Rizikos Vaikų Socializacija: Iššūkiai ir Galimybės

Įvadas

Šiuolaikinėje visuomenėje, kurioje globalizacija ir žinių visuomenės kūrimasis skatina žmogiškųjų išteklių migraciją ir kitas socioekonomines problemas, rizikos vaikų socializacija tampa itin aktuali tema. Įvairių tyrimų duomenys atskleidžia, kad Lietuvoje daugėja žmonių, atsidūrusių socialinio gyvenimo paribyje ir nebegalinčių savarankiškai naudotis minimaliais visuomenės teikiamais ištekliais bei pasirinkimo galimybėmis. Šiuo metu Lietuvoje socialinės rizikos šeimose auga apie 23 tūkst. vaikų, tačiau tik apie 5 000 jų gali lankyti vaikų dienos centrus. Straipsnyje nagrinėjami socialinės rizikos šeimų iššūkiai vaikų socializacijai, ikimokyklinio ugdymo svarba, pozityvios tėvystės mokymų nauda bei specialistų vaidmuo identifikuojant ir sprendžiant raidos problemas.

Socialinės Rizikos Šeimų Iššūkiai Vaikų Socializacijai

Šeimose, patiriančiose socialinę riziką, vaikų socializacija susiduria su ypatingais iššūkiais. Anot E. Masiliauskienės ir V. Griažkutės (2010), šeima turi esminį vaidmenį vaiko asmenybės augime, nes būtent joje yra suvokiami socialiniai vaidmenys, įgyjama reikalingų žinių ir įgūdžių, būtinų vaiko adaptacijai ir integracijai visuomenėje. Tačiau socialinės rizikos šeimos dažnai susiduria su sutrikusiu bendradarbiavimu ir emociniu bendravimu, negatyvia aplinka, kuri neskatina sveiko, produktyvaus asmenybės augimo ir vystymosi. Tokios šeimos negeba tenkinti vaiko emocinius ir fizinius poreikius, o bendravimo būdas ženkliai apriboja vaiko galimybes išreikšti savo poreikius ir jausmus.

Tėvystės įgūdžių stoka, nestabili aplinka ir ribotos galimybės neigiamai veikia vaikų raidą. Vaikai iš tokių šeimų dažnai neįgyja reikiamų socialinių įgūdžių, patiria emocinių sunkumų ir susiduria su mokymosi problemomis. Kaip teigia J. Šinskienė ir G. Kondrotaitė (2006), socialinės rizikos šeimoms ypatingai sudėtinga auklėti paaugliško amžiaus vaikus, kadangi šis amžiaus tarpsnis yra labiausiai problematiškas.

Socialinės rizikos šeimose augantys vaikai patiria daugybę išbandymų: skurdą, smurtą, nepriežiūrą, negatyvų psichologinį klimatą. Šie veiksniai sąlygoja įvairaus pobūdžio problemas: alkoholizmą, narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimą, depresiją, diskriminaciją šeimoje bei visuomenėje, vaikų mokyklos nelankymą, bėgimą iš namų.

Ikimokyklinio Ugdymo Svarba

Vaikų darželis yra vienas efektyviausių būdų mažinti socialinę atskirtį ir suteikti visiems vaikams vienodas galimybes. Tai ypač reikšminga vaikams iš socialinės rizikos šeimų, nes darželis jiems tampa ne tik mokymosi, bet ir socialinės įtraukties vieta. Ankstyvasis ugdymas padeda suvienodinti įgūdžių skirtumus, mažina socialinę izoliaciją ir ruošia vaikus sėkmingam mokymuisi mokykloje bei gyvenime. Tyrimai rodo, kad ikimokyklinis ugdymas daro teigiamą poveikį vaikų mokymosi pasiekimams, socialinei ir emocinei raidai.

Taip pat skaitykite: Socialinės rizikos šeimos ir vaikai

Renata Bruožė, „SOS vaikų kaimų“ koordinuojanti atvejo vadybininkė, pabrėžia, kad vaikai iš socialinės rizikos šeimų namuose gali neįgyti tiek socialinių įgūdžių, kiek jų gautų darželyje bendraudami su bendraamžiais. Tokiose šeimose suaugusieji kartais nelavina tam tikrų vaikų įgūdžių, pavyzdžiui, higienos - tiek asmeninės, tiek aplinkos. „Kadangi maži vaikai mokosi stebėdami suaugusiuosius, labai svarbu lavinti šiuos įgūdžius. Būtent higienos ir kiti kasdienio gyvenimo įgūdžiai galėtų būti ugdomi darželyje. Jei vaikas nelanko darželio ir pradeda lankyti priešmokyklinę grupę, kuri yra privaloma, per tuos metus šie įgūdžiai gali likti neišlavinti iki galo. Be to, mes žinome, kokie būna vaikai - tie, kurie neturi tam tikrų įgūdžių, pavyzdžiui, nemoka nusiprausti ar ateina nešvarūs, gali tapti patyčių taikiniu tarp kitų vaikų“, - teigia R. Bruožė.

Vaikai, kurie nelanko ankstyvojo ugdymo įstaigų, nelavina savo bendravimo įgūdžių nei su kitais vaikais, nei su suaugusiaisiais. Todėl atėję į privalomą ugdymą jie dažnai negeba bendrauti, tinkamai išreikšti ar parodyti savo emocijų. Taip pat jiems gali trūkti savarankiškumo, kurį tam tikro amžiaus vaikai jau turėtų būti įgiję. Tėvams dažnai nėra lengva pasakyti, kad jų vaikas gali turėti tam tikrų sunkumų ir dėl to verta lankyti darželį, todėl svarbu ieškoti būdų, kaip juos paskatinti priimti šį sprendimą.

Dr. Vitalija Gražienė, Vilniaus kolegijos docentė, teigia, kad ikimokyklinio ugdymo patirtys suteikia vaikams tvirtą pagrindą lengviau įsilieti į visuomenę ir prisitaikyti prie kasdienių gyvenimo iššūkių, o pirmieji šešeri gyvenimo metai - ypač svarbūs asmenybės formavimuisi. Darželis yra svarbi socializacijos vieta, čia vaikas ugdomas kaip žmogus. Vaikų darželyje sudaromos sąlygos visapusiškam vaiko vystymuisi: bendraudamas su bendraamžiais ir padedamas rūpestingų pedagogų bei švietimo pagalbos specialistų, vaikas mokosi komunikuoti, užmegzti draugystes, pažinti save. „Tai padeda formuoti socialinius įgūdžius, kurie yra labai svarbūs vėlesniame gyvenime. Aplinka, kurioje vaikas auga, ir santykiai su kitais vaikais yra labai svarbūs, nes tai ugdo ne tik kognityvinius gebėjimus, bet ir emocinę bei socialinę brandą“, - sako V. Gražienė.

Vis dėlto Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikiama informacija atskleidžia, kad daugiau nei trečdalis socialinės rizikos šeimose augančių vaikų iki 5 metų nedalyvauja ikimokyklinio ugdymo procese - šie vaikai praranda galimybę geriau pasirengti mokyklai ir ateities iššūkiams.

Pozityvios Tėvystės Mokymų Svarba

Laiku suteikta pagalba šeimai užtikrina rizikos veiksnių, susijusių su vaikų auklėjimu, mažėjimą, kokybišką tėvų-vaikų santykių kūrimą, kurių pagrindu tampa abipusė pagarba, lygybė, atsižvelgimas į kiekvieno asmens išskirtinumą, šeimos narių integralumas ir atsakomybė už savo veiksmus. Straipsnyje atskleidžiami tėvų vidiniai ir išoriniai motyvai dalyvauti pozityvios tėvystės mokymuose, iš tėvų perspektyvos pažvelgiama į pozityvios tėvystės mokymų turinį, struktūrą, organizavimo aspektus.

Taip pat skaitykite: Apie Rizikos Vaikų Socializaciją

Analizuojami tėvų elgsenos pokyčiai, susiję su padidėjusiu pasitikėjimu savo jėgomis, motyvuotu pasiruošimu keisti tarpusavio santykius šeimoje ir santykius su vaikais. Tėvų patirtys po pozityvios tėvystės mokymų yra susijusios su saviveiksmingumu - tėvų subjektyviai suvokiamu pajėgumu būti tėvais ir tinkamai vykdyti savo tėvystės pareigas.

Siekiant padėti socialinės rizikos šeimoms ir juose augantiems vaikams įveikti krizes ir projektuoti sėkmingus gyvenimo scenarijus, vaikų dienos centruose vyksta inovatyvūs pozityviosios socializacijos mokymai. „Mokymai išsiskiria organizavimo forma: jie vyksta diskutuojant ir analizuojant gyvenimo situacijas bei projektuojant sėkmingus jų scenarijus. Be patyriminio mokymosi elementų, pasitelkiama ir išgyvenimo pedagogika, kai mokymai vyksta nestandartinėse erdvėse“, - sakė „Vaikų ugdymo“ vadovė, Lietuvos edukologijos universiteto Socialinės edukacijos fakulteto Socialinio ugdymo katedros vedėja doc. dr.

Specialistų Vaidmuo Identifikuojant Raidos Problemas

Specialistai pastebi raidos problemas. Darželyje dažnai pastebimi vaiko raidos sutrikimai, kurie šeimoje gali likti nepastebėti - pavyzdžiui, vėluojanti kalbos raida ar kalbos sutrikimai. Ugdymo įstaigoje dirba specialistai, kurie gali padėti vaikui įveikti mokymosi ar kalbos sunkumus, todėl lankymas darželyje gali būti svarbi pagalba tiek vaikui, tiek jo šeimai. „Šias problemas svarbu pastebėti kuo anksčiau ir suteikti tinkamą specialistų pagalbą, nes tai padeda vaikams lengviau integruotis ir adaptuotis gyvenime bei ateityje spręsti kylančias problemas. Jei sutrikimai lieka neaptarti ir nesprendžiami, jie gilėja ir tampa dar sudėtingesni vėlesniame amžiuje. Kai vaikas pradeda lankyti mokyklą, šios problemos dažnai smarkiai išryškėja“, - dėsto pašnekovė.

Vaikų dienos centrai atlieka svarbų vaidmenį teikiant kompleksines šeimos įgalinimo paslaugas rizikos grupės vaikams ir jų šeimoms. Šių paslaugų teikimo procesas apima kelis etapus:

1. Kontakto su vaiku/šeima užmezgimas. Šeimos įgalinimo paslaugos teikimo pradžioje labai svarbu užmegzti pozityvų ryšį su vaiku/šeima bei apibūdinti pagrindinę problemą.
2. Vaiko lūkesčių pasitikslinimas. Šeimos įgalinimo specialistas turėtų paaiškinti vaikui, kokius jo lūkesčius jis galės pateisinti, o kokių - ne (pvz., šeimos įgalinimo specialistas negali nubausti smurtautojo).
3. Ankstesnių bandymų spręsti problemą išsiaiškinimas. Siekiant gauti kuo daugiau informacijos apie tai, kaip anksčiau vaikas bandė spręsti problemą, labiau veiksmingi yra atviri, o ne uždari klausimai, į kuriuos galima atsakyti tik „taip“ arba „ne“.
4. Naujų problemos sprendimo būdų paieška. Taikant „smegenų šturmo“ metodą galima pasiūlyti vaikui sugalvoti kuo daugiau galimų problemos sprendimo būdų.
5. Susitarimas su vaiku dėl pasirinkto sprendimo įgyvendinimo ateityje. Svarbu užsibrėžti realistinius tikslus ir užtikrinti vaiką, kad visus savo pasiekimus ir nesėkmes jis galės aptarti su specialistu.
6. Sesijos užbaigimas. Šeimos įgalinimo specialistas dažniausiai užbaigia sesiją paprašydamas vaiko/šeimos apibendrinti tai, kas vyko jų susitikimo metu: kas svarbaus vyko, ką vaikas suprato, kokie yra jo artimiausi planai ir pan.

Vaikų Dienos Centrai: Pagalba Socialinės Rizikos Grupės Vaikams

Rizikos šeimose augantys vaikai reikalauja išskirtinio dėmesio, todėl situacijai pataisyti įsteigiami dienos centrai, kurių viena iš funkcijų yra vaikų poreikių tenkinimo galimybės - jų veikla itin aktuali, stengiantis socialinės rizikos šeimų vaikams sukurti pilnavertį gyvenimą. Pagrindinė vaikų dienos centrų veikla yra socialinės vaikų atskirties mažinimas bei vaikų kelio patekimui į globos namus užkirtimas, kompleksinė (socialinė, psichologinė, pedagoginė) pagalba vaikui ir šeimai - ši veikla yra tiesiogiai susijusi su socialinės rizikos šeimų vaikų poreikiais.

Taip pat skaitykite: Psichologinių rizikos veiksnių įvertinimas

Lietuvos demokratiškumo ugdymo kolegijos filialas vaikų dienos centras „Navininkai“ - socialinių paslaugų įstaiga, savo veiklą pradėjusi 2005-aisiais, teikia kompleksines socialines ir ugdymo(si) paslaugas, psichologinę, dvasinę ir materialinę pagalbą rizikos grupės vaikams ir socialinės rizikos šeimų vaikams bei pačioms šeimoms. „Navininkai“ lankantys vaikai ir jaunimas lavina individualius kūrybinius, sportinius ir mokslinius gebėjimus. Vasarą daugiau laiko skiriama kūrybiškam ir sportiniam ugdymui: rengiamos įvairios kūrybinės dirbtuvės, sporto žaidimai, paskaitos ir kelionės po vietinius ir aplinkinius lankytinus objektus. Jų metu ugdomi komandinio darbo, lyderystės ir socialiniai įgūdžiai.

Tačiau E. Celešienė teigia, kad dienos centrai galėtų pasitarnauti kaip vieta, kur būtų teikiamos šeimos įgalinimo paslaugos, šeima ir vaikas būtų ugdomi kultūros ir pilietiškumo prasme, suteikiamos ne tik bazines paslaugos - maitinimas, galimybę paruošti namų darbus. „Projekto metu turėjome galimybę suteikti šeimos įgalinimo paslaugas, tačiau tai iš esmės tik fragmentinis darbas. Šeimos įgalinimas turėtų būti ne fragmentinis, o nuolatinis. Svarbu ugdyti ne tik vaikus, bet ir jų tėvus, užtikrinti tarpžinybinį bendradarbiavimą“, - sakė E. Anot jos, ir pagrindinė vaikų dienos centrų bazė nėra tinkamai išvystyta, dalis vaikų negauna maitinimo dienos centruose, neturi galimybės nuvykti į dienos centrą.

Rekomendacijos Tėvams

Siekiant užtikrinti sėkmingą vaikų socializaciją socialinės rizikos šeimose, tėvams rekomenduojama:

1. Skirti laiko bendravimui su vaikais. Vaikai, kurie artimai bendrauja su tėvais, rečiau įsitraukia į rizikos veiklą. Tėvams rekomenduojama rasti laiko būti kartu su savo vaikais, idealiu atveju - įvesti taisyklę reguliariai vienąkart per savaitę nuveikti kažką ypatingo kartu su vaiku, pavyzdžiui, ledų valgymas kur nors už namų ribų.
2. Domėtis vaiko gyvenimu. Nebijoti paklausti, kur vaikas eina ir su kuo jis bendrauja, susipažinti su vaiko draugais, jų tėvais, sužinoti jų užsiėmimus. Jei yra galimybė, tėvai turėtų derinti savo laiką taip, kad būtų namuose, kai vaikas grįžta po pamokų. Dar viena rekomendacija, kurią dažna šeima pamiršti - valgymas kartu.
3. Būti atviriems ir sąžiningiems. Tėvai vaikams gali užduoti įvairiausius klausimus: kokia mėgstamiausia jo muzikos grupė, kas naujo mokykloje, kas sekasi, o kas nesiseka. Atidžiau klausytis, klausti skatinti klausti. Tėvai vaikams turi leisti išsakyti savo nuomonę šeimyniniais klausimais. Atsakyti sąžiningai ir nemeluoti vaikams.
4. Girti už gerą elgesį. Kas skatina vaiką labiau nei tėvų pritarimas? Geras žodis tinkamu laiku, tai gali sumažinti vaiko norą bandyti narkotikus. Todėl tėvai turėtų atsilyginti vaikams už gerą elgesį iškart. Meilės rodymas - tinkamiausias įvertinimas ir padėka reikalingi net ir tiems vaikams, kurie yra „per seni“. Be to, svarbu pabrėžti vaiko teigiamus bruožus. Tėvai turėtų pabrėžti tai, ką vaikas daro gerai ir nenustoti kritikuoti.
5. Nustatyti taisykles ir ribas. Vaikai tarp 11 ir 13 metų labai savarankiški. Nepaisant visų protestų, jie visgi privalo laikytis tam tikrų taisyklių. Tėvams rekomenduojama nustatyti taisykles ir iš anksto aptarti bausmes už taisyklių laužymą. Svarbu neleisti taisyklių laužytojui likti nenubaustam ir nekeisti taisyklių, nekurti naujų ir sunkesnių bausmių.

tags: #rizikos #vaiku #socializacija #pgf