Psichikos Sutrikimų Diagnostikos Metodai: Apžvalga

Psichikos sutrikimų diagnostika yra sudėtingas procesas, reikalaujantis išsamaus paciento būklės įvertinimo. Šiame straipsnyje apžvelgiami psichikos sveikatos specialistų darbo sritys bei šių specialistų naudojami darbo metodai.

Psichikos Sveikatos Specialistai ir Jų Darbo Metodai

Psichikos sutrikimų diagnostika bei gydymu užsiima psichiatrai, psichologai bei psichoterapeutai. Dalis šių specialistų teikiamų paslaugų yra panašios, tačiau yra ir esminių skirtumų. Pavyzdžiui, tik psichiatrai skiria gydymą psichotropiniais vaistais, tik psichologai psichikos sutrikimų diagnostikai atlieka specialius testus, tik psichoterapeutai taiko psichoterapiją psichikos sutrikimams gydyti.

Psichiatras

Psichiatras - medicinos studijas universitete baigęs asmuo, kuris po bendro medicinos studijų kurso pasirinko tolimesnę psichiatrijos specializaciją. Kadangi šis psichikos sveikatos specialistas yra baigęs ir bendrąsias medicinos gydytojo studijas, pilnas specialisto pavadinimas yra gydytojas psichiatras. Bendrųjų medicinos studijų metu gydytojas psichiatras įgyja įvairių medicinos sričių žinių (kardiologijos, neurologijos, gastroenterologijos, dermatologijos ir kt.). Psichiatras nustato galutinę psichikos sutrikimų diagnozę pagal tarptautinę psichikos sutrikimų klasifikaciją. Sudėtingesniais atvejais, diagnozuodamas psichikos sutrikimus, psichiatras remiasi psichologo atliktų testų rezultatais. Psichiatras skiria gydymą psichotropiniais vaistais, taiko psichologinio konsultavimo elementus. Esant neišvengiamam poreikiui gali būti skiriami įvairūs šių vaistų grupių medikamentai: neuroleptikai, antidepresantai, trankviliantai, nootropai, smegenų degeneraciją mažinantys vaistai, simptominis gydymas.

Psichologas

Psichologas - psichologijos studijas universitete baigęs asmuo. Panaudodamas specialius testus psichologas tiria įvairius psichikos procesus: dėmesį, atmintį, intelektinius gebėjimus, mąstymą (pvz., mąstymo adekvatumą, kryptingumą), taip pat asmenybės bruožus (intraversiją, ekstraversiją, savęs vertinimą, sugebėjimus užmegzti santykius ir kt.). Taip pat psichologas konsultuoja iškilus problemoms tarpasmeniniuose santykiuose, šeimoje arba darbe. Tai vadinama psichologiniu konsultavimu. Psichologai koreguoja raidos sutrikimų eigą.

Psichoterapeutas

Psichoterapeutas - tai gydytojas (dažniausiai psichiatras) arba psichologas, kuris atitinkamai po medicinos arba psichologijos studijų universitete dar papildomai baigė tam tikro gydymo metodo, būtent psichoterapijos, mokymosi programą. Taigi, pilnas šios srities specialisto pavadinimas - psichiatras psichoterapeutas arba psichologas psichoterapeutas.

Taip pat skaitykite: Šizofrenija: atskirkime tiesą nuo melo

Psichoterapija - metodas, kuomet padedant specialistui pokalbio metu nagrinėjami tarpasmeniniai santykiai, aplinkos suvokimas, įprastinio elgesio modeliai, tuo siekiant ilgai išliekančių pokyčių kliento asmenybėje. Psichoterapija gali būti taikoma tiek kaip psichikos sutrikimo gydymo metodas, tiek kaip galimybė sveikam žmogui geriau pažinti savo vidinį pasaulį, įsisąmoninti iki tol nežinotus dalykus apie save. Psichoterapija yra tęstinis procesas (gali trukti keletą metų), šio proceso metu nagrinėjamos gilesnės psichologinės sutrikimų priežastys. Tuo psichoterapija skiriasi nuo psichologinio konsultavimo. Psichoterapeutui mažiau svarbi diagnostika pagal tarptautinę ligų klasifikaciją, jam svarbiau nustatyti žmogaus charakterio tipą, sugebėjimą prisitaikyti tarp kitų žmonių, suvokti tarp jų save patį.

Psichoterapeutas, kuris yra baigęs Tarptautinės psichoanalizės asociacijos pripažįstamas studijas ir taiko tam tikros rūšies intensyvią asmenybės analizę - psichoanalizę, vadinamas psichoanalitiku.

Psichikos Sutrikimų Grupės Pagal Tarptautinę Ligų Klasifikaciją ir Specialistų Vaidmuo

Žemiau pateikta 10 psichikos sutrikimų grupių pagal tarptautinę ligų klasifikaciją. Prie kiekvienos grupės nurodytas psichiatrų, psichologų, psichoterapeutų vaidmuo gydant atitinkamus psichikos sutrikimus.

1. Psichikos sutrikimai, sąlygoti kitų - kūno ligų (pvz., galvos smegenų kraujagyslių aterosklerozės, galvos smegenų traumos, meningito, epilepsijos, Alzheimerio ligos ir kt.). Šiuos sutrikimus gydo psichiatras.
2. Psichikos sutrikimai, vartojant psichoaktyviąsias medžiagas - kvaišalus ir svaigalus. Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo pasekmes gydo psichiatras. Priklausomybę nuo psichoaktyviųjų medžiagų gydo psichiatras, psichologas, psichoterapeutas.
3. Šizofrenija ir jai artimi sutrikimai. Paūmėjimų metu šiuos sutrikimus gydo psichiatras. Pagerėjus būklei greta psichiatro paskirtų psichotropinių vaistų gali būti taikomos psichologo konsultacijos, psichoterapija.
4. Nuotaikos sutrikimai: depresija, manija. Šios grupės sutrikimus gydo psichiatrai, psichologai, psichoterapeutai. Kuris iš jų yra pagrindinis specialistas, priklauso nuo sutrikimo sunkumo, trukmės, eigos ypatumų.
5. Įvairios nerimo reakcijos, tarp jų - reakcijos į stresogeniškus gyvenimo įvykius. Šios grupės sutrikimus gydo psichiatrai, psichologai, psichoterapeutai. Kuris iš jų yra pagrindinis specialistas, priklauso nuo sutrikimo sunkumo, trukmės, eigos ypatumų.
6. Psichikos sutrikimai, kurie daugiausiai pasireiškia kūno veiklos pokyčiais (pvz., bulimija, anoreksija, lytinės funkcijos sutrikimais ir kt.). Šios grupės sutrikimus gydo psichiatrai, psichologai, psichoterapeutai. Kuris iš jų yra pagrindinis specialistas, priklauso nuo sutrikimo sunkumo, trukmės, eigos ypatumų.
7. Asmenybės sutrikimai, t.y. liguisti charakterio bruožai. Taikoma psichoterapija. Tačiau asmenybės sutrikimus neretai lydi nuotaikos sutrikimai, nerimo reakcijos, tada galimas papildomas psichiatro skiriamas gydymas.
8. Protinis atsilikimas. Protinio atsilikimo sąlygotus elgesio sutrikimus gydo vaikų arba suaugusiųjų psichiatras.
9. Vaikų psichologinės raidos sutrikimai. Raidos sutrikimų eigą koreguoja psichologas, vaikų psichiatras.
10. Elgesio ir emocijų sutrikimai, prasidedantys vaikystėje ir paauglystėje.

Diagnostikos Klaidos ir Diferenciacija

Kad ir kokie tobuli diagnostikos metodai egzistuoja, kad ir kokie išprusę esti gydytojai, kad ir kiek jie patirties turi, diagnozuojant ligas klaidų pasitaiko. Viena būklė panaši į kitą, diagnostikos metodo paklaidos, žmogiškasis faktorius ar kas kita - ir viena diagnozė tuoj pat bus supainiota su kita. Ypač tai liečia psichikos sveikatą. Juk būtent šios ligos, jų priežastys ir eiga yra sunkiai įmenamos. Kai kurios jų esti ir labai panašios, pasireiškia tais pačiais simptomais.

Puikus pavyzdys - dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimas ir obsesinis kompulsinis sutrikimas. Šios ligos - it skirtingos tos pačios monetos puselės. Abiem sutrikimams būdingas sunkumas sutelkti koncentraciją, susikaupti, mokytis, bendrauti su aplinkiniais. Tačiau obsesinio kompulsinio sutrikimo atveju atsiranda ir koncentracijos pertekliaus periodai, kurie žaloja tiek psichiką, tiek kūną. Supainiojus šias ligas, pavojingi tampa medikamentai.

Taip pat skaitykite: Dienos stacionaras Jonava: Pacientų patirtis

Kita dažna klaida - diabetinio streso ir depresijos painiojimas. Žmogus, susidūręs su visą organizmą paveikiančia endokrinine liga, priklausymu nuo medikamentų, daugybe sveikatos apribojimų, patiria milžinišką stresą. O kur dar prastėjanti įvairių organų, sistemų sveikata. Gali išryškėti depresijos simptomai. Tačiau gydyti tokią depresiją tradiciniais medikamentais, neįsigilinus į pamatinę būklę, gali būti ne tik kad netikslinga, bet ir pavojinga. Tad labai svarbu įsigilinti į bendrą paciento sveikatos būklę, ne tik į panašius į depresiją simptomus.

Dar vienas su psichika susijęs nesusipratimas liečia bipolinį afektinį sutrikimą ir asmenybės sutrikimus. Nepaisant pažangių technologijų, iki šiol vienas geriausių metodų diagnozuoti bipolinį afektinį sutrikimą yra paciento pokalbis su psichiatru. Tačiau pokalbis kartu nėra ir objektyviausias diagnostikos metodas. Tiek bipolinis afektinis sutrikimas, tiek asmenybės sutrikimai yra susiję su kraštutinumais, narciziška asmenybe, tam tikromis elgesio trajektorijomis.

Šiuolaikiniai Diagnostikos ir Gydymo Metodai

Didžiausioje ir plačiausią psichiatrijos paslaugų spektrą Lietuvoje siūlančioje ligoninėje teikiama pagalba visais įmanomais psichikos ligos periodais: tiek pirmą kartą pasireiškus simptomams ir siekiant nustatyti tikslią diagnozę, tiek norint sugrįžti į pilnavertį gyvenimą po jau pažengusios ligos ar esant jos atkryčiams.

Taikomi įvairūs terapiniai metodai:

• Muzikos terapija
• Dailės terapija
• Judesių terapija
• Maisto gaminimo terapija
• Kaniterapija (šunų terapija)

Taikomi metodai priklauso nuo besikreipiančių asmenų poreikių ir specialistų teorinės orientacijos. Taip pat taikomas šeimos konsultavimas (gydymo programa ir sveikimo motyvacijos formavimas visai šeimai). Psichosocialinė reabilitacija.

Taip pat skaitykite: Įstatymai, apsaugantys psichikos liga sergančių asmenų teises darbe

Transkranijinė Magnetinė Stimuliacija (TMS)

Tai ypač modernus, neinvazinis, beskausmis metodas, naudojamas nervų sistemos ligų diagnostikai bei gydymui.

Elektros Impulsų Terapija (EIT)

Terapija taikoma esant sunkiam depresijos sutrikimui, kai yra kontraindikacijų farmakoterapijai arba kai kitos terapijos rūšys nėra pakankamai efektyvios.

Klinikinis Tyrimas: Anamnezė ir Psichikos Būsenos Modelis

Pagrindiniai psichikos ligonio tyrimo metodai yra pokalbis ir stebėjimas. Tuomet surenkama informacija apie paciento dabartinę būseną, visą jo gyvenimą, tuo metu pacientas taip pat ir apžiūrimas, stebima jo veido išraiška, judesiai etc, kas irgi suteikia informaciją apie paciento savijautą. Surinkus anamnezę pacientą reikia ištirti neurologiškai bei somatiškai.

Subjektyvi Anamnezė

• Nusiskundimai (jų pobūdis, intensyvumas etc.)
• Šeimos anamnezė
• Gyvenimo anamnezė:
  • Paciento gimimo ypatumai
  • Simptomai vaikystėje
  • Ikimokyklinis amžius: ligos, traumos, žaidimų ypatumai, charakterio ypatumai
  • Mokyklinis amžius: adaptacija, gabumai, atsilikimai, pomėgiai, santykiai su bendraamžiais bei mokytojais
  • Karinė tarnyba
  • Lytinio gyvenimo ypatumai
  • Vedybinis gyvenimas, duomenys apie sutuoktinį, santykiai su juo, nėštumai, vaikai, santykiai su vaikais
  • Žalingi įpročiai
  • Kitos ligos (ne psichikos)
• Ligos (paūmėjimo) anamnezė:
  • Pradžia
  • Veiksniai, galėję sukelti paūmėjimą
  • Darbas, savijauta, elgesys
  • Somatinės sveikatos, kūno masės pokyčiai
  • Nuotaikos, interesų ir atminties pokyčiai
  • Elgesio pokyčiai, iš kurių galima spręsti apie produktyvią psichopatologiją
  • Savižudiškos ir žudikiškos tendencijos
  • Iš ko surinkta anamnezė, kada, gydytojo nuomonė apie informatoriaus asmenybę, jo santykį su pacientu, suinteresuotumas

Objektyvi Anamnezė: Asmenybė Iki Susergant

• Santykiai su draugais ir pažįstamais, bendravimo ypatumai
• Elgesys kolektyve
• Ekstraversinės, intraversinės tendencijos
• Požiūris į darbą ir bendradarbius, padėtis tarp jų, ambicijos
• Intelekto aktyvumas, interesai
• Nuotaikos
• Charakteris
• Pažiūros
• Požiūris į save
• Fantazijos

Paciento Psichikos Būsenos Įvertinimas

Paciento psichikos būsenos įvertinimas yra svarbiausia klinikiniame ištyrime. Diagnozė nustatoma remiantis psichikos būsenos aprašymu, anamneze ir paraklinikiniais tyrimais. Aprašant psichikos būseną svarbu iš pradžių nusakyti, kaip pasireiškia tam tikras požymis, o tik tada užrašyti jo psichiatrinį pavadinimą, kad sumažėtų aprašymo subjektyvumas.

• Išvaizda (ar atitinka metus, soc. statusą)
• Laikysena ir judesiai
• Bendravimas ir elgesys (ar bendrauja noriai ar formaliai, mandagus ar familiarus, t.p. požiūris į gydytoją)
• Sąmonė
• Suvokimas
• Mąstymas (kliedesiai)
• Atmintis
• Emocijos ir nuotaika (sprendžiama iš paciento veido išraiškos, liūdnas ar linksmas, veidas išraiškingas ar nejudrus (hipomimija, amimija). Nuotaika prislėgta ar pakili, baimė, nerimas, disforija.)
• Santykiai su artimaisiais
• Valia
• Dėmesys (pasyvus/aktyvus, sutelktas/išblaškytas, paslankus/inertiškas (iš 100 atimti 7, išvardinti mėn.)
• Potraukiai
• Intelektas
• Kritiškumas

Čia vartojami psichiatrijos terminai. Svarbu diferencijuoti psichikos sutrikimą su galima somatine liga. Diagnozei patikslinti dažnai reikia ilgesnio stebėjimo laiko, papildomų klinikinių bei psichologinių tyrimų. Tuomet rašoma preliminarinė diagnozė, atspindinti gydytojo nuomonę.

Psichikos Sutrikimų Klasifikacija: TLK ir DSM

Siekiant kiek įmanoma suvienodinti psichikos sutrikimų diagnozavimą buvo sukurti struktūruoti diagnostikos interviu, pvz., SCID (DSM struktūruotas klinikinis interviu) arba MINI- tarptautinė neuropsichiatrinė apklausa. Šie instrumentai leidžia unifikuoti psichikos sutrikimų diagnozavimo procedūrą, t.y. kokybinį psichikos sutrikimų vertinimą.

Psichikos sutrikimų klasifikacija- tai specifinių psichikos sutrikimų diagnozių sąrašas, sudarytas pagal tam tikrus diagnostikos kriterijus. 1980m išlesta DSM-III paplito visame pasaulyje. DSM-III buvo paremta Feighnerio diagnostokos kriterijais ir „Moksliniais diagnostikos krriterijais“. Esminiai šios diagnostikos sistemos bruožai yra šie: ateorinis, aprašomasis principas, diagnostikos kriterijai ir daugiaašė ligonio būklės įvertinimo sistema. Ateorinis principas reiškia tai, kad ši klasifikacija, diagnostika ir gydymas nėra siejami su kokia nors viena teorine psichikos sutrikimų koncepcija. Aprašomasis principas atspindi tai, kad šiuo metu nėra objektyvių tyrimų psichikos ligų diagnostikai. Kita DSM savybė- griežti specifiniai kiekveino sutrikimo diagnostiniai kriterijai, leidžiantys skirtingims gydytojams vienodai vertinti ligonio psichikos būklę. Trečias DSM bruožas- daugiaašis ligonio psichinės būklės įvertinimas. V ašis- bendro adaptacijos lygio įvertis. DSM klasifikacija yra gana lanksti ir greitai kintanti požiūrio į psichikos sutrikimus sistema, atspindinti šiuolaikinius mokslo laimėjimus.

Pirmoji tarptautinė ligų klasifikacija yra siejama su Farro ir d‘Esipine projektu, kurio tikslas buvo sukurti vientisą mirties priežasčių nomenklatūrą, tinkamą visoms šalims. Šiuo projektu buvo padėtas pagrindas TLK. 1948m buvo įkutra PSO ir ji perėmė šį darbą, tuomet buvo išleista TLK-6. Ji buvo pirmoji tarptautinė ligų klasifikacija, kurioje buvo ir psichikos ligų skyrius. Svarbiausias TLK tikslas- užtikrinti sekmingą sergamumo ir mirtingumo duomenų registravimą, aiškinimą ir lyginimą neatsižvelgiant į tai, kurioje šalyje, vietoje ir kada tai daroma. TLK-10 pasirodė 1992m. TLK -10 apima visą grupę klasifikacijų, sudarydama taip vadinamą TLK šeimą. Svarbiausia joje- ligų klasifikacija, t.y. pagal tam tikrus principus sugrupuotas patologinių būklių sąrašas. Jo pagrindas triženklis kodas, TLK-10 įvestas raidinis- skaitmeninis kodavimas.

TLK-10 yra išsamus psichikos ir elgesio sutrikimų skyrius V(F). Jis išleistas keliais variantais: statistinis, skirtas kancelairiniam darbui; „TLK-10 psichikos ir elgesio sutrikimai: klinika ir diagnostika“, jis skirtas psichiatrams ir kitiems psichikos sveikatos priežiūros specialistams, gali būti naudojamas kaip mokymo priemonė; moksliniams tyrimams skirtas variantas turi griežtesnius diagnostikos kriterijus; vėliausiai pasirodė supaprastintas variantas, skirtas pirminės sveikatos priežiūros darbuotojams.TLK-10 psichikos sutrikimai nustatomi remiantis tam tikrų simptomų buvimu arba nebuvimu ir jų trukme. Daugelis psichikos sutrikimų aprašymų nėra teoriškai pagrįsti ir atspindi PSO specialistų susitarimą, kaip apibrėžti diagnostikos kriterijus remiantis klinika.

Psichikos ir elgesio sutrikimų skyrius koduojamas F raide. Antrasis kodo ženklas nurodo F skyriaus poskyrį: F0- organiniai ir simptominiai psichikos sutrikimai, F1- psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant psichoaktyviąsias medžiagas, F2- šizofrenija, šizotipiniai ir kliedesiniai sutrikimai, F3- nuotaikos sutrikimai, F4- neuroziniai, stresiniai ir somatoforminiai sutrikimai, F5- elgesio sindromai, susiję su fiziologiniais sutrikimais ir somatiniaias veiksniais, F6- suaugusių asmenybės ir elgesio sutrikimai, F7- protinis atsilikimas, F8- psichologinės raidos sutirkimas, F9- elgesio ir emocijų sutrikimai prasidedantys vaikystėje ir paauglystėje; trečiasis poskyrio skirsnį, t.y. sutrikimą ar sutrikimų grupę; ketvirtasis, atskirtas tašku, nurodo sutrikimų ypatumus, ketvirtuoju ženklu .8 koduojami kiti, skirsnyje neįvardinti sutrikimai, o .9- nepatikslinti sutrikimai; penktas ženklasvartojamas sutrikimo savitumams arba eigai nurodyti.

Psichodiagnostiniai Metodai

Klinikiniam psichikos sutrikimų sunkumui nustatyti t.y. Žmogaus psichika, elgesys, asmenybės organizacija ir funkcionavimas, taip pat bendravimas su kitais tiriami psichodiagnostiniais metodais. Tyrimo metodų esama įvairių: pokalbis, stebėjimas, testai, dokumentų studijavimas etc. Psichodiagnostika dažniausiai grindžiama įvairiais testais. Jie sukurti remiantis projekcijos principu- Manoma, kad kiekviena žmogaus veikla yra nelyginant jo asmenybės projekcija. Kuo neaiškesni ir netikslesni tikslai, tuo geriau atsiskleidžia žmogaus asmenybė ir individualybė. Svarbu, kad tiriamajam galutiniai tikslai išliktų neaiškūs- taip apeinami gynybos mechanizmai.

Rorschacho Testas

Praeito šimtmečio pradžioje jį sukūrė psichiatras Rorschachas. Tiriamojo atsakymai apie dėmes- tai jo asmenybės, būsenos, fantazijų, jausmų projekcijos. Tiriamajam viena po kitos rodomos dėmės, klausima „Kas tai? Ką jums primena šios dėmes?“Atsakymai analizuojami atsižvelgiant į lokalizaciją, determinantes ir turinį. Pagal lokalizaciją- dėmės vietą, kurią apibūdino pacientas, galima spręsti apie jo intelekto veiklos ypatumus- mąstymo abstraktumą, konkretumą, praktiškumą, kūrybingumą etc. Pagal determinantes- veiksnius, lemiančius atsakymo turinį- dėmės formą, įžvelgtą judesį, spalvas etc- galima spręsti apie paciento gebėjimą sutelkti dėmesį, emocinį brandumą, ekstraversiją, intraversiją, impulsyvumą, dirglumą, nerimą etc. Atsakymų turinys skirstomas į įv. kategorijas: gyvūnai, žmonės, augalai, architektūra etc.

Piešimo Testai

Labiausiai paplitę yra „namas, medis, žmogus“, „nupiešk žmogų“. Jie atspindi žmogaus asmenybę, taip pat intelektą. Vertinama: detalės, proporcijos, perspektyva, piešinio dydis, linijos, šešėliai, keistenybės, taip pat pats piešimo procesas. Vertinant svarbu nustatyti, ar piešiniai skiriasi nuo vidutinio normalaus individo piešinių, jei skiriasi, tai kokiai nozologinei grupei galima juos priskirti. Vaikų piešiniai skiriasi nuo suaugusių, taip pat skiriasi skirtingų vaikų amžiaus grupių piešiniai. Būtina analizuoti piešinio visumą, o ne atskiras detales, kaip kokio nors požymio įrodymą. Patikimiau yra vertinti apibendrintas asmenybės savybes- prisitaikymą/neprisitaikymą, depresiškumą, neurotiškumą, organinių CNS sutrikimų buvimą, soc. kontaktų ypatumus etc.

Objektyvūs Testai

Jų pagrindas yra užduotys, į kurių atsakymai iš anksto yra žinomi. Rezultatai gali būti paskaičiuoti ir palyginti su statistiškai vidutiniškos asmenybės rezultatais.

MMPI (Minesotos Daugiabriaunis Asmenybės Inventorius)

Vienas populiariausių. Tyrimas ir rezultatų įvertinimas gali būti atliekami kompiuteriu. LT naudojamas variantas, turintis 14 skalių: 3 patikimumo, 9 klinikinės, socialinės intraversijos ir nerimo. Pagal psichopatiškumo skalę vertinama, kiek tiriamojo elgesys dera su soc. Socialinės intraversijos skalė rodo, ar tiriamas uždaras, drovus, vengia soc. Aukštas įvertis pagal MMPI nebūtinai rodo sutrikimą, tai gali būti vidinio diskomforto, vidinių konfliktų, emocinės krizės ar t.t.

Ketelio Testas

Šiuo metodu vertinamos asmenybės savybės buvo išskirtos remiantis veiksnių analize. Autoriaus nuomone charakteris bręsta paauglystėje, tuomet jis ryškiausiai atsiskleidžia, tuomet yra ryškiausi ir topologiniai normos variantai- charakterio akcentuacija. Nuo to priklauso elgesys, afektinės reakcijos, neurozių formavimasis, tai palankus fonas psichikos sutrikimui atsirasti. Taigi charakterio akcentuacijos nustatymas turi prognostinę reikšmę.

Intelekto Testai

LT dažniausiai naudojami Wechslerio intelekto testas suaugusiems ir vaikams, Raveno metodas, t.p. projekciniai piešiniai. Intelekto koeficientas tai santykis tarp žmogaus proto amžiaus ir chronologinio amžiaus. Wechslerio suaugusiųjų intelekto testas tai bendrųjų gabumų ir intelekto tyrimo metodas, priskirtas prie objektyvių tyr. metodų. Jį sudaro 11 subtestų. Tai yra progresinio sunkumo testas. Skirtas mąstymo logiškumui tirti.

Dėmesio Testai

Dažniausiai naudojami Kraepelino ir Schultės lentelės. Šiems tyrimams svarbu atlikimo greitis ir tikslumas. Trumpalaikė atmintis tiriama atliekant skaičiavimo užduotį: skaičių eilutes reikia pakartoti tiesiogine ir atbuline tvarka. Dešimties žodžių įsiminimas, kartojama, kol įsimins visus žodžius, po pusvalandžio patikrinama-šiuo tyrimu įvertinama atminties apimtis, dėmesio koncentracija ir perskirstymas, įsiminimo produktyvumas ir greitis, ilgalaikė atmintis.

Mąstymo Testai

Naudojamos 2jop tipo užduotys-gebėjimas apibendrinti ir asociacijoms tirti. Apibendrinimo gebėjimams tirti naudojami objektų klasifikavimo, objektų ir sąvokų panašumo nustatymo metodai. Įvertinama, kokiais apibendrinimo būdais naudojosi tiriamasis, kiek jo mąstymas konkretus ar abstraktus. Šiais metodais tiriama organinė smegenų disfunkcija.

Neuropsichologiniai Testai

Įvertinami pagrindiniai motoriniai įgūdžiai, taktiliniai ir kinstetiniai įgūdžiai, verbaliniai įgūdžiai, kalbos suvokimas ir kalbos išgavimas, rašymas, aritmetiniai gebėjimai, atminties ir intelektiniai procesai.

Laboratoriniai Tyrimai

Šiuo metu nėra specifinių laboratorinių tyrimų psichikos ligoms nustatyti. Lab. tyrimai naudojami tuo metu, kai reikia nustatyti galimai esančią somatinę ligą, tačiau kai kurie yra vertingi diferencijuojant psichikos sutrikimą nuo somatinės ligos. Kai kurie tyrimai įeina į somatinių tyrimų kompleksą, nes juos atlikus galima nustatyti esančią somatinę patologiją ir pagal tai koreguoti vaistų dozes, o taip pat ir dėl to, nes karais tai yra vienintelis būdas nustatyti ligą, kadangi psichiniai pacientai gali ir nesuskųsti. Nors specifinių tyrimų ir nėr, kai kurie gali būti vertingi, pvz., aminorūgščių apykaitos pokyčių tyrimas esant protiniam atsilikimui, sergant sifiliu, ŽIV, cukriniu diabetu, esant skydliaukės veiklos sutrikimams, inkstų funkcijos sutrikimams.

Neurofiziologiniai ir Neurovizualizaciniai Tyrimai

• Elektroencefalografija (EEG). Skaitmeninė EEG. Kiekybinė EEG. Tai matematinis skaitmeniniu būdu registruotos EEG informacijos apdorojimas siekiant išryškinti bangų komponentus, transformuoti EEG taip, kad galima būtų kiekybiškai įvertinti skirtingus bioelektrinio aktyvumo parametrus ir palyginti skirtingas EEG.
• Kompiuterinė tomografija (KT). Tai metodas pagrįstas rengeno sp[induliu, persmelkiančiu skirtingo tankio audinius, sugerties rodiklių matavimu. Informacija apdorojama kompiuteriu. KT padeda patikslinti atrofinius smegenų procesus, pvz., Alzheimerio ligą, kitas demencijas, galvos smegenų navikus. Manoma, kad lateralinių galvos smegenų skilvelių padidėjimas nustatomas ir sergant šizofrenija. KT plačiai taikoma psichiatrijoje tais atvejais, kai reikia atskirti procesinius ir organinės kilmės psichikos sutrikimus.
• Branduolinis magnetinis rezonansas (BMR). Šiuo metodu galima ištirti ne tik anatominę, bet ir biocheminę galvos smegenų struktūrą, biocheminių reakcijų dinamiką. Tai padeda nustatyti navikų histologinę struktūrą, demielinizuojančias ligas.
• Pozitronų emisijos tomografija (PET). Pagrindinis šio metodo tikslas- ne atvaizdų gavimas, o fiziologinių ir biocheminių procesų matavimas. PET tyrimo metodai skirstomi į keletą rūšių. Energetinio metabolizmo matavimo metodas, paremtas radioizotopu pažymėtos medžiagos, dalyvaujančios cheminėje reakcijoje, kaupimosi greičio matavimu, leidžia matuoti radioizotorų koncentraciją įvairiose galvos smegenų srityse ir spręsti apie medžiagų apykaitos sritinį aktyvumą. Dažniausiai naudojami du būdai. Pirmas-radioaktyviosios dezoksiribogliukozės kaupimosi greičio matavimas, leidžiantis apskaičiuoti gliukozės suvartojimo greitį. Baltymų sintezės greičio matavimas. Jo metu vartojamas karboksilu žymėtas l- leucinas. Manoma, kad ateityje šiuo metodu galima būtų tirti audinių augimą, regeneraciją, atsaką į vaistus ir hormonus. Neuroreceptorių tyrimas. Šis metodas leidžia patikimai nustatyti radioizotopais žymėtų neurotransmiterių arba vaistų susijungimo vietų skaičių galvos smegenyse.

tags: #diagnozuoti #psichikos #sutrikimai