Regėjimas yra vienas iš svarbiausių žmogaus pojūčių, leidžiantis mums orientuotis aplinkoje, bendrauti ir suvokti pasaulį. Tačiau dažnai pamirštame, kad regėjimas yra glaudžiai susijęs su mūsų emocine ir psichine sveikata. Šiame straipsnyje aptarsime depresijos ir regėjimo ryšį, kaip stresas ir emocinė būklė gali paveikti akių sveikatą, ir kokios yra galimybės išsaugoti gerą regėjimą.
Streso Poveikis Regėjimui
Stresas gali turėti didelį poveikį regėjimui. Dėl nuolat patiriamos įtampos gali nukentėti žmogaus regėjimas. Mokslininkai nustatė, kad chroniškas stresas gali sukelti nepataisomų padarinių organizmui, pradedant suprastėjusia rega ir baigiant sunkesniais susirgimais. Dažnai patiriamos stresinės situacijos darbe, asmeniniame gyvenime ar skubant atlikti užduotis gali lemti suprastėjusį regėjimą.
Streso Sukelti Simptomai
Dėl nuolat patiriamų stresinių akimirkų organizmas „išsiderina“, žmogų gali aplankyti depresijos epizodai, miego ir dėmesio koncentracijos sutrikimai, nervingumas. Stresas pastebimas ir iš fizinių reiškinių, tokių kaip įsitempę raumenys ir paviršutiniškas kvėpavimas. Lėtinis stresas taip pat turi įtakos regėjimui, pablogėja jo „aštrumas“. Neryškus regėjimas gali būti susijęs su daugeliu su stresu susijusių negalavimų.
Kanados mokslininkų tyrimai parodė, kad stresas gali sukelti sausų akių ligą. Marijos ligoninės Seule specialistai įrodė, kad depresija ir nerimas taip pat gali pagreitinti glaukomos vystymąsi. Stresas taip pat gali sukelti centrinę serozinę chorioretinopatiją (CSR), kai akies tinklainėje pradeda kauptis skystis ir regėjimas tampa miglotas ir iškreiptas. Pasitaiko atvejų, kai žmogus dėl patiriamo streso net trumpam apanka.
Hormonų Įtaka
Streso metu išsiskiriantys hormonai - kortizolis ir adrenalinas - gali pakenkti akims. Adrenalinas išplečia akių vyzdžius, kas ilgainiui nuvargina akis ir gali turėti įtakos regėjimo kokybei, o išsiskiriantis kortizolis gali susilpninti akies kraujagysles. Nevaldomas stresas gali sukelti įvairias fizinio kūno komplikacijas.
Taip pat skaitykite: Harmonijos atkūrimas Reiki metodu
Depresijos Poveikis Regėjimui
Jei pradėjote prasčiau matyti, galimas daiktas, kad to priežastis yra ne trumparegystė, o depresija. Tokią išvadą priėjo Amerikos specialistai, ištyrę 51 pacientą, varginamą raumenų degeneracijos sindromo. Tyrimai parodė, kad 33 procentai tiriamųjų kenčia silpnesnę ar stipresnę depresiją, o apimtųjų labai stiprios depresijos regėjimas prastėjo kur kas greičiau nei gyvenimu patenkintųjų.
Depresija: Liga, Kurią Reikia Suprasti
Žodį „depresija“ girdime dažnai, tačiau ar visada suprantame, kokia tai liga? Depresija gali būti lengva, vidutinė arba sunki, užklupti vieną kartą arba nuolat kartotis. Tai liga, kai žmogus nebegali pajusti malonumo darydamas sau įprastas veiklas, sutrinka miegas ir apetitas. Viskas pasidaro per sunku, net įprastos dienos rutinos tampa kančia. Sunkiais atvejais žmogus sulėtėja tiek fiziškai, tiek mąstymo procesai.
Visuomenėje depresija vis dar yra stigmatizuojanti diagnozė, apie kurią žmonės nelinkę kalbėti. Iš dalies toks nesupratimas susijęs su dualistiniu požiūriu į žmogų: skirtingu kūno ir proto suvokimu bei vertinimu. Tačiau svarbu suprasti, kad depresija yra liga, kuri turi biologinius, psichologinius ir kultūrinius aspektus.
Biologinis Depresijos Aspektas
Depresijos biologiją galima paaiškinti tuo, kas vyksta smegenyse. Įsivaizduokite du neuronus, perduodančius informaciją vienas kitam. Esant depresijai, komunikacija tarp neuronų sutrinka. Antidepresantai veikia šių neurotransmiterių apykaitą. Nors svarbu suprasti depresijos biologiją, negalima šios ligos supaprastinti tik iki neurotransmiterių disbalanso. Depresiją gali sukelti ir kitos biologinės priežastys, tokios kaip širdies ligos, erekcijos sutrikimai, virusai, vėžys, vitamino B12 trūkumas, kai kurie vaistai bei hormonai.
Psichologinis Depresijos Aspektas
Psichologiniai veiksniai didžia dalimi lemia depresiją, kai susiduriame su stresu, trauminiais išgyvenimais. Genetinė depresijos rizika dar nereiškia, kad žmogus būtinai susirgs depresija, tačiau prastas tvarkymasis su stresu gali padidinti šansus susirgti šia liga.
Taip pat skaitykite: Psichikos sveikata ir Coaxil
Kultūrinis Depresijos Aspektas
Depresija turi kultūrinį aspektą, kuris veikia simptomų suvokimą ir pabrėžimą. Sergantys šia liga, skirtingų kultūrų žmonės akcentuoja skirtingus aspektus. Vakariečiai labiau linkę akcentuoti emocinius simptomus, o rytų azijiečiai - somatinius. Taigi, depresija yra liga, kuri reiškiasi įvairiais psichologiniais, elgesio ir fiziniais simptomais, turi stiprią biologiją ir genetinę riziką, kuriai vieną didžiausių įtakų daro psichologinis stresas.
Subjektyvūs Regėjimo Sutrikimai
Subjektyvūs regėjimo sutrikimai apima įvairius regėjimo pojūčių pokyčius, kurie gali būti neįprasti, bet nėra matomi akivaizdžiai. Tai gali būti tokie pojūčiai kaip neryškus matymas, šviesos blyksniai, spalvų pokyčiai ar net visiškas regėjimo praradimas tam tikrose situacijose. Ši liga yra svarbi, nes ji gali ženkliai paveikti kasdienį gyvenimą ir asmeninę savijautą.
Priežastys ir Diagnostika
Subjektyvių regėjimo sutrikimų priežastys gali būti labai įvairios, įskaitant refrakcinius sutrikimus, ligas, tokias kaip diabetinė retinopatija, katarakta ar glaukoma, ir nervų sistemos sutrikimus, pavyzdžiui, migrena ar smegenų augliai. Diagnostika prasideda nuo akių gydytojo konsultacijos, kurioje atliekamas išsamus akių tyrimas.
Gydymas
Subjektyvių regėjimo sutrikimų gydymas priklauso nuo jų priežasties. Medicininiai sprendimai gali apimti regėjimo korekciją su akinių ar kontaktinių lęšių pagalba, vaistų skyrimą, skirtą ligoms, tokioms kaip glaukoma ar diabetinė retinopatija, gydyti. Taip pat gali būti rekomenduojama fizioterapija arba specialūs regėjimo pratimai. Naujausios terapijos galimybės, tokios kaip lazerinė chirurgija, gali padėti išspręsti tam tikras problemas.
Kaip Sumažinti Stresą ir Išsaugoti Gerą Regėjimą
Nors streso kasdieniame gyvenime ir neišvengsime, galime imtis priemonių, kad jį sumažinti iki „minimumo“. Visi šie būdai - visiems puikiai žinomi ir prieinami kiekvienam.
Taip pat skaitykite: Efektyvūs depresijos gydymo metodai
Fizinis Aktyvumas
Reguliarus fizinis aktyvumas yra svarbus faktorius, padedantis mažinti įtampą kūne. Tyrimai rodo, kad aerobikos pratybos reikšmingai sumažina bendrą jaučiamą stresą ir pagerina nuotaiką.
Subalansuota Mityba
Subalansuota mityba taip pat svarbi. Žmonės, kurie maitinasi itin daug apdorotų maisto produktų ir pridėtinio cukraus, dažniau patiria didesnį jaučiamo streso lygį.
Laiko Ribojimas Prie Išmaniųjų Įrenginių
Sumažinti laiką prie išmaniųjų telefonų, planšečių bei kompiuterių, mat pernelyg dažnas jų naudojimas siejamas su padidėjusiu streso lygiu ir psichikos sveikatos sutrikimais.
Socialinė Parama
Žmogus - sociali būtybė, todėl labai svarbu dirbti ir gyventi jį kiek įmanoma labiau palaikančioje aplinkoje, o šių sąlygų nesant - nebijoti kreiptis į specialistą.
20-20-20 Taisyklė
Šiais skaitmeniniais laikais, kai beveik visą dieną praleidžiame prie ekranų, regėjimo saugojimas tapo aktualesnis nei kada nors anksčiau. Ilgas darbas prie kompiuterio ar mobilaus telefono ekrano dažnai sukelia vadinamąjį skaitmeninės regos sindromą. „20-20-20" taisyklė - kas 20 minučių žiūrėti į tolimesnį objektą bent 20 sekundžių - leidžia akių raumenims atsipalaiduoti.
Papildomi Patarimai
- Dažnas mirksėjimas: Kai mirksime, šlapi veidas dengia mūsų akis ir jas sudrėkina.
- Apšvietimas: Nesubalansuotas arba per ryškus apšvietimas gali sukelti akių nuovargį.
- Monitoriaus padėtis: Monitorių turėtume laikyti maždaug 50 centimetrų nuo veido, jo vidurį nustatant akių lygyje arba šiek tiek žemiau.
- Reguliarūs patikrinimai: Nuo 35-erių reikėtų reguliariai pasitikrinti akispūdį ir regą.
- Akių mankšta: Į savo dienotvarkę įtraukti ir akių mankštą.
Regėjimo Svarba Emocinei ir Socialinei Gerovei
Regėjimas turi didelę įtaką mūsų emocijų ir socialinių sąsajų kokybei. Kai regėjimas nusileidžia, daugelis žmonių patiria nepasitenkinimą, nerimą ir net depresiją. Akių saugojimas - tai ne tik fiziologinis aspektas, bet ir investicija į psichinę bei emocinę savijautą.
tags: #depresijos #sukelti #regejimo #sutrikimai