Didžioji depresija, prasidėjusi po Jungtinių Amerikos Valstijų ekonomikos pakilimo 20 amžiuje, greitai išplito visame pasaulyje, paveikdama daugelį šalių ir sukeldama didžiulius socialinius bei ekonominius sukrėtimus. Ši krizė paliko gilų pėdsaką istorijoje ir turėjo ilgalaikių pasekmių.
Ekonomikos Nuosmukis ir Finansų Krizė
Staigus pramoninių bendrovių akcijų kursų kritimas buvo vienas ryškiausių Didžiosios depresijos požymių. Jungtinėse Amerikos Valstijose akcijų kursai krito 87 %, Nyderlanduose - 81 %, Švedijoje - 72 %, Vokietijoje - 64 %, Prancūzijoje - 60 %, o Didžiojoje Britanijoje - 48 %.
Finansų sektoriaus krizė taip pat buvo labai stipri. Jungtinių Amerikos Valstijų bankai atsiėmė savo kapitalą iš Austrijos, Vokietijos ir Didžiosios Britanijos bankų. 1931 m., Prancūzijai nustojus kredituoti Austrijos banką Creditanstalt, šis bankrutavo. Jungtinėse Amerikos Valstijose, Vokietijoje ir kitose šalyse indėlininkai masiškai atsiiminėjo iš bankų grynuosius pinigus, dėl to veiklą nutraukė daug bankų. Jungtinėse Amerikos Valstijose 1930-1932 m. bankrutavo daugiau kaip 9000 bankų. Bankų krizė taip pat palietė Austriją, Vokietiją ir kitas Europos šalis. Daugelio šalių nacionalinės valiutos buvo devalvuotos.
Pramonės ir Prekybos Nuosmukis
Negaudamos kreditų, bankrutavo pramonės ir prekybos įmonės. Jungtinėse Amerikos Valstijose 1930-1932 m. bankrutavo 8600 įmonių. Fermeriai negalėjo parduoti didelės dalies užauginto derliaus. Sparčiai didėjo nedarbas, o bedarbiai dažnai negaudavo pašalpų. Oficialiais duomenimis, 32 šalyse 1933 m. buvo apie 30 mln. bedarbių, o tai sudarė trečdalį visos darbo jėgos. Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo 16 mln. bedarbių, Vokietijoje - 6 mln., o Didžiojoje Britanijoje - 3 milijonai.
Kainų Kritimas ir Tarptautinės Prekybos Sumažėjimas
Rinkoje krito vartojimo prekių kainos. 1929-1932 m. kviečių, cukraus, konservų ir arbatos kainos krito 50 %, medvilnės ir šilko - daugiau kaip 60 %, o kaučiuko - 75 %. Labai sumažėjo tarptautinės prekybos apimtys, nes šalys taikė protekcinius muitus, importo kvotas ir licencijas.
Taip pat skaitykite: Lietuvos ekonomika Didžiosios Depresijos metu
Jungtinių Amerikos Valstijų bendrasis vidaus produktas 1933 m. sudarė apie 55,8 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, o 1929 m. - apie 103,8 mlrd.
Atsisakymas Aukso Standarto
Po Didžiosios depresijos beveik visos šalys atsisakė aukso standarto.
Politinės Pasekmės
Krizė sudarė sąlygas Europoje (Vokietijoje, Italijoje, Balkanų šalyse) ir Lotynų Amerikoje 1930-1938 m. įsigalėti ar sustiprėti dešiniosioms diktatūroms.
Antroji Ekonominė Krizė
Po Didžiosios depresijos praktiškai nebuvo pakilimo fazės. Po depresijos ir trumpo pagyvėjimo 1937 m. prasidėjo kita pasaulinė ekonominė krizė.
Didžioji Depresija Lietuvoje
Lietuvoje Didžioji depresija pradėjo reikštis 1930 m. antroje pusėje, iš pradžių žemės ūkyje, vėliau - pramonėje, kuri tuo metu beveik visa buvo orientuota į vidaus rinką, ir visą ūkį apėmė 1931 m. Mažėjant kainoms ir eksportui, mažėjo valstiečių gaunamos pajamos, todėl buvo stengiamasi daugiau parduoti žemės ūkio produktų, mažiau jų vartoti. Tai leido padidinti bekono ir sviesto eksportą, nors kainos užsienio rinkoje sparčiai mažėjo. Pavyzdžiui, 1932 m. buvo eksportuota 25 000 tonų bekono (1929 m. - 400 tonų).
Taip pat skaitykite: Apie Didžiąją Depresiją ir Antrąjį Pasaulinį Karą
Krizę sušvelnino ir vyriausybės vykdoma kainų palaikymo politika: 1930-1938 m. priemokoms skirta 130 mln. litų. Per Didžiąją depresiją labai padidėjo nedarbas, sumažėjo darbo užmokestis (pramonėje - 30 %, žemės ūkyje - 40 %). Buvo išvaržyta daug valstiečių ūkių (1934 m. - apie 25 000). Vyko dažni streikai, didžiausias iš jų buvo 1935-1936 m. Suvalkijos valstiečių streikas.
Didžioji depresija Lietuvoje užsitęsė ilgiau (liovėsi stiprėti 1935-1936 m.) dėl vyraujančio žemės ūkio ir šalies ūkio priklausomybės nuo užsienio.
Meno Rinka Depresijos Metu
Atsižvelgiant į ekonominius sunkumus, meno rinkos dinamika Didžiosios depresijos metu taip pat patyrė transformacijų. Kaip teigia meno rinkos ekspertas Ernestas Parulskis, meno rinkos variklis yra sąmoningi diletantai, kurie nuperka apie 80 % visos pasaulio kūrinių pasiūlos. Šie kolekcionieriai, vadovaujasi ne tik emocijomis, bet ir estetiniais kriterijais, kuriuos jie nušlifuoja per patirtį.
Kolekcionavimas Lietuvoje turi savitų bruožų. Kaip pastebi menotyrininkai, kolekcionavimas prasidėjo nuo knygų, numizmatikos, lituanistikos, kartografijos, baldų ir porceliano. Meno kūrinių kolekcionavimas yra pakankamai naujas reiškinys Lietuvos istorijoje, skaičiuojantis gal tik 30-40 metų.
Taip pat skaitykite: Ekonomikos krizė
tags: #didzioji #depresija #karikaturos