetaciniams ir miego sutrikimams, vis dėlto geresnių rezultatų pasiekiama, kai ji derinama su medikamentiniu gydymu. Dabartinėje visuomenėje psichoterapija yra pripažintas pagalbos metodas esant įvairiems psichikos sutrikimams. Visa informacija, kurią psichoterapeutas sužino seansų metu, yra griežtai konfidenciali ir lieka paslaptyje. Kiekvienam žmogui būna situacijų, kai jam reikia pagalbos.
Hipnozė ir kognityvinė elgesio terapija
Hipnozė yra gili atsipalaidavimo būsena, kuri leidžia asmeniui veiksmingiau pasiekti savo padidintos įtaigos lauką. Tokioje būsenoje žmogus gali tyrinėti ir keisti su klinikine depresija susijusius neigiamus mąstymo, minčių, emocijų, elgesio modelius ir įsitikinimus.
Kiti Gydymo Metodai
Be farmakoterapijos ir psichoterapijos, yra ir kitų gydymo metodų, kurie gali būti veiksmingi gydant depresiją.
Elektroimpulsų Terapija (EIT)
Ši terapijos rūšis depresiniams sutrikimams gydyti ypač dažnai buvo taikoma psichiatrijoje 1930-1950 m., vėliau ilgą laiką ji buvo nemėgstama dėl pačios procedūros ypatumų. Pastaruoju metu susidomėjimas šiuo gydymo metodu vėl atgimė. EIT dažniau taikoma ligoniams, kenčiantiems nuo sunkaus depresijos sutrikimo, esantiems specializuotose psichiatrijos ligoninėse, bei ligoniams, kuriems yra kontraindikacijų farmakoterapijai ar kai kitos terapijos rūšys nėra efektyvios arba nepakankamai efektyvios.
Transkranijinė Magnetinė Stimuliacija (TMS)
Elektros impulso terapijos ir TMS veikimo mechanizmas bei terapinis efektyvumas yra labai panašūs. Nustatyta, kad daugeliu atvejų gydant depresiją TMS veikia taip pat greitai ir efektyviai kaip elektroimpulsų terapija. Magnetinės stimuliacijos privalumais galima laikyti paprastesnę techniką ir didesnį saugumą.
Šviesos Terapija
Sezoniškai besikartojančiai depresijai ir su ja susijusiems įvairiems somatovegetaciniams sutrikimams gydyti taikoma baltos ryškios šviesos terapija. Rudenį, pailgėjus tamsiam paros laikui, dalį pacientų ima varginti bloga nuotaika, mieguistumas dieną, padidėjęs apetitas bei kūno masė.
Miego Deprivacija
1966 m. W.Schulte depresijai gydyti panaudojo miego deprivaciją. Žinoma, kad sergant depresija labai dažnai pasireiškia miego sutrikimų: kinta jo struktūra, gylis, didėja ar mažėja motorinis aktyvumas. Gydant šiuo būdu ligoniai nemiega visą parą (24 valandas). Paskui dvi naktis miega natūraliu miegu. Vėliau procedūra kartojama.
Kiti Alternatyvūs Metodai
Reguliariai atliekami fiziniai pratimai arba jų derinimas su kitomis terapijos rūšimis pagerina ligonių, sergančių lengva arba vidutine depresija, būklę. Jei depresija lydima nerimo, pacientus tikslinga išmokyti relaksacinio kvėpavimo technikos. Taip pat yra alternatyvios depresijos gydymo priemonės tokios kaip biblioterapija, Ajurvedos praktikavimas, akupunktūra, religijos praktikavimas, aromaterapija. Yra žinoma daug atvejų kai reguliari jogos praktika, meditacijos, malda padėjo visiškai atsikratyti depresijos. Nuo depresijos apsaugo omega 6 ir omega 3, mikroelementai (geležis, kalis, cinkas, magnis), folio rūgštis, vitaminai B6 ir B12.
Savigalba ir Artimųjų Palaikymas
Be profesionalaus gydymo, savigalba ir artimųjų palaikymas yra labai svarbūs depresijos įveikimo procese.
Savigalbos Strategijos
- Dienos režimo laikymasis: Susidarykite savo dienotvarkę ir sąžiningai jos laikykitės.
- Fizinis aktyvumas: Išbandykite fizinį aktyvumą, jogą, meditaciją, muzikos klausimą, knygų skaitymą, pasivaikščiojimą gamtoje.
- Mityba: Valgykite visavertį maistą, įtraukite į racioną omega-3 riebalų rūgščių turinčius produktus.
- Miego higiena: Stenkitės miegoti rekomenduojamas 8 valandas per parą.
- Sąmoningumo praktikos: Praktikuokite dėmesingo įsisąmoninimo meditacijas.
- Buvimas saulės šviesoje: Kuo ilgiau būkite natūralioje saulės šviesoje.
Artimųjų Palaikymas
Jei pastebėjote, kad jūsų artimajam pasireiškė depresijos požymiai, nieko nelaukite. Pasistenkite sukurti jaukią aplinką, pasikalbėkite ir išklausykite jį. Jei jaučiate ilgalaikį liūdesį, negalite susikaupti darbe ar mokykloje, jaučiate nuolatinį nuovargį arba pradedate vengti socialinių veiklų, būtina pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu. Taip pat kreipkitės pagalbos, jei pastebėjote, kad jūsų artimajam pasireiškė depresijos požymiai.
Kognityvinė Hipnoterapija: Terapijos Forma
Kognityvinė hipnoterapija - tai terapijos forma, kurioje derinama kognityvinė elgesio terapija, hipnozė ir sąmoningumo technikos, skirtos psichinės sveikatos sutrikimams gydyti, tokiems kaip stresas, nerimas, panikos priepuoliai ir elgesio pokyčiai. Keliuose tyrimuose nustatyta, kad kognityvinė hipnoterapija yra veiksmingesnė nei standartinė terapija. Vienas iš pagrindinių kognityvinės hipnoterapijos bruožų yra tai, kad klientas kontroliuoja ir suvokia visą seansą, taip pabrėžiant saugumą. Apskritai kognityvinė hipnoterapija yra daug žadantis terapinis metodas, kuriuo galima veiksmingai gydyti įvairius psichikos sveikatos sutrikimus.
Klinikinė Hipnoterapija: Įrodymais Pagrįstas Metodas
Apie hipnozę sklando daug mitų, tačiau šiuolaikinė klinikinė hipnoterapija remiasi psichologijos mokslo principais ir gausiais tyrimais.
Efektyvus Kelias į Psichologinę Gerovę
Hipnoterapija - tai psichoterapijos forma, kurios metu klientas pasiekia hipnogoginę būseną. Ši būsena leidžia lengviau kurti naujas minčių, jausmų ir veiksmų schemas bei keisti iracionalų elgesį. Derinant kognityvinę elgesio terapiją su hipnoze ir sąmoningumo technikomis, hipnoterapeutai padeda klientams geriau pažinti savo nerimo ir streso vidines priežastis bei išmokti susitvarkyti su kasdieniais iššūkiais.
Hipnoterapijos Privalumai
HypnoHut patyrę hipnoterapeutai hipnozės metu ieško streso, nerimo ir panikos epizodų šaltinių, moko žmones naujų mąstymo įgūdžių ir veda juos teigiamų elgesio pokyčių link. Jei reikia, klientai gali būti nukreipiami reikiamiems tyrimams arba konsultacijai pas psichiatrą. HypnoHut garantuoja anonimiškumą ir privatumą, todėl visi klientai jaučiasi saugūs. Hipnoterapija atliekama online, bet kurioje klientui patogioje vietoje.
Hipnoterapijos Poveikis ir Tyrimai
Hipnoterapija yra priskiriama alternatyviai medicinai. Tyrimų metu nustatyta, kad hipnoterapija gali būti veiksmingesnė nerimo sutrikimų valdymo priemonė nei standartinė terapija. Tarptautinė praktika taikyti hipnoterapiją poliklinikose, gimdymo namuose ar vėžio centruose pagaliau ateina ir į Lietuvą. Vis daugiau žmonių yra linkę išbandyti hipnozę ir išspręsti ilgai kankinančius psichologinius negalavimus.
Hipnoterapijos Sesijos Eiga
Hipnoterapijos metu žmonės atsiriboja nuo kritiško ir analitinio mąstymo. Jie jaučiasi tarsi miegodami, tačiau išlieka budrūs, turi padidėjusią dėmesio koncentraciją, yra budrūs ir imlūs savitaigai, lengvai keičia iracionalius įsitikinimus ir gali bet kada nutraukti terapiją. Hipnozės metu lengviau rasti nerimo sutrikimų priežastį ir nuosekliai keliauti teigiamų pokyčių keliu.
Hipnoterapijos Kryptys
- Klinikinė Hipnoterapija: Psichoterapijoje plačiai naudojama ir moksliškai įrodyta kognityvinė elgesio terapija hipnozės metu padeda išsiaiškinti, kaip klientas jaučia, supranta ir vertina įvykius. Tai turi tiesioginę įtaką jo fiziologinėms reakcijoms, emocijoms ir veiksmams. Šis hipnoterapijos būdas sprendžia dabarties sunkumus ir programuoja ateities įpročių pokytį.
- Regresinė Terapija: Regresija paremta terapija nukelia klientus atgal į praeitį. Dažnai vaikystėje patirti iššūkiai ir skaudūs įvykiai nesąmoningai padiktuoja ateities veiksmus ir nuostatas. Šio metodo dėka galima lengvai nukeliauti į nesąmoningą būseną, atrasti neišspręstas vaikystės problemas, paleisti nuoskaudas ir keisti įsitikinimus.
- Sielų Kelionės: Sielų kelionės - tai gili savęs pažinimo ir įgalinimo kelionė. Ji nagrinėja buvusių gyvenimų patirtis bei gyvenimo tarp gyvenimų tarpsnį. Tai padeda pažinti savo sielos draugus, atrasti su jais ryšį, identifikuoti savo talentus ir sutelkti juos realizuojant savo misiją šioje žemėje.
Hipnoterapijos Sesijos Struktūra
Pirmą kartą apsilankius HypnoHut atliekama konsultacinė terapija, kurios metu identifikuojamos norimos spręsti problemos. Vėliau pagal individualius kliento poreikius nustatomas reikiamas hipnozių kiekis, kuris gali svyruoti nuo 1 iki 5 terapijų ar daugiau. Vienos hipnozės trukmė yra 50 minučių.
Dažniausiai Sprendžiamos Problemos
- Stresas, nerimas, perdegimas ir sunkumai darbe.
- Socialinės fobijos ir panikos epizodai.
- Depresija, nemiga arba per didelis mieguistumas.
- Valgymo sutrikimai, mikčiojimas ir kiti fiziniai negalavimai.
- Dirgliosios žarnos sindromas, migrena ir kitos psichosomatinės ligos.
- Pasitikėjimo savimi trūkumas, nemeilė sau.
- Sudėtingi tarpusavio santykiai.
- Priklausomybės.
- Vaikų psichologija.
Hipnozės Esmė ir Nauda
Hipnozė - tai pakitusi sąmonės būsena, dar vadinama transu, kurios metu žmogaus dėmesys susitelkia į vidinę patirtį, o išoriniai trikdžiai tampa mažiau svarbūs. Tai nėra miegas ar pasyvi būsena - priešingai, hipnozės metu smegenys išlieka aktyvios, ypač sritys, atsakingos už vaizduotę, dėmesio reguliavimą ir emocinį apdorojimą. Hipnoterapija - tai terapinis metodas, kuriame hipnozė taikoma kaip priemonė spręsti emocinius, elgesio ar psichosomatinius sunkumus. Hipnoterapija yra grįsta bendradarbiavimu, pagarba kliento riboms ir aiškiu terapiniu tikslu.
Klaidingi Įsitikinimai Apie Hipnozę
- Hipnozė gali priversti žmogų daryti tai, ko jis nenori. Tiesa yra ta, kad hipnozė negali priversti žmogaus daryti ko nors prieš savo valią.
- Hipnozės metu žmogus praranda sąmonę. Hipnozė nėra miegas ar sąmonės praradimas, o natūrali, laikina dėmesio sutelkimo būsena.
Kada Kreiptis į Hipnoterapeutą?
Į hipnoterapiją žmonės dažniausiai kreipiasi, kai jaučia vidinę įtampą, patiria nerimą, sunkiai suvaldomas emocijas ar tiesiog nebesusitvarko su mintimis. Kartais tai pasireiškia kūne - įvairiais pojūčiais, nors mediciniškai viskas atrodo tvarkoje. Hipnoterapija dažnai tampa tuo saugiu „tiltu“ į gilesnį savęs supratimą.
Hipnozė Lietuvoje: Praktika, Mokslas ir Profesionalumas
Džiugu matyti, kad hipnozė Lietuvoje vis labiau pripažįstama, o jos nauda jaučiama tiek medicinoje, tiek psichologijoje, tiek kasdieniame gyvenime. Ji padeda įveikti baimę, nerimą, priklausomybes ir kitus iššūkius, kurie trukdo gyventi pilnavertį, laimingą gyvenimą. Hipnozė efektyviai taikoma nėštumo ir gimdymo metu skausmo valdymui, onkologijoje, mažinant nerimą ir palengvinant šalutinius gydymo poveikius, bei kitose situacijose, kur svarbi vidinė ramybė, harmonija ir atsipalaidavimas.
Hipnozės Apibrėžimas ir Ištakos
Hipnozė - tai bendras reiškinys, transo būsena, leidžianti pasiekti gilesnius sąmonės lygmenis. Lietuvos Hipnoterapeutų Asociacija (LHA, įsikūrusi 2024 m.) laikosi apibrėžimo, kad hipnozė - tai sąmonės būsena, apimanti sutelktą dėmesį, atsipalaidavimą, sumažėjusį periferinių pojūčių sąmoningumą, kuriai būdingas padidėjęs gebėjimas tinkamai reaguoti į įtaigą. Hipnoterapija - hipnozės taikymas terapiniais tikslais gydant psichikos, elgesio ar psichosomatinius sutrikimus. Hipnozės ištakas galima atsekti senovės civilizacijose: Egipte, Graikijoje, Kinijoje ir Indijoje. Čia buvo naudojamos transo tipo būsenos, ritualai ir gydymo technikos naudojant įtaigą, dažnai siekiant dvasinių ar gydomųjų tikslų (Gauld, 1992; Heap, 2010).
Hipnozė XIX-XX amžiuje
XIX a. Škotijos chirurgas ir hipnotizuotojas Jamesas Braidas įtvirtino hipnozę kaip psichologinę, o ne mistinę būseną ir sukūrė terminą „hipnozė“. Prancūzų neurologas Jean-Martin Charcot naudojo hipnozę isterijos gydymui, o jo darbai darė įtaką Sigmundui Freudui (Ellenberger, 1970). Miltonas H. Eriksonas XX a. praturtino hipnozės taikymą netiesioginiais įtaigos teiginiais, paversdamas ją universalia priemone baimių, fobijų, skausmo ar priklausomybių gydyme (Erickson, Rossi, Rossi, 1976).
Hipnozė XXI amžiuje ir Lietuvoje
Šiandien Lietuvos hipnoterapeutai, ypač LHA nariai, nuolat tobulinasi, studijuoja prestižiniuose universitetuose, tobulinasi Oksfordo universitete, tarptautinėse hipnozės mokyklose. Dalyvauja LHA rengiamose ir tarptautinėse konferencijose, bei įsisavina patirtį su naujausiais pasauliniais tyrimais. Hipnoterapija priklausomybių gydyme efektingai naudojama kartu su kitomis psichoterapijos technikomis - kognityvine elgesio terapija, motyvaciniais pokalbiais, tarpasmenine terapija, sąmoningu kodavimu pagal Darių Šulcą, Minesotos programa, RTT, pasąmonės terapija ir kt. Integruotas požiūris užtikrina ilgalaikį poveikį.
Sąmoningo Kodavimo Metodika Pagal Darių Šulcą
“Džiaugiuosi gerais atsiliepimais, padėkomis iš žmonių, kurie įveikė žalingas priklausomybes, baimes ir nerimą pasitelkdami išskirtinę sąmoningo kodavimo metodiką pagal Darių Šulcą. Ši kompleksinė metodika paremta psichoterapijos - hipnoterapijos principais, šiuolaikinės psichologijos atradimais bei asmeninių sprendimų paieškomis, kylančiomis iš realaus susidūrimo su problema praeityje ir sprendimais atvedusiais į laimingą ir pilnavertę dabartį. Ji padeda ne tik atsisakyti žalingų įpročių, bet ir stiprina pasitikėjimą savimi, mažina nerimą, padeda atrasti vidinę jėgą bei gyvenimo pilnatvę, pasiekiant ilgalaikius pokyčius tiek psichiniame, tiek emociniame lygmenyje be jokios nepagrįstos baimės. Gyventi laisvėje atsisakius žalingų įpročių.”
Moksliniai Tyrimai
Hipnozė nuolat tiriama visame pasaulyje. Stanfordo universitetas (JAV) - hipnozės neurobiologija ir įtaigumo tyrimai. Harvardo medicinos mokykla (JAV) - skausmo valdymo ir psichosomatikos tyrimai. UCL (Londonas) - hipnozė onkologijoje ir dermatologijoje. King’s College London - integracija su psichoterapija, depresijos ir priklausomybių gydymas. BSCH (UK) ir ASCH (USA) - klinikinė praktika ir mokymai. Tyrimai rodo, kad hipnozė veiksmingai padeda ne tik gydant psichologinius sutrikimus, bet ir fizinius simptomus (Oakley, Halligan, 2013).
Svarbu Žinoti
Hipnozė niekada neveikia prieš žmogaus valią, moralę ar fundamentalius įsitikinimus. Tai natūralus procesas, padedantis atrasti ir įgalinti vidinius resursus, spręsti problemas. Hipnoterapeutas nėra žmogus, turintis antgamtinių galių. Jis išsilavinęs, praktiškai įsisavinęs metodiką, mylintis savo darbą, besilaikantis etikos kodekso ir padedantis žmogui atrasti vidinę ramybę, stiprybę bei naują gyvenimo kelią.
Hipnoterapija Nėštumo ir Pogimdyvinės Depresijos Kontekste
Tapimas tėvais yra vienas ryškiausių gyvenimo įvykių. Dauguma šeimų tikisi, kad kūdikio gimimas atneš džiaugsmo ir meilės, tačiau ne visos patirtys po gimdymo būna tokios, kokių tikėtasi. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir daugelis medicininių tyrimų nurodo, kad kas dešimta moteris patiria pogimdyminės depresijos simptomus per pirmuosius kelis mėnesius po gimdymo. Ši depresijos forma pasižymi liūdesiu, nuovargiu, beviltiškumu, kaltės jausmu, susvetimėjimu, sunkumais prisirišant prie kūdikio, nerimu ar panikos atakomis. Negydoma pogimdyminė depresija paveikia ne tik mamą, bet ir jos kūdikį, partnerį bei visą šeimą.
tags: #depresijos #gydymas #hipnoze