Depresija - tai plačiai paplitęs psichikos sveikatos sutrikimas, paveikiantis žmogaus emocinę gerovę, bendrą sveikatos būklę ir gyvenimo kokybę. Ji yra daugiau nei tik laikina liūdesio ar nuovargio banga. Depresija gali turėti įtaką mūsų kasdieniam gyvenimui, darbui ir santykiams su žmonėmis, o kartais ji gali atrodyti neįveikiama. Tačiau svarbu žinoti, jog yra daugybė būdų kaip galima efektyviai kovoti su šia liga ir ją nugalėti. Pirmasis žingsnis yra suprasti kaip ją atpažinti, o antrasis, suprasti kokie yra veiksmingi ir laiko patikrinti būdai ją nugalėti.
Depresija yra plačiai paplitęs psichikos sveikatos sutrikimas, pasižymintis nuolatiniu liūdesiu, paveikiantis mąstymo, miego, mitybos ir elgesio procesus. Egzistuoja daugybė skirtingų depresijos rūšių, bet gera žinia yra tai, kad visos jos gali būti gydomos - nuo įvairių terapijos metodų iki vaistinių preparatų arba jų derinio. Ypač svarbu nugalėti abejones ir kreiptis į specialistus tuomet, kai atpažinote pirmuosius depresijos simptomus.
Statistiniai duomenys rodo, kad per metus depresiją patiria apie 6,7% suaugusiųjų, tai sudaro vieną iš penkiolikos asmenų. Taip pat maždaug vienas iš šešių žmonių (arba 16,6% populiacijos) gyvenimo eigoje susiduria su depresijos iššūkiais. Depresija gali susiklostyti bet kokiu gyvenimo tarpsniu, dažniausiai prasideda vėlyvoje paauglystėje arba dvidešimtųjų metų viduryje. Atkreipkite dėmesį, kad moterys depresiją patiria dažniau nei vyrai. Faktiškai, kai kurie duomenys rodo, kad beveik trečdaliui visų moterų per gyvenimą tenka susidoroti su didžiąja depresija.
Depresijos Tipai
Depresijos rūšys klasifikuojamos pagal savo raišką.
Didžioji Depresija (Klinikinė Depresija)
Dar žinoma kaip klinikinė depresija, yra viena iš sunkesnių depresijos formų, kurią žmonės patiria rečiau nei lengvesnes šios ligos formas. Ši depresijos rūšis pasižymi ypač intensyviais ir dažnai pasikartojančiais simptomais. Jei nebūna gydoma, sunki depresija gali užsitęsti iki pusės metų.
Taip pat skaitykite: Harmonijos atkūrimas Reiki metodu
Pasireiškus klinikinei depresijai pasikeičia žmogaus gebėjimas racionaliai reaguoti į stresorius. Jį ima varginti gilios ir ilgai besitęsiančios negatyvios mintys, atsiranda iškreiptas pasaulio suvokimas, jaučiamas nuolatinis nuovargis ar net mintis apgaubęs rūkas. Anksčiau lengvai išsprendžiami maži dalykai tampa per sudėtingi ir atrodo neįveikiami. Pradžioje yra jaučiamas liūdesys, nuolatinis nuovargis, energijos trūkumas, prarandamas nuolatinis veiklos susidomėjimas, išsivysto apetito sutrikimai (jo stoka arba persivalgymas), atsiranda skausmai be priežasties, neigiami miego režimo pokyčiai (per mažas arba per didelis miegojimas), darosi vis sunkiau susikaupti. Galiausiai tai perauga į saviizoliaciją ir savęs žalojimą.
Atipinė Depresija
Atipinė depresija yra viena iš sunkesnių depresijos formų, pasižyminti specifiniais, jai būdingais bruožais. Svarbu tinkamai nustatyti atipinę depresiją, kadangi veiksmingas jos gydymas reikalauja konkrečių terapijos metodų ir medikamentų. Šios depresijos formos atveju paciento nuotaika gali pagerėti tam tikrose situacijose, pavyzdžiui, gavus džiugią naujieną ar leidžiant laiką su draugais. Šiai depresijos rūšiai būdingas mieguistumas, persivalgymo priepuoliai, todėl pacientas priauga svorio, nuolatinis nuovargis, jautrumas, prasta nuotaika, kuri pasitaiso išgirdus geras naujienas. Atipinė depresija kartais pasireiškia hiperaktyvumu. Sergantis žmogus tarsi bėga nuo savo problemų ir išgyvenimų, tačiau tai kainuoja labai daug jėgų. Dirglumas tik dar labiau sustiprėja, gali atsirasti pykčio priepuolių ir impulsų kontrolės sunkumų.
Pogimdyminė Depresija
Pogimdyminė depresija yra psichikos sveikatos sutrikimas, kuris paveikia daugybę naujai pagimdžiusių moterų. Tai būklė, apimanti ilgalaikius liūdesio, nerimo ir nuovargio jausmus, apsunkinančius savęs ir kūdikio priežiūrą. Šis sutrikimas gali atsirasti bet kada po gimdymo, dažniausiai prasidedantis per pirmąsias savaites po vaiko gimimo. Pogimdyminė depresija reikalauja gydymo, kad pagerėtų būklė. Ši depresijos forma gali atsirasti nėštumo metu arba per pirmuosius metus po gimdymo, ir yra viena dažniausių komplikacijų naujai pagimdžiusioms moterims, pasireiškianti maždaug 15% atvejų. Pogimdyminė depresija dažnai yra pirmasis depresijos epizodas moters gyvenime, o simptomai gali atsirasti netgi nėštumo metu. Jeigu moteris jau sirgo šia depresija ankstesnio nėštumo metu, yra didelė tikimybė, kad tai pasikartos ir su kitu nėštumu.
Svarbu suprasti, kad pogimdyminė depresija nėra moters kaltė ir tai nesuteikia pagrindo manyti, kad ji yra bloga motina ar žmogus. Tai dažna problema, su kuria susiduria 1 iš 10 moterų po gimdymo. Paprastai pogimdyvinė depresija pasireiškia pirmosiomis 8 savaitėmis po vaikelio gimimo. Tačiau taip pat gali prasidėti bet kuriuo metu pirmaisiais metais po gimdymo. Šios depresijos rizikos faktoriai: patiriamas stresas, vienišumo jausmas, pagalbos stoka. Moteris jaučiasi vieniša, sunkiai apsipranta su nauju motinos vaidmeniu ir pareigomis, atsiranda baimė būti bloga mama.
Distimija (Lėtinė Depresija)
Distimija yra ilgalaikė depresijos forma, kuriai būdinga nuolatinė liūdna nuotaika. Šios būklės metu asmuo dažnai jaučia vidutinio stiprumo ar mažesnius depresijos simptomus, o geresnių periodų pasitaiko nedažnai. Nors distimijos simptomai nėra tokie intensyvūs kaip sunkios depresijos atveju, jie išlieka ilgą laiką - bent dvejus metus. Kartais žmonės, sergantys distimija, patiria ir sunkesnės depresijos požymius, ši būklė žinoma kaip dviguba depresija. Tai nuolatinė depresinė nuotaika, dažniausiai lengvos raiškos. Labiau būdinga moterims bei paaugliams. Distimija diagnozuojama tada, kai žmogų vargina nuolatinė slogi nuotaika, kuri trunka mažiausiai porą metų. Žmogus jaučia bendrą nuovargį, beviltiškumo jausmą. Sutrinka įprastas miego ritmas, atsiranda kaltės jausmas, elgesio pakitimai, dirglumas. Dažniausiai ji prasideda nepastebimai. Paprastai ligoniai nesiskundžia liūdesiu, bet daugiausia laiko jaučiasi pavargę ir prislėgti; viskas reikalauja pastangų ir niekas nedžiugina, neteikia pasitenkinimo; neretai, ypač vaikams ir paaugliams, gali pasireikšti dirglumas ir pyktis. Vargina sumažėjusi dėmesio koncentracija, lyg pablogėjusi atmintis, darbingumas. Mąsto pesimistiškai, blogai miega ir jaučia diskomfortą, bet paprastai gali tenkinti kasdienius poreikius.
Taip pat skaitykite: Psichikos sveikata ir Coaxil
Sezoninis Afektinis Sutrikimas (SAS)
Sezoninis afektinis sutrikimas (SAS) yra specifinė depresijos forma, kuri dažniausiai pasireiškia metų laikais, kai dienos trumpesnės - paprastai rudenį ar žiemą. Trumpesnės dienos ir sumažėjusi dienos šviesa gali lemti smegenų cheminius pokyčius, sukeliančius depresijos simptomus. Šviesos terapija ir antidepresantų vartojimas yra efektyvios SAS gydymo priemonės. Sezoninis afektinis sutrikimas dažniau pasireiškia suaugusiems - rizika susirgti auga su amžiumi; asmenims iki 20 metų ši būklė yra labai reta. Be to, statistika rodo, kad moterys šia depresijos forma serga dažniau nei vyrai.
Sezoninio afektinio sutrikimo priežastys siejamos su sumažėjusia dienos šviesos trukme. Trumpesnės dienos ir mažesnis saulės šviesos kiekis gali sukelti smegenų cheminę reakciją, lemiančią šio sutrikimo atsiradimą. Melatoninas, hormonas, susijęs su miego ciklais, taip pat turi įtakos SAS. Klinikinių tyrimų metu, kuriame dalyvavo 90 tiriamųjų (16-69 m.), buvo nustatyta, jog CBD aliejus (kanabidiolis), 78% dalyvių teigimu, pagerino jų patiriamo sezoninio afektinio sutrikimo simptomus. Dėl savo potencialo reguliuoti nuotaiką ir mažinti nerimą, CBD aliejus gali suteikti papildomą naudą, ypač siekiant sušvelninti žiemos mėnesių sukeliamą emocinį diskomfortą. Dažniausiai sezoninė depresija prasideda rudenį arba žiemą ir išnyksta pavasarį, kai dienos ilgėja ir šiltėja. Rudens ar žiemos depresijai būdingi simptomai: energijos stoka, nuolatinis mieguistumas, nenoras bendrauti, nerimas, bejėgiškumo jausmas, gyvenimo džiaugsmo praradimas, negalėjimas sukoncentruoti dėmesio ir apetito padidėjimas. Paprastai pacientas priauga svorio, nes nuolatos nori maisto, praturtinto angliavandeniais. Tiesa, būna ir tokių atvejų, kai depresija užklumpa ir pavasarį bei vasarą. Pavasarinę ir vasarinę depresiją lydi irzlumas, nemiga, nerimas, apetito praradimas, sumažėjęs svoris ir seksualiniai poreikiai. Kartais pacientams, kurie serga sezonine depresija, vasarą pasireiškia ir manijos simptomai.
Bipolinis Sutrikimas (Maniakinė Depresija)
Bipolinis sutrikimas, dar kitaip žinomas kaip maniakinė depresija, yra psichikos ligos forma. Ją išskiria pasikartojantys manijos ir depresijos tarpsniai, kurie gali keistis ar atsirasti po tam tikro geros savijautos (būsenos) laikotarpio. Šis sutrikimas sukelia daug iššūkių pacientams, jų šeimoms ir visuomenei. Tačiau tinkamai ir nuosekliai gydydamasis, asmuo gali gyventi pilnavertį gyvenimą. Bipolinis afektinis sutrikimas priskiriamas prie ilgalaikių nuotaikos sutrikimų. Jo charakteristika - nuolatiniai nuotaikos ir aktyvumo lygio svyravimai. Šie svyravimai apima manijos ar hipomanijos epizodus, kurie pasižymi perdėtai pakilia nuotaika, energija ir aktyvumu, ir depresijos laikotarpius, kuomet nuotaika ir energija drastiškai sumažėja. Vyrai ir moterys serga bipoliniu sutrikimu vienodai dažnai. Sutrikimas gali pasireikšti bet kokio amžiaus žmonėms, tačiau labiau paplitęs tarp jaunesnių asmenų. Vyrus dažniau kamuoja manijos, o moteris - depresijos epizodai. Liga paveikia apie 1% populiacijos, o rizika susirgti didžiausia tiems, kurių tėvai taip pat kenčia nuo šios būklės, siekiant 20-25%. Tai pati sudėtingiausia depresijos rūšis, kuri nesirenka žmogaus nei pagal lytį, nei pagal amžių.
Užmaskuota Depresija
Nors ligos klasifikacijose šiuo metu nerasite tokio pavadinimo, tai depresijos forma, kuri tarsi maskuojasi kitomis ligomis, paprastai somatinėmis. Ji gali pasireikšti slogia nuotaika ir fiziniais negalavimais, pavyzdžiui, širdies ar nugaros skausmais. Užmaskuotą depresiją sudėtinga nustatyti, nes jai nėra būdingi įprasti depresijos simptomai. Paprastai tokia depresija sergantis žmogus kreipiasi ne į psichinės sveikatos specialistus, o į kitų sričių gydytojus, nes pats nemano, kad galėtų sirgti depresija. Ligoniai skundžiasi bendru silpnumu, nerviniu išsekimu, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo, virškinimo sistemų veiklos sutrikimais. Vyresniems nei 65 metų pacientams depresija gali prasidėti dėl somatinių ligų ar smegenų atrofijos procesų.
Depresijos Priežastys
Yra keletas veiksnių, dėl kurių depresija gali paūmėti, todėl svarbu žinoti, kaip juos atpažinti, valdyti ir kada kreiptis pagalbos.
Taip pat skaitykite: Efektyvūs depresijos gydymo metodai
Neigiamas Situacijų Interpretavimas (Pesimizmas)
Kalbant apie jūsų psichikos sveikatą, labai svarbu įvertinti ar esate linkę gyvenimiškas situacijas vertinti pernelyg neigiamai - atmetant bet kokį teigiamą požiūrį. Psichiatrai išskiria tris labiausiai paplitusius neigiamo mąstymo modelius:
- Emocinis samprotavimas - tai savęs įtikinėjimas istorijomis, kurios nėra paremtos realiais faktais. Tai gali atrodyti taip:"Aš jaučiu, kad nesu geras draugas, todėl tai turi būti tiesa."
- Teigiamų dalykų nuvertinimas - apsistojimas ties neigiamais dalykais ir sprendimas nematyti teigiamų situacijos pusių. Galite galvoti: "Man nepavyko tinkamai atlikti man paskirtos darbo užduoties, ir nors pastaruoju metu sulaukiau pagyrimų iš savo vadovų dėl prieš tai atliktų užduočių, tai nesvarbu. Aš esu nevykėlis-/ė."
- Mąstymas "viskas arba nieko" - kai žmogus mąsto kraštutinumais (arba juodai-baltai). Pavyzdys gali būti toks: "Man niekada nenutinka nieko gero" arba "Man visuomet nesiseka".
Neigiami mąstymo modeliai yra dažna depresijos sudedamoji dalis, todėl gali būti naudinga išmokti pakeisti tokį mąstymo būdą. Tai padaryti Jums gali padėti psichikos sveikatos specialistai. Jie padės nustatyti, su kokiu mąstymo stiliumi susitapatinate, ir duos patarimų kaip su kovoti su neigiamu požiūriu įvairiose situacijose.
Žema Savivertė
Jūsų savivertė taip pat gali tiesiogiai paveikti jūsų nuotaiką ir elgesį. Kai žmogaus savivertė žema, jis linkęs blogai save vertinti ir blogai apie save galvoti, ar net kalbėti. Būtų naudinga išmokti tai atpažinti ir sumažinti neigiamą požiūrį apie save.
Savęs Izoliavimas Nuo Išorinio Pasaulio
Nuolatinis vengimas bendrauti su žmonėmis gali būti dar vienas depresijos požymis. Jeigu nesijaučiate gerai, įprasta, kad norite pabūti vieni, tačiau taip elgdamiesi nuolatos, galite dar labiau pabloginti savo emocinę būseną. Vietoj to gali padėti prisiimti atsakomybę už socialinio gyvenimo palaikymą. Pradėkite nuo nedidelių tikslų nustatymo, o laikui bėgant tai taps labiau įpročiu. Būtų labai naudinga nusistatyti konkretų, išmatuojamą, realų ir laiku įgyvendinamą tikslą, skatinantį jus bendrauti su žmonėmis. Pavyzdžiui: kiekvieną savaitę per ateinančias keturias savaites susisiekti su vienu šeimos nariu ar draugu žinute, arba trumpu skambučiu.
Asmeninių Santykių Problemos
Nesvarbu, ar turite problemų su šeimos nariu, draugu, ar patiriate stresą su savo antrąja puse, tai taip pat gali sustiprinti depresijos simptomus. Dėl šios priežasties labai svarbu rasti sveiko bendravimo formą. Esant konfliktinėje situacijoje (žodinių nesutarimų metu), rekomenduojama ieškoti situacijos, kurioje laimėtų abi pusės - kad abi šalys pokalbio pabaigoje jaustųsi gerai. Vienas iš būdų kaip tai pasiekti, tai pokalbio metu stenktis kuo mažiau sakyti "tu" ir dažniau sakyti "aš". Taip pat galite atvirai kalbėti su artimaisiais apie savo emocinę savijautą ir apie tai, ko jums iš jų reikia, kad jaustumėte palaikymą.
Stresas
Stresas gali padidinti depresijos sunkumą. 2020 m. JAV atlikti tyrimai rodo, kad nuolatinis streso poveikis gali sukelti depresijos epizodus. Stresą sukeliančios cheminės medžiagos yra daugelio depresijos simptomų pagrindinė priežastis. Nesvarbu, ar tai būtų apetito pokyčiai, hipertenzija, ar susilpnėjusi imuninė sistema, šie simptomai gali būti lėtinio streso rezultatas, kuris ilgainiui gali iššaukti ar sustiprinti depresiją. Daugeliui iš mūsų stresas yra susijęs su tuo, kad pernelyg daug laiko skiriame padėti kitiems ir todėl neskiriame pakankamai dėmesio sau ir savo poreikiams. Jeigu jaučiate jog būtent tokioje situacijoje esate ir Jūs, stenkitės praktikuoti dažniau sakyti "ne", kai jaučiate jog to reikia. Gali būti keista ar neteisinga taip elgtis, tačiau greitai suprasite, kad pasakius "ne" nieko baisaus nenutiks. Priešingai, žmogus jums su laiku pradės jausti didesnę pagarbą, nes sugebate nubrėžti savo ribą, o tai yra stipraus ir savimi pasitikinčio žmogaus bruožas.
Miego Sutrikimai
Net 70 proc. depresija sergančių žmonių teigia, kad patiria miego sutrikimus. Kai kuriems miego sutrikimai gali būti depresijos priežastis, o kitiems miego sutrikimai gali sustiprinti jau išsivysčiusią depresiją. Bet kokiu atveju geras ir kokybiškas miegas yra bene svarbiausias faktorius stipriai emocinei sveikatai palaikyti. Miego trūkumas įprastai lemia mažą energijos kiekį, padidėjusį stresą ir dirglumą, o tai yra dažni depresijos simptomai. O dirglumo ir streso jausmas gali lemti blaškymąsi einant miegoti ir bendrą sunkumą užmigti, ko pasekoje gaunasi "užburtas ratas". Gali būti ir priešingai - kai kuriems depresija sergantiems žmonėms pasireiškia hipersomnija, t. y. kai jie miega per daug ir dėl to dieną jaučiasi pernelyg pavargę. 2016 m. atlikto tyrimo duomenimis buvo nustatyta, jog hipersomnija gali pabloginti depresijos simptomus ir apsunkinti gydymą. Yra daugybė būdų, kurie padeda lengviau užmigti, apie juos galite skaityti šiame straipsnyje. Vienas iš būdų kaip spręsti miego sutrikimus, tai stengtis 1 valandą prieš einant miegoti nenaudoti mobiliojo telefono ar nežiūrėti televizoriaus, taip pat svarbu sukurti miegui tinkamą atmosferą (išjungti šviesą, užtraukti užuolaidas / žaliuzes ir pan.). Taip pat galite pabandyti daugiau judėti dieną, kad naktį jaustumėtės labiau pavargę. Tai gali būti pasivaikščiojimai, jogos pratimai arba apsilankymas sporto salėje.
Alkoholis
Depresija kartu su alkoholio vartojimu sukuria pavojingą derinį, formuojantį destruktyvų ciklą. 2019 metų tyrimas rodo, kad depresijos kamuojami asmenys dažnai linkę griebtis alkoholio, o didėjantis jo vartojimas gali sustiprinti depresijos simptomus. Alkoholis, kaip natūralus depresantas, daro neigiamą poveikį smegenų funkcijoms, taip dar labiau blogindamas depresijos požymius. Vienas iš būdų kaip su tuo kovoti - mažinti ar visiškai atsisakyti alkoholio. Dažnai alkoholio vartojimas gali būti susijęs su neigiama aplinkinių žmonių (kurie yra linkę į alkoholio vartojimą) įtaka.
Kaip Kovoti Su Depresija?
Vienas iš galimai naudingų depresijos simptomų valdymo būdų - nustatyti, kokie veiksniai gali pabloginti depresiją, ir pradėti palaipsniui keisti šiuos savo įpročius. Prie veiksnių, dėl kurių depresija gali paūmėti, priskiriamas stresas, miego sutrikimai ir žalingo mastymo įpročiai. Tačiau svarbu prisiminti, kad depresija nėra jūsų kaltė, ir jūs nesate vieni. Pokalbis su psichikos sveikatos specialistu gali būti puikus pirmasis žingsnis siekiant vėl pasijusti savimi.
Priimkite Save ir Savo Iššūkius
Nuo depresijos kenčia milijonai žmonių, tad realu kad su tuo susidūrė ir jūsų aplinkos žmonės. Kartais nepagalvojame apie tai, jog aplinkiniai žmonės lygiai taip pat kovoja su panašiais iššūkiais, emocijomis ir kliūtimis. Atvirumas ir meilė sau ir tam, ką išgyvenate, gali padėti įveikti depresiją.
Prisiminkite, Kad Rytoj Išauš Nauja Diena
Vidinės emocijos ir mintys keičiasi kiekvieną dieną. To nepamiršti gali padėti jausmų ir nuotaikos stebėjimas rašant dienoraštį. Jei šiandien jums nepavyko išlipti iš lovos ar pasiekti tikslų, atminkite, kad nepraradote galimybės rytoj bandyti dar kartą.
Susitelkite Į Detales, O Ne Į Visumą
Sumažėję interesai bei pasitenkinimas anksčiau patikusiais dalykais („nebėra gyvenimo džiaugsmo“). Sumažėjęs savęs vertinimas bei pasitikėjimas savimi, sunkumas priimti sprendimus. Kaltės ir bevertiškumo idėjos. Niūrus ateities įsivaizdavimas. Mintys apie savižudybę ar nenoras gyventi. Energijos stoka, silpnumas ( ypač pirmoje dienos pusėje, rytais), jaučiamas judesių sulėtėjimas. Miego sutrikimai ( būdinga, jog pabundama anksti ryte ir nebeužmiegama ar miegama labai ilgai). Šalia šių simptomų dažnai vargina nerimas, įtampos būsena, dėmesio sukaupimo sunkumai, pablogėjusi atmintis. Depresija nuo tiesiog laikas nuo laiko kiekvieną žmogų ištinkančios blogos nuotaikos skiriasi trukme - trunka 2 savaites ir ilgiau, bei tuo, kad trukdo bendravimui, darbui, mokymuisi, laisvalaikiui.
Depresijos Gydymas
Depresijos gydymas.
- Medikamentinis (antidepresantai, nerimą slopinantys, miegą gerinantys ir kt. vaistai).
- Psichoterapinis ( psichoanalitinė, psichodinaminė, elgesio ir kitos rūšys).
- Instrumentinis - šviesos terapija, elektroimpulsinė terapija, transkranijinis magnetinis stimuliavimas ir kt.
Visų gydymo būdų esmė - grąžinti cheminių medžiagų pusiausvyrą galvos smegenyse, tik šis tikslas pasiekiamas įvairiais keliais. Ypač svarbu, kad gydymas būtų taikomas profesionaliai, individualiai bei reikalingą laiką - per anksti nutraukus, kai pajuntamas pagerėjimas, ypač didelė atkryčio rizika, o ir pati liga linkusi atsikartoti.
ADHD ir Depresija
Įprasta manyti, kad ADHD (angl. - aktyvumo ir dėmesio sutrikimas - tai vaikų ir paauglių liga. Kadangi labai dažnai suaugusiame amžiuje šis sutrikimas nediagnozuojamas, nuo jo kenčiantys pacientai nesulaukia tinkamo gydymo ir negali gyventi pilnaverčio gyvenimo. Šiuo sutrikimu serga 3-11 proc. vaikų. Deja, sulaukus pilnametystės, sutrikimas tęsiasi ir toliau akivaizdžiais simptomais 15 proc.suaugusiųjų, apie 50 proc.sirgusiems sutrikimo požymiai tampa švelnesni. Jeigu sutrikimas savaime nepraeina iki 17m., labai tikėtina, kad jis pasireikš ir suaugus. Bendras sergamumas ADHD suaugusiųjų tarpe - 2-5 proc. Dažniau serga vyrai - 5:1 santykiu. Sunkiausia sutrikimą diagnozuoti žmonėms, kurie vaikystėje su šia diagnoze nesusidūrė. Pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į galimus rizikos veiksnius - ar turite artimų giminaičių (pvz., tėvų ar brolių ir seserų) su ADHD ( nepalankus genetinis paveldėjimas 80 proc.); ar mama nėštumo metu rūkė, vartojo alkoholį ar narkotikus; ar mama nėštumo metu neturėjo sąlyčio su nuodingomis medžiagomis, pvz. PCB; ar ankstyvam gyvenimo laikotarpyje Jūs neturėjote sąlyčio su švinu; ar negimėte anksčiau laiko ir mažesnės kūno masės. ( Šie veiksniai lemia patoanatominius ir patofiziologinius pokyčius - noradrenalino ir dopamine neurotransmisijos sutrikimus) . Labai pravartu prisiminti ar pasiklausti vyresnių artimųjų apie vaikystės ir paauglystės ypatumus. Svarbu atkreipti dėmesį į tokius faktus - lėtesnis vystymasis , užsitęsęs šlapinimasis į lovą, elgesio problemos, dažnos drausminės nuobaudos, prastesnis pažangumas, antramečiavimas.
Išskiriami trys pagrindiniai ADHD tipai: hiperaktyvumo, nedėmesingumo ir kombinuotas - dėmesio koncentracijos simptomai kartu su elgesio sutrikimo simptomais. Manoma, kad vaikams, o suaugusiame amžiuje - vyrams būdingas hiperaktyvusis tipas, o moterims - nedėmesingumo tipas. Nedėmesingumas - nesugebėjimas išlaikyti dėmesio, baigti pradėtą darbą, pastoviai daromos klaidos; Išsiblaškymas - lengvai atitraukiamas dėmesys, Neatidumas; Užmaršumas. Hiperaktyvumas - bėgiojimas, per dažnas ir greitas judėjimas, sunkumas išbūti vienoje vietoje, per greitas ir per didelis šnekumas, triukšmavimas, įkyrus elgesys. Impulsyvumas - negebėjimas sulaukti savo eilės, atidėti noro išpildymo, atsakymas į klausimus, nesulaukus jo pabaigos, pokalbio temos keitimas; Lengvas su(si)erzinimas; Emociniai protrūkiai. Esant minėtiems požymiams , atsiranda problemos įvairiose suaugusio žmogaus gyvenimo srityse- prasidėjus darbiniams santykiams pastebimi prastesni profesiniai pasiekimai ir menkesnės galimybės siekti karjeros, dažnesni darboviečių keitimai. Kasdieninis darbas tampa iššūkiu - sunku atlikti darbą laiku, užmirštami terminai, susitikimai, svarbios datos. Šeimyniniuose santykiuose - dažnesnės skyrybos, santykių problemos. Nesugebėjimas kontroliuoti impulsų gali svyruoti nuo nekantrumo, nuotaikos svyravimų iki pykčio proveržių.
ADHD vaikams diagnozuojamas, kai yra sutrikęs dėmesys ir per didelis aktyvumas. Abu šie požymiai yra būtini diagnozei nustatyti ir turi pasireikšti daugiau nei vienos rūšies situacijose (pvz., namuose, klasėje, klinikoje). ADHD požymiai suaugusiems yra tokie patys, tik būdinga, kad hiperaktyvumo ir impulsyvumo simptomai būna ne tokie ryškūs kaip nedėmesingumo. Vadovaujantis DSM-V klasifikacija ADHD suaugusiąjame amžiuje diagnozuojama jei : pacientui pasireiškia bent 5 nedėmesingumo, hiperaktyvumo ir impulsyvumo simptomai; šie simptomai reiškiasi nuolat visose gyvenimo srityse ne mažiau kaip 6 mėn., šie simptomai pacientui sukelia reikšmingą disfunkciją; šie simptomai pacientui reiškiasi nuo vaikystės ( prasidėjo iki 12 metų). ADHD diagnozuojamas jei atsakymai į visus 4 klausimus yra teigiami. ADHD diagnozavimą apsunkina dažnai kartu sutinkami ir kiti psichikos sutrikimai: nuotaikos sutrikimai - depresija, bipolinis sutrikimas; nerimo spektro sutrikimai; asmenybės sutrikimai - dažniausiai ribinio ir asocialaus tipo; priklausomybės sutrikimai.
Pripažinta, kad suaugusiųjų ADHD sėkmingiausiai gydomas derinant medikamentinį ir psichoterapinį metodus. Dažniausiai ADHD gydymui skiriami psichostimuliatoriai - medžiagos, kurios galvos smegenų centrinėje nervų sistemoje didina dopamino ir noradrenalino koncentraciją. Moksliniai tyrimai įrodė, kad jie dažnai yra efektyvesni už kitas psichotropinių medikamentų grupes. Vaistai, kartu su psichosocialinėmis priemonėmis, skiriami adekvačiomis dozėmis kol sutrikimo simptomai yra sunkūs ar vidutinio sunkumo. Pagerinti asmeninio laiko valdymą ir organizacinius įgūdžius. Impulsyvaus elgesio ir pykčio kontrolė. Problem ų sprendimo įgūdžių lavinimas. Praeities socialinių ir akademinių nesėkmių įveika. Santykių su šeima, kolegomis ir draugais gerinimas. Esant būtinybei, pravartu dalyvauti paramos grupėse, įtraukti į gydymo procesą šeimos narius, kolegas, draugus.
tags: #depresijos #tipai #ir #priezastys