Depresija yra rimtas psichikos sveikatos sutrikimas, galintis paveikti įvairius gyvenimo aspektus. Šiame straipsnyje aptarsime depresijos gydymo namuose būdus, įskaitant tiek tradicinius, tiek alternatyvius metodus, kurie gali padėti sumažinti simptomus ir pagerinti bendrą savijautą.
Įvadas
Depresija - tai dažnas psichikos sveikatos sutrikimas, kuris gali turėti didelės įtakos kasdieniam žmogaus gyvenimui. Svarbu laiku atpažinti tiek savo, tiek savo artimųjų nuotaikos sutrikimą ir laiku užkirsti kelią ligai įsisenėti. Nors kartais liūdesys ir stresas yra normali gyvenimo dalis, užsitęsusi prasta nuotaika, energijos trūkumas ir sumažėjęs malonumo jausmas gali būti depresijos požymiai. Tarptautinėje ligų klasifikacijoje depresija yra priskirta prie psichinių ligų, prie nuotaikos sutrikimų kategorijos. Depresija yra susijusi su žemesniu aktyvumo lygiu: nėra energijos, kamuoja nuovargis, ankstesnė veikla, kuri buvo maloni, nebeteikia džiaugsmo.
Šaltas dušas: papildoma terapija nerimui malšinti?
Galbūt esate girdėję apie šaltą dušą raumenų skausmams malšinti ar tiesiog greičiau pabusti. Diskutuojama ir apie jo vaidmenį nerimo gydyme, kai jis naudojamas kaip vandens terapija arba hidroterapija. Nerimas yra psichikos sveikatos sutrikimas, sukeliantis pernelyg didelę baimę ir nerimą. Nors retkarčiais pasitaikantis nerimas ir stresas yra normali gyvenimo dalis, nerimo sutrikimai gali trukdyti kasdieninei veiklai, kartais apsunkindami dalyvavimą darbe ir socialinėje veikloje.
Šaltas dušas laikomas papildoma terapija, o jo šaknys siekia ajurvedos medicinos technikas. Prieš ryždamiesi šaltam dušui, apsvarstykite, ar drąsus šaltas vanduo tikrai padės sumažinti nerimo simptomus. Taip pat pasitarkite su gydytoju apie kitus būdus, kaip ilgam laikui suvaldyti nerimą.
Ar tai veikia?
Nors šaltas dušas teoriškai gali padėti sumažinti nerimo simptomus, reikia daugiau tyrimų, kad būtų įrodyta, jog šaltas vanduo yra veiksmingas nerimo gydymo būdas. Kai kuriuose tyrimuose buvo tiriamas hidroterapijos poveikis kitoms psichikos sveikatos problemoms, o tai gali rodyti, kad ji gali būti naudinga ir nerimo valdymui. Viename iš tokių 2008 m. tyrimų buvo nagrinėjamas hidroterapijos vaidmuo depresijos gydyme. Buvo pastebėta, kad po kelių savaičių hidroterapijos dalyvių simptomai pagerėjo. Tai buvo 2-3 minučių trukmės dušai šaltu vandeniu, kurio temperatūra buvo 20 °C (68 °F), vieną ar du kartus per dieną.
Taip pat skaitykite: Harmonijos atkūrimas Reiki metodu
Nerimas dažnai sukelia širdies ritmo pagreitėjimą. Nors kai kuriuose tyrimuose pastebėta, kad šaltoji hidroterapija gali padidinti širdies ritmą žmonėms, sergantiems depresija, kiti tyrimai parodė, kad panardinimas į šaltą vandenį gali sumažinti širdies ritmą iki 15 procentų. Apskritai, tyrimai įrodė, kad reguliarus šaltas dušas gali stiprinti imuninę sistemą. Nerimas nebūtinai kyla dėl silpnos imuninės sistemos, bet jis susijęs su padidėjusiu uždegimu, kuris gali sukelti dažnesnes ligas.
Kaip tai gali veikti?
Įrodyta, kad šaltas dušas padeda gerinti kraujotaką. Kai kūno temperatūra sumažėja, organizmas reaguoja pradėdamas cirkuliuoti šviežią kraują. Nerimas gali sukelti kraujospūdžio padidėjimą, todėl teoriškai šaltas dušas gali padėti jį sumažinti.
Kitas šalto dušo poveikis gali būti endorfinų, arba geros savijautos hormonų, kiekio padidėjimas smegenyse. Endorfinai gali palengvinti depresijos ir nerimo simptomus. Šaltas vanduo taip pat gali sumažinti kortizolio, streso hormono, kiekį. Sportininkai jau seniai naudoja ledines vonias, kad sumažintų uždegimą, kuris po intensyvių treniruočių gali sukelti raumenų skausmą. Nerimo atveju šaltas dušas gali turėti panašų poveikį uždegimui. Nuolatinis stresas gali padidinti uždegimą, o tai gali sukelti uždegimu sukeltą nerimo ciklą.
Be to, šaltas dušas gali laikinai nukreipti jūsų mintis nuo dalykų, dėl kurių galbūt nerimaujate ar bijote. Minutės, kurias praleidžiate sutelkę dėmesį į tai, kaip šaltas vanduo liečia jūsų kūną, gali veikti kaip sąmoningumo praktika, padedanti jums likti dabartyje, o ne galvoti apie ateities įvykius, kurių negalite kontroliuoti.
Naudodami hidroterapiją nerimui malšinti, šaltą vandenį turėtumėte naudoti tik keletą minučių. Po to galite baigti dušą drungnu vandeniu.
Taip pat skaitykite: Psichikos sveikata ir Coaxil
Kiti patarimai nerimui malšinti
Nors šaltas dušas gali padėti sumažinti nerimo simptomus, tai nėra vienintelis namuose taikomas vaistas, kurį galite išbandyti. Apsvarstykite šiuos namuose taikomus gydymo būdus, kurie laikui bėgant mažina nerimą:
Reguliariai sportuokite. Kasdienis sportas gali padėti pagerinti nuotaiką, padidinti endorfinų kiekį ir sumažinti stresą. Svarbiausia pasirinkti veiklą, kurią mėgstate daryti reguliariai - sportas neturi tapti nerimo šaltiniu. Jei sportuojate nedaug, pasitarkite su gydytoju apie jūsų gebėjimams tinkamiausią veiklą ir apie tai, kaip galėtumėte palaipsniui didinti treniruočių trukmę ir intensyvumą.
Pradėkite medituoti ir naudoti kitas sąmoningumo technikas. Per didelis nerimas yra tipiškas nerimo simptomas. Kasdien medituodami, giliai kvėpuodami ir vizualizuodami galite sumažinti nerimo simptomus. Naudą galite pajusti jau po kelių minučių per dieną.
Valgykite daugiau nesaldintų maisto produktų. Vaisiai, neskaldytos grūdų kruopos, daržovės ir riebi žuvis gali sumažinti uždegimą organizme ir pagerinti bendrą nuotaiką.
Sumažinkite kofeino vartojimą. Nors viena puodelis kavos ryte nėra žalingas, per didelis kofeino vartojimas per dieną gali pabloginti nerimo simptomus ir sukelti naktinį nemigą. Popietėmis ir vakarais gerkite ramunėlių arbatą - ji natūraliai neturi kofeino ir gali turėti raminantį poveikį.
Taip pat skaitykite: Efektyvūs depresijos gydymo metodai
Suteikite prioritetą miego grafikui. Nerimas sustiprėja dėl miego trūkumo. Kai kuriems žmonėms jis taip pat gali sukelti nemigą, o tai gali lemti nereguliarų miego grafiką ir nuovargį dienos metu. Jei galite, stenkitės eiti miegoti ir keltis kiekvieną dieną tuo pačiu laiku. Miegui skirkite tiek pat dėmesio, kiek ir darbo grafikui.
Skirkite laiko bendravimui. Kai kuriais atvejais nerimas gali padidinti depresijos ir socialinės izoliacijos riziką. Iš anksto suplanuotos socialinės veiklos gali kompensuoti šiuos rizikos veiksnius. Be to, bendravimas gali padidinti endorfinų kiekį ir sumažinti stresą.
Kiti depresijos gydymo būdai namuose
Be jau minėtų patarimų, yra ir kitų būdų, kaip galite padėti sau įveikti depresiją namuose:
Reiki: Reiki yra alternatyviosios terapijos forma, kuri apima energijos perdavimą iš praktikuojančio asmens klientui, kad būtų skatinamas viso kūno atsigavimas, atsipalaidavimas ir neigiamas minčių ar skausmo paleidimas. Reiki yra universali gyvybinės jėgos energija, kuri teka per visus gyvus dalykus ir šią energiją galima panaudoti fizinei, emocinei ir dvasinei gerovei gerinti. Reiki gali padėti sumažinti stresą ir nerimą bei skatinti gilaus atsipalaidavimo jausmą, kuris gali pagerinti nuotaiką ir palengvinti depresijos simptomus. Reiki taip pat gali padėti didinti savimonę ir sustiprinti dvasinį augimą, o tai gali padėti geriau suprasti save ir stiprinti ryšį su savo vidiniu aš.
Sąmoningumo praktikos: Pasistenkite kiekvieną dieną 10 minučių nutraukti bet kokius darbus ir užsiėmimus ir pasinerti į tylą. Tai galima padaryti savo darbo vietoje, namuose ar gamtoje. Pasinerkite į tylą nieko neveikdami, leisdami mintims tekėti sava vaga, negalvoti apie nieką konkretaus ir neatsakinėkite į jokius skambučius ar el. laiškus. Tiesiog šį laiką skirkite sau, savo vidinei harmonijai ir ramybei atstatyti. Pasistenkite sustabdyti savo vidinį dialogą.
Mitybos pokyčiai: Valgykite daugiau nesaldintų maisto produktų. Vaisiai, neskaldytos grūdų kruopos, daržovės ir riebi žuvis gali sumažinti uždegimą organizme ir pagerinti bendrą nuotaiką.
Depresijos gydymas
Esant sunkiai ar lėtinei nerimo būsenai, be namų priemonių gali padėti ir medicininis gydymas. Jei nerimas toliau daro įtaką jūsų kasdieniam gyvenimui, pasitarkite su savo šeimos gydytoju. Jis gali rekomenduoti šiuos gydymo būdus:
- Psichoterapija (psichoterapija). Tai reguliarūs susitikimai su psichoterapeutu, kuris padeda išsiaiškinti nerimo priežastis ir būdus, kaip jas įveikti. Kognityvinė elgesio terapija (KET) yra dažniausiai taikoma nerimo sutrikimų gydymo forma.
- Vaistai. Tai gali būti nerimo vaistai, raminamieji arba antidepresantai. Kiekvienas iš jų gali turėti skirtingų šalutinių poveikių ir sąveikų, todėl svarbu pasikalbėti su gydytoju apie kitus receptinius, be recepto vaistus, vitaminus ir vaistažoles, kuriuos vartojate. Nerimo vaistai paprastai rekomenduojami vartoti tik trumpą laiką.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei nerimo simptomai negerėja (arba blogėja), gali būti laikas kreiptis į psichikos sveikatos specialistą. Jūsų pirminės sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas gali rekomenduoti specialistą, arba galite paskambinti savo draudimo kompanijai ir sužinoti, kas yra jūsų draudimo tinklo partneriai. Taip pat reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją, jei jaučiate, kad nerimas trukdo dirbti, palaikyti santykius ir apskritai funkcionuoti. Kreipkitės skubios medicininės pagalbos, jei jūs ar jūsų artimas žmogus turite savižudybės minčių ar elgesio požymių.
Jei jau lankotės pas psichoterapeutą, gali prireikti kreiptis į psichiatrą tolesniam klinikiniam įvertinimui. Psichoterapeutai nėra gydytojai, todėl jie negali išrašyti vaistų. Jei esamas terapeutas nepadeda pasiekti norimų rezultatų, gali prireikti kreiptis dėl antros nuomonės, tačiau turėkite omenyje, kad pokyčiai gali pasireikšti tik po kelių savaičių.
Susitikimas su ragana: netradiciniai gydymo būdai
Kai kurie žmonės ieško netradicinių būdų depresijai gydyti, pavyzdžiui, apsilankymas pas raganą. Marija sutiko apsilankyti pas vyriausiąją Lietuvos raganą Viliją Lobačiuvienę ir pabandyti gydytis depresiją „raganiškais“ metodais. Vilija bando padėti žmonėms, kamuojamiems depresijos.
Ragana kalbina Mariją, išklauso jos ligos istoriją, vaistus, kuriuos ji vartoja. Vilija atkreipia dėmesį į tai, kad Marija vartoja labai daug vaistų, dėl ko ji jaučiasi prislėgta ir neturi emocijų. Ragana bando išsiaiškinti, kas Marijai padėjo geriau jaustis, ir Marija atsako, kad meno terapija.
Vilija apžiūri Marijos horoskopą ir delnus, teigdama, kad Marija turi didelį potencialą pasveikti ir nuveikti daug darbų. Ragana atpalaiduoja Marijos raumenis ir mintis, vedžiodama aplink jos galvą rankomis ir masažuodama tam tikrus taškus. Po seanso Marija jaučiasi geriau ir atsipalaidavusi.
Nors tokie metodai gali atrodyti netradiciniai, kai kuriems žmonėms jie gali suteikti psichologinį komfortą ir viltį. Svarbu paminėti, kad netradiciniai gydymo būdai turėtų būti naudojami kartu su tradiciniais gydymo metodais, o ne kaip jų pakaitalas.
Depresijos gydymo centras: nemedikamentiniai gydymo būdai
Praeitais metais klinikiniai psichologai Aušra ir Antanas Mockai įkūrė Depresijos gydymo centrą. Sutuoktiniai suprato, jog trūksta paslaugų išgyvenantiems lengvą ar vidutinę depresiją, juolab neieškoma būdų padėti jiems be vaistų. Depresijos gydymo centre taikomi nemedikamentiniai gydymo būdai, tokie kaip:
- Fizinis aktyvumas: Judėjimas toksiškai veikia visą organizmą ir mūsų nuotaiką.
- Bendravimas: Psichikai reikia daugiau bendravimo, buvimo bendruomenės dalimi jausmo.
- Šviesa: Šviesos kiekis tiesiogiai veikia alkio jausmą, apetitą, nuotaiką, energijos lygį, miegą, budrumą.
- Omega-3 rūgštys: Sergant depresija organizme būna netinkamas omega-3 ir omega-6 riebiųjų rūgščių santykis, kuris sukelia lėtinį uždegimą kūne. Papildę savo mitybą omega-3 rūgštimis, t.y., žuvų taukais, galime sumažinti uždegiminius procesus organizme.
Psichologai Mockai teigia, kad žmogus turi norėti pats išsikapstyti, stengtis, valdyti savo gyvenimą ir prisiimti už jį atsakomybę.
Kranialinė elektrostimuliacija: smegenų aktyvumo subalansavimas
Vienas iš nemedikamentinių nemigos, nerimo ar depresijos gydymo būdų yra kranialinė elektrostimuliacija „Alpha-Stim®“ aparatu. Procedūros metu per ausų elektrodus į smegenis perduodama unikali ir patentuota ypatingos konfigūracijos mikrosrovė, kuri darniai subalansuoja delta, alfa, teta ir kitų smegenų bangų veiklą. Prietaisu „Alpha-Stim®“perduodama mikrosrovė skatina smegenyse 8-12 Hz dažnio alfa bangas, kurios susijusios su streso mažinimu, nusiraminimu, atsipalaidavimu, pozityvumu, darbingumu, ramybe bei gera savijauta. Todėl po procedūros natūraliai pagerėja nuotaika, miego kokybė bei trukmė, mažėja nerimo, nemigos ir depresijos simptomai.
Rudens depresija: šviesos terapija ir kiti būdai
Rudenį, prastėjant orams, mus dažniau užklumpa slogi nuotaika, trūksta motyvacijos, tampame vangesni ir sėslesni, kuriame mažiau ateities planų. Tokiai depresinei būsenai užsitęsus ilgiau nei dvi savaites yra diagnozuojama klinikinė depresija. Depresijos forma, prasidedanti vėlyvą rudenį ir besitęsianti iki pavasario yra vadinama žiemos depresija. Geriausiai su žiemos depresija padeda kovoti šviesos terapija. Tai gali būti tiek klinikose, taip pat ir asmeniniam naudojimui skirtos terapinės lempos, kurių galima įsigyti parduotuvėse ir internetu. Jos imituoja saulės šviesą ir padeda organizmui gaminti serotoniną ir melatoniną. Tai padeda greičiau užmigti naktį ir jaustis darbingiems ir aktyviems dienos metu.
Reikėtų nepamiršti reguliariai sportuoti, nes tai teigiamai veikia tiek mūsų kūną, tiek ir nuotaiką. Kitas labai svarbus aspektas yra socializacija, bendravimas su artimaisiais, draugais. Taip pat verta apsvarstyti vitamino D vartojimą, kadangi Lietuvoje mes gauname per mažai natūralios saulės šviesos, reikalingos šio vitamino gamybai.
Kaip padėti artimajam, sergančiam depresija?
Jeigu jūsų artimasis, mylimas žmogus, draugas kovoja su depresija, gali būti, kad jums ne visada lengva žinoti kaip parodyti jam savo rūpestį ir meilę. Svarbu žinoti, kad depresija šiais laikais yra tikrai efektyviai gydoma. Paskatinti žmogų ieškoti gydymo gali būti nelengva, ypač tais atvejais, kai pats žmogus nesuvokia ar nepripažįsta, kad serga. Pasiūlykite artimajam apsilankyti pas šeimos gydytoją dėl bet kokių intensyvesnių fizinių simptomų, kuriuos jis patiria - pvz. nemigos, nuovargio ir pan.
Nuoširdžiais pokalbiais jūs negalite pagydyti depresijos, tačiau galite padaryti, kad artimas žmogus jaustųsi išgirstas, reikalingas ir suprastas. Svarbu suprasti, kad depresija net paprasčiausius kasdienius darbus gali paversti sunkiai pakeliamais ar neįmanomais. Esant stipriems depresijos epizodams, savižudybės rizika išties egzistuoja.
Rūpinimasis depresija sergančiu artimuoju gali būti labai sudėtingas ir net sekinantis. Tinkamai pasirūpinti sergančiu žmogumi galėsite tik tuomet, jei pirmiausia pasirūpinsite savimi. Nustatykite kas jums priimtina ir kas ne. Visiškai normalu, kad jūs negalėsite būti šalia sergančio artimojo visą laiką ir suteikti pagalbos bet kuriuo metu.
tags: #depresijos #gydymas #namuose