Antaninos Šiaudinienės fenomenas: disidentė, keistuolė ar legenda?

Antanina Šiaudinienė - panevėžietė, sovietmečiu išgarsėjusi savo neįprastu elgesiu ir pasipriešinimu santvarkai. Vyresnės kartos panevėžiečiai apie ją žino daugybę istorijų, tiek tikrų, tiek pagražintų, o jaunimui, nemačiusiam šios garsiosios keistuolės, ji tapusi savotiška miesto legenda. Kas gi iš tiesų buvo A. Šiaudinienė? Ar ji - disidentė, sąmoningai protestavusi prieš sovietinę sistemą, ar tiesiog keistuolė, nesugebėjusi pritapti prie aplinkos?

Drąsa, stebinusi ir erzino

Sovietmečiu už antisovietinę veiklą grėsė ne tik pasimatymas su KGB tardytoju, bet ir kvailelio ar ligonio etiketė. Tačiau A. Šiaudinienė nebijojo išreikšti savo nepasitenkinimo režimu. Romas Kaunietis, atsiminimų apie sovietmečio keistuolius autorius, prisimena A. Šiaudinienę kaip įdomią asmenybę, iš veido panašią į pasakų raganą, tačiau savo būdu primenančią Don Kichotą.

R. Kaunietis pasakoja, kaip A. Šiaudinienė per bolševikų Spalio revoliucijos šventes arba Gegužės pirmosios demonstracijas pasirodydavo su kryžiumi rankose ir žygiuodavo pačiame demonstrantų kolonos priešakyje, besižegnodama. Kartą, R. Kauniečio teigimu, ji taip pasielgė prie pat naujai pastatyto dramos teatro, priešais tribūną, kurioje stovėjo miesto valdžia ir sovietinės armijos vadai. A. Šiaudinienė stabtelėjo, atsisuko į juos, peržegnojo ir nusilenkė. Po šio įvykio ji nebeteko matyti tokiose ceremonijose.

Toks elgesys stebino ir erzino sovietinę valdžią. R. Kaunietis prisimena atvejį autobuse, kai A. Šiaudinienė, pamačiusi ant jo švarko Trispalvės juostelę, griežtai išbarė jį, palaikiusi komunistu, nepažįstančiu lietuviškos vėliavos.

Apsimetėlė ar nuoširdi?

Kai kurie žmonės manė, kad A. Šiaudinienė tik apsimetinėja kvailele. Jos anūkas, Artūras Bružas, teigia, kad su ja kalbantis niekada nejausdavę, kad ji nusišnekėtų. Pasak jo, močiutė tiesiog negalėjo susitaikyti su santvarka. Kai jai nuo atlapo nuplėšdavo Trispalvę, ji vėl ją prisisiūdavo.

Taip pat skaitykite: Harmonijos atkūrimas Reiki metodu

R. Kaunietis prisimena, kaip A. Šiaudinienė užėjusi į Civilinės metrikacijos skyrių visus palaimino ir parodė pro langą į Lenino aikštę, pilną „kvailių“. Kitą kartą ji važiavo autobusu į Krekenavą ir nenusipirko bilieto, o konduktorei pasakė, kad ji užrūstino Dievą, nes nematė, kad ji meldžiasi.

Legenda scenoje ir prisiminimuose

Panevėžiečių prisiminimus apie A. Šiaudinienę surinko teatro „Menas“ aktorė Elona Karoblytė, kuri šią išskirtinę asmenybę atgaivino scenoje. Spektaklis „Respublikos gatvės vaikai“ pasakojo apie Panevėžio gyvenimą septintajame dešimtmetyje ir A. Šiaudinienė tarsi net negalėjo nebūti jo dalimi.

E. Karoblytė vaikystėje A. Šiaudinienę prisimena kaip paslaptingą ir netgi baugią. Ji sako, kad vaikai jos prisibijodavo, nes ji dažnai pašūkaudavo gatvėje. Tik vėliau, po spektaklio, jos dukterys paaiškino, kad A. Šiaudinienė gerokai neprigirdėjo.

E. Karoblytė svarsto, kad tuo metu A. Šiaudinienė buvo savotiška disidentė. Nors anuomet niekas jos daug nei fotografavo, nei filmavo, bet atsiminimai apie ją eina iš lūpų į lūpas ir tampa legendomis.

Kovotoja ir užjaučianti moteris

Kalbama, kad kai sovietų nomenklatūrininkai ėmėsi uždaryti Švč. Trejybės bažnyčią ir taikėsi nupjauti nuo jos bokšto kryžių, A. Šiaudinienė užsikabarojo pastoliais iki paties kryžiaus, apsikabino ir pradėjo šaukti neprileisianti komunistų.

Taip pat skaitykite: Psichikos sveikata ir Coaxil

E. Karoblytei senieji panevėžiečiai yra pasakoję, kad kai J. Tilvyčio gatvėje mirė kaimynas, A. Šiaudinienė išmeldė valdžios leidimą laidoti su vėliava ir karstu.

Šeima ir atminimas

A. Šiaudinienė su vyru Juozu užaugino tris vaikus. Pasak dukros Genovaitės Bružienės, mama paskutinius gyvenimo mėnesius praleido stipriai pasiligojusi. Tačiau ji džiaugėsi, kai ant teatro buvo iškelta Trispalvė.

G. Bružienė didžiuojasi savo mama ir sako, kad ji nebuvo tokia ligonė, kaip kiti kalba. Ji pripažįsta, kad mama turėjo savotišką požiūrį ir kartais pašūkaudavo ar eidavo viduriu gatvės nešdama kryžių. Tačiau svarbiausia, kad artimieji žinojo, kokia ji gera.

A. Šiaudinienės anūkas Artūras Bružas juokiasi turėjęs „nerealią babą“. Jos protesto akcijos žmones prajuokindavo, o saugumiečius priversdavo nervintis. Mat A. Šiaudinienė tautų vado paminklą įsigudindavo apšlakstyti valerijonu.

Taip pat skaitykite: Efektyvūs depresijos gydymo metodai

tags: #depresijos #ligonis #romas #bruzas