Depresijos klubas ir šizofrenija: psichikos sveikatos iššūkiai ir galimybės

Psichikos ir elgesio sutrikimai yra viena didžiausių visuomenės sveikatos problemų visame pasaulyje. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, visame pasaulyje jais serga apie 1500 mln. žmonių. Šiame kontekste ypatingas dėmesys skiriamas šizofrenijai - lėtinei psichikos ligai, paveikiančiai milijonus žmonių visame pasaulyje. Šiame straipsnyje nagrinėsime šizofrenijos ypatumus, simptomus, diagnostiką, gydymo būdus ir socialinius aspektus, taip pat paliesime depresijos problemą ir jos sąsajas su šizofrenija.

Šizofrenija: apibrėžimas ir bendra informacija

Šizofrenija yra lėtinis psichikos sutrikimas, kuriam būdingas tikrovės suvokimo sutrikimas, mąstymo nenuoseklumas ir produktyvumas, taip pat ryškus socialinis atsiribojimas. Asmenys, sergantys šiuo sutrikimu, gali patirti haliucinacijas ir kliedesius. Pirmieji šizofrenijos simptomai dažnai pasireiškia paauglystėje, todėl ankstyvieji ligos požymiai gali būti klaidingai palaikyti paauglišku elgesiu arba depresijos požymiais.

Ankstyvieji simptomai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį:

• Atsiskyrimas nuo draugų ir šeimos
• Draugų ar socialinio rato keitimas
• Susitelkimo ir dėmesio pokyčiai
• Miego problemos
• Irzlumas ir emocinis susijaudinimas
• Prasti akademiniai pasiekimai, sunkumai mokytis

Į šiuos simptomus būtina kreipti rimtą dėmesį, nes kuo ilgiau jie yra negydomi, tuo blogesnės bendros ligos pasekmės.

Šizofrenijos priežastys ir rizikos veiksniai

Nėra vieno faktoriaus, kuris lemtų šizofrenijos išsivystymą. Manoma, kad ligos išsivystymui įtakos turi genetiniai, biologiniai ir aplinkos veiksniai.

Pagrindiniai veiksniai, didinantys riziką susirgti šizofrenija:

• Genetiniai veiksniai: Šizofrenija dažniau pasireiškia žmonėms, kurių šeimoje yra šia liga sergančių asmenų.
• Biologiniai veiksniai: Šizofrenija siejama su smegenų struktūros ir cheminės pusiausvyros sutrikimais. Neurotransmiterių, tokių kaip dopaminas ir glutamatas, disbalansas gali turėti įtakos ligos simptomų atsiradimui.
• Aplinkos veiksniai: Tam tikri aplinkos veiksniai, tokie kaip prenatalinis stresas, infekcijos nėštumo metu, vaikystės traumos ar perinatalinės komplikacijos, gali padidinti šizofrenijos riziką.
• Psichosocialiniai veiksniai: Stresas, socialinė izoliacija, sunkūs gyvenimo įvykiai ir kiti psichosocialiniai veiksniai gali prisidėti prie šizofrenijos vystymosi arba jos paūmėjimo.

Šizofrenijos simptomai: pozityvūs, negatyvūs ir kognityviniai

Šizofrenijos simptomai paprastai skirstomi į tris kategorijas: pozityvius, negatyvius ir kognityvinius simptomus.

Taip pat skaitykite: Harmonijos atkūrimas Reiki metodu

Pozityvūs simptomai

Pozityvūs šizofrenijos simptomai yra pokyčiai, kurie atsiranda asmeniui kaip nauji, papildomi liguisti išgyvenimai:

• Haliucinacijos: Visų juslių pojūčių pokyčiai, kurie atsiranda be jokio stimulo. Pavyzdžiui, žmogus gali girdėti apie jį diskutuojančių pažįstamų ar nepažįstamų žmonių balsus sklindančius aplinkoje ar skambančius galvos viduje, užuosti keistus, dažnai nemalonius kvapus, matyti vaizdus, kurių nemato kiti.
• Kliedesiai: Įsitikinimai, mintys, kurie prieštarauja turimiems realybės, loginiams faktams. Pavyzdžiui, asmuo gali teigti, kad yra veikiamas kosminių jėgų, nuodijamas aplinkinių, kad apie jį ištisai kalba televizijoje ir pan.
• Mąstymo sutrikimai: Pasikeičia mintys ir informacijos apdorojimas, minčių nuoseklumas ir minčių kalbinė išraiška, informacijos apdorojimo greitis, orientacija supančioje aplinkoje.
• Dezorganizuotas mąstymas ir kalba: Sutrikęs mąstymo procesas, pasireiškiantis nerišlia, nesusijusia ar sunkiai suprantama kalba.
• Dezorganizuotas ar nenuspėjamas elgesys: Nepriklausomai nuo aplinkybių netinkamas, neorganizuotas ar keistas elgesys.

Negatyvūs simptomai

Negatyvūs šizofrenijos simptomai yra tie gebėjimai ir funkcijos, kurių asmuo netenka sirgdamas šiuo sutrikimu:

• Socialinis atsiribojimas: Sumažėjęs socialinis aktyvumas, pasitraukimas iš bendravimo ir vengimas socialinių situacijų.
• Motyvacijos stoka: Nenoras ar negalėjimas užsiimti veiklomis, kurios anksčiau buvo svarbios ar įdomios.
• Emocinis nuobodumas (plokštuma): Emocijų, tokių kaip džiaugsmas, liūdesys ar pyktis, sumažėjimas arba nebuvimas.
• Sumažėjęs kalbos aktyvumas (alogija): Kalbos iniciatyvos ir spontaniškumo stoka, atsakymų į klausimus trumpumas arba atsakymų nebuvimas.

Kognityviniai simptomai

Kognityviniai simptomai susiję su mąstymu ir pažinimo funkcijomis:

• Dėmesio sutrikimai: Sunku sutelkti dėmesį, išlaikyti dėmesį ar perjungti dėmesį tarp užduočių.
• Atminties sutrikimai: Darbinės atminties sutrikimai, kurie gali trukdyti atlikti kasdienes užduotis ar darbą.
• Sutrikęs vykdomasis funkcionavimas: Sunku planuoti, organizuoti ir atlikti užduotis, kurios reikalauja veiksmų sekos.

Šizofrenijos klasifikacijos

Šizofrenija gali būti klasifikuojama pagal simptomų pasireiškimo pobūdį ir eigą:

• Paranoidinis tipas: Dominuoja kliedesiai ir haliucinacijos, dažnai susijusios su persekiojimu ar didybe, tačiau mąstymas ir emocinė reakcija yra mažiau sutrikę.
• Dezorganizuotas tipas: Ryškūs dezorganizuoto mąstymo, kalbos ir elgesio simptomai; dažnai pasireiškia plokščia ar netinkama emocija.
• Katatoninis tipas: Sutrikimai judesiuose, pvz., nejudrumas, sustingimas arba per didelis motorinis aktyvumas be aiškios priežasties.
• Nediferencijuotas tipas: Simptomai, kurie atitinka šizofrenijos kriterijus, bet neatitinka nė vieno specifinio tipo.
• Liekamasis tipas: Pacientai turi likutinius šizofrenijos simptomus po ūmaus epizodo, pvz., lengvi kliedesiai ar haliucinacijos, tačiau nėra ryškių pozityvių simptomų.

Šizofrenijos diagnostika

Šizofrenijos diagnostika remiasi simptomų vertinimu, išsamiu psichikos būklės vertinimu ir kitų psichikos sutrikimų atmetimu:

Taip pat skaitykite: Psichikos sveikata ir Coaxil

• Medicininė istorija ir psichiatrinis vertinimas: Psichiatras įvertina simptomus, jų pasireiškimo trukmę, intensyvumą ir įtaką kasdieniam gyvenimui. Vertinama paciento šeimos istorija ir socialiniai veiksniai.
• Psichologiniai testai ir vertinimo skalės: Naudojamos specialios skalės, tokios kaip „Pozityvių ir negatyvių sindromų skalė“ (PANSS), siekiant įvertinti šizofrenijos simptomus.
• Laboratoriniai ir vaizdiniai tyrimai: Atliekami siekiant atmesti kitas sąlygas, galinčias sukelti panašius simptomus (pvz., smegenų augliai, infekcijos, medžiagų vartojimo sutrikimai). Kompiuterinė tomografija (KT) arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT) gali būti atliekama siekiant įvertinti smegenų struktūrą ir atmesti kitas neurologines būkles.

Šizofrenijos gydymas ir vaistai

Šizofrenijos gydymas apima kompleksinį požiūrį, derinant medikamentinį ir psichosocialinį gydymą:

Medikamentinis gydymas

• Antipsichoziniai vaistai: Pagrindinis gydymo būdas, skirtas kontroliuoti pozityvius simptomus (pvz., kliedesius, haliucinacijas). Įprastai skiriami antipsichoziniai vaistai, o gydymo trukmę nustato gydytojas psichiatras. Gydymo vaistais kurso trukmė skaičiuojama metais. Jei paūmėjimai dažnai pasikartoja, dažniausiai reikalingas ilgalaikis, nuolatinis palaikomasis gydymas.

Psichosocialinis gydymas

• Psichoterapija: Atslūgus paūmėjimui medikamentinį gydymą galima derinti su individualia ir (arba) šeimos psichoterapija.
• Socialinės reabilitacijos programos: Padeda pacientams atgauti socialinius įgūdžius, susirasti darbą ir integruotis į visuomenę.

Depresija ir šizofrenija: sąsajos ir skirtumai

Depresija ir šizofrenija yra skirtingi psichikos sutrikimai, tačiau jie gali pasireikšti kartu arba turėti panašumų simptomuose. Depresija yra nuotaikos sutrikimas, kuriam būdingas liūdesys, prislėgta nuotaika, energijos stoka ir sumažėjęs susidomėjimas veikla.

Šizofrenija sergantiems asmenims depresija gali pasireikšti kaip antrinis sutrikimas, susijęs su ligos eiga, socialine izoliacija ir sunkumais valdant simptomus. Svarbu atskirti depresiją nuo negatyvių šizofrenijos simptomų, tokių kaip emocinis nuobodumas ir motyvacijos stoka.

Becko depresijos klausimynas (BDC)

BDC yra savęs vertinimo įrankis, skirtas depresijos simptomams įvertinti. Jis gali būti naudojamas periodiškai, kad įvertintumėte savo būklę tarp susitikimų su psichoterapeutu ar po saviugdos pratimų.

• Rezultatas žemesnis nei 5: Jaučiatės ypač gerai.
• Rezultatas tarp 6 ir 10: Jis vis dar atitinka normą, bet greičiausiai jaučiatės kiek prislėgtas.
• Rezultatas tarp 11 ir 25: Jūsų depresija lengvos formos ir labai stipriai jaudintis dėl to nereikėtų, tačiau jei toks rezultatas išlieka daugiau nei kelias savaites, vertėtų apsvarstyti galimybę kreiptis į profesionalą.
• Rezultatas tarp 26 ir 50: Jūsų depresija vidutinio sunkumo.
• Rezultatas aukštesnis nei 50 balų: Patiriate sunkią ar net labai sunkią depresiją. Jūsų kančia gali būti beveik nepakeliama, ypač jei surinkote daugiau nei 75 balus.

Svarbi pastaba: Šis testas yra edukacinio ir savižvalgos pobūdžio. Jis nėra medicininė ar psichologinė diagnozė ir neatstoja profesionalios psichologo, psichiatro ar gydytojo konsultacijos.

Taip pat skaitykite: Efektyvūs depresijos gydymo metodai

Socialiniai aspektai ir stigma

Šizofrenija sergantys asmenys dažnai susiduria su socialine stigma ir diskriminacija, dėl ko gali būti sunku susirasti darbą, užmegzti santykius ir integruotis į visuomenę. Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos strategijoje numatyta, kad asmenys, turintys psichikos negalią, turi teisę gyventi kuo mažiau suvaržytoje socialinėje aplinkoje ir tenkinti savo poreikius.

Darbas ir šizofrenija

Žmogui, sergančiam psichikos liga, kuriam nustatytas 30-40 proc. darbingumo lygis, darbo susirasti tikrai sunku. Dažniau susiranda tie, kurie slepia nuo darbdavio, kad serga psichikos liga, o dirba tie, kurie prieš ligą turėjo darbo ir liko jame. Vis dėlto, svarbu pabrėžti, kad daugelis šizofrenija sergančių asmenų, gavę tinkamą gydymą ir paramą, gali sėkmingai dirbti ir būti produktyvūs visuomenės nariai.

Elektroimpulsinė terapija (EIT)

Elektroimpulsinė terapija (EIT) yra gydymo metodas, taikomas sunkiais psichikos sutrikimais sergantiems pacientams, kai kiti gydymo būdai neefektyvūs. EIT procedūra atliekama taikant trumpalaikę bendrinę nejautrą, dalyvaujant gydytojui anesteziologui, psichiatrui ir slaugytojai. Procedūros metu specialiais elektrodais leidžiami aiškiai apibrėžtos trukmės ir stiprio elektros srovės impulsai, kurie sukelia elektrofiziologinius ir biocheminius pokyčius galvos smegenyse.

Kada taikoma EIT?

Dažniausiai ši terapija taikoma gydymui atsparios depresijos, bipolinio sutrikimo, piktybinio neuroleptinio sindromo gydymui, katatoninėms būklėms, kai dėl psichikos sutrikimo žmogus pereina į tam tikrą sąstingį, kai visiškai negali judėti, valgyti, kyla pavojus gyvybei.

EIT efektyvumas ir šalutinis poveikis

Šiandien skaičiuojama, kad EIT efektyvumas siekia iki 85 proc. Vis dėlto, svarbu pabrėžti, kad EIT nėra ilgalaikis gydymas, padedantis visam laikui. Dažniausiai vis tiek reikia palaikomojo gydymo, kartais prireikia ir palaikomosios elektroimpulsinės terapijos sustiprinančių procedūrų. Vienas iš galimų šalutinių poveikių - atminties sutrikimas, kuris tęsiasi tik pirmąsias dienas po procedūros. Po dviejų savaičių kognityvinės funkcijos jau būna geresnės nei prieš procedūrą.

Slauga ir šizofrenija

Slaugos poreikiai yra pagrindiniai fiziologiniai, psichiniai, socialiniai paciento, šeimos, bendruomenės poreikiai, kuriems patenkinti reikia slaugytojo pagalbos. Tyrime, kuriame dalyvavo 24 slaugytojai, dirbantys su šizofrenija sergančiais pacientais Utenos ir Jasiuliškių socialinės globos namuose, nustatyta, kad šizofrenijos remisijos metu slaugytojo pagalba labiausiai reikalinga palaikant tokias gyvybines veiklas kaip bendravimas, o paūmėjimo metu - palaikyti saugią aplinką.

tags: #depresijos #klubas #sizofrenija